Lietuvos rinktinė vargais negalais pateko į Europos čempionatą ir nors diskusijų apie tokį sunkų mūsų krepšininkų kelią Senojo žemyno atrankoje netrūksta, atslūgus emocijoms po truputį galime pradėti žiūrėti į priekį.
Jau birželio 29-ąją Kaune startuos olimpinis atrankos turnyras, o jame matysime ir absoliučiai kitą rinktinės veidą – prie komandos prisijungs pajėgiausi šalies krepšininkai ir tik keli Europos čempionato atrankoje dalyvavę žaidėjai gali tikėtis ginti nacionalinės komandos garbę vasarą.
Po sunkios Europos pirmenybių atrankos šalyje pradėta nuogąstauti tiek dėl smunkančio krepšinio lygio, tiek dėl Dariaus Maskoliūno tinkamumo eiti tokias pareigas, tačiau žiūrint į olimpinę atranką, netrūksta pozityvo. Žvelgiant į šalies krepšininkų klubinius sezonus, atrodo, jog galime ant popieriaus surinkti stipriausią rinktinę nuo Atėnų olimpinių žaidynių, bet, žinoma, tai reikės įrodinėti aikštėje.
Kokie argumentai, jog turime vieną stipriausių rinktinių ant popieriaus šalies istorijoje?
Lietuva niekada komandoje neturėjo NBA „Visų žvaigždžių“ kalibro žaidėjo, o šalia jo pridėjus stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje dvigubus dublius štampuojantį ir brandą pasiekusį vidurio puolėją bei vieną geriausių Eurolygos centrų, taip pat subalansuotą puolėjų liniją, vieną geriausių Eurolygos atakuojančių gynėjų bei išsiplėtusią įžaidėjų grandį, gauname labai daug žadančią rinktinę.
Tinklalapis „BasketNews.lt“ svarsto, kaip atrodys Lietuvos rinktinės sudėtis olimpinėje atrankoje Kaune ir pateikia savo subjektyvų dvyliktuką.
Užtikrinti
Tinklalapio „BasketNews.lt“ žiniomis, federacijoje yra visokių minčių dėl vyriausiojo trenerio vietos vasarą, tačiau ar jai vadovaus Maskoliūnas, ar kitas treneris, jo laukia malonus galvos skausmas – beveik kiekvienoje pozicijoje nusimato didžiulė konkurencija, nes nemažai lietuvių šiemet žaidžia karjeros sezonus, o dėl to iš anksto užimtų vietų nėra tiek daug, kiek jų būdavo pastaraisiais metais.
Žinoma, pirmiausia svarbiausias klausimas yra dėl NBA lietuvių. Atkrintamosios už Atlanto prasidės gegužės 22-ąją, o tai reiškia, jog patekimas į konferencijos finalą tikrai užkerta kelią žaidėjams atvykti į olimpinę atranką.
Žiūrint iš dabartinės perspektyvos, Jonas Valančiūnas su Memfio „Grizzlies“, jei ir pateks į atkrintamąsias, ten kalnų nuversti neturėtų ir jam vieta rinktinėje – rezervuota.
Kiek kitokia situacija su Domanto Sabonio Indianos „Pacers“ – dabar lietuvio klubas Rytuose žengia ketvirtas ir nestokoja ambicijų patriukšmauti. Vis dėlto, žvelgiant realistiškai, peržengti antrąjį atkrintamųjų etapą „Pacers“ bus be galo sunku, todėl labai didelė tikimybė, jog Sabonį matysime birželio mėnesį su rinktine.
Puolėjų grandyje toks didelis pasirinkimas, jog veikiausiai tik vienintelis Edgaras Ulanovas gali jaustis saugus dėl vietos komandoje. Stambulo „Fenerbahče“ narys niekada negarsėjo puolimo gebėjimais, tačiau yra elitinis žaidėjas gynyboje, o taip pat gali rungtyniauti per dvi pozicijas.
Gynėjų linijoje taip pat laukia labai įdomi ir sveika konkurencija, o garantuotas vietas turi tik rinktinę į Europos čempionatą ištempęs Mantas Kalnietis, kuris spindi Krasnodaro „Lokomotiv“ gretose ir be jo Lietuva didžiausiuose turnyruose vis dar yra sunkiai įsivaizduojama, bei Kauno „Žalgirio“ vedlys Marius Grigonis, šiemet įrodęs, jog yra vienas geriausių savo pozicijos krepšininkų Eurolygoje.
Taigi skaičiuojame, jog dėl savo vietos nacionalinėje komandoje vasarą ramūs yra vos 5 krepšininkai. Taip, dar keli žaidėjai yra labai arti rinktinės, tačiau savo statusą jiems reiks pateisinti, o toliau – sveika konkurencija, kur savo pranašumus bandys įrodinėti tiek rinktinės senbuviai, tiek jaunesnioji karta.
Gynėjai
Jei vieningai nutarėme, kad perimetro linijoje tikrai bus Kalnietis su Grigoniu, kas prisijungs prie jų?
Pirmiausia, pradėkime nuo įžaidėjų, kur turime dar tris realius kandidatus – Luką Lekavičių, Roką Jokubaitį ir Europos čempionato atrankoje suspindusį bei karjeros sezoną žaidžiantį Vaidą Kariniauską.
Labai tikėtina, jog su dviem įžaidėjais mėgstantis žaisti Maskoliūnas į atranką vežtųsi tris krepšininkus šioje pozicijoje, o ir šiaip tik dviejų atakų organizatorių pasirinkimas būtų pernelyg rizikingas. Kieno šansai geriausi?
Rinktinė būtų sunkiai įsivaizduojama be Luko Lekavičiaus, kuris yra atkarpų žaidėjas bei kitokio stiliaus krepšininkas nei Kalnietis. Taip pat 26-erių gynėjas jau buvo vienas puolimo lyderių pasaulio čempionate Kinijoje, todėl nežinia, kas turėtų atsitikti, jog Lekavičiaus nematytume komandoje šią vasarą.
Daug įdomesnė konkurencinė kova dėl trečio įžaidėjo vietos virs tarp Jokubaičio ir Kariniausko, kur abu žaidėjai turi savų pranašumų.
20-metis Jokubaitis šį sezoną Eurolygoje turi milžinišką Martino Schillerio pasitikėjimą, kurį solidžiai išnaudoja, taip pat puikiai pažįsta Maskoliūno diegiamą žaidimo sistemą rinktinėje ir dar pernai atrodė, kad jo šansai atstovauti savo šaliai kovoje dėl vietos olimpinėse žaidynėse – labai dideli.
Vis dėlto per pastarąjį sezoną Kariniauskas savo akcijas pasikėlė taip, kad po pastarojo Europos čempionato atrankos lango atrodo, jog 27-erių alytiškis yra labai realus kandidatas dar sykį prasimušti į rinktinės dvyliktuką.
Paskutinį sykį dvimetrinis įžaidėjas rinktinėje buvo prie Jono Kazlausko, kai prasimušė į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, o nuo to laiko Kariniauskas stipriai patobulėjo, ką matėme ir Vilniaus burbule – į rinktinės žaidimą jis įnešdavo reikiamos ramybės, priimdavo labai gerus sprendimus ir atkarpomis komanda net geriau funkcionuodavo, nei kai ant parketo būdavo Kalnietis.
Niekas neabejoja, jog Jokubaičio perspektyva ir galimybių ribos ateityje yra žymiai aukščiau nei Kariniausko, tačiau šioje karjeros stadijoje Utenos „Juventus“ gynėjo argumentai gali būti net didesni už Eurolygoje svarbų vaidmenį turinčio 20-mečio.
Neprisirišant pernelyg prie pozicijų, šalia Grigonio atakuojančio gynėjo vietoje realiausia būtų išvysti Eurolygoje solidžiai rungtyniaujantį Roką Giedraitį, kuris Vitorijos „Baskonia“ gretose žaidžia tiek šioje, tiek lengvojo krašto pozicijose.
Šiaulietis yra kitokio stiliaus žaidėjas nei Grigonis, žaidžiantis daugiau be kamuolio, mėgstantis bėgti į greitas atakas bei lygiai toks pat pavojingas ant perimetro. Dėl Giedraičio buvimo rinktinėje sunku abejoti ir labai tikėtina, jog čia jis vaidins svarbų vaidmenį rotacijoje, skirtingai nei pasaulio čempionate Kinijoje.
Šioje vietoje dar yra atrankoje stabiliai žaidęs Tomas Dimša bei puikiai dabartinę rinktinės žaidimo sistemą žinantis Artūras Milaknis. Vis dėlto pirmasis yra pernelyg panašus žaidėjas į Grigonį, o Milakniui vasarą jau bus 35-eri, todėl jį treneriai į pasiruošimo stovyklą veikiausiai kviestų tik tada, jei būtų garantuoti dėl jo vietos komandoje, o taip šį kartą tikrai nėra.
Puolėjai
Pastaruoju metu dažnėja tendencija, jog komandos žaidžia be tikrų ketvirtų numerių, o ir Lietuvoje pastarųjų, rinktinės lygį atitinkančių, nelabai likę, todėl bus naudojami per dvi pozicijas rungtyniaujantys puolėjai.
O pasirinkimas šioje vietoje tikrai didelis – be Ulanovo rinktinės strategą tikrai vilios Mindaugo Kuzminsko, Jono Mačiulio, Arno Butkevičiaus, Eimanto Bendžiaus ir Tado Sedekerskio gebėjimai.
Už šių žaidėjų nugaros – Lietuvos pilietybės dar laukiantis Ignas Brazdeikis, tačiau jei ir spės ją gauti iki vasaros, tarp NBA ir G lygos migruojantis krepšininkas veikiausiai savo šanso turės laukti ateityje.
Kiek vežtis trečios ir ketvirtos pozicijos žaidėjų būtų logiška į atrankos turnyrą? Žinant, kad Giedraitis gali bet kada pasislinkti į lengvojo krašto vietą, o Sabonis tikrai atkarpomis žais ketvirtuoju numeriu, be jų puolėjų pozicijoje realiausia, jog bus 4 krepšininkai.
Taigi, jei skaičiuojame, jog Ulanovas tikrai bus rinktinėje, tai šalia jo treneriui reikės atrinkti dar tris puolėjus, o ši užduotis – tikrai nelengva.
Nors Europos čempionato atrankoje susidarydavo vaizdas, kad Maskoliūnas dažnai priekaištauja Kuzminskui už neišpildomas jo idėjas, tačiau 31-erių krepšininkas žaidžia gerą sezoną Krasnodare ir jo universalumas neturėtų likti neįvertintas, nes tai – žaidėjas, darantis pranašumą.
Žinant, jog rinktinėje turėsime du nuostabiai baudos aikštelėje žaidžiančius centrus, ant perimetro ketvirtoje pozicijoje reikės stabiliai pataikančio žaidėjo, o šiuo žaidimo elementu iš visų puolėjų neabejotinai išsiskiria Bendžius ir jo pasirinkimas būtų dar vienas logiškas ėjimas.
Toliau lieka Sedekerskis, Butkevičius ir Mačiulis. Pasvarstykime, ką kiekvienas iš jų gali duoti rinktinei.
36-erių Mačiulis iš jų neabejotinai turi daugiausiai patirties ir su Kalniečiu bei Valančiūnu būtų didžiausi rinktinės senbuviai, o reikia pabrėžti, jog nepaisant amžiaus, kaunietis išlaiko optimalią sportinę formą. Tiesa, nereikia atmesti varianto, jog bus priimtas bendras sutarimas, atsižvelgiant į milžinišką konkurenciją, kad Mačiulis bus išleistas padėti 3x3 rinktinei. Tinklalapio „BasketNews.lt“ žiniomis, federacija šio varianto neatmeta.
Butkevičius sunkiai pradėjo sezoną Vilniaus „Ryte“ ir nelabai rado sau vietos aikštėje, tačiau dabar įsibėgėjo, o paskutiniame Europos čempionato atrankos lange Maskoliūnas labiausiai pasitikėjo šiuo puolėju, per rungtynes suteikdamas jam po 27 minutes žaidimo laiko. Galime prisiminti ir 2019-ųjų vasarą, kai dėl konkurencijos puolėjų grandyje Butkevičius buvo iš anksto nurašytas, tačiau savo kovingumu ir darbu gynyboje išsikovojo vietą pagrindinėje sudėtyje.
Tuo metu Sedekerskio pavardė dar prieš metus net nebuvo rinktinės dvyliktuko diskusijoje, tačiau šiemet jis atsiskleidė kaip vienas universaliausių Eurolygos krepšininkų gynyboje, galintis stabdyti varžovų lyderius tiek ant perimetro, tiek ant ūselio. Žinant, jog labai realu olimpinėje atrankoje susitikti su Luka Dončičiaus vedama Slovėnija, Sedekerskis su Ulanovu skamba kaip geriausi pasirinkimai stabdyti NBA megažvaigždę.
Taip, yra dar ir Paulius Jankūnas, kurio sugebėjimus puikiai žino dabartinis rinktinės treneris Maskoliūnas, tačiau „BasketNews.lt“ žiniomis „Žalgirio“ kapitono vasaros planuose nėra atstovavimas savo šaliai.
Centrai
Šiuo metu būti lietuviu vidurio puolėju nėra pats geriausias metas, nes patekti į rinktinės dvyliktuką yra praktiškai neįmanoma ir taip bus dar tikrai ne vienerius metus.
Jokių abejonių, kad normaliomis aplinkybėmis rinktinės centrų grandį tikrai sudarys 24-erių Sabonis ir 28-erių Valančiūnas, o kai šalia jų dar yra sveikas Artūras Gudaitis, kuris šiuo metu – vienas geriausių Eurolygos centrų, klausimas praktiškai uždarytas.
Į šią diskusiją galėtų pretenduoti vienintelis Donatas Motiejūnas, tačiau „BasketNews.lt“ žiniomis treneriai Gudaičio akcijas vertina ženkliai geriau, nei pastaruosius sezonus Kinijoje leidžiančio aukštaūgio.
Būtų galima sakyti, kad galbūt rinktinei užtektų dviejų vidurio puolėjų iš NBA, taip atlaisvinant dar vieną vietą kitoje pozicijoje, tačiau žinant, jog Sabonis žais ir ketvirtuoju numeriu, o Gudaičio žaidimo lygis taip pat yra vienas aukščiausių rinktinėje, jo nepasirinkimas atrodytų mažų mažiausiai keistas.
Kalbant apie Sabonio žaidimą rinktinėje, šis jo sezonas turėtų daug pozityviau nuteikti trenerius – Indianos „Pacers“ žibantis aukštaūgis pagerino metimą iš toli, jų išmeta per mačą beveik po tris ir vis dažniau žaidžia ketvirtoje pozicijoje, todėl tai leidžia tikėti, jog šiemet JV su Saboniu sutalpinti ant parketo bus daug lengviau nei 2019-aisiais.
Atsitikus nenumatytoms aplinkybėms (užsitęsę sezonai, traumos ir t.t.), savojo šanso lauktų būrys tikrai aukšto lygio vidurio puolėjų – Laurynas Birutis, Martynas Sajus, Martinas Gebenas, Martynas Echodas ar šiemet iššovęs ir per dvi pozicijas galintis rungtyniauti Regimantas Miniotas.
Įsivaizduojamas Jono Lekšo dvyliktukas:
Įžaidėjai: Mantas Kalnietis (Krasnodaro „Lokomotiv“), Lukas Lekavičius (Kauno „Žalgiris“), Vaidas Kariniauskas (Utenos „Juventus“)
Atakuojantys gynėjai: Marius Grigonis (Kauno „Žalgiris“), Rokas Giedraitis (Vitorijos „Baskonia“)
Lengvieji krašto puolėjai: Edgaras Ulanovas (Stambulo „Fenerbahče“), Tadas Sedekerskis (Vitorijos „Baskonia“)
Sunkieji krašto puolėjai: Mindaugas Kuzminskas (Krasnodaro „Lokomotiv“), Eimantas Bendžius (Sasario „Banco di Sardegna“)
Vidurio puolėjai: Domantas Sabonis (Indianos „Pacers“), Jonas Valančiūnas (Memfio „Grizzlies“), Artūras Gudaitis (Sankt Peterburgo „Zenit“)