Perversmas vaikų krepšinyje – iš arčiau: „Neužsiminėkime šamanizmu, atsiremkime į mokslą“

Lukas Katilius
BasketNews žurnalistas
2022-08-05 13:39
Nuotr.: LKF/BasketNews koliažas
Nuotr. LKF/BasketNews koliažas

Per 32-ejus Nepriklausomybės metus Lietuvos krepšinio fanai niekada neabejojo savo aukštaūgių pajėgumu. Tačiau pasaulinės tendencijos vis ragina ugdyti perimetro lyderius, o klausimas lieka tas pats – koks vaikų ugdymo kelias yra teisingiausias Lietuvai?

Prieš savaitę Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir Moksleivių krepšinio lyga (MKL) patvirtino, jog vaikų žaidimo taisyklės vėl keičiasi – grįžtama prie tvarkos, kuri gyvavo iki 2016 m.

2016 m. Arvydo Sabonio ir Mindaugo Špoko vadovaujama federacija pristatė pakeitimus, kurie buvo orientuoti į individualiai pajėgių žaidėjų ugdymą. Tai reiškė, jog MKL krepšinyje uždrausta naudotis užtvaromis bei dvigubos gynybos elementais.

Naujos Lietuvos krepšinio galvos grįžo prie senojo pamato, palikdamos gyvuoti tik kelis punktus. Tačiau, pavyzdžiui, užtvarų statymas yra grąžinamas nuo pat U12 „Pirmojo iššūkio“ čempionato.

BasketNews straipsnyje – pokalbis su federacijos ir sporto mokyklų žmonėmis apie grįžimą prie senosios jaunųjų krepšininkų ugdymo tvarkos.

Ko siekė buvusi federacija?

Nuotr. BasketNews.lt/V.Mikaitis

2016 m. įsigaliojusios tvarkos vėliavnešiu tapo tuometinis Lietuvos jaunimo rinktinių vyriausiasis treneris Rolandas Radvila. Kaip buvo teigiama prieš šešerius metus, LKF ir MKL siekė „daugiau dėmesio skirti individualiam jaunųjų krepšininkų rengimui“.

Dėl to įvesta trijų sekundžių taisyklė gynyboje, uždraustas bet koks užtvarų statymas, o dvigubą gynybą leista naudoti tik baudos aikštelėje.

Radvila dabar plačiau papasakojo, kas lėmė tokius pokyčius.

„Mes rinktinių trenerių vis klausdavome, kame bėda, kad mes po truputį vis einame žemyn, – BasketNews sakė krepšinio specialistas. – Mes jau tą matėme nuo 2016 m. Kaip pavyzdys, 2015 m. jau sakėme, kad yra su vyrais problemėlių, nes turime mažai kuriančių žaidėjų, o kažkada buvo Macijauskas, Jasikevičius, Šiškauskas, Štombergas ir panašiai. Treneriai sakė, kad darykite kažką, kad būtų individualiai stipresni žaidėjai.

Tyrimus padarėme ir sužinojome, kad vaikai „Pirmajame iššūkyje“ žino tris derinius, bet vienas prieš vieną negali žaisti. Žino derinių ir išmetimų, bet per daug pradėjome lįsti į taktiką. Visus metus stebėjome ir rinkome duomenis, kurių rezultatai parodė, jog reikia kuo mažiau lįsti į taktiką. Pirma, čia yra vaikas, kurį turi išmokyti varytis, perduoti. Tą turi užsieniečiai, o mes neturime. Tai buvo pagrįsta Kanados, JAV, serbų, kroatų, slovėnų pavyzdžiais.“

Pagrįsdamas savo mintis, Radvila išskyrė bene geriausius Lietuvos rinktinės krepšininkus – Joną Valančiūną, Domantą Sabonį ir Igną Brazdeikį.

Tikru Lietuvos krepšinio mokyklos auklėtiniu iš jų galime vadinti tik Valančiūną, kuris pradmenis dėjo dar gimtojoje Utenoje, o vėliau tobulėjo Vilniaus „Lietuvos ryto“ sistemoje.

Tuo metu Sabonis gimė ne Lietuvoje, o JAV. Aukštaūgis kaip žaidėjas formavosi Ispanijoje, o su Lietuva vieninteliu jo ryšiu buvo jaunimo rinktinės. Studijuoti Domantas pasirinko Gonzagos universitete, iš kurio ir pakilo į NBA.

Nors ir gimė Kaune, bet Brazdeikio ryšys su Lietuvos jaunimo ugdymo sistema yra mažiausias. Jo nebuvo mūsų šalies jaunimo rinktinėse, puolėjas tobulėjo Kanadoje ir JAV.

„Turbūt nelabai pasakysite, kad slovėnai jaunimo krepšinyje kažką laimi, – dėstė Radvila. – Tačiau tokia šalis, kuri turi mažiau gyventojų nei mes, duoda vienu metu Dragičių, Čančarą, Dončičių. Tai yra daugiau nei mes, nes aš neimu Domanto Sabonio ir Igno Brazdeikio, kurie nėra Lietuvos kūriniai. Taip, Jonas (Valančiūnas), sutinku yra mūsų, 1992 m. gimimo kartos. Tačiau mes matėme, kad kažkas gali negero būti, o tą parodė atranka į Tokijo olimpines žaidynes. Nė vieno iš Lietuvos rinktinės nebuvo iš naujesnių, jie buvo senesnio kirpimo. O slovėnai... viską jūs patys matėte, ne tiek ir daug jie lenda į taktiką.

Esmė, kad mes labai anksti forsuojame rezultatą. Į vaiką žiūri, ar jis aukščiausias, bet ar jis bus aukščiausias, kai bus 18-os metų? Ir turime ne vieną ir ne du pavyzdžius, kad vaikas tik užtvarėlę stato, tik perdavimą duoda, negali varytis, negali apžaisti, negali tritaškio mesti, nes treneriui reikia rezultato. Dėl to ir ieškojome būdų, kad treneriai naudotų tuos žaidėjus ir darytų juos universaliais. O kaip bus rinktinėse U15, U16 ir t.t. – jūs darykite ir mokykite, jokių problemų mums.“

Nuotr. musukrepsinis.lt

Šią vasarą galėjome iš arčiau pamatyti, kokius žaidėjus subrandino tvarka, kurią įvedė Radvila. U17 jauniai pasaulio čempionate pasiekė ketvirtąją vietą, o U16 jaunučiai olimpiniame festivalyje užsikabino sidabro medalius.

Šių metų U17 rinktinė yra pirmoji, kuri buvo rengta pagal naująsias taisykles, tačiau Radvila ragina iškart neteisti bei prisiminti, jog ir treneriams prieš šešerius metus teko persiorientuoti.

„Į 2005 m. kartą (aut. past. U17) dar atsargiai žiūriu, nes ne visi suprato, kas yra individualus meistriškumas. Buvo treneriai, kurie suvarė žaidėjus į vieną pusę ir keturi, kaip aš sakau, rūko kampe, o vienas žaidžia. Tai nėra individualus meistriškumas, o trenerio kompetencijos stoka.

Žaidėjas turi viską daryti: ir atiduoti, ir atsidengti, ir varytis, ir suprasti, kas tai yra spacingas, kad jis mąstytų, duotų improvizacijos, nebūtų pastatytas į rėmus. Dabar vaikai jauname amžiuje galvoja ne kaip apžaisti, o kaip derinys ar pikenrolas išeitų. Vaikas turi žinoti, kad statant užtvarą, bus centras. Bet 12-metis nesupranta pikenrolo niuansų ir negali perduoti kamuolio į silpnąją pusę, ką vyrai gali, kai jėgos atsiranda. Yra daug niuansų.“

„Jeigu jie keičia, tai jų reikalas, jiems gerai, – naujosios LKF valdžios sprendimą komentavo Radvila. – Mums tai pasiteisins, kai į vyrų rinktines bus kviečiami ar aukštesniame lygyje jie žais ir turėsime tokių kaip Macijauskas, Marčiulionis, Šiškauskas.“

„Neužsiminėkime šamanizmu, atsiremkime į mokslą“

Nuotr. LKF

Naujasis LKF vadovų kabinetas su Vydu Gedvilu ir Mindaugu Balčiūnu priešakyje pasirinko kitą kelią – nubraukti šešerius metus vykdytas taisykles ir dirbti taip, kaip buvo dirbama 26-erius metus.

Kodėl buvo pasirinktas toks kelias? Kuo naujoji tvarka nepatiko? Kaip tada turėsime individualiai pajėgių žaidėjų? BasketNews šiuos atsakymus pateikė LKF generalinis sekretorius Balčiūnas.

„Lietuvos krepšinio treniravimo metodika ilgus metus buvo labai sėkminga vien dėl to, kad buvo pagrįsta sporto mokslu, – pradėjo Balčiūnas. – Ją kažkada kūrė profesorius Stanislovas Stonkus, vėliau ją atnaujino įvairiausių mokslinių tyrimų pagrindu kiti mokslininkai. Nuo Butauto iki Paulausko, metai iš metų ji tobulinama, veiksmingumas jos didėja.

Naujausi moksliniai tyrimai sako, kad yra trys taktiniai elementai, kurie yra veiksmingiausi žaidžiant krepšinį, kada atakos užbaigiamos veiksmingiausiai. Greito puolimo taktikos veiksmų efektyvumas yra 70 proc., antras yra įkirtimai – apie 65 proc. Ir trečias pagal efektyvumą grupinės taktikos veiksmas yra užtvaros. Daugiausiai atakų elitiniame krepšinyje užbaigiama užtvarų pagalba ir jų veiksmingumas yra 60 ar daugiau procentų.

Tai yra vienas iš trijų svarbiausių grupinės taktikos elementų krepšinyje. Dabar aš nežinau, kaip apskritai kyla tokia mintis tą dalyką panaikinti. Tai reiškia, kad mes panaikiname vieną iš esminių krepšinio elementų, tokių kaip ir metimas, kamuolio varymas. Užtvaros nuo seno, šimtą metų, yra pagrindinis bendros ir grupinės taktikos elementas. Tai įsivaizduokite analogą – jei uždraustume mesti į krepšį... revoliucija turbūt būtų.“

Iš arti visą situaciją gali matyti MKL direktorius Petras Aleksonis. Moksleivių krepšinio vadovas išdėstė savo argumentus, kurie pastūmėjo ribojimų naikinimo link.

„Reikėtų atvirkščiai apsukti situaciją – kokiais argumentais buvo seniau įvesta tvarka? Antras klausimas – taisyklių pritaikomumas, jų efektyvumas ir finalinė nauda, – sakė Aleksonis. – Prie senosios tvarkos bei visos eilės taisyklių ribojimų buvo daug dviprasmiškų situacijų, daug emocijų prie jų traktavimo bei įgyvendinimo. Arbitrai kone pusę dėmesio turėjo skirti kažkokioms žaidimo detalėms, kurių iki galo apibrėžti žaidybinėse situacijose buvo neįmanoma, arba tas pačias situacijas dvi šalys matė skirtingai.

Aš apskritai nesuprantu, kaip galima vykdyti treniruočių procesą eliminuojant kone puse sporto šakos elementų. Jeigu taip žiūrint, tai krepšinyje efektyviausi elementai, pasak mokslo, yra žaidimas vienas prieš vieną, įkirtimai bei užtvarų situacijos.

Pirminis argumentas šioje vietoje, analizuojant kažkokią sporto šaką – tam tikri sprendimai turi būti logiški ir pagrįsti. Mokslas ir patyrę treneriai pritaria tam, kad sporto šakoje reikia naudoti visus elementus, kurie yra. Aišku, sąlyginai, nes kažkiek ribojimų yra ir tie pagrįsti ribojimai, kurie suteikia pridėtines vertes, yra paliekami.

Jeigu žaidžiame futbolą, krepšinį ar tinklinį, tai mūsų darbo grupės manymu, būtų geriau naudoti bent 80-90 elementų, o ne 40-50. Kaip ir sakiau pranešime, tikrai kalbėjomės su komandomis, patyrusiais treneriais. Kai 15-16 metų žmogus dar tik pradeda žaisti, užtvaras statyti, tai nežinau, ar čia geras amžius mokytis krepšinio pagrindų. Tad vienas pagrindinių argumentų yra mokslas ir kitų šalių patirtys. Be to, šį sprendimą priėmėme kartu su trenerių asociacija.“

Nuotr. E. Šemiotas

Balčiūnas yra labai stipriai susijęs su sporto mokslu. Nuo 2012 m. jis buvo Lietuvos sporto universiteto kancleriu, o 2017 m. buvo paskirtas plėtros ir sporto prorektoriumi.

Remdamasis sukaupta patirtimi ir nagrinėtais moksliniais šaltiniais, Balčiūnas teigia, jog užtvarų naudojimo krepšinyje atsisakymas visiškai prieštarauja mokslui.

„Jeigu yra įvedamos tam tikros naujovės treniravimo metodikoje, jos gali būti įvedamos, mes nesakome, kad per 100 metų krepšinis nesikeičia, – kalbėjo LKF generalinis sekretorius. – Tačiau jos turi būti moksliškai aprobuotos. Tai reiškia, kad tas sprendimas turi būti patikrintas ant nedidelės imties, pavyzdžiui 1-2 sporto mokyklų. Pasižiūrėti veiksmingumą tokio eksperimento, tada pabandyti ant didesnės populiacijos. Kai tikrai tas veikia, moksliškai įrodyta, tada jį galima siūlyti. Bet siūlyti, o ne privaloma taisyklė. Lietuvos krepšinis visada buvo stiprus treneriais, kurie mato kiekvieno vaiko tobulėjimo kelią, taiko kūrybiškas priemones ir žiūri pagal visą situaciją. Apskritai žaidėjo vystymas yra labai kūrybiškas procesas, o ne šabloninis kažkoks siuvimas.

Niekas turbūt negirdėjo, kad buvusi idėja būtų moksliškai patvirtinta. Aš specialiai dar pasižiūrėjau mokslinėje literatūroje – net nėra keliamos tokios hipotezės. Būna pačios netikėčiausios hipotezės, kurios tikrinamos. Tačiau rimti krepšinio žinovai net nekelia tokios hipotezės, kad užtvaras reikia panaikinti. Kartais būna iškelia net pačią kvailiausią idėją ir ją aprašo, o dabar niekas apie tai negalvoja.“

Balčiūnas nesutinka su buvusių Lietuvos krepšinio vadovų mintimis, kad užtvarų ir dvigubos gynybos naikinimas ryškiai pagerins individualų krepšininkų meistriškumą.

Išskyręs pavyzdį, kaip kitaip gerinti žaidėjo individualų parengtumą, dar sykį pabrėžė būtinumą remtis sporto mokslu, o ne „šamanizmu“.

„Jei yra argumentacija, kad dėl to nukenčia vienas prieš vieną žaidimas, tai labai nemažai atakų krepšinyje ir taip baigiasi vienas prieš vieną. Nėra jokio reikalo akseleruoti šio žaidimo, nes jis yra natūralus per rungtynes, visa krūva priemonių, kaip vieną ar kitą žaidimo elementą akcentuoti treniruočių procese ir jį integruoti. Kaip pavyzdį jums paminėsiu mokslinėje literatūroje medžiagą apie pliometetriją, kuri didina žaidimo efektyvumą. Tai reiškia, kad tie žaidėjai, kurie taiko pliometetrijos programas, turi didesnį reakcijos greitį, didesnius staigios jėgos parametrus. Į tai ir turime orientuotis, siūlyti ir taikyti.

Kiekvieno sprendimo argumentacija yra labai aiški. Jei mes norime užsiiminėti metodikų tobulinimu, o ne šamanizmu, kur kažką kažkas sugalvoja ir visiems pradeda privalomu būdu taikyti, tai mes turime atsiremti į mokslą. Mokslas yra tai, kas tikra ir kas veikia pasaulyje. O ne vienas drebia pasiūlymą, kitas drebia visiškai tuščią įvertinimą. Ir mes tai vadiname kažkokiu grįžimu į akmens amžių. Tai parodo vertinimo gylį ir visą kompetenciją“, – sakė Balčiūnas.

Atsisakę užtvarų ribojimo, LKF vadovai visgi paliko arba pakoregavo kitas dvi taisykles. Trijų sekundžių taisyklė gynyboje galios U12 ir U13 čempionatuose, tose pačiose amžiaus grupėse ribojamas ir dvigubinimas – jis leidžiamas tik persivarius kamuolį per pusę aikštės. Iki šiol dvigubinimas buvo leidžiamas tik baudos aikštelėje.

Absoliučiai viskas bus leidžiama nuo U14 čempionatų.

Aleksonis tarp savo argumentų pridėjo, kad dėl šešerius metus galiojusios tvarkos nukentėjo pačio žaidimo kokybė bei pasunkėjo teisėjų darbas.

„Nemeluojant, įvairių taisyklių traktavimas dažnu atveju yra dviprasmiškas, – kalbėjo Aleksonis. – Tai paliudys daugelis komandų, vadovų ir trenerių, kad atskiruose miestuose ar net tame pačiame mieste gali būti skirtingos rungtynės ir skirtingas traktavimas. Šie dalykai irgi iššaukia nereikalingų emocijų.

Turėjome U12 „Top 16“ etapą Palangoje, buvo suvažiavę 16 komandų. Net ir ten buvo skirtingų situacijų skirtingose rungtynėse, daug emocijų apie taisykles, kurios apima dvigubinimą. Man susidarė įspūdis, kad ir patys treneriai rungtynių metu pradeda ginčytis, kas koją laiku įkėlė, kas ėjo laiku į pagalbą ir panašiai.

Man atrodo, kad ši sistema buvo patvirtinta, buvo tam tikri ribojimai, bet ar jie buvo efektyvūs? Klausimas. Kaip ir kiekvienoje gyvenimo situacijoje, yra kažkoks tikslas, bet jei nėra kokybės – bus neefektyvu. Teisėjavimas buvo dar vienas iš argumentų moksliniam fonui, bendram nepasitenkinimui.“

Skirtingos mokyklų nuomonės

Nuotr. Facebook

MKL reitinge šiuo metu lyderiauja trys mokyklos – Vilniaus krepšinio mokykla (434,5 tšk.), Kauno krepšinio akademija „Žalgiris“ (432,75 tšk.) ir Sostinės krepšinio mokykla (421,25).

Jokia nuostaba, kad dviejų didžiausių Lietuvos miestų krepšinio mokyklos diktuoja madas, o jų žaidėjai neretai papuola į jaunių bei jaunučių rinktines. Pavyzdžiui, šių metų U16 ir U17 rinktinių dvyliktukuose buvo po 8 žaidėjus iš trijų geriausių Lietuvos mokyklų.

„Žalgirio“ krepšinio akademijos vyriausiasis treneris Dalius Lubys neigiamai sureagavo į panaikintus ribojimus moksleivių krepšinyje bei pateikė du argumentus.

„Manau, kad galiu kalbėti už mūsų mokyklą ir mūsų trenerius, – BasketNews pabrėžė Lubys. – Mūsų pozicija buvo, kad nieko tikrai nereikia keisti. Yra du dalykai.

Pirma, mums atrodo, kad taisyklių pakeitimas prieš šešerius metus išėjo į naudą. Vaikai tikrai kažkiek daugiau tobulėjo individualiai, pats krepšinis atrodė gražesnis. Antras dalykas – praėjo per mažai laiko, kad įvertintume, ar tai pasiteisino, ar ne. Šiemet mūsų vaikinų U17 komanda yra pirmoji, kuri prie tų taisyklių užaugo, ir rezultatai tikrai teigiami.“

Tuo metu 13 vietą reitinge užima kuklus Plungės sporto ir rekreacijos centras (68,5 tšk.). Praėjusiame sezone Plungės komandos varžėsi MKL U17 jaunių, U15 jaunučių B diviziono, U16 merginų B diviziono finalo ketvertuose.

Plungės sporto centro trenerio Mindaugo Tamušausko nuomonė kitokia nei šalies giganto „Žalgirio“. Pastarasis šią vasarą spėjo padirbėti ir su U17 jaunių rinktine, kuri pasaulio čempionate iškovojo 4 vietą.

„Buvau U17 pasaulio čempionate, tai matosi, kad yra trūkumų, – teigė Tamušauskas. – MKL mes stengiamės apsižaisti vienas prieš vieną, nes mūsų nedvigubina. Dabar mes nematome tų nusimetimų, nėra greitų perdavimų ir kamuolio vaikščiojimo. Mes tarp trenerių diskutavome, ką reikėtų padaryti, nes pradėjus spausti nuo mažens, jie priprastų ir atsirastų aikštelės matymas.

Taip būtų bent jau dėl dvigubinimo. Stipresnės komandos uždvigubins, užtrigubins... bet žiūrint, ko mes norime. Ar mes siekiame išugdyti Dončičiaus, ar Europos lygio žaidėją, ar miestelio lygio žaidėją.

Parašyta, jog į „7bet-NKL“ ateina žaidėjai, kurie nepripratę prie užtvarų. Su jomis yra dvejopa situacija. Jie turi mokėti žaisti iš close-out situacijų, bet ir ne vien iš užtvarų. Sunku pasakyti, tai naudinga, ar ne. Vis tiek tai priklausys nuo trenerio. Kas naudos vien užtvaras, o kas mokys, bet nenaudos.“

U17 rinktinės žaidėjas iš Plungės Justas Stonkus:

Nuotr. FIBA

Tamušauskas užsiminė apie pranešime spaudai nuvilnijusią MKL vadovo Aleksonio mintį, jog nemalonu klausytis priekaištų iš antros pajėgumą šalies lygos – „7bet-NKL“ – komandų, kai į aukštesnį lygmenį ateina jauni žaidėjai, nemokantys statyti užtvarų.

Su tuo sutikti nenori „Žalgirio“ krepšinio mokykla.

„U15 viskas buvo galima, – pabrėžė KM „Žalgiris“ vyr. treneris Lubys. – Galima mokyti ir užtvaras statyti, ir dvigubinti. Man labai silpnai skamba pasakymas, jog į „7bet-NKL“ ateina neparuošti žaidėjai. Apskritai mažai 15-mečių papuola į „7bet-NKL“, nebent yra tikrai talentingi, perspektyvūs ir taip toliau. Jeigu kalbame apie 17-metį ar 18-metį, kuris ateina į aukštesnį lygį, tai reiškia, kad jis jau dvejus metus sportuoja su visomis taisyklėmis, mokosi užtvarų, dvigubinimų, zoninių gynybų. Šis argumentas manęs tikrai neįtikina.

Kitas dalykas – taip išeina, kad tie treneriai, kurie ruošia vaikus, turi būti sukišę viską į vaiką ir „7bet-NKL“ komanda pasirašo sutartį su perspektyviu jaunuoliu ir gauna produktą, kuris turi viską mokėti ir jie gali tik reikalauti, ieškoti, kas ir ko neišmokė. Tie argumentai man nėra verti dėmesio.“

2016 metais įvesta tvarka apribojo taisykles tik žaidžiant iki 15 metų. U12, U13 ir U14 čempionatuose buvo draudžiamos užtvaros ir spaudimas bei galiojo trijų sekundžių gynyboje taisyklė, o nuo U15 buvo leidžiama viskas, kas ir vyrų krepšinyje.

„Aš esu žaidęs krepšinį ir logika, atrodo, tokia, kad trejus metus spaudi vaiką, jog jis negali eiti, negali dvigubinti, bet po to jau gali, – kitą nuomonę turėjo Tamušauskas. – Pas ispanus nėra jokių ribojimų, kiek žinau, jie tik nuo tam tikro amžiaus žaidžia su mažesniais krepšiais.

Ispanai taiko visavertį krepšinį. Aišku, zoninės gynybos nėra, nes pirma asmeninę gynybą reikia išmokti. Tačiau ten vyksta visavertis krepšinis. Jei nori spausti – paspaudi. Kad tas vaikas nuo mažens žinotų, jog reikia nusimesti, žinotų apie spacingą. Tokia mano nuomonė.“

Išklausius abi mintis, kristalizuojasi vaizdas, jog esminis skirtumas – vaikų krepšinio masiškumas regionuose ir didmiesčiuose. „Žalgiris“ MKL praėjusį sezoną buvo subūręs net 32 komandas, kai Plungė – vos 9.

Pasak Lubio, ne masiškumas ar regionų ir didmiesčių požiūrių skirtumai lėmė tokius pasikeitimus.

„Iš pradžių taip atrodė, kad dėl mažųjų sporto mokyklų ir regionų visa tai yra daroma, – sakė Lubys. – Tačiau kiek teko tuo domėtis, tai net ir didžiausius vaikų skaičius auginančios mokyklos buvo už tai, kad grąžintų buvusią tvarką. Nenoriu vardinti, kurios mokyklos, bet visiškai ant to nenurašyčiau.“

Balčiūnas pabrėžė, jog nuo 2016 m. galiojusios tvarkos viena iniciatorių buvo būtent „Žalgirio“ mokykla.

„Jeigu norite susidaryti tikrą vaizdą, apklauskite visas 130 sporto organizacijų. Iš principo mes apvažiavome jas visas ir kalbėjome apie šį sprendimą. Jūsų apklausa nėra reprezentatyvi, – paklaustas, ar įžvelgia regionų ir didmiesčių požiūrių skirtumų tendenciją, atsakė Balčiūnas. – „Žalgirio“ mokykla buvo to meto sprendimo dalis. Aš gerbiu direktorių Martyną Račkauską, bet tai nėra atrama. Ar Skuodas mąsto, ar Vilnius mąsto... reikia žiūrėti, ar idėja turi mokslinį pagrindą, ar ji iš tiesų yra įrodyta. Tada galime ir Skuodo pasiūlymą priimti, ir Vilniaus ar Kauno atmesti. Mes atsiribokime nuo miestų, o žiūrėkime pasiūlymo turinį. Idėjų gali būti įvairiausių ir nesakau, kad eksperimentuoti nereikia. Reikia, bet nereikia visų padaryti eksperimentiniais triušiais.

Gal taip sutapo, kad pradėjus taikyti naujas taisykles, Lietuva nukrito į FIBA reitingo 9 vietą. Aš nerišu to, čia nėra koreliacijos. Tačiau mūsų treneriai kvailesniais ir žaidėjai blogesniais netapo. Bet kažkur kažkas buvo ne taip. Galbūt tada grįžkime į tuos sprendimus, kurie laikė Lietuvą pasaulio penketuke. Grįžkime į tuos laikus ir nuo to labai atsargiai koreguokime treniravimo metodiką. O ne taip, kad kažkam kažkas šauna į galvą. Ten buvo centralizuotas valdymas, vienas nusprendė, kalė ir turbūt labai gilios diskusijos ir nebuvo. Atsiribokime nuo asmeniškumų, padrikų minčių ir remkimės tuo, kas tikra. Tai yra moksliniai tyrimai, sporto mokslas, kuris visą laiką išlaikė Lietuvą labai aukštai.“

„Nežinau, kokius trenerius jūs apklausite, bet tikrai rasite ne vieną dešimtį didžiųjų sporto mokyklų trenerių, kurie jums pasakys, kad dabar priimtas labai geras sprendimas, – apie regiono ir miesto mokyklų nuomonę pridėjo Aleksonis. – Vis tik šį sprendimą priėmė ne Petras, ne Jonas, ne Antanas. Tiesiog atspindime daugumos nuomonę.“

Nuotr. MKL

Kaip bebūtų, niekas „Žalgiriui“ negali uždrausti ir toliau vadovautis sau priimtinomis gairėmis. Kauno mokyklos vyr. treneris Lubys atskleidė, kad organizacija nemes pradėtų darbų ir stengsis pasiekti rezultatą be užtvarų statymo.

„Tie, kas gyvename krepšinyje, mes suprantame, kad ta užtvara ir jos statymas duoda pranašumą, – sakė Lubys. – Pasidaro lengviau žaisti, priimti sprendimus. Bet ar turėsime individualiai stipresnį žaidėją?

Kitas dalykas – kurį vaiką „Pirmajame iššūkyje“ padaryti užtvaros statytoju? Ar visus padaryti užtvaros statytojais? Tačiau sprendimas priimtas, teks prisitaikyti. Tačiau mes, kaip akademija, laikysimės savo linijos. Gynybos, be abejo, reikės mokyti, nes kitaip bus sunku. Tačiau nemanau, kad puolime akcentuosime tuos dalykus ir eisime pagal savo seną tvarką, senas taisykles. Kadangi mums tinka, laikysimės tos linijos ir žiūrėsime, kaip seksis. Galbūt net bus galima palyginti.“

„Dar per anksti įvertinti, ar pasiteisino, ar ne, – apie šešerių metų rezultatus kalbėjo Lubys. – Tačiau mums tai patiko. Krepšinis tapo laisvesnis, daugiau judėjimo aikštelėje, mažiau statikos. Ne pirmas kartas, kai buvo norima keisti taisykles. Net ir prie senos valdžios buvo norinčių grįžti ir buvo daug diskusijų dėl to. Bet vis tiek nusprendėme likti prie 2016 m. priimtos tvarkos. Ne visus, bet didžiąją dalį tai tenkino. Dabar kažkiek tai mane stebina, jog norime kažkur tai grįžti.“

Plungės sporto centro ir U17 rinktinės štabo narys Tamušauskas neturėjo atsakymo, kuri tvarka gali duoti geresnį rezultatą. Tačiau, jo nuomone, svariausias žodis šioje situacijoje turi būti trenerio.

„U16 yra pakankamai stiprūs, fiziški vaikai, o U17 mes tokių nelabai turėjome, mus paspaudžia ir nusimetimų dar nemokame, nesame su tuo susidūrę, – sakė Tamušauskas. – Mus padvigubina, perdavimai eina į užribį...

Aš irgi negaliu pasakyti, ar būtų geriau, jei būtume mokę to nuo 12 metų. Labai sudėtinga nuspręsti, kuris variantas geresnis. MKL, atrodo, negalima aikšte gintis, bet kiti specialiai pastato. Viskas priklauso nuo trenerio. Aš nesuku galvos, žaidžiu pagal save, orientuojuosi į tai, ką tas vaikas turi išmokti. Kad normaliai išmoktų krepšinį žaisti, o ne stovėtų kaip medis gynyboje.“

„BasketNews.lt podkastas“:

 



Komentarai:

Kaunas visada buvo linkęs į stebuklų ieškojimą ir tikėjimą biesas žino kuo. Dirbti reikia, o jei kuris treneris paruošia rinktinei žaidėją, tai treneris turi būti skatinamas - taip atsiras noras dirbti ne tik tam, kad laimėjus kokias tai rungtynes, bet ir žaidėjų vystymui.
2022-08-07
Atsakyti
Ziurint itin rimtai
Kad 'samanizmas' taptu mokslu, turi tam tikra 'komisija' patvirtinti, kad tai mokslas. Ir tiek.
2022-08-06
+8
Atsakyti
...
įdomu kokie būtų statymai varžybose, kuriose žaistų pajėgūs 1x1 žaidėjai prieš labai stiprius užtvarų statytojus :) realiai, tai vaikus riekia mokinti taisyklingo metimo, driblingo ir žaidimo 1x1. Visa kita - su laiku.
2022-08-06
+12
Atsakyti
Bnd
Jeigu prisiminus legendinius mūsų krepšininkus, nei vienas nebuvo grynai LT sistemos "pasekmė". Senasis Sabas šiaip nuo dievo talentas, be to neaišku ar jį ir Marčiulionį sovietai neprifarširavo augimo hormonais ar pan. Pats Marčiulionis, Chomičius individualiai sportavo. Kaukėnas, "Plastilinas" savo kiemuose tobulėjo, La Broliai kalėjime viens prieš vieną varė. Jaska, Songaila, Sab jr berods ir Kleiza Ncaa. Žinoma, kartais ir per LT sistemą(nepaisant jos) prasimuša talentai kaip Ilgas, JV, Macijauskas. Buvo vienas pavyzdys, atvažiavo pas mus toks vaikas, būsimas NBA 3 šaukimas ir sovietinio auklėjimo treneris jį sodindavo ("nusodindavo") ant suolo, nes neva jaunuolis nesupranta schemų, per liesas, neklauso ir pn. Kiek Lietuva praranda galimų talentų dėl nelanksčių trenerių, kuriem mieliau turtingų tėvelių sūneliai nei stažuotės užsienyje, atviras klausimas.
2022-08-06
+2
Atsakyti
Kenedis
tas teiginys del augimo hormonu prifarsiravimo tikrai idomus ir galimas. Del NCAA, tai ir dabar pilna talentingu lietuviu ten isvaziuoja ir nieko nesigauna. Manau, kad mes Europoje tiesiog vieni is pirmuju pradejome zaisti krepsini ir kelti savo lygi, kai tuo tarpu visa likusi Europa zaide futbola. Neveltui pasaulyje tera kelios salys - Filipinai ir Lietuva, kur krepsinis yra nacionaline sporto saka. Dabartiniais laikais realybe yra tokia, kad ne mes atsiliekame, o krepsinis visame pasaulyje populiareja ir kyla, ir mums sunkiau tenka konkuruoti. Tokios salys kaip Danija pvz pradejo demonstruoti resultatus. Tie patys Prancuzai iki 2000-uju Eurobaskete visada max 10 vieta uzimdavo. Ziurekit tuoj tas pats su Vokietija, nes krepsinio klubai sparciai auga kaip Bayern Munich.
2022-08-06
-3
Atsakyti
Skaitau ir netikiu savo akimis. :) Kaip suage zmones sneka tokius nelogiskus dalykus. Duosiu labai paprasta pavyzdi.. tikiuosi supras kiekvienas: isivaizduokite prasau du vaikus (turincius toki pati talento lygi) dirbancius medzio perdirbimo imoneje... sakykime gamina baldus. :) Abu vaikai yra meistro padejajai su tuo skirtumu kad vienas vaikas daznai gauna uzdavini kad pasigaminti balda pats o kitas nesuoja/paduoda irankius meistrui. Taip aisku kad pirmas vaikas pridarys nuostoliu taciau atejus laikui tas vaikas gales savarankiskai gamintis baldus o kitas is esmes gales tik padavineti ir tiks pirmam i padejejus. Kaip tikiuosi suprantat lyginu individualu meistriskuma stimuluojancia treniruociu programa (vaikas kuris gaminasi baldus pats ;)) bei deriniu/uztvaru krepsini, kur vaikai yra trenerio pagalbininkai istatyti i grieztesnius remus. Asminiskai pilnai sutinku su Radvila: musu poziuris i krepsini buvo pasenes. Atsiminkite kad vienu metu daug dazniau turejome tik tvirto kuno robotukus, kurie negaledavo persivaryti kamuolio per akste. Be to jaunuoli su tvirtu kunu musu NKL treneriai megsta: greiciau atnesa naudos. Ir kodel NKL treneriai/direktoriai turi diktuoti kaip bus auginamas musu jaunimas? Yra akivaizdu kad dauguma treneriu nori pelno savo komandai kuo greiciau (nusiskundimai del nemokejimo statyti uztvaras). O mokslas kuri cituoja Balciunas yra kazkoks absurdas... blogas sapnas. :)Skaitau ir netikiu savo akimis. :) Kaip suage zmones sneka tokius nelogiskus dalykus. Duosiu labai paprasta pavyzdi.. tikiuosi supras kiekvienas: isivaizduokite prasau du vaikus (turincius toki pati talento lygi) dirbancius medzio perdirbimo imoneje... sakykime gamina baldus. :) Abu vaikai yra meistro padejajai su tuo skirtumu kad vienas vaikas daznai gauna uzdavini kad pasigaminti balda pats o kitas nesuoja/paduoda irankius meistrui. Taip aisku kad pirmas vaikas pridarys nuostoliu taciau atejus laikui tas vaikas gales savarankiskai gamintis baldus o kitas gales tik padavineti ir tiks pirmam i padejejus. Kaip tikiuosi suprantat lyginu individualu meistriskuma stimuluojancia treniruociu programa (vaikas kuris gaminasi baldus pats) bei deriniu/uztvaru krepsini, kur vaikai yra trenerio pagalbininkai istatyti i grieztesniu remus. Asminiskai pilnai sutinku su Radvila: musu poziuris i krepsini buvo pasenes. Atsiminkite kad vienu metu daug dazniau turejome tik tvirto kuno robotukus, kurie negaledavo persivaryti kamuolio per akste. Beto jaunuoli su tvirtu kunu musu NKL treneriai megsta: greiciau atnes naudos. Ir kodel NKL treneriai/direktoriai turi diktuoti kaip bus auginamas musu jaunimas? Yra akivaizdu kad dauguma treneriu nori pelno savo komandai kuo greiciau (nusiskundimai del nemokejimo staty uztvaras). Mokslas kuri cituoja Balciunas yra kazkoks absurdas. :)
2022-08-05
+37
Atsakyti
...
Tas pats Radvila, kuris aiskino/teisinosi kodėl vieno žaidėjo nebuvo rinktinėje pabandymui bent. Kazka jis ten porino, kad nemate, nezinojo. Kai ir nuskrist galejo paziouret i zusieni ir internetas yra :D
2022-08-08
+1
Atsakyti
Amb
ir išvis gėda kai tokie susikomropmitavę veikėjai kaip Balčiūnas dirba šioje sferoje
2022-08-05
+4
Atsakyti
Anonimas
sovietiniai bebrai
2022-08-05
+18
Atsakyti
Vakar U18 parode ketvirtam kelini kaip veike senoji uztvaru sistema.. nesugeba kamuolio persivaryt..
2022-08-05
+31
Atsakyti
Klaidini
paskutine karta su užtvarom nuo mažens.
2022-08-06
+25
Atsakyti
Smashed cheesy batata
Kaip ivardino Balciunas yra biometrijos programos, bet klausimas, ar jas isvis kas taiko? Labiau tenka sekti ka Zalgirio sistema augina, tai tikrai neatrodo, kad butu vaikam lavinta regejimo koordinacija, kuno valdymas, daugumai yra problema tiesiog valdyti kamuoli. Pas isejusius Zalgirio sistema net ir fizinis rengimas neatitinka siu dienu standartu ir tikrai tada lieka klausimas del treneriu kompetenciju ir tikrojo zaideju ruosimo pobudzio.
2022-08-05
-16
Atsakyti
Va va - žalgiriniai savo komandai nieko neišugdo.
2022-08-07
-2
Atsakyti
Bnd
Valančiūnas paskutinis Lt mokyklos produktas, beje tokio stiliaus žaidėjai tampa atgyvena pasaulio krepšinyje, po jo Lietuva ryškiai atsiliko nuo šiuolaikinio stiliaus, netgi tokios šalys kaip Latvija ar Gruzija duoda daugiau Nba žaidėjų nei Lietuva
2022-08-05
+19
Atsakyti
Kenedis
Palaukit, taigi taisykles nera pilnai grazintos i senasias. Tik keli elementai sugrizo i senaja tvarka (sieneliu statymas), o daugiau paliktos naujoves (3 sec taisykle gynyboje). Kartais tiek ir tereikia, kad zaidejai tobuletu individualiai, nes baudos aikstele nebebus uzgremezdinta didziausiu vaiku. Sieneles statyti ir dvigubinti nuo jauno amziaus yra tikrai svarbu.
2022-08-05
+13
Atsakyti
Jei l l rimtai
Uzteks chebryte samanizmu uzsiimt ( kad jau prisipazinot :) - metas moteru krepsini atgaivint!
2022-08-05
-3
Atsakyti
Kai nėra vieningos nuomonės,tai ir gaunadi toks balaganas.Buvo viskas gerai,tada atėjo pokyčiai,tada vėl viskas grąžinama atgal,gaunasi toks mėtymąsis.O dėl to ir kenčia mūsų jaunieji krepšininkai,kurie turi apkrauti savo galvas nuolat besikeičiančiom taisyklėm.Tiesiog nėra bendros nuomonės,tai gaunasi vos ne susiskaldymas.Tikiuosi,kad klystu ir rezultatai gerės su laiku nesvarbu prie kokių taisyklių.
2022-08-05
+10
Atsakyti
Ryskus
.... kazkaip idomiai viskas nuskambejo: iki 2016m nebuvo krepsinio? Ar jaunimo kartos perliukai: Rubstavicius, Tubelis , Stenionis , Krivas, Murauskas ir kiti - nebutu uzauge "prie uztvaru"? Kokie cia Radvilos paistalai apie slovenus ( jis ka nesupranta- kad tiesiog tokia karta uzaugo, kaip kazkada: Sabonis, Marciulionis.... Stombergas, Jasikevicius, Ilgauskas ,,, veliau Macijauskas, Siskauskas, Kleiza .... ir kiti.) Jei Radvila toks gudrus, tai ko neismokino Kalniecio superiniu igudziu, kurie reikalingi gynejui?- kuris zaisdavo tik Lietuvos rinktineje ir Zalgiryje, o jokiem Europos super klubams nebuvo reikalingas!!! Nereikia prisiimineti svetimu nuoplenu... Nes butent jo skirti treneriai, komplektacijos ir t.t. ir "skandino" jaunimo rinktines... Jis vienas viska sprende: apie talenta, trenerius, sudetis , taisykles ir t.t. Ir koks reuzltatas? Visi jo perlai numire , o jei dar ne, tai laiko klausimas kada numirs.... Is kiekvienos kartos duok Dieve uazuaga 1 -3 meistrai... ir tai visi zino. Labai tikslus pastebejimas: samanizmas ... Plaukikas ir kazkada kazkur buves treneris sprende apei ateiti ,,, Va kur esme. Aplamai ta Sabonio LKF lai tyli ... Gali sneketi kiek nori , o kur rezualtatai? : pradedant vaiku, jaunimo, moteru ir baigiant vyru rinktinemis??? Fiasko!!! As irgi noriu uzauginti Gagarina, bet apei kosmosa nesuprantu ... Kaip ir tie visi plaukikai ir ko - apei krepsini ...
2022-08-05
-8
Atsakyti
Niekas nesikeičia - taisyklės tos pačios. Treniruotės tam ir yra, kad iš medžių padarytų viską sugebančius, kaip amerikonai, pvz.
2022-08-07
+9
Atsakyti
A
ir apie senai sukurtas metodikas kalba Stūnkaus kalba.. o kad krepsinis kardinaliai pasikeite, i tai atsizvelgei Balciunai? tamtikos buvo pakoreguotos?
2022-08-05
+29
Atsakyti
A
ir Balciunai, prie ko cia naujos taisykles ir 9 vieta reitinge? rinktines zaideji pagal senas taisykles juk mokesi zaist.. faktas, kad gynehu sunkiai sekasi isaugint, tai gal reikejo palaukt kol eksperimentas baigsisi ir ziuret rezultatus? astuoniolikiiai pries turkus kamuolio nepersivari, tai kokia dar taktika? kq ten gali taktiskai kurt kai tikslas kamuolii kad neatimtu lygioj vietoj..
2022-08-05
+37
Atsakyti
A.
atrodo, lad geriausia investicija būtų į trenerius: didinti ju motyvaciją, holistinį dalykų suvokimą, psichologinį pasiruošimą ir paruošimą. įdomu ar kas is dabartinių jaunimo trenerių yra tiek gerąją prasme Crazy, kad taikytų tokius treniravimo elementus, kokius savo laiku taikė Novitzkio treneris. be kita ko, nera leidžiama knygų apie krepšininkus.
2022-08-05
Atsakyti
A
tai butent todel ir laimejo sitie rinkimus, nes gavo provinciju balsus, pazadedami, kad atsauks sitas taisykles.. labai gerai, kad pagaliau straipsnis apie tai atsirado, zadejau siulyt jau jums sita tema jau kuri laika, vis patingedavau :)
2022-08-05
+21
Atsakyti
su ta nauja valdziai-atsargiai.
beveik nebeliko jaunimo rinktiniu vyr. trenerio posto. automatiskai treneriai daro ka nori ,kaip savo nuosavoje komandoje -jokios atsakomybes .toliau mkl autonomija -lkf ''mes nieko nezinom' jus ten siekit rezultatu ,o rinktinems zaidejus imsim is kur norim. toliau -remejiai ,remejai ,remejai . Vz,viskas suruosta,-kas remia ,tas zaidzia .tos RR taisykliu keitimas ,tai dabartines valdzios dumu uzdanga ,nukreipti demesi nuo busimu komjaunimo laiku atkurima-blato.
2022-08-05
+6
Atsakyti
Jei l l rimtai
ka reiskia nebeliko jaunimo? janimas tai kas, slieku lervos nesugebancios sprendima priimt? Kas jau kas, tai kremliasudziai troliai yra lervos. Pries bet kokias derybas, patys ruskiai privalo sunaikinti maskva
2022-08-05
+7
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Prenumeruoti   Iš viso komentarų: 45

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.