„Žalgirio“ kasdienybė koronaviruso pasaulyje: apsunkusios kelionės ir nežinomybė dėl pajamų

Jonas Miklovas
„BasketNews.lt“
2020-11-26 11:41
Nuotr.: zalgiris.lt
Nuotr. zalgiris.lt

Šešias keliones per pirmus 10 Eurolygos turų turėję Kauno „Žalgirio“ krepšininkai dabar kuriam laikui galės pamiršti lagaminus, lėktuvus ir oro uostus. Iš artimiausių šešerių Eurolygos rungtynių net penkerios bus žaidžiamos „Žalgirio“ arenoje.

Įprastais laikais tai būtų džiugios dienos „Žalgirio“ administracijoje – namų rungtynės ne tik sugeneruodavo trečdalį ar daugiau klubo biudžeto, bet ir būdavo centrinis miesto savaitės įvykis.

Ne kartą bilietų į karštesnes dvikovas nelikdavo dar kelias savaites iki renginio, o rungtynių dienos Kaune virsdavo švente ne tik arenoje, bet ir aplink Nemuno salą įsikūrusioms kavinėms, barams ir viešbučiams.

COVID-19 pandemijai sporto arenų duris uždarius žiūrovams beveik visame pasaulyje, „Žalgirio“ arenoje nebeaidi sirgalių dainos, o trečiajame arenos aukšte įsikūrusiame klubo biure su nerimu žvilgčiojama į biudžeto eilutes.

Tikimasi Europos Sąjungos paramos

„Žalgiris“ šiam sezonui iš bilietų pardavimo buvo suplanavęs surinkti 2,6 mln. eurų ir tai sudaro daugiau nei ketvirtį iš planuoto 9,7 mln. eurų biudžeto.

Bilietų pardavimo eilutė prieš sezoną buvo koreguota ir mažinta nuo pradinės 3,2 mln. eurų prognozės, tačiau ir šis skaičius būtų mažiausias per pastaruosius kelis metus – ankstesnius sezonus „Žalgiris“ iš bilietų pardavimų rinko 3,6 mln. (2017-2018 m.), 4,6 mln. (2018-2019 m.) ir 3,3 mln. (2019-2020 m.).

Tai lėmė solidžiausi Europos krepšinyje lankomumo skaičiai.

„Žalgirio“ rungtynių lankomumas paskutinius tris sezonus buvo didžiausias Eurolygoje: 13,5 tūkst. 2017-18 m. sezone, 14,8 tūkst. 2018-2019 m. sezone ir 14,2 tūkst. praėjusiame sezone, kuris anksčiau laiko buvo nutrauktas kovo viduryje.

Šiemet situacija visai kitokia.

Pirmąsias dvejas 2020-2021 m. sezono Eurolygos rungtynes „Žalgiris“ žaidė palaikomas maždaug 5000 žiūrovų, tada trečiąjį mačą galėjo stebėti 300 žmonių, o nuo ketvirtojo sirgaliai buvo nebeįleidžiami.

Iš planuotų 2,6 mln. eurų kol kas yra surinkta 200 tūkst.

Kaip planuojama dangstyti šiuo metu esančią 2,4 mln. eurų skylę? „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas viliasi, kad griežtos arenų lankymo taisyklės nesitęs visą sezoną.

„Matome, kad sergamumo skaičiai yra dideli ir nesitikime pokyčių artimiausiu metu, bet tikimės, kad karantinas nesitęs visą sezoną, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ kalbėjo Motiejūnas. – Tikimės, kad kažkas keisis, sezonas vis tiek ilgas, tęsis iki birželio. Kai tik valdžia pradės kalbėti apie atlaisvinimus, teiksime pavyzdžius, kaip galime saugiai priimti žiūrovus.

Nesakau, kad turėtų leisti pilną areną, bet nors kažkiek fanų galime priimti.“

Paulius Motiejūnas
Paulius Motiejūnas
Nuotr. BNS
Vyriausybei apribojus žiūrovų skaičių uždarose patalpose iki 300, „Žalgiris“ buvo pateikęs prašymą leisti daugiau žmonių atsižvelgiant į arenų dydžius. Kauno klubas buvo pasiruošęs padalinti areną į penkis sektorius, kurie visi turėtų atskirus įėjimus ir juose galėtų būti po 300 žiūrovų – 600 apatiniame aukšte, 300 ložėse ir 600 viršutiniame aukšte.

Visgi lapkričio 7-ąją įsigaliojus karantinui, šis pasiūlymas taip ir liko nesvarstytas.

„Žalgiris“ į namų rungtynes pradėjo pardavinėti virtualius bilietus, tačiau dėl sistemos apribojimų jų gali parduoti daugiausiai 1000 į vieną dvikovą, todėl iš to surenkamos pajamos – labiau simbolinės.

Todėl belaukiant žinių dėl karantino pabaigos ir galimų atlaisvinimų, „Žalgiris“ deda viltis į valstybės skirstomą Europos Sąjungos paramą. ES kompensuojant nuo koronaviruso nukentėjusių verslų veiklą, Motiejūnas mano, kad į šią kategoriją turėtų būti įtrauktos ir profesionalios sporto organizacijos.

„Kai žiūri, kam yra kompensuojamos netektys versle, tai sportas pagal visas lenteles patenka kaip nukentėjęs. Ir labiausiai nukentėjęs, – įsitikinęs Motiejūnas. – Mus pirmus uždarė ir paskutinius atidarė, pinigų surinkimo klausimu čia esame jautriausi. Natūralu, kad tikimės, kad bus kompensuojama, ypač, kai tai daroma kitose šalyse.“

Apie profesionalių sporto klubų kompensaciją kalbama Prancūzijoje ir Belgijoje, o visoje Europoje paramos gali sulaukti ir renginių organizatoriai bei arenų valdytojai. „Žalgirio“ areną administruojančiam „Žalgiriui“ tai – taip pat aktualus klausimas.

Neįprasti sunkumai keliaujant

COVID-19 ne tik ištuštino tribūnas ir sukėlė sumaištį klubų biudžetuose, bet ir neįprastai nukarpė oro saitus tarp Europos šalių. Į Eurolygos miestus keliones planuojančios „Žalgirio“ administracijos darbuotojai jau įprato papildomai sukti galvą ne tik dėl transporto priemonių, bet ir dėl įvairių biurokratinių reikalavimų.

Paskutinius kelis sezonus į visas Eurolygos išvykas užsakomaisiais reisais keliavę kauniečiai šį sezoną buvo suplanavę stipriai apkarpyti tokioms kelionėms skiriamas išlaidas ir daugiau skraidyti reguliariais reisais. Tačiau šie planai greitai pasikeitė.

Iš šešių šio sezono išvykų tik viena – pati pirmoji – buvo reguliariu reisu. Po to „Žalgiris“ buvo priverstas ieškotis čarterių.

Kelionių planai pradėjo byrėti jau nuo antrosios savaitės, kai buvo atšaukti reguliarūs skrydžiai iš Rygos į Maskvą ir „Žalgiris“ žaisti su „Chimki“ skrido užsakomuoju reisu.

Tuomet laukė kelionė į Belgradą – ji vyko dvigubą savaitę, todėl čia iš karto planuota skristi užsakomuoju reisu. Kitos trys kelionės – į Lioną, Tel Avivą ir Milaną – taip pat organizuotos užsakomaisiais skrydžiais, nors iš pradžių planuota skristi komerciniais reisais. Šalims užsidarant lokaliuose karantinuose, oro bendrovės visoje Europoje atšaukė šimtus, jei ne tūkstančius, įprastų skrydžių.

Thomasas Walkupas
Thomasas Walkupas
Nuotr. zalgiris.lt
Taip, pavyzdžiui, Milanas, kurį dar pernai tuo pačiu metu su Lietuva jungė 10 tiesioginių (ir pigių) skrydžių per savaitę, šiemet tapo neįtikėtinai sunkiai (ir brangiai) pasiekiamas.

„Žalgiris“ į Italijos šiaurėje esantį miestą netgi planavo skristi iš Rygos, kuri dar turėjo tiesioginius reisus, tačiau likus mažiau nei savaitei skrydis buvo atšauktas.

Variantų skristi iš Vilniaus buvo tiek nedaug, o jų kaina buvo tokia didelė (apie 20 tūkst. eurų visai komandai), kad čarterio nuoma kainavo praktiškai tiek pat – suskraidyti į Milaną kauniečiams atsiėjo apie 25 tūkst. eurų.

„Žalgiris“ ir čia bando taupyti, todėl skrydžius pradeda ir baigia Vilniaus oro uoste, o ne Kauno – taip sutaupoma keli tūkstančiai eurų. Keliaujama taip pat ne prabangiai įrengtais lėktuvais, o įprastais, po 6 vietas eilėje turinčiais orlaiviais.

Jeigu anksčiau visoms kelionėms buvo samdomi lėktuvai iš tos pačios bendrovės, tai dabar kas kartą skelbiamas konkursas, kuriame dalyvauja 3-4 šias paslaugas teikiančios įmonės ir išsirenkamas pigiausias variantas.

„Bendrai šiemet skraidymai kainuos pigiau nei pernai ar užpernai, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo Motiejūnas. – Aišku, gerokai skiriasi komfortas, papildomai prisideda kelionės į Vilnių, bet bandome taupyti, kiek įmanoma.“

Ankstesniais sezonais skraidymas privačiais reisais atsieidavo apie 600-700 tūkst. eurų. Tai yra maždaug 6 kartus daugiau, nei būtų kainavę keliauti reguliariais skrydžiais.

Šiemet čia norėta sutaupyti, tačiau koronavirusas jaukia ir šiuos planus.

Krūva dokumentų

Suorganizuoti keliones – vienas, o į jas dabar vykti – kitas iššūkis.

Pavyzdžiui, vykstant į pastarąją išvyką, žalgiriečiai praktiškai visą kelią nuo Kauno iki Vilniaus autobuse pildė tris A4 formato lapus, kurių galėjo prireikti Italijoje.

Tai – lyg ir neprivalomi dokumentai, tačiau kraštutiniu atveju italai jų galėjo pareikalauti, todėl „Žalgirio“ administracijos darbuotojai nerizikavo ir paprašė visų delegacijos narių juos užpildyti.

Kiekviena šalis atvykstant turi savas taisykles, todėl tiksliai žinoti kiekvieną jų niuansą yra būtina.

Pavyzdžiui, keliaujant į Graikiją, reikėjo skrydžio išvakarėse užpildyti specialią internetinę formą. Skrydžio dieną jos pildyti nebegalima, todėl jeigu keliaujantysis to nebuvo padaręs, jis tiesiog neįleidžiamas į lėktuvą.

Keliaujant į Rusiją ar Izraelį, apskritai reikėjo iš anksto susiderinti visą delegacijos sąrašą. Šios šalys yra užsidariusios visiems užsienio lankytojams ir tik sportininkams daromos išimtys.

„Į sąrašą įtraukiame absoliučiai visus žmones, kurie gali keliauti – visus 14 žaidėjų, visus personalo narius, kad, jei ką, visi turėtų leidimus“, – pasakojo „Žalgirio“ komandos vadovas Mindaugas Kvedaras, jau eilę metų besirūpinantis kiekviena komandos kasdienio gyvenimo smulkmena.

Prieš keliones visą informaciją apie reikalingą dokumentaciją gaunama iš priimančios šalies komandų, kelionių agentūros, su kuria dirba „Žalgiris“, ir net skrydžių kompanijų. Tiek rūpesčių keliaujant po Europą dar niekada nebūdavo.

Toks kruopštus pasirengimas atsiperka, kai reikia skubių sprendimų. Prieš pat kelionę į Maskvą paaiškėjus, kad Joffrey Lauvergne'ui diagnozuotas koronavirusas, jį greitai pakeitė Marekas Blaževičius.

Šiuo atveju „Žalgirį“ gelbėjo ir tai, kad jie keliavo čarteriu – taip buvo galima ir lengvai pavėlinti išvykimą, kuris nusikėlė dėl papildomų COVID-19 testų, ir Maskvoje praleisti viena diena daugiau.

Keliaudami į užsienį, krepšininkai gauna kelionės planą, kuriame būna surašytos visos smulkmenos – nuo skrydžių numerių iki viešbučio ar arenos adresų, todėl, kai reikia pildyti specialias atvykimo formas, tai daro patys krepšininkai.

Ši tvarka – niekam nematyta anksčiau, tačiau niekas, anot Kvedaro, dėl to nesipiktina.

„Visi suprantame, kodėl tai darome, ir niekas nerodo nepasitenkinimo“, – sakė komandos vadovas.

Laiką, sugaištą pildant dokumentus, atperka tušti oro uostai. Jeigu anksčiau visur būdavo eilės ir ypatingai ilgai krepšininkai užtrukdavo prie pasienio patikros punktų ne ES šalyse, tai dabar visos patikros įveikiamos su vėjeliu.

Daugiau žmonių per šešias šio sezono keliones buvo tik Milano Bergamo oro uoste, kur visiems išvykstantiems žmonėms reikėjo pildyti papildomas formas. Priešingai nei kitose Europos šalyse, kur tai daroma internetu, italai visur prašo popierinių dokumentų.

Griežta valstybių tvarka dėl koronaviruso apsunkina ir tas keliones, kurias kitomis sąlygomis būtų galima palengvinti.

Pavyzdžiui, diena nukėlus rungtynes Maskvoje, kai kauniečiai su „Chimki“ kovojo šeštadienį, o ne penktadienį, „Žalgiris“ svarstė variantą iš Rusijos sostinės skristi tiesiai į Belgradą, kur jau antradienį laukė dvikova su „Crvena Zvezda“.

Visgi Eurolygos taisyklės reikalauja atlikti testus prieš kiekvieną mačą, todėl juos stengiamasi pasidaryti toje šalyje, iš kurios yra komanda. Taip bandoma išvengti situacijos, kai žaidėjas būtų priverstas karantinuotis svetimoje valstybėje.

Dėl šios priežasties „Žalgiris“ iš Maskvos grįžo į Kauną, čia atliko testus, ir tada skrido į Belgradą.

Lygiai taip pat šią savaitę Sankt Peterburgo „Zenit“ po pirmadienio mačo Vitorijoje parskrido namo, testavosi ir trečiadienį atvyko į Kauną, kur šįvakar žais su „Žalgiriu“. Nors patogiau būtų buvę iš karto skristi į Kauną, teigiamo viruso atveju žaidėjas būtų priverstas užsidaryti svetimoje šalyje.

Koronavirusas sportui Europoje ir visame pasaulyje žeria išbandymus. Finansiniai, logistiniai, biurokratiniai klausimai yra tokie, kokių dar ką tik niekas neįsivaizdavo, tačiau visi – nuo žaidėjų iki klubų vadovų – džiaugiasi, kad sportas apskritai kvėpuoja.



Komentarai:

Tomas
Žalgirio biudžetas ~10 mil ir jie taupo ant čarterių. Užsakomieji reisai būtini. Eurolyga už pergalę duoda 40k, playofuose 70k, o čarteris kainuoja tik 25k. Jei laimi iškart atsiperka. Kas tie 0,5 mil t.y. 5% biudžeto lyginant su nuovargiu, prasta forma rungtynėse ir pralaimėjimu. Gėda būdu Eurolygos komandai tokioj vietoj taupyti. Sakyčiau kvailystė
2020-11-28
-7
Atsakyti
Justas
siaip tai geda del tos paramos kreipimosi. manau Lietuvoje yra, kam atiduoti tas lesas. realiai ziurint zalgiris nei darbo vietu sukuria daug, nei leidziami pinigai didzioji dalis neatsiduria salies biudzete. manau nevienam zalgirio fanui turejo buti keista, kai pamate pries sezona koks bus biudzetas turint omenyje aplinkybes. + jei profesionali sporto komanda turetu buti itraukta tarp paramos gaveju tai reiktu pagalvoti kiek is viso yra komandu ir kiek yra sporto saku. turint omenyje, kad profesionaliu sporto komandu atletai dazniausiai gauna zenkliai didesnes sumas nei statistinis lietuvis dirbantis tarkim aptarnavimo srityje - prasyti paramu yra tiesiog nepagarba. sakyciau suprantama jei tai butu pirmoji banga uzgriuvusi is dangaus, bet siuo atveju buvo galima viskam pasiruosti ir tiesiog susimazinti apetita bent jau 1 sezonu, o ziurek isejus su pliusu driokstelti kita sezona, bet ne.... zalgiriui kas benutiktu kas nors juk visada isties pagalbos ranka, tad nesiparino vadas P.M ir sove biudzeta dosnu. atsakomybe taip pat yra dalis Pauliaus pareigu, taip, kad reiktu tai prisiminti. p.s cia mano nuomone ir ji tokia pati bet kokiam kitam klubui ar tai butu rytas ar nevezis ar dar kas.
2020-11-27
+2
Atsakyti
Ad astra
Oho ir is kur lenda I pavirsiu tokie atsilupeliai, kuriem bet kas, kas negiria zalgirio ar jo vadovu sprendimu iskart rytfanis ar zalgirio heiteris.. Mazi kiausiniai turbut, bijo daiktus tikrais vardais vadint. Tokie dazniausiai net nesupranta apie kalba, bet pirmi uzsimerke saukia \'heiteris! Rytfanis!\' Zalgirio gerbejai ar ne gerbejai, bet motiejuno klaidos bet kam, sugebanciam paciam mastyt, iskart matosi. Zaliucogenus nustokit vartot, atsimerkit, slabakai.
2020-11-27
+1
Atsakyti
In vino veritas
Oho, kiek cia rytfaniu ir kitu Zalgirio heiteriu prisirinko. Pirmyn, megaukites, dabar jusu 15 minuciu sloves, taip sakant. Tokia galimybe palot ant Motiejuno, nu negalima praleist ;)
2020-11-26
-12
Atsakyti
Fanas
Žalgiris turi pavyzdį kaip elgiasi krepšininkas kuris garsiai sako, kad jam Žalgiris svarbus ir tai yra Arvydas Sabonis, kuris karjeros pabaigoje atlošė sezoną nemokamai, tapo Eurolygos MVP, padėjo puikiai pradėti karjerą Pauliui Jankūnui, kaip magnetas traukė žiūrovus į sporto halę. Manau kad jo marškinėliai pelnytai kabo arenoje.
2020-11-26
-3
Atsakyti
Sigis
rusai mldc zaidzia su ziurovais,
2020-11-26
-4
Atsakyti
Zslgirinis
Haha bI nu myliu zalgiri, bet jei ne myleciau tai pikta butu :)) naglumo virsune, uzsakynet straipsnius, kur save teisint ir kitiems irodynet kodel blynas \'netiketai\' prisvilo.. :D pauliau, blynus Tu kepei, ir zinojai, kad aliejaus mazai bus, bet px vistiek pilnas petelnes PlSAl :D myliu zalgiri, bet nemegstu arogantisku prikepeju, kurie galvoja kad yra nepakeiciami ir nera kam kitam blynu kept.
2020-11-26
-1
Atsakyti
Alio
o tai pagal tokia logika visi Lietuvos klubai turi gauti verslo parama?
2020-11-26
-4
Atsakyti
Nu
man tai isvis kosmosas,kaip genialusis direktorius planuoja pajamas is ziurovu,tokioje situacijoje! visos sekmingos firmos ir verslai,visada turi optimistinius ir pesimistinius planus,esant ekstremaliai situacijai gyvena pagal pesimistini plana.pries Brexit referenduma,daugelis Uk firmu skelbe,kad biudzetas suplanuotas abiems variantams,kad yra atidetos lesos,jei bus Brexit,kad verslas galetu isgyventi ir persigrupuoti iki geresniu laiku! o genialusis P-Mo planuoja pajamas is ziurovu esant pandemijai,susimauna ir paskui praso paramos.o ar nereikejo suplanuoti minimalias pajamas is ziurovu ir atitinkamai mazinti biudzeta?
2020-11-26
-8
Atsakyti
Anonimas
skaiciau straipsi pavadinimu kazkas panasaus i "restoranams neatsiperka ne tik darbas, bet ir produktai, prijuostes rišasi ir direktoriai...", ar negalejo sezono administracija su motiejunu atlost vietoj zaideju?:)
2020-11-26
+2
Atsakyti
Nu
b.l,cia jau naglumo virsune.vieninteliai is Lietuvos klubu gyvenantys siltnamio salygomis,dar ir i ES parama zada pretenduoti! atsiprasau,nuo kada krepsinio klubas verslas? jei vadini, tai verslu Motiejunai,jei nesurenki pajami,tada mazini savo apetitus! verslo modelis yra gyveni is to ka uzdirbi! yra verslu kuriems parama svarbesne,nei krepsinio klubui
2020-11-26
+1
Atsakyti
Jonas
Issiverke visas savo bedas issipasakojo , dabar sitiem VARGSAMS is Eu paramos reikes atmoket kad nebadautu, plius su visu planuotu pelnu. kai kisenes pilnos sitiem milijonieriam, jie aplamai uz nieka nenori moket, viska reikia gaut uz dyka. nes tautos durneliai siuo metu nesunesa pinigeliu tai negi gyvensi ar leisi savus eurus....
2020-11-26
-5
Atsakyti
Anonimas
isiuskite kelis zaidejus i prastovas ir sutaupysit:)
2020-11-26
+12
Atsakyti
uz zalgiri
kaip matom projektas su virtualiais bilietais irgi fail jei sudarankiai padare sistema kur max pasijungimu skaicius tik 1k. kodel lrt, go3 ar kitos platformos gali atlaikyt praktiskai neribota srauta o sitie 21 amziuj tik tukstanti paveza? padarykit normalia platforma su neribotu srautu, paleiskit po pitaka uz viena maca ir jei susirnks 20-30k jau ziurek neblogas income ateis. bet kai priprate semt biudzetines lesas tai dirbt nelabai iseina, tas aiskiai matyt kritinese situacijose. na ir vysnia ant torto, o kiek algos susimazino administracija?
2020-11-26
+2
Atsakyti
Anonimas
Ale koks godumas :D taskosi pinigais kaip romanovas, kur po poros menesiu nebeliko is ko moket algu. Zmones darbu netenka, bet valstybe pagal motiejuna privalo jam dar duot pasalpu.
2020-11-26
-7
Atsakyti
kaip galvojate Ceponis yra vierchas ar tiesiog eilinis vilniaus lachelis?
2020-11-26
+5
Atsakyti
Dilmah
štai ir atėjo žalios mazgotės galas! švogerių projektėlis, su beprotiškom algom NKL lygio kreivarankiam imbicilam. 😂😂😂
2020-11-26
+1
Atsakyti
Taskas
si karta busiu tas kuris pritaria kad buvo perdetas optimizmas vertinan ziurovus ir ju sunesamus pinigus nes: 1 - nera Saro, kas buvo magnetas, 2 - coronos perspejimai. KEISTA kad ziurovu nera, pagrindiniu pajamu nera, o apie atlyginimu mazinima krepsininkams nekalba. ANTRA - budamas ilgameciu gerbeju atrodytu galima butu kazkokia parama prisidet, bet kai pagalvoji as neuzdirbu 300 000 per metus, tai kodel turiu kazkam atlyginima nesti?
2020-11-26
+1
Atsakyti
Basketnews
Dar cia bus ne vienas Toks Straipsnis
2020-11-26
-1
Atsakyti
15 min
Paskaitykit interviu Garino nemale sudo Iki Skauduliu atsiveres P. Garino pasakiau treneriui jeigu turiu vaziuoti namo vaziuosiu
2020-11-26
+2
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Prenumeruoti   Iš viso komentarų: 55

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.