„Žalgiris“ dvejas paeiliui Eurolygos rungtynes laimėjo begaliniu noru.
Kada paskutinį kartą matėte Kauno „Žalgirio“ areną tokią džiaugsmingą? Nuo žaidėjų iki trenerių štabo, nuo jauno iki seno, nuo apsaugos darbuotojų iki savanorių. Net žurnalistai, kurie turi būti maksimaliai objektyvūs, po triumfo prieš „Barcą“ išspaudė vieną kitą šypseną, o viduje džiaugėsi turbūt visi iki vieno.
Kaunas to labai pasiilgo. Pasiilgo pergalių kaip niekad. Kodėl? Prisiminkime praėjusio sezono pradžią. Neaiškiai sukomplektuota komanda, sutrikęs treneris Martinas Schilleris, be gyvybės atrodantys, savo generolu netikintys žaidėjai, devyni pralaimėjimai iš eilės sezono starte ir tvyrantis nerimas su nuojauta, kad kažkas čia negerai.
Ir ta nuojauta pasitvirtino. „Žalgiris“ išgyveno turbūt vieną sunkiausių sezonų klubo gyvavimo istorijoje. Paskutiniai Eurolygoje, treti LKL, o iš „Lietuvos ryto“ trenerių kaitos ne vienerius metus juokęsi „Žalgirio“ fanai patys išgyveno skaudžią realybę. Trys strategai per vieną sezoną.
Žvelgiant į šio tarpsezonio komplektaciją, turbūt daugelis šiemet nurašė „Žalgirį“, nes skambių pirkinių nebuvo daug.
Sugrįžo Tomas Dimša, Laurynas Birutis, iš „Ryto“ atvyko Arnas Butkevičius, „Barcoje“ atsarginiu buvęs latvis Rolands Šmits ir Eurolygoje anksčiau neįsitvirtinęs Kevarriusas Hayesas. Didžiausiais pirkiniais tapo „Maccabi“ Scottie Wilbekino šešėlyje tūnojęs Keenanas Evansas ir NBA savo vietos nesuradęs Ignas Brazdeikis.
Kai matėme, kaip rinkoje triukšmavo kiti klubai, šie „Žalgirio“ pirkiniai atrodė tarsi mažos žuvytės ryklių kupiname vandenyne.
Nesupraskite klaidingai. Nesakau, kad „Žalgiris“ dabar iš blogiausios Eurolygos komandos po pergalių prieš „Virtus“ ir „Barcą“ staiga tapo atkrintamųjų kalibro. Tačiau yra skirtumas nuo praėjusio sezono – „Žalgiris“ vėl turi mintį.
Taip, Brazdeikis neretai plaukioja gynyboje ir puolime ne visuomet žino, kada nusimesti kamuolį laisvam komandos draugui. Taip, Hayesui vis dar reikia padirbėti su greitesniu sprendimų priėmimu, kuomet kamuolys atkeliauja pas jį. Taip, komanda nežaidžia gražiai puolime ir dažnai klysta (vid. po 15 kld.), o Laurynas Birutis, Tomas Dimša ir Karolis Lukošiūnas kartais atrodo kaip Eurolygos lygio netempiantys žaidėjai.
Žvelgiant visos Eurolygos kontekste, „Žalgiris“ pagal sudėtį ar demonstruojamą kokybę tikrai nėra elitinė komanda.
Tačiau komandos noras, griuvimas, lipimas ir parketo arimas dantimis pavergia širdis bei kartais pralenkia net ir didžiausią talentą. Kaip nutiko ir ketvirtadienį.
„Žalgiris“ prieš „Barcą“ suklydo 17 kartų, iš žaidimo atakavo vos 42 procentų taiklumu, tačiau tas noras, kurį demonstruoja žalgiriečiai, kompensuoja trūkumus puolime ir klaidas.
Kauniečiai puolime atkovojo 14 kamuolių, iš kurių gimė 17 taškų, laimėjo lentą (30:29) ir kibia gynyba daugiau mažiau apribojo visas „Barcos“ žvaigždes.
Nė vienas katalonų žaidėjas nepelnė daugiau nei 12 taškų, buvo visiškai sustabdytas „Barcos“ puolimo lyderis Nicolasas Laprovittola (8 tšk., 1/6 met., 5 naud. bal.), o „Žalgiris“ vieną geriausių Europos komandų paliko su 72 taškais. Tai – kol kas mažiausias ispanų rezultatas šiame sezone.
Puikūs pavydžiai, kaip buvo laimėtos paskutinės dvejos rungtynės. Abiejose „Žalgiris“ gynyboje išgyveno lemiamas varžovų atakas. Prieš „Virtus“ kauniečiai perėmė kamuolį, o Edgaras Ulanovas mačo su „Barca“ paskutinėmis sekundėmis padarė viską, jog Tomašas Satoransky neišsimestų paskutinio metimo.
Dar vienas rodiklis, įrodantis, jog begalinis pasiaukojimas atsiperka – atkovoti kamuoliai puolime. „Žalgiris“ taip lipa ant lentos, jog pagal šį statistinį komponentą pirmauja visoje lygoje (54 atk. kam.).
Pagal bendrai atkovojamus kamuolius „Žalgiris“ rikiuojasi antras bei su 143 vos vienu atsilieka nuo pirmoje vietoje įsitaisiusio Tel Avivo „Maccabi“.
Pasižiūrėkime į „Žalgirio“ priekinę liniją. Hayesas, Šmits, Birutis, Cavanaugh ir Butkevičius. Eurolygos elitas? Nemanau. Begalinis noras? Po velnių, taip.
Statistiką pagrindžia ir po mačo išsakytos Šarūno Jasikevičiaus mintys, kuriam sugrįžimas į Kauną vėl apkarto.
„Manau, kad jie kovojo daugiau nei mes, buvo labiau užsivedusi komanda prieš rungtynes, – sakė Šaras. – Kaip trenerių štabas, nepadarėme gero darbo įtikindami, kad „Žalgiris“ šiemet yra geresnė komanda su kur kas didesniu fiziškumo lygiu ir kova po lenta.“
Šarui pritarė ir Rokas Jokubaitis, kuris ketvirtadienio vakarą su 10 taškų buvo vienas rezultatyviausių „Barcos“ žaidėjų. „Šiandien tikrai nebuvome verti pergalės. Žaidėme prastai, žalgiriečiams leidome žaisti taip, kaip nori – fiziškai“, – teigė Rokas.
Tuo metu Kazys Maksvytis mažiausiai stebisi dėl tokio vaizdo ant parketo.
„Prieš tai minėjau, kad tokį mūsų veidą ir įsivaizdavau: kovojančią, alkaną, klystančią, besimokančią ir iš naujo kylančią komandą, – po mačo sakė Kazys. – Kovojome iki galo, gynėmės ir iškovojome pergalę.“
„Žalgiris“ Šaro laikais turėjo didžiulį vardą ir pagarbą Eurolygoje dėl savo kovotojų mentaliteto ir gebėjimo įkąsti bet kam. Du žygiai į atkrintamąsias ir vienas finalo ketvertas buvo to įrodymas, tačiau Jasikevičiui išvykus ir vairą perėmus Schilleriui, iš „Žalgirio“ pamažu liko tik pavadinimas, simbolizuojantis praeities pergales, o galiausiai 2021-2022 m. sezone kauniečiai tapo patrankų mėsa.
Pagarbą ir vardą sunku užsitarnauti, tačiau lengva prarasti. Iki grįžimo į Šaro eros stadiją – labai toli, tačiau, pasak paties Jasikevičiaus, užuomazgos matosi.
„Kelias (iki gero vardo susigrąžinimo – Red. Past.) yra toks, ką jie pademonstravo šią savaitę, žaisdami gana prastai, tačiau širdimi išsitraukdami pergalę prieš Bolonijos klubą“, – kalbėjo Šaras.
Pagarbą „Žalgiriui“ už kovą atidavė ir Jokubaitis.
„Per pirmąsias ketverias rungtynes pamatėme, kad potencialas tikrai didžiulis. Gali tikrai eiti toli. Aišku, šių metų Eurolygoje bet kas gali apžaisti bet ką, kaip ir pamatėme šiandien. Po praeito sezono „Žalgiris“ žiūrisi tikrai gerai. Tai turi būti signalas visiems Eurolygos lyderiams, kad „Žalgiris“ nejuokaus šiais metams“, – apie buvusį klubą kalbėjo įžaidėjas.
Daug broko, daug abejonių, daug klausimų dėl talento Eurolygos kontekste, daug savo vertės elite neįrodžiusių krepšininkų. „Žalgirio“ laukia labai sunkus ir nenuspėjamas sezonas, tačiau aišku viena – šitie vyrai tiki treneriu Maksvyčiu, yra pasiruošę numirti aikštelėje, dėl savo pasiaukojimo nepalieka abejingų ir tai gali atvesti ne į vieną pergalę, kuomet širdis nugali talentą.
„BasketNews.lt podkastas“:
Maksvyčio komentaras:
Jasikevičiaus komentaras:
Jokubaičio komentaras:
Butkevičiaus komentaras:
Patinka, ką darome? Paremkite mus tapdami BN+ nariais.