Tanoka Beardas demonstratyviai paplojo jį pakeitusiam „Žalgirio“ vyr. treneriui Rimantui Grigui sėsdamas ant atsarginių suolo. Amerikietis nusiėmė sportbačius, nusiplėšė tvarsčius ir užsidėjęs rankšluostį ant galvos parodė, kad daugiau į aikštę nebežengs.
Po 2007-ųjų spalio 31-osios rungtynių „Žalgiris“ suspendavo 36-erių komandos kapitoną. Tuomet prieš keletą savaičių 17-ąjį gimtadienį atšventęs Donatas Motiejūnas žaidė „Žalgirio“ dubleriuose. „Žalgirio“ treneriai kartais iškviesdavo talentingą vaikiną padirbėti su pagrindine komanda savaitgaliais arba laisvadieniais, kai šis neturėjo treniruočių su „Žalgirio-Sabonio mokyklos“ vaikinais.
„Gaunu skambutį, kad rytoj į mokyklą neinu, o su „Žalgiriu“ važiuoju į Sieną“, – po 14 metų su šypsena savo Eurolygos debiutą mena Donatas Motiejūnas.
Po savaitės Grigas metė nepilnametį į kovą su Kšištofu Lavrinovičiumi, Benjaminu Eze ir Tomu Ressu. Pirmą kartą pasirodęs aikštėje trečiojo kėlinio viduryje, jau pirmoje atakoje Motiejūnas pasižymėjo dvitaškiu ir lipo „Montepaschi“ ant kulno 48:53. „Žalgiris“ vėliau nebeatsilaikė ir krito prieš Italijos čempionus 64:89. Debiutinė Motiejūno statistikos eilutė rodė 4 taškus ir 2 atkovotus kamuolius per 8 minutes.
Beveik lygiai po ketverių metų, 2011-aisiais, Motiejūnas Sienoje sužaidė rezultatyviausias savo Eurolygos rungtynes karjeroje. Gdynės „Asseco Prokom“ aprangą vilkėjęs NBA talentas Davidui Andersenui ir Kšištofui Lavrinovičiui sukratė 26 taškus ir 29 naudingumo balus.
Dar po kelių savaičių Motiejūnas pasiekė Eurolygos rekordą, kurio niekas taip ir nebepagerino 10 metų. Dvikovoje su Liublianos „Union Olimpija“ 21-erių aukštaūgis sugriebė net 21 kamuolį, iš kurių 18 po savuoju krepšiu. Būtent pastarasis įrašas vis dar lieka istorinio Eurolygos sąrašo viršuje.
„Buvo visko. Ir įdomių rungtynių, ir įdomios patirties. Mūsų grupėje buvo „Barcelona“, prieš kurią žaisti buvo labai malonu, – į savo pirmą pilną debiutinį sezoną Eurolygoje BasketNews tinklalaidėje sugrįžo Motiejūnas. – Tie prisiminimai tikrai geri. Aišku, kai kurie iš lėto pradeda pasimiršti, nes tų sezonų daug, rungtynių daug, todėl pradeda pasimiršti. Bet įdomu prisiminti tuos laikus.“
Jei daugelis debiutinio sezono prisiminimų baigia uždulkėti stalčiuje, tai vienas garsus „YouTube“ įrašas kartais juokais cituojamas dar ir dabar.
Ar 30-mečiui Donatui Motiejūnui tas jaunasis Donatas Motiejūnas ant „Asseco Prokom“ suolo dabar atrodytų kaip „žvaigždė“?
„Nežinau... Aš savo akimis lyg ir (toks) nebuvau, kaip matė kiti, – Stambule BasketNews pasakojo Motiejūnas. – Stengiausi niekada neklausyti aplinkinių. Visada klausydavau, ką sakydavo mano tėvai. Ypač tėvas, kuris visada stumdavo mane į priekį. Jis visada išsakydavo daugiau priekaištų nei gerų dalykų. Sakydavo, kad kiti tau pasakys gerus dalykus, o aš tau pasakysiu, ką darai blogai.
Iki dabar susiskambiname ir pasikalbame su treneriu Pačėsu. Nedaug kas žino, bet būtent prieš tą mačą buvo dar kelios rungtynės, kur aš jaunas lakstau visas rungtynes, bėgu į gynybą – girdžiu savo vardą, bėgu į puolimą – vėl tas pats. Kaip jaunam žaidėjui, tai tikrai erzino, kai antras-trečias rungtynes iš eilės girdi, kaip tave vien peikia ir peikia...
Treneris po vienų rungtynių pamatė, kad buvau labai susierzinęs. Jis kitą dieną oro uoste pasikvietė mane į šoną ir pasakė: ko galiu iš tų aplinkui esančių lenkų paprašyti? Papildomai jie man nieko neduos. Jie kas yra, tas yra. O man reikia, kad tu darytum viską – ir puolime, ir gynyboje. Bet, treneri, sakau, kartais būnu priešingoje pusėje, nei kažkur kažkas įvyksta, o jūs vis tiek ant manęs rėkiate. Bet jis man sako: aš noriu, kad būtum visur ir darytum viską. Tie žodžiai man įstrigo labai giliai.
Po to atsirado tas „YouTube“ klipas ir iš mano veido matyti, kad aš net nebereagavau. Prieš tai priimdavau tai labai giliai, bet kai susėsdavome pasišnekėti tiesiai šviesiai ir išgirdau, ko iš manęs tikisi, supratau, jog trenerio pasitikėjimas ir lūkesčiai man yra aukščiausi. Tiesiog turėjau priimti kritiką, nesvarbu, kokia išraiška ji man ateitų.“
Ant kinų pasiūlymo trūko tik parašo
Jeigu ne užsitęsusi nežinomybė dėl legionierių žaidimo 2021-2022 m. Kinijos pirmenybėse, apie sugrįžimą į Eurolygą dabar greičiausiai nekalbėtume.
Motiejūnas šią vasarą ilgai laukė CBA komandų verdikto, leisti ar neleisti užsieniečiams rungtyniauti nacionaliniame čempionate. Tačiau daugelis Eurolygos klubų tokios prabangos laukti neturėjo. Tad kai antroje vasaros žaidėjų turgaus pusėje lietuvis nusprendė išklausyti Eurolygos pasiūlymų, daug skambučių nesulaukė.
„Bet „Monaco“ atsirado labai greitai. Jie pradėjo rodyti labai stiprų susidomėjimą. Davė neblogus pinigus, neblogą vaidmenį, – BasketNews tinklalaidėje pasakojo, ko gero, brangiausias „Monaco“ krepšininkas klubo istorijoje. – Pernai jie laimėjo Europos taurę, šiemet irgi nori neblogai pasirodyti Eurolygoje. Mūsų ambicijos sutapo ir viskas įvyko labai greitai.“
Motiejūnui didžiulį įspūdį paliko „Monaco“ treneris Zvezdanas Mitrovičius: „Aišku, dar anksti kalbėti, bet jis yra dar vienas treneris iš Balkanų regiono, kuris mane sudomino savo pasiūlymu. Į Monaką atvažiavau ne dėl pinigų, o susižavėjęs jo vizija, noru bei aukščiausiais keliamais reikalavimais. Po tiek laiko grįžtu iš Kinijos bei NBA ir jie norės, kad vesčiau komandą, rodyčiau pavyzdį. Aš to čia ir atvažiavau – stengsiuosi tai daryti.“
Kai kinai suuodė, kad Motiejūnas jau kraunasi lagaminus į Monako Kunigaikštystę, jie netgi spėjo padėti ant stalo desperatišką paskutinės vilties pasiūlymą. Susitarime su „Monaco“ kaip tik buvo paliktas dviejų savaičių langas išvykti į Kiniją. Ant kinų paruošto kontrakto trūko tik lietuvio parašo. Bet nors ir girdėjo, kad kai kurie klubai jau kviečiasi savo legionierius į Kiniją, Motiejūnas rizikuoti nenorėjo. 30-metis nenorėjo nuvilti ir naujos komandos, kuri į jį deda tokias viltis.
„Tai galėjo taip pakenkti mano vardui, kad abejoju, ar tokiu atveju apskritai (vėliau) dar būčiau žaidęs Europoje, – BasketNews tinklalaidėje atviravo Motiejūnas. – Su tėvais ir treneriu pakalbėjome, logiškiausias sprendimas būtų likti. Buvau davęs žodį ir komandai, tad nusprendėme, kad liksime Monake ir stengsimės parodyti savo geriausią krepšinį.“
Prieš išvyką į Monaką Motiejūnas planavo važiuoti sportuoti į Minesotą. „Timberwolves“ buvo didžiausią dėmesį šią vasarą lietuviui rodęs NBA klubas. Beje, po 2019-2020 m. sezono lietuvis buvo smarkiai sudominęs Milvokio „Bucks“. Tačiau COVID-19 ribojimai visame pasaulyje apsunkino galimybę prisijungti prie dabartinių NBA čempionų. Dabar D-Mo apšyla kojas ant Eurolygos parketo ir ruošiasi sugrįžimui į didžiąją Europos krepšinio sceną.
„Džiaugiuosi pagaliau sugrįžęs į Europą ir gavęs šansą parodyti save. Kai pirmaisiais metais išvykau į Kiniją, buvau iškart po traumos, kuri labai supurtė mano karjerą. Mane supurtė ir tam tikrų JAV medikų prognozės, kad aš daugiau nebežaisiu krepšinio. Todėl man reikėjo atspirties taško, – BasketNews atviravo Motiejūnas. – Nežinau, kodėl tada nežiūrėjau į Europą. Tuo metu buvo pasiūlymų ir iš NBA, bet jie nebuvo su ryškia pozicija. Todėl nusprendžiau pasirinkti Kiniją, nes žinojau, jog gausiu daug laisvės, galėsiu atgauti pasitikėjimą, savo žaidimo ritmą.
Išvažiavau vieneriems metams, o likau ketveriems. Jeigu ne COVID-19, gal ir toliau būčiau žaidęs Kinijoje. Bet pasakysiu, kad džiaugiuosi sugrįžęs ir laukiu naujų iššūkių.“
„Supuvę Lietuvos krepšinio pamatai“
Pastarąjį kartą Lietuvos rinktinės marškinėlius didžiuosiuose turnyruose Donatas Motiejūnas užsivilko 2017-ųjų Europos čempionate. Tačiau pastaruosius ketverius metus nacionalinės komandos kontekste dažniau buvo aptarinėjamas ne jo žaidimas, o užkulisiniai dalykai.
Iš pradžių Motiejūnas viešai apsižodžiavo su rinktinės treneriu Dainiumi Adomaičiu. Vėliau aukštaūgis negailėjo pastabų ir jį nacionalinės komandos užribyje palikusiam Dariui Maskoliūnui. Tačiau D-Mo išliko neabejingas Lietuvos krepšiniui. Jis su didžiuliu nerimu stebi Lietuvos krepšinio nuosmukį ir viliasi, jog pokyčiai Lietuvos krepšinio federacijoje įneš reikalingų permainų piramidės pamatuose.
„Pastaruosius kelerius metus pavadinčiau katastrofa. Lietuvos krepšinis įspūdingu greičiu ritasi žemyn, – kirto Motiejūnas. – Pradedant nuo jaunimo, tiek metų nelaimėti jokie medaliai. Kai aš žaidžiau jaunimo rinktinėse, taip pat buvo Valančiūno karta, vyrai, moterys, merginos – nuolat būdavo 4-5 rinktinės ir vis kažkas laimėdavo medalius. Dabar nieko nebėra – tiesiog sausra. Tad kažkas daroma negerai. Arba nereikia duoti daugiakovininkams vadovauti mūsų jaunimo programoms Lietuvoje.
Reikia sprendimų. Šiemetiniai prezidento rinkimai galbūt nenudžiugino daugelio žmonių. Bet aš manyčiau, kad geriau kažkas pasikeis, nei liks tie patys. Nes jei bus dar ketveri metai tokie, kokie buvo pastarieji ketveri, nežinau, ar mes iš viso atsigausime.“
Lietuvos krepšinio pūlinys sprogo nacionalinei komandai nepatekus į Tokijo olimpines žaidynes. Tačiau, Motiejūno teigimu, kapituliacija prieš Luka Dončičiaus kompaniją buvo dėsninga.
„Visi koncentruojasi į piramidės viršų, bet pati piramidė prasideda labai žemai. Jei pagrindai nestabilūs, kaip tu pastatysi stabilią piramidę? Niekada nereikia žiūrėti į pačią viršūnę. Nors su kuo bekalbu, pavyzdžiui, su Leo Westermannu, jis sako: nežinau, kaip pralaimėjote, nors jūsų rinktinė buvo triskart stipresnė už slovėnus. Aš jam atsakiau, jog žinau: nes pas slovėnus buvo suburta rinktinė, o pas mus jau tiek metų nesugeba rasti žmogaus. Kadangi jo nėra. Kadangi jis neužauga. Ar paprasčiausiai yra iš skirtingos barikadų pusės ir jam neva parodomas dėmesys, bet pasistatomi savi.
Buvo pasirinkti netinkami žmonės, kurie nesubūrė kolektyvo. Kai krepšininkai diskutuoja, kiek už pergalę atsakingas treneris, aš visada sakau, jog 50 proc. Nes jis sugeba sujungti skirtingus žmones į vieną komandą. Jo filosofija, strategija, mokėjimas bendrauti su žmonėmis... Iš mano pusės, to seniai nebuvo.
Žinau, kad paskutiniu metu buvo labai blogai. Ir dėl to tokie rezultatai. Bent jau viršūnėje. O piramidės apačia jau seniai supuvusi. Tiesiog jos griūvimas prasidėjo dabar. Ir nežinau kiek laiko reikės atstatyti jaunimą, kad vėl galėtume džiaugtis medaliais.
Kaip man pasakoja artimi žmonės, anksčiau važiuodavo į Europos bei pasaulio čempionatus, olimpines žaidynes dėl pirmos-ketvirtos vietos. Pavyzdžiui, treneris Mikalauskas man pasakojo, kad kai jie grįžo ketvirti iš Pekino olimpinių žaidynių, jis dvi savaites nėjo iš namų, nes buvo gėda. O dabar pasaulio čempionate keliamas tikslas užimti 1-8 vietas, užimama 9, bet sako, kad čia patenkinama. Tai apie ką mes kalbame?“
Visas išsamus pokalbis su Donato Motiejūnu apie Lietuvos krepšinio sopulius, sugrįžimą į Eurolygą, „Monaco“ žalgiriečių kalbas apie „Žalgirį“ ir Kinijos krepšinio mitus – BasketNews tinklalaidėje iš Stambulo.
Patinka, ką darome? Paremkite mus tapdami BN+ nariais.