Šešias keliones per pirmus 10 Eurolygos turų turėję Kauno „Žalgirio“ krepšininkai dabar kuriam laikui galės pamiršti lagaminus, lėktuvus ir oro uostus. Iš artimiausių šešerių Eurolygos rungtynių net penkerios bus žaidžiamos „Žalgirio“ arenoje.
Įprastais laikais tai būtų džiugios dienos „Žalgirio“ administracijoje – namų rungtynės ne tik sugeneruodavo trečdalį ar daugiau klubo biudžeto, bet ir būdavo centrinis miesto savaitės įvykis.
Ne kartą bilietų į karštesnes dvikovas nelikdavo dar kelias savaites iki renginio, o rungtynių dienos Kaune virsdavo švente ne tik arenoje, bet ir aplink Nemuno salą įsikūrusioms kavinėms, barams ir viešbučiams.
Kauno Žalgiris / Tvarkaraštis
COVID-19 pandemijai sporto arenų duris uždarius žiūrovams beveik visame pasaulyje, „Žalgirio“ arenoje nebeaidi sirgalių dainos, o trečiajame arenos aukšte įsikūrusiame klubo biure su nerimu žvilgčiojama į biudžeto eilutes.
Tikimasi Europos Sąjungos paramos
„Žalgiris“ šiam sezonui iš bilietų pardavimo buvo suplanavęs surinkti 2,6 mln. eurų ir tai sudaro daugiau nei ketvirtį iš planuoto 9,7 mln. eurų biudžeto.
Bilietų pardavimo eilutė prieš sezoną buvo koreguota ir mažinta nuo pradinės 3,2 mln. eurų prognozės, tačiau ir šis skaičius būtų mažiausias per pastaruosius kelis metus – ankstesnius sezonus „Žalgiris“ iš bilietų pardavimų rinko 3,6 mln. (2017-2018 m.), 4,6 mln. (2018-2019 m.) ir 3,3 mln. (2019-2020 m.).
Tai lėmė solidžiausi Europos krepšinyje lankomumo skaičiai.
„Žalgirio“ rungtynių lankomumas paskutinius tris sezonus buvo didžiausias Eurolygoje: 13,5 tūkst. 2017-18 m. sezone, 14,8 tūkst. 2018-2019 m. sezone ir 14,2 tūkst. praėjusiame sezone, kuris anksčiau laiko buvo nutrauktas kovo viduryje.
Šiemet situacija visai kitokia.
Pirmąsias dvejas 2020-2021 m. sezono Eurolygos rungtynes „Žalgiris“ žaidė palaikomas maždaug 5000 žiūrovų, tada trečiąjį mačą galėjo stebėti 300 žmonių, o nuo ketvirtojo sirgaliai buvo nebeįleidžiami.
Iš planuotų 2,6 mln. eurų kol kas yra surinkta 200 tūkst.
Kaip planuojama dangstyti šiuo metu esančią 2,4 mln. eurų skylę? „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas viliasi, kad griežtos arenų lankymo taisyklės nesitęs visą sezoną.
„Matome, kad sergamumo skaičiai yra dideli ir nesitikime pokyčių artimiausiu metu, bet tikimės, kad karantinas nesitęs visą sezoną, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ kalbėjo Motiejūnas. – Tikimės, kad kažkas keisis, sezonas vis tiek ilgas, tęsis iki birželio. Kai tik valdžia pradės kalbėti apie atlaisvinimus, teiksime pavyzdžius, kaip galime saugiai priimti žiūrovus.
Nesakau, kad turėtų leisti pilną areną, bet nors kažkiek fanų galime priimti.“
Visgi lapkričio 7-ąją įsigaliojus karantinui, šis pasiūlymas taip ir liko nesvarstytas.
„Žalgiris“ į namų rungtynes pradėjo pardavinėti virtualius bilietus, tačiau dėl sistemos apribojimų jų gali parduoti daugiausiai 1000 į vieną dvikovą, todėl iš to surenkamos pajamos – labiau simbolinės.
Todėl belaukiant žinių dėl karantino pabaigos ir galimų atlaisvinimų, „Žalgiris“ deda viltis į valstybės skirstomą Europos Sąjungos paramą. ES kompensuojant nuo koronaviruso nukentėjusių verslų veiklą, Motiejūnas mano, kad į šią kategoriją turėtų būti įtrauktos ir profesionalios sporto organizacijos.
„Kai žiūri, kam yra kompensuojamos netektys versle, tai sportas pagal visas lenteles patenka kaip nukentėjęs. Ir labiausiai nukentėjęs, – įsitikinęs Motiejūnas. – Mus pirmus uždarė ir paskutinius atidarė, pinigų surinkimo klausimu čia esame jautriausi. Natūralu, kad tikimės, kad bus kompensuojama, ypač, kai tai daroma kitose šalyse.“
Apie profesionalių sporto klubų kompensaciją kalbama Prancūzijoje ir Belgijoje, o visoje Europoje paramos gali sulaukti ir renginių organizatoriai bei arenų valdytojai. „Žalgirio“ areną administruojančiam „Žalgiriui“ tai – taip pat aktualus klausimas.
Neįprasti sunkumai keliaujant
COVID-19 ne tik ištuštino tribūnas ir sukėlė sumaištį klubų biudžetuose, bet ir neįprastai nukarpė oro saitus tarp Europos šalių. Į Eurolygos miestus keliones planuojančios „Žalgirio“ administracijos darbuotojai jau įprato papildomai sukti galvą ne tik dėl transporto priemonių, bet ir dėl įvairių biurokratinių reikalavimų.
Paskutinius kelis sezonus į visas Eurolygos išvykas užsakomaisiais reisais keliavę kauniečiai šį sezoną buvo suplanavę stipriai apkarpyti tokioms kelionėms skiriamas išlaidas ir daugiau skraidyti reguliariais reisais. Tačiau šie planai greitai pasikeitė.
Iš šešių šio sezono išvykų tik viena – pati pirmoji – buvo reguliariu reisu. Po to „Žalgiris“ buvo priverstas ieškotis čarterių.
Kelionių planai pradėjo byrėti jau nuo antrosios savaitės, kai buvo atšaukti reguliarūs skrydžiai iš Rygos į Maskvą ir „Žalgiris“ žaisti su „Chimki“ skrido užsakomuoju reisu.
Tuomet laukė kelionė į Belgradą – ji vyko dvigubą savaitę, todėl čia iš karto planuota skristi užsakomuoju reisu. Kitos trys kelionės – į Lioną, Tel Avivą ir Milaną – taip pat organizuotos užsakomaisiais skrydžiais, nors iš pradžių planuota skristi komerciniais reisais. Šalims užsidarant lokaliuose karantinuose, oro bendrovės visoje Europoje atšaukė šimtus, jei ne tūkstančius, įprastų skrydžių.
„Žalgiris“ į Italijos šiaurėje esantį miestą netgi planavo skristi iš Rygos, kuri dar turėjo tiesioginius reisus, tačiau likus mažiau nei savaitei skrydis buvo atšauktas.
Variantų skristi iš Vilniaus buvo tiek nedaug, o jų kaina buvo tokia didelė (apie 20 tūkst. eurų visai komandai), kad čarterio nuoma kainavo praktiškai tiek pat – suskraidyti į Milaną kauniečiams atsiėjo apie 25 tūkst. eurų.
„Žalgiris“ ir čia bando taupyti, todėl skrydžius pradeda ir baigia Vilniaus oro uoste, o ne Kauno – taip sutaupoma keli tūkstančiai eurų. Keliaujama taip pat ne prabangiai įrengtais lėktuvais, o įprastais, po 6 vietas eilėje turinčiais orlaiviais.
Jeigu anksčiau visoms kelionėms buvo samdomi lėktuvai iš tos pačios bendrovės, tai dabar kas kartą skelbiamas konkursas, kuriame dalyvauja 3-4 šias paslaugas teikiančios įmonės ir išsirenkamas pigiausias variantas.
„Bendrai šiemet skraidymai kainuos pigiau nei pernai ar užpernai, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo Motiejūnas. – Aišku, gerokai skiriasi komfortas, papildomai prisideda kelionės į Vilnių, bet bandome taupyti, kiek įmanoma.“
Ankstesniais sezonais skraidymas privačiais reisais atsieidavo apie 600-700 tūkst. eurų. Tai yra maždaug 6 kartus daugiau, nei būtų kainavę keliauti reguliariais skrydžiais.
Šiemet čia norėta sutaupyti, tačiau koronavirusas jaukia ir šiuos planus.
Krūva dokumentų
Suorganizuoti keliones – vienas, o į jas dabar vykti – kitas iššūkis.
Pavyzdžiui, vykstant į pastarąją išvyką, žalgiriečiai praktiškai visą kelią nuo Kauno iki Vilniaus autobuse pildė tris A4 formato lapus, kurių galėjo prireikti Italijoje.
Tai – lyg ir neprivalomi dokumentai, tačiau kraštutiniu atveju italai jų galėjo pareikalauti, todėl „Žalgirio“ administracijos darbuotojai nerizikavo ir paprašė visų delegacijos narių juos užpildyti.
Kiekviena šalis atvykstant turi savas taisykles, todėl tiksliai žinoti kiekvieną jų niuansą yra būtina.
Pavyzdžiui, keliaujant į Graikiją, reikėjo skrydžio išvakarėse užpildyti specialią internetinę formą. Skrydžio dieną jos pildyti nebegalima, todėl jeigu keliaujantysis to nebuvo padaręs, jis tiesiog neįleidžiamas į lėktuvą.
Keliaujant į Rusiją ar Izraelį, apskritai reikėjo iš anksto susiderinti visą delegacijos sąrašą. Šios šalys yra užsidariusios visiems užsienio lankytojams ir tik sportininkams daromos išimtys.
„Į sąrašą įtraukiame absoliučiai visus žmones, kurie gali keliauti – visus 14 žaidėjų, visus personalo narius, kad, jei ką, visi turėtų leidimus“, – pasakojo „Žalgirio“ komandos vadovas Mindaugas Kvedaras, jau eilę metų besirūpinantis kiekviena komandos kasdienio gyvenimo smulkmena.
Prieš keliones visą informaciją apie reikalingą dokumentaciją gaunama iš priimančios šalies komandų, kelionių agentūros, su kuria dirba „Žalgiris“, ir net skrydžių kompanijų. Tiek rūpesčių keliaujant po Europą dar niekada nebūdavo.
Toks kruopštus pasirengimas atsiperka, kai reikia skubių sprendimų. Prieš pat kelionę į Maskvą paaiškėjus, kad Joffrey Lauvergne'ui diagnozuotas koronavirusas, jį greitai pakeitė Marekas Blaževičius.
Šiuo atveju „Žalgirį“ gelbėjo ir tai, kad jie keliavo čarteriu – taip buvo galima ir lengvai pavėlinti išvykimą, kuris nusikėlė dėl papildomų COVID-19 testų, ir Maskvoje praleisti viena diena daugiau.
Keliaudami į užsienį, krepšininkai gauna kelionės planą, kuriame būna surašytos visos smulkmenos – nuo skrydžių numerių iki viešbučio ar arenos adresų, todėl, kai reikia pildyti specialias atvykimo formas, tai daro patys krepšininkai.
Ši tvarka – niekam nematyta anksčiau, tačiau niekas, anot Kvedaro, dėl to nesipiktina.
„Visi suprantame, kodėl tai darome, ir niekas nerodo nepasitenkinimo“, – sakė komandos vadovas.
Laiką, sugaištą pildant dokumentus, atperka tušti oro uostai. Jeigu anksčiau visur būdavo eilės ir ypatingai ilgai krepšininkai užtrukdavo prie pasienio patikros punktų ne ES šalyse, tai dabar visos patikros įveikiamos su vėjeliu.
Daugiau žmonių per šešias šio sezono keliones buvo tik Milano Bergamo oro uoste, kur visiems išvykstantiems žmonėms reikėjo pildyti papildomas formas. Priešingai nei kitose Europos šalyse, kur tai daroma internetu, italai visur prašo popierinių dokumentų.
Griežta valstybių tvarka dėl koronaviruso apsunkina ir tas keliones, kurias kitomis sąlygomis būtų galima palengvinti.
Pavyzdžiui, diena nukėlus rungtynes Maskvoje, kai kauniečiai su „Chimki“ kovojo šeštadienį, o ne penktadienį, „Žalgiris“ svarstė variantą iš Rusijos sostinės skristi tiesiai į Belgradą, kur jau antradienį laukė dvikova su „Crvena Zvezda“.
Visgi Eurolygos taisyklės reikalauja atlikti testus prieš kiekvieną mačą, todėl juos stengiamasi pasidaryti toje šalyje, iš kurios yra komanda. Taip bandoma išvengti situacijos, kai žaidėjas būtų priverstas karantinuotis svetimoje valstybėje.
Dėl šios priežasties „Žalgiris“ iš Maskvos grįžo į Kauną, čia atliko testus, ir tada skrido į Belgradą.
Lygiai taip pat šią savaitę Sankt Peterburgo „Zenit“ po pirmadienio mačo Vitorijoje parskrido namo, testavosi ir trečiadienį atvyko į Kauną, kur šįvakar žais su „Žalgiriu“. Nors patogiau būtų buvę iš karto skristi į Kauną, teigiamo viruso atveju žaidėjas būtų priverstas užsidaryti svetimoje šalyje.
Koronavirusas sportui Europoje ir visame pasaulyje žeria išbandymus. Finansiniai, logistiniai, biurokratiniai klausimai yra tokie, kokių dar ką tik niekas neįsivaizdavo, tačiau visi – nuo žaidėjų iki klubų vadovų – džiaugiasi, kad sportas apskritai kvėpuoja.
Patinka, ką darome? Paremkite mus tapdami BN+ nariais.