Nors Marius Grigonis šiomis dienomis Kipre mėgaujasi paskutiniais kaitriais šių metų saulės spinduliais, mintimis jis yra už tūkstančių kilometrų. Lietuvoje likusi krepšininko žmona Salomėja gyvena antrojo kūdikio laukimu – Grigonių šeimą netrukus papildys dukrytė.
Iš rankų nepaleisdamas telefono ir laukdamas žinių iš namų, 27 metų gynėjas jau yra sutaręs, kad vos tik žmona pagimdys, Maskvos CSKA jį išleis kelioms dienoms į Kauną.
Skristi į Lietuvą tiesiai iš Kipro net būtų patogiau, kadangi šią salą su gimtine jungia tiesioginiai skrydžiai, ko jau kurį laiką nebėra tarp Lietuvos ir Rusijos.
Šiaip ar taip, ilgi ir sudėtingi skrydžiai, gyvenant Maskvoje, greitai Grigoniui taps įprastais. Kas laukia, jis galėjo pajusti jau per pirmąją sezono išvyką.
Vos tik susirinkę į treniruočių stovyklą, rugpjūčio trečiąją savaitę CSKA krepšininkai išskrido į Sibiro glūdumoje esantį Norilsko miestą, kur įsikūrusios pagrindinio klubo rėmėjo, „Norilsk Nickel“, kasyklos. Po 4,5 val. trukusio skrydžio jie atsidūrė vietoje, kuri nuo Kipro skiriasi kaip diena nuo nakties.
„Pats niekada nesugalvotum ten važiuoti, bet buvo žiauriai įdomu, – tinklalapiui BasketNews pasakojo Grigonis. – Ten praleidome tris dienas, viską pamatėme iš arti: pastatus, vietinių gyvenimą. Paskui gali palyginti, kaip mes gerai gyvename ir kaip gali būti.
Ten oras yra labai užterštas. Matėme daug įdomių dalykų, lindome po žeme, išvydome, kaip gyvena ir dirba šachtininkai. Patys turėjome apsirengti jų aprangą, parodė, kaip išgauna nikelį, kitus metalus. Buvo įdomu, bet po žeme išbuvome kokias dvi valandas, tai viskas prailgo. Prisiuostėme benzino, dujų kvapo, o šachtininkai ten išbūna po 12 valandų per dieną. Vėl išmoksti vertinti, ką turi.“
Susipažinę su rėmėjų darbo specifika, po to CSKA krepšininkai jau patys savo amato gudrybių mokė šachtų darbuotojus. Draugiškose rungtynėse su Norilsko mėgėjų komanda CSKA šventė pergalę 142:70.
Taip neįprastai prasidėjo naujas Grigonio gyvenimo etapas, kuriam jis pasirašė žaisdamas geriausią karjeros sezoną.
Trečius metus atstovavęs Kauno „Žalgiriui“, Grigonis Eurolygoje praeitą sezoną rinkdavo po vid. 13,4 taško ir pavasariui vos įsibėgėjus susitarė su Maskvos CSKA.
Tai nebuvo lengvas sprendimas, bet solidus trejų metų kontraktas ir galimybė žaisti vienoje geriausių Eurolygos komandų buvo per dideli argumentai „už“.
Grigonis žinojo, kad toks jo pasirinkimas sukels Lietuvos krepšinio gerbėjų neapykantą, tačiau gautas šlykščių žinučių kiekis vis tiek nemaloniai nustebino.
„Viso sezono metu vos ne tie patys žmonės rašo kažkokius blogus dalykus. Nėra malonu, negali sakyti, kad nė kiek nesvarbu, – atviravo krepšininkas. – Tiek neapykantos... Daug žmonių nori būti tavo vietoje, kitiems svarbios konkrečios rungtynės. Jei kažkas nepaeina, pirmas dalykas, kurį nori daryti – atakuoti. Nežinau, ką tuo laimi žmonės, bet šiais laikais taip yra.“
„Tai tie žmonės, kurie tapatina mano pasirinkimą su politika, – tęsė Grigonis. – Tikėjausi, kad bus dalis tokių žmonių, bet jei esi sportininkas, tu nori žaisti geriausiame klube ir siekti aukščiausių rezultatų bei būti apsuptas talentingiausių žaidėjų ir geriausio trenerio. Nesvarbu, ar krepšinis, ar lengvoji atletika, tu visada nori siekti aukščiausių rezultatų.
Kai tos profesionalios karjeros tiek telikę... Negali leistis į politikas ar dar kažką. Čia to nėra ir negaunu kažko. Su rusais bendraujame kaip ir su likusiais.“
Nors stengiasi nekreipti dėmesio į nepažįstamųjų blogas žinutes, Grigonis pripažino, kad praėjusio sezono pabaigoje jį buvo apnikusios dvejonės.
Tapęs naudingiausiu Eurolygos spalio mėnesio žaidėju, išplėšęs paskutinės sekundės pergales prieš Miuncheno „Bayern“ ir „Valencią“, Grigonis spalio – sausio mėnesiais Eurolygoje rinko po 14,5 taško. Vasario – balandžio mėnesiais šis rodiklis smuko iki 10,8.
Tai – ne dramatiškas smukimas ir vis dar solidūs skaičiai, bet kai ne tik fanai ir žiniasklaida, bet ir šeima, bičiuliai, artimiausia aplinka – kai visi aplink kalba tik apie krepšinį ir „Žalgirį“, sunku nuo to atsiriboti, sako Grigonis.
„Tada ateini žaisti lyg su akmenimis ar plytomis, – pasakojo gynėjas. – Tada nepasiseka, visi pradeda pilti dar labiau iš visų pusių. Tas tikrai pridėjo.
Bet kokie čia pasiteisinimai. Esi profesionalas, už tai gauni pinigus ir turi su savimi dirbti. Man turbūt nepasisekė to padaryti, bet vis tiek sakyčiau, kad neblogai žaidėme, turėjome neblogą sezoną ir tai padėjo man atsidurti čia.“
Dirbti su savimi Grigonis praėjusį sezoną turėjo labai daug. Nusišypsojęs, kad kaip ir visi lietuviai jis savo galvos dramas sprendžia tyliai užsidaręs kamputyje, Grigonis pripažino, kad psichologija yra tema, kuri visą krepšininko karjerą eina šalia, net jei apie tai garsiai nekalbama.
Jo atveju atsvara ramybės paieškai yra religija.
„Tu visą laiką šneki su Dievu, ar į tą pačią bažnyčią nueini, – pasakojo Grigonis. – Gal nebūtinai su Dievu, o su savimi šnekiesi, bandai rasti sprendimus, kažkaip nuraminti save. Aš pasitikiu, kad Dievas saugos mane.
Man gal lengviau nei tiems, kurie netiki, nes aš turiu į ką atsiremti. Kai būna labai blogai, kažką aš turiu. Tas padeda.“
Pasiekti vidinę ramybę nepadėjo ir šios vasaros patirtis su Lietuvos rinktine. Mūsiškiai krito atrankos turnyro finale ir pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje nepateko į olimpines žaidynes.
Grigonis per ketverias atrankos rungtynes pelnydavo po 10,3 taško, tačiau pataikė tik 11 metimų iš 32 (34 proc.).
Jis sako po atrankos turnyro išvykęs atostogų, išsijungęs telefonus ir norėjęs kiek įmanoma atsiriboti nuo krepšinio.
Ir nors po atrankos turnyro praėjo jau du mėnesiai, Grigonis apie savo pasirodymą gavo priminimą šią savaitę.
Po to, kai antradienį Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu tapo Vydas Gedvilas, Grigonis „Instagram Story“ pasidalijo žinute su klaustukais ir uždengto veido emoji.
Krepšininkas sako taip tik sureagavęs į rinkimų, kuriuose palaikė kitą kandidatą, rezultatus.
Visgi tokia jo reakcija užkliuvo Linui Kleizai, kuris „Pikenrolo“ tinklalaidėje prikišo, kad Grigoniui „nereikėjo malti šūdo atrankoje, tada nereiktų ir už galvos imtis“.
Grigonis sako tokiais atvejais gaunantis žinutes iš draugų ir artimųjų, todėl praleisti skambių Kleizos žodžių negalėjo pro ausis.
„Yra tiesos jo žodžiuose, tikrai gerai nežaidžiau, – pripažino Grigonis. – Žinant Kleizą, kad irgi iš Aleksoto, tai jis pasako, ką galvoja. Tai gerai. Gal todėl ir žiūri jo podkastus. Nežinau, kiek jis yra populiarus, bet gal tokių dalykų reikia.“
Grigoniui istorijų šalia aikštelės pastaruoju metu netrūksta. Tačiau sezonui nenumaldomai artėjant, jis visą dėmesį pradeda skirti didžiausiam karjeros iššūkiui.
Išsamiau apie žaidimą geriausioje karjeros komandoje, reiklų Dimitrį Itoudį, pasikeitusį požiūrį į Aleksejų Švedą ir kitą – BasketNews pokalbyje su Grigoniu.
Prenumeruokite BasketNews ir gaukite išskirtinį turinį.