NBA aktyvėja Europoje: pozicija žemyno konflikte ir noras investuoti į Eurolygą

Lukas Malinauskas
BasketNews žurnalistas
2022-05-07 10:50
Nuotr.: BNS | BasketNews iliustracija
Nuotr. BNS | BasketNews iliustracija

Europos krepšinio padangėje bręsta nauji vėjai. Senajame žemyne vis aktyviau veikianti Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) kurį laiką užsiima ne tik regiono rinkos tyrinėjimu. 

Ji artimiausiu metu gali tapti jėga, kuri suves žemyne kompromiso ilgai nerandančias puses.

Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) parodė iniciatyvą sėsti prie diskusijų stalo su Eurolyga bei prie jo pakviesti NBA atstovus. 

FIBA kreipėsi į NBA komisarą Adamą Silverį, kuris teigiamai atsakė į kvietimą. Geranoriškai sureagavo ir Eurolyga.

Lietuvoje lankęsis NBA viceprezidentas Europai Jesus Bueno tinklalapiui BasketNews pripažino: trijų stipriausių krepšinio organizacijų būrimasis diskusijoms – išskirtinis momentas. Konkreti data dar nenumatyta, bet ją tikimasi susiderinti artėjant sezono pabaigai.

NBA ne veltui trykšta noru stiprinti ryšį su Europos rinkoje šeimininkaujančiomis organizacijomis, o ypatingai – su Eurolyga. 

NBA organizacija ne vienerius metus plėtoja idėją disponuojamais resursais tvirtinti poziciją Europoje ir domisi galimybėmis investuoti į esamą krepšinio produktą. 

Tinklalapio BasketNews žiniomis, NBA pernai padaliniui Europoje patikėjo užduotį įsivertinti Eurolygos produktą kaip galimą investicinį objektą. 

Pasidarytos įžvalgos prislopino iniciatyvą, bet NBA mato didžiulį potencialą, kaip būtų galima gludinti Senojo žemyno krepšinio deimantą. Viena labiausiai neišdirbtų pusių – komercinė, rinkoje generuojanti pernelyg mažas pajamas.

NBA pas Europos krepšinio viršūnėles beldžiasi be jokios agresijos: pastebėjimus ir pasiūlymus yra pasiruošusi grįsti patirtimi, faktais ir analitiniais duomenimis. Taip pat NBA laikosi neutralios pozicijos Eurolygos ir FIBA nesutarimų fone.

Tiesa, su viena iš jų NBA jau bendradarbiauja kurį laiką. NBA ir FIBA kartu dirba Afrikoje, kur prieš trejus metus įkūrė krepšinio lygą. FIBA prieš dvejus metus pasirašė bendradarbiavimo kontraktą su JAV investicijų grupe GCBH LP, kuri siejama su NBA organizacija.

Pastarajai Čempionų lygos valdyboje atstovauja viceprezidentas Jesusas Bueno. Tinklalapyje BasketNews – išsamus interviu su Europoje elitinės pasaulio lygos interesams atstovaujančiu specialistu.

– Jesusai, buvote atsakingas įsivertinti Eurolygos kuriamą produktą ir jos vertę rinkoje. Kokį įspūdį susidarėte? – tinklalapis BasketNews paklausė NBA viceprezidento.
– NBA – pasaulinis ženklas, kuris nori auginti krepšinį visame pasaulyje. Kuo labiau plėtosime krepšinio ekosistemą, tuo daugiau lėšų turėsime visur – ne tik NBA, bet vietinėse lygose Afrikoje, Europoje, taip pat nacionalinių rinktinių čempionatuose ir taip toliau. Tam reikalingas darbas su suinteresuotomis pusėmis, jog krepšinio ekosistema stiprėtų. 

Prieš keletą metų (2019 m. – aut. past.) kartu su FIBA pradėjome vystyti Afrikos krepšinio lygą su tikslu auginti krepšinį Afrikos žemyne. Sukaupėme daug resursų, per visą Afriką išplėtojome savo biurus, kurie taptų jungtimi su Europa ir stipriausiomis rinkomis, ir taip kurtume stipresnę krepšinio sistemą. Siekiame to kartu dirbdami su FIBA, vietinėmis federacijomis ir kitais, kurie yra suinteresuoti prisidėti. Esame labai bendradarbiaujanti organizacija.

Kai žvelgiame į Europą, iš kur pats esu kilęs, pats užaugau krepšinyje ir esu žaidęs ACB lygoje, matome stiprią krepšinio kultūrą. Europoje susikūrusi stipri fanų bazė, o krepšinio lygis – labai aukštas. Ko mes norime, tai atvirai pažvelgti, kaip galėtume prisidėti, jog esama krepšinio ekosistema sustiprėtų dar labiau. 

Dėl to esame pasiruošę sėsti prie bendro stalo su bet kuo: ar tai būtų FIBA, Eurolygos, Eurolygos klubų ar nacionalinių federacijų atstovai, ir išsiaiškinti, ar galime būti naudingi. 

Mes jau dabar veikiame pamatiniu lygiu ir bendradarbiaujame su daugiau nei 28 federacijomis plėtojant krepšinį vien Europoje. Esame paleidę daugiau nei 100 „Junior NBA“ lygų. Vystome skirtingas krepšinio programas, kurios ne vien yra susijusios su lygomis, atidarome krepšinio mokyklas. Su kiekvienais krepšinio funkcionieriais bandome pažvelgti, kaip sekasi einamuoju laiku ir kokį indėlį mes galime įnešti bendradarbiaujant. Plėtojame ryšį su federacijomis, nes jos dirba lokaliai vystant krepšinio struktūrą.

Žvelgiant į profesionalų lygį, jeigu tik galėtume užimti vaidmenį ir padėti krepšiniui augti dirbant su FIBA, Eurolyga, klubais ir taip toliau, norime sėsti ir kalbėtis be jokių išankstinių nusistatymų. Krepšinis yra itin stipriai išvystytas ir vis populiarėja, visi dirbantys stengiasi daryti geriausia, ką gali, bet galbūt dirbdami išvien galėtume detales išpildyti dar geriau. 

Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu ketina sėsti pokalbiui su NBA ir FIBA
Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu ketina sėsti pokalbiui su NBA ir FIBA
Nuotr. BasketNews/Begum Unal

– Ar kalbėjotės su Eurolygos ir klubų vadovais apie savo iniciatyvą? 
– Turėjome pradinius pokalbius su Eurolygos komandomis ir FIBA apie tai, kaip būtų galima išplėtoti mūsų gilesnes diskusijas. Su mielu noru norime pradėti diskusijas, bet jos dar nėra prasidėjusios. Laukiame, kada bus tokia galimybė.

– Bet kokią reakciją pajutote iš jų dėl savo rodomo noro? Žvelgiant iš šono, Eurolyga atrodo kaip uždara organizacija, kuri vengia įsileisti kažką iš šalies.
– Galvoju, kad kol kas per anksti įvertinti jų reakciją. Mūsų požiūris – paprastas: būkime atviri ir susėskime pokalbiams. Nesame tam, jog suskaldytume kažkurias puses. Jeigu mes nesusitariame, išsiskirstome ir toliau tęsiame savo darbus. Iš mūsų pusės nėra jokios agresijos – tiesiog noras susėsti pasikalbėti. Esame organizacija, kuri padeda ir nori padėti kitiems. Bet kuriuo atveju tarpusavyje padedame dirbant tiek su FIBA, tiek su Eurolyga. Turime labai gerą santykį su abiem organizacijomis, kartu esame suorganizavę daugybę rungtynių. Jeigu galime kažkuo prisidėti daugiau, puiku. Jeigu ne, galima toliau vesti puikų tarpusavio santykį, o mums – dirbti paraleliai.

– Kiek Eurolygos vystomas modelis yra patrauklus NBA organizacijai investuoti?
– Eurolyga – labai stipri lyga. Krepšinio prasme, lygis yra tiesiog nuostabus. Man labai patinka. Lyga bendradarbiauja su stambiais prekiniais ženklais. Europos krepšinio sistemoje, kur žmonės myli krepšinį, tai – labai populiari lyga, kuri susiduria su vidinėmis problemomis. Gerbdamas Eurolygą, nenoriu diskutuoti apie jas.

– Vertinant NBA produktą, jūsų akimis, kur Eurolyga turėtų pasitempti?
– Atsiprašau, labai gerbiu Eurolygą ir nenoriu per žiniasklaidą kalbėti, kaip Eurolyga galėtų patobulėti ar kokius dalykus galėtų daryti geriau. Tai – lyga su labai stipriu krepšiniu. Turime labai gerą ryšį su Eurolygos klubais ir vadovybe, mes tęsiame tarpusavio pokalbius. Gerbiu juos ir nenoriu išskirti, ką jie daro gerai ar blogai.

– FIBA savo struktūroje pažymi sportinio principo svarbą, kada stipriausioms vietinėms komandoms turėtų atsiverti kelias žaisti stipriausiame žemyno turnyre. Eurolygoje nebeliko šio principo, didžioji dalis komandų yra sudariusios ilgalaikes sutartis. Kaip jūs žiūrite į susikūrusią tokią sistemą?
– Kiekvienas žemynas – skirtingas. Pavyzdžiui, JAV yra išsivysčiusi labai stipri vidurinių mokyklų sistema, labai stipri universitetų sistema ir susikūrusios labai stiprios lygos. Taip susikūrė piramidė, bet joje iš esmės vyrauja skirtingos taisyklės ir vidurinių mokyklų sistema neturi nieko bendro su NCAA, o NCAA neturi nieko bendro su NBA.

Kai pradėjome dirbti su FIBA kuriant lygą Afrikoje, negalėjome imti ir kurti kažko tokio, kadangi rinka nėra išdirbta. Priėjome prie susitarimo, jog stipriausios šalys privalo turėti vietą BAL lygoje (Afrikos krepšinio lyga – aut. past.), nespecifikuojant, kuri tai būtų komanda. Tiesiog garantuojama vieta. Taip pat sukūrėme kvalifikacinį turnyrą. Tai yra toks modelis, kuris iš tiesų veikia Afrikoje.

Europoje modelis yra toks, koks jis yra. Galbūt kitoks nuo to, koks yra Amerikoje, ir nuo to, koks yra Afrikoje. Reikėtų išanalizuoti, koks modelis galėtų būti logiškas. Negaliu jums pasakyti šiuo metu, kokia galėtų būti projekcija, kadangi ją reikia išgryninti per diskusijas.

NBA komisaras Adamas Silveris sulaukė kvietimo iš FIBA
NBA komisaras Adamas Silveris sulaukė kvietimo iš FIBA
Nuotr. USA TODAY Sports-SCANPIX

– Skirtingai nei Europos krepšinis, NBA produktas generuoja milžiniškas pajamas. Kaip galėtumėte palyginti šias dvi rinkas?
– Jeigu pažiūrėtume į sporto rinką Europoje, tai – maždaug 17-18 milijardų eurų (metinis) verslas. Iš šios sumos krepšiniui tenka ne daugiau kaip 250 milijonų eurų. Tuo metu futbolas sugeneruoja apie 14,5 milijardo eurų (SportsPro tyrimas – aut. past). Lyginant, kiek fanų turi futbolas ir kiek turi krepšinis, proporcijos nė kiek nekoreliuoja su tomis sumomis. Pavyzdžiui, jeigu krepšinio fanų – maždaug 30 proc., generuojamos pajamos toli gražu nėra 30 proc. visos sporto rinkos. 

Jokiu būdu neieškant kaltų, akivaizdu, jog yra didelė galimybė pasitempti rinkoje. Ir mes, krepšinio vystytojai, turime atsakomybę susėsti bei pažvelgti, kaip galime pasiekti daugiau.

Kai manęs klausėte, kokį vaizdą susidariau stebėdamas Europos rinką, mes esame organizacija, kuri supranta politiką. Pats krepšinyje dirbu apie 30 metų. Mums reikia politiką pastumti į šoną ir pažiūrėti į duomenis, faktus, projektus ir ambicijas. Tai turi būti diskusijų dalis. Kai žvelgi į duomenis, akivaizdžiai matai ties kuo galima padirbėti. Kita dalis yra, ar mes galime pasiekti geresnius rezultatus.

– Akivaizdu, kad esamos proporcijos nėra logiškos.
– Nepasakyčiau, jog tai nėra logiška. Esu įsitikinęs 100 proc., jog visi – NBA, Eurolyga, FIBA, vietinės federacijos, lygos ir krepšinio struktūros – daro geriausiai, kaip tik išmano, jog pasiektų esamų rezultatų. Bet kai pažiūri į skaičius, aiškiai matai, jog reiktų susėsti ir ieškoti papildomų išeičių. Kartu ar atskirai, bet besidalinant žiniomis ir „know-how“ (liet. žinoti kaip), jog krepšinio ekosistema vystytųsi toliau. Toks yra pagrindinis tikslas. Jeigu mes paaugsime, su mumis augs visi kartu ir sakydamas visi, turiu omeny visus. Mums reikia išanalizuoti esamą padėtį laisva ir atvira forma. Tai niekam nepadarys žalos. 

– Europos krepšinis – susiskaldęs: Eurolyga vystymą mato vienaip, FIBA turi savo nuomonę ir matymą. Kaip jūs žvelgiate į situaciją?
– Gerbiame abi puses. Galbūt tarp jų galime vaidinti tam tikrą vaidmenį, tiesti tiltus. Galbūt sukurti tokią krepšinio ekosistemą, kuri pasitarnautų visiems. Bet kuriuo atveju, mes priimame skirtingas pozicijas. Vienintelį dalyką, kurį esame pasakę šioje situacijoje, tai – mūsų sutikimas. FIBA prieš du mėnesius kreipėsi į Adamą Silverį (NBA komisarą – aut. past.) su siūlymu sėstis prie bendro stalo pokalbiui su Eurolyga ir su jais. Mes priėmėme kvietimą ir išreiškėme norą plėtoti diskusijų idėją. Kol kas dar anksti kalbėti detaliau, bet jeigu tik išryškės vaidmuo, kurio galėtume imtis, mes esame pasiruošę gilintis. Besibaigiant sezonui galime rasti laiką bendram susitikimui.

– Europoje turime bent keturis išsiskiriančius tarptautinius klubinius turnyrus: FIBA Europos taurę ir Čempionų lyga, Eurolygą ir Europos taurę. Ar ne per daug tokiam žemynui? Galbūt reikėtų prieiti prie dviejų stiprių turnyrų modelio?
– Nenoriu plėstis apie tai. Tai irgi yra dalykas, apie kurį taip pat turėtume kalbėtis su komandomis ir organizacijomis, ir koks variantas būtų geriausias. Dabar galime pažiūrėti paviršutiniškai, kiek tai pasitarnauja, ir ar yra galimybių ištobulinti tai. Atsiprašau, bet viešai nenoriu kalbėti detaliau. Apie tai turi būti kalba prie bendro stalo su funkcionieriais. 

Vilniuje atidaryta NBA krepšinio mokykla
Vilniuje atidaryta NBA krepšinio mokykla
Nuotr. A. Kačerauskas

– Lietuvoje davėte startą NBA krepšinio mokyklai. Kuo išsiskiria mūsų šalis krepšinio požiūriu?
– Jeigu neklystu, Lietuva ir Filipinai – dvi šalys, kuriose karaliauja krepšinis. Neįtikėtina, kaip stipriai Lietuvoje išvystytas krepšinis, kokios gilios jūsų tradicijos. Galima sakyti, kad Lietuvoje lankausi reguliariai pastaruosius 15-16 metų. Kiekvieną kartą vakarieniaujant su draugais televizorių ekranuose matau krepšinį, žmonės buriuojasi prie ekranų ir stebi rungtynes, kai tuo metu kitose šalyse viskas sukasi apie futbolą. Žinoma, aš pats mėgaujuosi kaskart būdamas tokioje aplinkoje. 

Įdomu tai, kad žmonės ne tik jaučia aistrą krepšiniui kaip sporto šakai, bet ir puikiai supranta krepšinį. Kalbos apie krepšinį vyksta arenose, susitikimuose, gatvėje ir tų pokalbių lygis yra tiesiog nuostabus. 

Tauta jaučia aistrą šiam sportui. Suprantu, kodėl esate tokie užsivedę dėl krepšinio. Krepšinis – nuostabus žaidimas, su kuriuo gyvenate nuo mažų dienų. Jaučiu privilegiją galėdamas lankytis tokioje šalyje, atidaryti krepšinio mokyklą ar kitaip prisidėti prie krepšinio puoselėjimo. 

– Lietuva – mažos rinkos šalis, bet bent po vieną klubą varžosi aukščiausio lygio turnyruose. Lietuviai žaidžia NBA. Kokį įspūdį palieka tai, kiek yra išpuoselėtas krepšinis mažoje rinkoje?
– Tai pasako apie šalies krepšinio lygį. Tuo pačiu, kas yra labai svarbu, parodo, koks krepšinio lygis yra jūsų pamatiniame lygmenyje: koks yra trenerių indėlis mokykliniame lygyje, koks yra trenerių profesionalumas jaunimo ir klubiniame krepšinyje. Taip pat tai kalba apie federacijos vykdomas programas ir jų turinio lygį. 

Viena svarbiausių mūsų plėtojamų programų krepšinio augimui yra skirta treneriams. Krepšinio žiniomis turi būti dalinamasi iš lūpų į lūpas, o tam reikalingi vietiniai žmonės, kurie supranta krepšinį. Treneriai įgyja įvairiausias žinias, įskaitant vertybes, technikas, ir taip toliau, ir vėliau jas turi perduoti vaikams. Jeigu nėra išvystyta vietinė krepšinio struktūra arba ji yra silpna, įdedamos pastangos gali nublankti, nes suteikiamos žinios nebus perduodamos tolimesnei grandinei arba bus perteikta tik maža dalis. 

Lietuvoje krepšinio lygis – aukštas kiekviename krepšinio lygmenyje. Vykdant programas mokyklų krepšinyje, tu matai, jog treneriai jau supranta, kaip yra žaidžiamas krepšinis. Turiu omenyje esminius dalykus: kaip vedami metimų pratimai, kaip turi judėti kamuolys, kaip yra žaidžiamas pikenrolas, kaip galima sukurti pagalbą gynyboje ir panašiai. Tokias krepšinio žinias jūs jau atsinešate į krepšinį, jums tai lyg įprastas dalykas, tačiau taip nėra kitose šalyse. Tai – viena iš priežasčių, kodėl Lietuva kovoja dėl aukščiausių vietų nuo jaunimo iki profesionalų turnyrų.

– Vilniuje atidarėte NBA krepšinio mokyklą, kurių visame pasaulyje yra dar dešimtyje šalių. Kokia yra šios programos idėja ir kokio rezultato tikitės Lietuvoje?
– NBA mokyklos – dalis krepšinio vystymo. Jos atidarymas Lietuvoje kartu su šalies krepšinio federacija tampa lengvesnis dėl minėto krepšinio lygio ir galimybių dalintis programos informacija. Mes, kaip organizacija, taip pat norime augti ir bendradarbiaujant su Lietuvos krepšinio federacija galime apsikeisti krepšinio žiniomis ir, žinoma, tuo pačiu pasimokyti iš jūsų, jog galėtume kurti geresnį ir stipresnį krepšinį. 

Turinio atžvilgiu, mokykloje vykdysime įvairias programas, kurios gali pasitarnauti treneriams, vaikams, nacionalinėms rinktinėms ir taip toliau. Vilniuje dabar turime bazę, kur galėsime dirbti kartu, jog, pasikartosiu, plėtotume krepšinio ekosistemą.

Iš kitos pusės, suprantame, jog NBA – labai populiarus prekės ženklas tarp jaunimo. Išmaniuosiuose įrenginiuose, socialinėje erdvėje juos pasiekia mūsų turinys, kuris juos labai domina. Mes turime jų pasiekiamumą ir galime skatinti jaunąją kartą tokiu būdu, kokio galbūt iki šiol neturėjome. Vietiniams krepšinio funkcionieriams norime pasiūlyti savo įrankius, kuriais galima prisikviesti vaikus žaisti, mėgautis ir džiaugtis krepšiniu. Ir tai yra labai svarbu. 

Pradžioje mūsų programa mokykloje galbūt pasieks apie 400 vaikų, bet po to galėsime tam tikrus dalykus taikyti ir kitose mokyklose aplink Vilnių, ir tokiu būdu pasieksime milijoną vaikų. Kiekvienas iš jų gaus priėjimą prie patirties, kuri galbūt taps paskatinimu ir virs noru žaisti kažkurioje iš mokyklų, o pasisėmus patirties grįš rungtyniauti, pavyzdžiui, į Klaipėdą ar į kitą savo gimtąjį miestą.

Norime būti naudingi, nes suprantame, jog galime pasiekti vaikus per platformas, kuriose jie vartoja mūsų turinį. Jeigu tai pasitarnaus ir vaikai susidomės krepšiniu, tada jau vietinės struktūros visoje šalyje buria vaikus kartu, vysto krepšinio ekosistemą, suteikia galimybę treniruotis ir dalyvauti turnyruose. Mes esame labai laimingi galėdami padėti, toks yra mūsų planas.

– Jaunimui įkvėpimu tampa žaidėjų sėkmės istorijos, galimybė gyvai pamatyti savo dievukus. Ar galime tikėtis į Vilnių atvykstančių NBA žvaigždžių?
– Žinoma, vienas iš planų yra atvežti žaidėjus į mūsų atidarytas NBA mokyklas. Tai gali būti aktyvūs krepšininkai, buvę žaidėjai, NBA ambasadoriai. Norime bendruomenėms parodyti talentus, kadangi įkvėpti žmonės – kitų skatinimo dalis. Niekas kitas neveikia taip stipriai, kaip paties žaidėjo pasidalinta patirtis. Asmeniškai galiu skambėti labai nuobodžiai kalbėdamas su vaikais, bet jeigu tu vien dėvi kepurę su NBA logotipu, jie iš karto kur kas labiau kreipia dėmesį. Jeigu kalba žaidėjas, dėmesys tampa dar didesnis. Mes norime išnaudoti visus savo įrankius, kuriais galime patraukti dėmesį, ir mėginsime daryti tai.

„BasketNews.lt podkastas“:



Komentarai:

Moneylyga
Esminis skirtumas, kad JAV yra tik 30 klubu, kurie moka algas profesonalams ir tokiu budu jie sukuria naturaluma, moksleiviai, studentai daug treniruojasi ir stengiasi pasiekti profesonalu lygi. Europoje reiktu lygiai to paties, ypac, kai pajamu yra labai mazai, sumazinus algas mokanciu klubu skaiciu - naturaliai rastusi sprendimai ir teisingas poziuris pas zaidejus daug treniruotis, kad gautu sansa krepsini zaisti profesonaliai.
2022-05-09
+5
Atsakyti
Europos piramide turi buti atvira kaip visuose kituose sportuose, daug idomesnes ir konkurencingesnes ir nacionalines pirmenybes buna kai kovojama vietu Europos turnyruose
2022-05-08
+2
Atsakyti
jei nba susimes su eurolyga, tai fiba tada jau visiskai gales kabancius uostyt
2022-05-07
+9
Atsakyti
ir kaip isgyvens Eurolyga be Fibos ? irgi pati steigs savo dukterine lyga zaideju ir treneriu tobulejimui, ir draftins studentus ?
2022-05-08
-2
Atsakyti
O ka. NBA yra geriausia krepsinio lyga. Jie zino kaip uzdirbti pinigu ir mato talentus. Pastatys dar pora programu ir susirinks geriausia jaunaji talenta is Europos. O barmalej lygai liks tik atrabotkes kaip derrick williams ir pns. Jei NBA noretu jie laisvai ikurtu savo divizijona Europoje nes ten Amerikoje sedi verslininkai nebijantys investuoti, kai tuo tarpu europoje sedi fules islaikytiniai ar oligiarchu banditu pinigai.
2022-05-07
+4
Atsakyti
Anonimas
Pirmiausia ka padaryti reikia europietiskas aiksteles didinti iki NBA dydzio
2022-05-07
-1
Atsakyti
taip
aplamai ne tik aikste bet ir laika, turi buti vienodos taisykles
2022-05-07
Atsakyti
bla
jei eurolygoje rupetu jiems populiarumas ir produkto pardavimas tai nebutu tokiu bajeriu kai zaidzia lemiamas rungtynes monako su oly, o tuo pat metu europos taureje zaidzia irgi islikimo rungtynes, klounai sedi siltai, babkes vagia ir jiems px ant tos lygos
2022-05-07
+5
Atsakyti
bla
kaip visada plepalai apie nieka, diplomatai, gal gana apie ta meile lietuviu krepsiniui ka??? italijos provincijoje daugiau susirenka krepsinio paziureti nei lietuvos JKL lygoje, lietuvoje idomu tik pergales, kai laimi visi dedasi myletojai, tik nesiseka tai tuscios sales ir nx siuntinejimai, kur visi zalgirio fanai dingo arenoje?? gloryhunteriai?? ka?, kur panevezio fanai? ar atvaziavus nba zvaigzdem irgi butu pustuste arena? alytus? ir visi kiti. gana sneketi apie krepsinio lygi kai lietuvoje jau seniai sunaikintas krepsinio mokyklu mokymas, parengimas, vaikus moko nevykeliai baigia karjera lkl kasiorai, ka jie gali juos ismokinti, kodel niekas nekelia klausimo tokio? kodel nevykeliai krepsininku suneliai visada gauna vieta uzimdami geresniu vaiku vietas???
2022-05-07
+8
Atsakyti
Cia tas bajeris jkl del lkl logotipo.
2022-05-07
+8
Atsakyti
gal geriau nelenda jie geriau į tą europa su savo cirku. Sugadins jie savita europos krepšinį su "savo komercija"! :(
2022-05-07
-7
Atsakyti
Anonimas
Nebutu styraipsnyje NBA, vadintum EL cirku, be sportinio principo ir t.t.
2022-05-07
-9
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Prenumeruoti   Iš viso komentarų: 14

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.