Dariaus Maskoliūno vadovaujama Lietuvos rinktinė Europos čempionato atrankoje praleido dar vieną niuksą. Vilniaus burbulo starte lietuviai sugėrė danų smūgį (76:80) ir kvalifikacijoje patyrė antrą pralaimėjimą per trejas rungtynes.
„Tai – absoliučiai mano atsakomybė, – kalbą spaudos konferencijoje pradėjo Maskoliūnas. – Blogai paruošiau komandą, paruoštas planas neveikė ir tai yra mano kaltė. Komanda nebuvo pasirengusi žaisti kietą, fizinį krepšinį. Galbūt atrodė, jog Danijos komanda – lengvas varžovas, bet, kaip matome rezultatą, mes absoliučiai praradome kontrolę, pametėme galvas.
Ir jeigu varžovams leidi pajausti kraujo skonį, žaidi taškas į tašką, tuomet tai – loterija. Danai šį vakarą pademonstravo geresnę energiją, spinduliavo entuziazmu. Mes atrodėme prisnūdę ir be energijos. Pasikartosiu, mano paruoštas planas buvo blogas, prisiimu visą atsakomybę ir bandysime atlikti pakeitimus artėjančioms rungtynėms su Belgija.“
– Kodėl danams perlaužinėjant rungtynes senbuviai – Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis ir Mindaugas Kuzminskas – sėdėjo ant suolo?
– Planas buvo kibiai žaisti gynyboje, varginti, todėl tie keitimai buvo savalaikiai, kad palaikytume aukštą tempą, būtume kuo agresyvesni gynyboje. Mes nefunkcionavome labai gerai su tais žaidėjais.
– Kiek toks Gabrielio Lundbergo žaidimas buvo staigmena?
– Staigmenos nebuvo, mes žinojome, kas yra jų lyderis, kaip jis daugmaž žaidžia. Prieš jį statėme geriausius žaidėjus, ką turime, mes visą laiką stengėmės spausti jį pikenrolo gynyboje, bet nepavyko.
– Kodėl po pirmosios mačo pusės nepavyko įjungti reikiamo intensyvumo?
– Sunku atsakyti, nes rūbinėje lyg ir normaliai pakalbėjome, išsiaiškinome, ką darome blogai, ką reikia pataisyti. Buvo tokių momentų, kai lyg ir susikuriame progas jau atitrūkus, bet nepataikome, o gynyboje klaidos. Varžovai šiandien tikrai gerai atakavo ir puikiai išnaudojo mūsų klaidas. Per pertrauką nebuvo didelės euforijos, jog mes žaidžiame gerai. Mes akcentavome klaidas, parodėme, ką reikia pataisyti, bet nesigavo.
– Pralaimėjus prieš belgus buvo kalbėta apie nenusiteikimą. Ar galima sakyti, kad ir šitose rungtynėse buvo neįvertinti varžovai?
– Nesuveikė gynybinis planas, aš prisiimu visą atsakomybę, bet kas liečia nusiteikimą, nebuvo nė vienos treniruotės, nė vieno susirinkimo ar vaizdo peržiūros sesijos, kur mes neakcentavome, kad čia absoliučiai nėra jokio atsipalaidavimo, turime iš visų jėgų kautis, turime, ką įrodyti. Tą patį akcentavau ir žaidėjams – komanda, kuri neturi psichologinio spaudimo, visada žaidžia laisvai.
Jeigu tik duosi jiems pajausti žaidimą, pirmyn, tada tampysiesi iki galo. Bet gerai, planas nesuveikė, aš kaltas. Bet įlįsti žaidėjams į galvas ar į širdis... Mano žodžiai jų nepasiekia. Aš tikrai visą laiką tai akcentavau, toliau akcentuoju, kad taip negalima. Mes turime rodyti širdį, norą, entuziazmą. Ar šita situacija man patinka? Ne, ji nepatinka niekam, bet susirinkome į rinktinę, federacija deda visas jėgas, kad tai vyktų kuo geriau, ir kažkaip trūksta tos širdies, užsidegimo, noro.
Galiu drąsiai pasakyti, aš šiandien ir suoliuko nemačiau. Jie – man lyg už nugaros, bet būčiau girdėjęs, kadangi žmonių (arenoje) nėra. Matau priekyje danus, kurie šokinėja, ir jaučiu savo suolą už nugaros – tai ten labai didelės energijos nebuvo.
– Kodėl paskutinė ataka po minutės pertraukėlės baigėsi skubotu Manto Kalniečio metimu?
– Nes ji neturėjo taip baigtis. Ataka turėjo būti ne tokia.