Rimas Kurtinaitis šiuo metu netreniruoja jokios komandos, tačiau įdėmiai stebi Lietuvos krepšinio lygos (LKL), Eurolygos ir Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) atkrintamųjų varžybas.
Dar balandžio pradžioje tarp Kurtinaičio ir Utenos „Juventus“ vyko derybos, bet kaip vėliau paaiškėjo, susitarti nepavyko.
„Jei prieš Naujus metus dar gali imti klubą, kadangi turi kažkiek laiko pasiruošti atkrintamosioms, tai prieš pat atkrintamąsias viskas nėra taip paprasta. Palauksiu šios vasaros, pažiūrėsime“, – apie sprendimą šiame sezone iš šono stebėti atkrintamąsias bendraudamas su BasketNews sakė Kurtinaitis.
Olimpinių žaidynių medalininkas ir buvęs krepšininkas rankų sudėjęs nesėdi – trečiadienį jis vyko į Kauno Santakos parko slėnį, kur kartu su kitais olimpiečiais Sandra Jablonskyte ir Andriu Gudžiumi dalyvavo „Olimpinės dienos 2022“ pristatyme.
„Nebesu aktyvus dalyvis. Dabar labiau mėgstu pažiūrėti, kaip kiti laksto“, – spaudos konferencijoje juokavo krepšinio treneris.
Po spaudos konferencijos Kurtinaitis pokalbyje su BasketNews pasidalino mintimis apie Kazio Maksvyčio situaciją Kauno „Žalgiryje“, „Ryto“ atsipalaidavimą, Eurolygos lietuvius, Europos taurės formatą bei NBA favoritą.
– Treneri, kiek pastarosiomis dienomis žiūrite krepšinio?
– Žiūriu nemažai, dabar nuo atkrintamųjų pradėjau žiūrėti ir NBA. Šios lygos reguliariojo sezono nežiūriu, nes ten yra daug tuščių rungtynių. Eurolyga žiūriu visą, LKL daug.
– Einant prie LKL temos – ar jus nustebino Alytaus „Dzūkijos“ pergalė ketvirtfinalyje prieš Vilniaus „Rytą“?
– Dzūkai šiemet neblogai žaidė, gal sezono pabaiga dėl kažkokių priežasčių buvo prastesnė. Bet šiaip jie gerai žaidė visą sezoną. Pamenu, sezono pradžioje „Žalgirio“ vos nenukovė per antrąjį pratęsimą. Kaip ir viskas buvo jų rankose. Ramūnas Cvirka gerai vadovauja, o atkrintamosios yra atkrintamosios. Čia negali atsipalaiduoti. „Rytas“ gal važiavo su šventinėmis nuotaikomis, bet nepasakyčiau, kad ir pirmas mačas jiems buvo toks jau lengvas.
– Vilniaus „Rytas“ ir Kauno „Žalgiris“ kol kas vargsta ketvirtfinalio serijose. Kodėl favoritai atrodo taip neužtikrintai?
– Reguliariajame sezone, ar tu pralaimėsi, ar laimėsi – tau dar yra eilė rungtynių. Čia jau kiekvienas pralaimėjimas yra skaudus, nes žaidi iki trijų pergalių. Tas „Ryto“ pralaimėjimas yra reikšmingas, nes atsiranda psichologiniai momentai. Tačiau pažiūrėkime ir į Eurolygos atkrintamąsias. Reguliariajame sezone viskas vyko laisviau, o dabar viskas taškas į tašką. Ta atsakomybė slegia, nėra laisvės tiek žaidėjų galvose, tiek pačiame žaidime. Dėl šių priežasčių tie mačai tokie ir gaunasi.
– Giedrius Žibėnas ir Kazys Maksvytis akcentuoja atsipalaidavimą...
– Aš tai vadinčiau ne atsipalaidavimu, bet koncentracijos išlaikymu. Aš mokau savo žaidėjus, kad nesvarbu, ar +20, ar -20, bet privalai žaisti visas 40 minučių, tarsi rezultatas būtų 0:0. Aišku, ne visada tas pavyksta. Man kaip žaidėjui ir treneriui jau teko praleisti kelias kartas. Su kiekviena karta pas krepšininkus ir apskritai sportininkus kažkaip trumpėja koncentracijos trukmė. Čia galbūt reikia ir ne tik treneriams susirūpinti tais dalykais. Turiu penkis anūkus, tai žinau, kiek kiekvienas iš jų gali išlaikyti koncentraciją žaidžiant bet kokius žaidimus. Jiems staiga nusibosta ir praranda jie tą susikaupimą. Tačiau ši problema yra ne tik LKL, bet ir Eurolygoje.
– Kaip jums atrodė Jure Zdovco situacija iš šalies, kai treneris apie naują „Žalgirio“ strategą sužinojo dar būdamas štabe?
– Neigiamai vertinu šią situaciją. Pavyzdžiui, prasidėjo karas Ukrainoje ir niekas apie tai nežinojo iki tam tikros dienos. O čia žmonės kalbasi ir sužino jau kitą dieną. Treneris dar dirba ir sužino, kad į jo vietą ateis kitas. Jūs pagalvokite, kokia yra tada pagarba treneriui iš žaidėjų pusės. Jei žaidėjai žino, kad treneris daugiau nebetreniruos, tai kaip jei tau atiduos tą šimtą procentų savo galimybių?
Šiuo klausimu labai profesionali yra Maskvos CSKA komanda ir jos vadovas Andrejus Vatutinas. Jie niekada, kol sezonas nesibaigia, nevykdo jokių derybų nei su žaidėjais, nei su treneriais.
Jei ateina atkrintamosios, o tu kalbi su naujais žaidėjais kitam sezonui... Žaidėjas, kuris turi žaisti atkrintamosiose – pačioje atsakingiausioje sezono fazėje, sužino, kad į tavo vietą ateis kitas krepšininkas. Kaip jis tau atsiduos? Tai paprasti profesionalūs dalykai. Tai parodo, kiek klubas yra profesionalus. Man pačiam teko su tuo susidurti tuometiniame „Lietuvos ryte“, kada treniravau. Naujas reiškinys yra ir tai, kad „Žalgiris“ sezono metu keičia tris trenerius. Matyt reikėjo.
– Neturėtų kažkas labai pasikeisti. Esu pats 3-4 kartus įėjęs viduryje sezono į klubus, kai jie turėjo problemų. Ten nėra viskas taip paprasta, nes tai ne vasaros laikas. Visai kita situacija yra kai tu turi susirinkęs komandą ir kelis laisvus mėnesius pasiruošimui. Tuomet gali ją paruošti ir žaisti – taisyti. Taisyti sakau, nes jeigu viskas būtų gerai, tai nekeistų trenerio. Jei keičia trenerį, reiškia, reikia kažką ištaisyti. Kai ateini sezono pabaigoje, tų savo idėjų įnešti nelabai gali, nes nėra laiko. Idealiausiu atveju gali pastatyti kažkokią sistemą, bet paprasčiausiai žaidėjai per savaitę jos neįvaldys ir nepradės žaisti geriau. Tokiu atveju gali tik patobulinti dalykus, kuriuos paliko ankstesnis treneris. Tai nėra lengva, nes tarp žaidėjų ir trenerių turi būti kažkoks supratimas, o jis per savaitę neateina. „Žalgiris“ dabar vargsta, bet aš tikiuosi, kad išvargs tą sezoną.
– Ar dėl šios priežasties ir pats šiame sezone nesiėmėte vyriausiojo trenerio pareigų?
– Yra laikas, kai dar gali imtis darbo. Aišku, Kaziui yra šiek tiek kitokia situacija – jis ten pasirašė ilgalaikį kontraktą. Jam šis sezonas toks kaip ir įžanginis. Mano situacija buvo šiek tiek kitokia. Jei prieš Naujus metus dar gali imti klubą, kadangi turi kažkiek laiko pasiruošti atkrintamosioms, tai prieš atkrintamąsias viskas nėra taip paprasta. Palauksiu šios vasaros, pažiūrėsime, tada jau bus matyt.
– Kiek rimtai svarstėte Utenos „Juventus“ pasiūlymą?
– Aš išsakiau savo požiūrį. Pasakiau jiems, kad jau yra per vėlu. Aš nelabai gerai žinojau jų žaidybinės sistemos. Jei ateisiu, tai nesinori tik pasėdėti ant to suolo, padaryti keitimą ar paimti minutės pertraukėlę. Reikia įdirbio, todėl nemanau, kad būčiau geriau susitvarkęs nei Nedas Pacevičius. Dabar jų žaidimas išlaisvėjo ir tas sprendimas – tiek mano neiti, tiek Urbono palikti – ten pasiteisino.
– Kaip jūsų akimis atrodo Eurolygos atkrintamosiose dalyvaujantys lietuviai Donatas Motiejūnas ir Rokas Jokubaitis?
– Jokubaitis visai neblogai žaidė iki traumos. Po traumos truputėlį turėjo problemų. Aišku, jis jaunas ir gerai Šaras pasakė, kad mes per daug iš tokio amžiaus krepšininko reikalaujame. Bet jis yra topinėje komandoje, todėl turi duoti tą rezultatą. Iš savo patirties žinau, kad tokiose situacijose vadovai nenori klausyti kalbų apie žaidėjo ateities perspektyvumą. Jei esi užsienietis, turi duoti rezultatą čia ir dabar. Nors dar sezonas nesibaigė, bet manau, kad Jokubaitis su šiuo iššūkiu susitvarkė labai puikiai.
Motiejūnas žaidžia banguotai, kartais būna nepastebimas, bet „Monaco“ komandai jis tiko. Matėsi, kad buvo sunku grįžti po Kinijos krepšinio, nes mes visi žinome, kas yra Kinijos krepšinis. Kai aš pats treniravau klubus, tai irgi labai atsargiai žiūrėjau į tuos žaidėjus. Kinijoje visi užsieniečiai koncentruojasi į puolimą ir su gynyba jiems nėra labai svarbu. Kai tu grįžti į Eurolyga, praleidus tiek daug nesiginant yra sunku. Bet sezono pabaigoje Motiejūnas visai neblogai susitvarkė. Duok Dieve jam sveikatos.
– Ar jus nustebino Madrido „Real“ ir Tel Avivo „Maccabi“ ketvirtfinalio serija, kuri pasibaigė 3-0 ispanų triumfu?
– Nustebino, nes paskutinį mėnesį „Real“ žaidė prastai. Patyrė pralaimėjimų seriją Ispanijos lygoje. Dabar mane nustebino ne tiek rezultatas, bet ta sugrįžusi „Real“ kokybė. Jie yra patyrę ir turi tokio rango varžybų patirtį, todėl laukia įdomus pusfinalis su „Barca“. Man net būtų maloniau, kad šios dvi komandos susitiktų finale.
– Ar Šarūnas Jasikevičius ir Andrea Trinchieri šiuo metu – vieni geriausių Europos strategų?
– Dėl Šaro pritarčiau, o Trinchieri nėra geriausias, jei pralaimėjo atkrintamųjų pirmame etape (juokiasi). Geriausias bus tas, kas nugalės. Jei laimi taurių ir čempionatų, tai ir esi geriausias. Gerai žaisti neužtenka, nes tikslas yra ne toks. Jei pastebėjote, anksčiau MVP duodavo ir pralaimėjusios komandos žaidėjui, o dabar duoda tik pirmos vietos laimėtojui. Geriausi treneriai yra tie, kurie yra laimėję Eurolygą.
– Europos taurės formatas sukėlė daugybę diskusijų. Ar jums patinka vienerių rungtynių atkrintamosios?
– Aš visada remiuosi logika. Tokiu atveju pusė tų rungtynių yra nereikalinga – sukasi, sukasi tas ratas, o kai ateina čempionato grietinėlė – atkrintamųjų grožis, tai žaidi iš vienerių rungtynių. Tokiu būdu suteiki šansą į savo klubą neinvestuojantiems klubams. Tai gali būti tik atsitiktinumo dėka. Tas ir įvyko – „Partizan“ padėjo šitiek pinigų – pirko žaidėjus, pirko trenerį. Tai labai neteisinga rėmėjų atžvilgiu. Ir sportiniu principu tai neteisinga, nes aš visada laukiu atkrintamųjų, nes tai pačios įdomiausios kovos.
– Minėjote, kad žiūrite ir NBA atkrintamąsias. Ką palaikote?
– Aš už „Golden State Warriors“, man patinka jų žaidimo stilius.