Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Ispanija, Vokietija. Tai trys valstybės, kuriose šiuo metu išsibarstę vieni perspektyviausių šalies krepšininkų gilina savo įgūdžius.
Ispanijoje savo kelią į Olimpą tiesia tokie šalies talentai kaip Tadas Sedekerskis (Vitorijos „Baskonia“), Rokas Gadiliauskas (Las Palmo „Gran Canaria Herbalife“), Tomas Balčiūnas (Sevilijos „Real Betis“) ar Arnas Velička („Barcelona“). Vokietijoje pluša sutartį su Bambergo „Brose“ turintis Arnoldas Kulboka, o JAV be kitų NCAA lietuvių yra ir devyniolikmetis Rapolas Ivanauskas.
Kas sieja visus šiuos talentus? Jie visi, išskyrus Rapolą Ivanauską, yra savo amžiaus Lietuvos rinktinių vedliai ir beveik visi į Vakarus patraukė panašiu metu – iki 16 metų. Vienintelį Kulboką Vokietija suviliojo tuomet, kai jam buvo septyniolika.
Aišku, talentų netrūksta ir Lietuvoje. Kaip pavyzdžius galima paminėti šį sezoną Mezon-NKL pirmenybėse žibančius jaunąjį žalgirietį Gytį Masiulį ir Molėtų „Ežerūno“ atradimą Dovydą Giedraitį, kuris būdamas vos 16-os NKL pirmenybėse vidutiniškai rinko po 13,6 taško ir dukart sugebėjo tapti naudingiausiu savaitės krepšininku. Vis dėlto, tinklalapio „BasketNews.lt“ žiniomis, pastarasis jau turi minčių apie išvykimą ir šio savo ateities scenarijaus neatmeta.
Lietuvoje jauniesiems krepšininkams tokiame amžiuje išvykimas tobulėti į Vakarų valstybes vis dar prilyginamas naujoms galimybėms, o tokie vardai kaip „Real“, „Barcelona“ ar „Baskonia“ talentus tiesiog traukte traukia.
Vis tik su tinklalapiu „BasketNews.lt“ šia tema diskutavęs Lietuvos jaunimo rinktinių vyr. treneris Rolandas Radvila kategoriškai neigė, kad toks šalies talentų emigravimas yra tendencingas. Specialisto teigimu, šiuo atžvilgiu patraukli yra ir pati Lietuva.
„Žaidėjams yra siūloma, žadama. Kiekvienas krepšininkas turi norą, apetitą išbandyti kažką kitokio, ir tokia tendencija nėra tik tarp suagusiųjų. Visi įsivaizduoja, kad kažkur kitur yra geriau, bet aš pats turiu pavyzdžių, kaip tie patys užsieniečiai klausinėja, ar būtų galimybė pasitreniruoti Lietuvoje, padirbėti su Donato Motiejūno ar Jono Valančiūno treneriais. Nemanau, kad galime sakyti, jog žaidėjai masiškai bėga, taip nėra. Galbūt kažkas turi priežasčių išvykti, ieško geresnių variantų, bet tai nėra tendencija“, – savo nuomonę išreiškė Radvila.
Vis dėlto Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atstovo teigimu, pagrindinė tokio talentų nutekėjimo priežastis slypi ne agentų pažaduose ar užsienio vilionėse.
LKF pastaraisiais metais suka galvas, kaip šalies klubus paskatinti įkurti dublerių ekipas ar bent užmegzti bendradarbiavimą su žemesnių lygų komandomis. Žvilgtelėkime, kokia situacija yra LKL pirmenybių komandose.
Neabejotinai stipriausią ir aiškiausiai struktūruotą jaunimo sistemą yra sukūręs šalies čempionas – Kauno „Žalgiris“. Laikinosios sostinės klubas jauniesiems talentams gali pasiūlyti puikias sąlygas tobulėti: pradedant apgyvendinimu, baigiant nuolatinėmis treniruotėmis tame pačiame pastate esančiame sporto komplekse.
Nenuostabu, kad į Kauną plūsta ir didžioji dalis talentingų kitų miestų krepšininkų. Pavyzdžiui, dabartinėje „Žalgirio“ dublerių sudėtyje yra žaidėjų iš tokių mažesnių miestų kaip Alytus, Marijampolė, Biržai ar Tauragė.
Pastaraisiais metais šia kryptimi aiškiau judėti pradėjo ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ bei Klaipėdos „Neptūnas“. Vilniečių dublerių ekipa laikoma NKL čempionate besikaunantis „Perlas“, o RKL pirmenybėse rungtyniauja ir Andriaus Šležo treniruojamas „Lietuvos rytas-2“. Tuo metu klaipėdiečiai bendradarbiauja su „Nafta-Uni-Akvaservis“ ekipa ir taip pat turi savo dublerių komandą RKL čempionate.
Dublerių komandas RKL pirmenybėse turi ir Alytaus „Dzūkija“ bei Utenos „Juventus“, tačiau jų „produktų“ pagrindinėse šių miestų komandose kol kas nematyti – „Juvės“ gretose yra tik du uteniškiai, labiau atliekantys epizodinius vaidmenis, o „Dzūkija“ alytiškių komandoje apskritai neturi.
Kas daugiau? Panevėžio „Lietkabelio“ dublerių komanda dar praėjusį sezoną iškrito iš NKL čempionato ir šį sezoną krepšinio žemėlapyje apskritai nefigūravo. Ir tai yra viskas. Daugiau nė viena LKL komanda neturi kryptingai dirbančios dublerių ekipos ar juo labiau jaunimo ugdymo piramidės.
Taigi Lietuvoje galima suskaičiuoti penkias LKL komandas, kurios turi stipresnę ar silpnesnę jaunimo ugdymo sistemą. Tiesa, pasirinkimas perspektyviausiems Lietuvos krepšininkams vis tiek nėra platus. Ko jiems reikia? Ne vienerius metus užsienyje dirbęs Radvila įsitikinęs, kad jaunieji žaidėjai nori ateities vizijos, o tokią šiuo metu Lietuvoje gali pasiūlyti tik vienas miestas.
„Žaidėjas turi matyti aiškią sistemą. Tačiau kas Lietuvoje šiuo metu tokią turi? Žaidėjai dažnai neturi, kur žaisti. „Žalgiris“ turi gerą sistemą. Su visa pagarba „Lietuvos rytui“, šis klubas galėtų turėti panašią piramidę, jei neinvestuotų į legionierius, kurie neša vienadienius rezultatus. Tokie klubai geriau nusipirks legionierių. Yra nuomonė, kad jei esi jaunas, gali ir pasėdėti. Turi būti pereinamasis ryšys. Prie to galėtų prisidėti ir lyga, skatindama klubus. Kaip pavyzdį galima paminėti Martyną Echodą. „Žalgiris“ išnuomavo, bet matome, kad „Šiauliuose“ jis ne tik negadina vaizdo, bet ir duoda naudos.
Klaipėda pradėjo judėti ta kryptimi, tačiau ten vis dar nėra taip, kaip norisi, bet didieji Lietuvos miestai tikrai galėtų turėti tokias komandas. „Žalgiris“ čia yra pavyzdys, tik įdomu, kodėl Vilniuje tokios sklandžios sistemos nėra. „Žalgirio“ sistemoje yra vienas-kitas įsitvirtinęs net ir pagrindinėję komandoje, bet „Lietuvos ryto“ komandoje to nematome. Vaikai iš provincijos ten vyksta, nes paprasčiausiai mato galimybę. Tačiau „Žalgiris“ ne guminis, visų nepriimsi.
Mes norime, kad kuo daugiau LKL komandų turėtų dublerių ekipas ar bent jau bendrautų su sporto mokyklomis, jie žaistų RKL pirmenybėse. Pavyzdžiui, „Šiauliai“ dabar nieko neturi, tačiau kodėl jiems nebendradarbiavus, tarkime, su Joniškio „Delikatesu“? Ten koks nors jaunuolis galėtų priaugti aukštesniam lygiui. Tarkime, nuo 19 iki 23 metų jaunimui. Dar įdomiau būtų, jei tas pats Joniškio klubas turėtų ryšį su kokia sporto mokykla, kuri žaistų RKL pirmenybėse. Pats žinau, kad ir Biržuose yra perspektyvių vaikinų. Tačiau šie dalykai per vieną dieną neišsisprendžia, tam reikia didelių finansinių ir žmogiškųjų resursų. Klubams taip pat yra rėmėjų įsipareigojimai. Savivaldybės pinigus jiems skiria rezultatams, jie nori matyti juos, o nesižvalgyti, ar jaunimas gauna pasireikšti“, – apie esamą padėtį Lietuvoje kalbėjo Radvila.
Kol LKF atstovai sprendžia aukščiausių šalies pirmenybių klubų piramidžių struktūros klausimus, išvykę Lietuvos talentai savo iškeliavimo priežastimi dažniausiai nurodo ne perspektyvas, o individualų darbą tobulėjant.
Buitinis aprūpinimas, intensyvus darbas nuo pat ryto, asmeniniai treneriai ar net galimybė mokytis internetu lietuviškoje mokykloje. Tokias idealias sąlygas Vokietijoje turi „Brose“ sistemoje kelią besiskinantis Kulboka.
„Labai daug individualiai dirbu su treneriais, kiekvieną rytą sportuoju su treneriu krepšinio treniruotėse, turiu tris kartus per savaitę treniruotis ir treniruoklių salėje. Tiesiog čia man skiriamas didelis individualus dėmesys. Galbūt jie žiūri į detales, kurių neįvykdau iki galo, ir nori man padėti. Tuo metu Lietuvoje treneriai dirba su didele žmonių grupe ir daug ko nepastebėdavo“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo Kulboka.
Toks kruopštumas ugdant žaidėjus nėra tik vokiečių bruožas. Kone identiškais žodžiais savo patirtimi Ispanijoje su tinklalapiu „BasketNews.lt“ dalinosi Las Palme gyvenantis vienas perspektyviausių šalies aukštaūgių Gadiliauskas.
„Galiu atsiliepti tik geriausiais žodžiais“, – apie sąlygas Ispanijai priklausančioje saloje prakalbo Gadiliauskas.
Jis neslėpė, „Gran Canaria Herbalife“ jaunimui suteikia idealias sąlygas. Gyvenamoji vieta yra visiškai šalia krepšinio salės, kuri pilna reikalingiausios įrangos, o buitis kurortinėje Ispanijos saloje apibūdinama kaip aukščiausio lygio. Tačiau esminis faktorius, Gadiliausko teigimu, yra klubų požiūris.
„Manau, kad užsienyje skiriamas didesnis dėmesys individualiam darbui, čia ir sąlygos tobulėjimui geresnės. Skiriamas didelis dėmesys kiekvienam žaidėjui ir jo progresui bei sklandžiam perėjimui į vyrų krepšinį. Negaliu sakyti, kad Lietuvoje to neruošia, tačiau manau, kad į jaunimą žiūrima kitaip“, – pasakojo Gadiliauskas.
Ar yra galimybė, kad artimiausioje ateityje tokias sąlygas lietuviai ras gimtinėje?
„Manau, kad ne mažiau svarbus yra ir finansinis faktorius, nes mes tokių resursų neturime. Jie gali kviestis žaidėjus iš bet kur, kuomet pas mus LKL pirmenybėse klubai piniginiu aspektu nėra lygiaverčiai. Ispanai kviečiasi daug žaidėjų, o „Real“ komandoje šių metų turnyre Italijoje žaidė žaidėjai iš Afrikos, Kinijos, Juodkalnijos. Mes to neturime, bet jei klausiate, kas geriau dirba, dėl atsakymo dar suabejočiau. Jie taip pat mūsų klausinėja, kaip mes dirbame, jiems tai įdomu. Klausinėja ir apie Kuzminsko trenerio darbo metodus“, – teigė Radvila.
Tai nėra vieninteliai skirtumai tarp Ispanijos ir Lietuvos, kadangi Ispanijoje krepšinio įgūdžius gerinantys jaunieji talentai tarpusavyje jėgas tikrinasi kiek kitokiu principu.
Ispanijoje jaunių ir jaunimo čempionatai vyksta regioniniu pagrindu, o talentingiausius žaidėjus surenkančios „Barcelona“ ar „Real“ akademijos per sezoną sužaidžia gerokai mažiau rungtynių nei kitų miestų jaunimas.
Radvilos teigimu, toks modelis tikrai nėra pranašesnis nei lietuviškasis atitikmuo – Moksleivių krepšinio lyga (MKL).
„18 metų amžiaus vaikinas yra tokio amžiaus, kai jau turi pereiti į profesionalų krepšinį. Kita vertus, Lietuva taip pat turi gerą sistemą – moksleivių lygą, kuri puikiai surikiuota pakopomis. Jaunimas kaunasi nuo „Pirmojo iššūkio“ iki Olimpinės taurės. Tuo metu ispanai tokios sistemos neturi. Jų principas toks, kad ispanai kaunasi regioniniu pagrindu. Tarkime, čia atitikmuo būtų, kad Kaunas kovotų su Garliava. Jie tik vėliau išeina į finalus“, – pabrėžė Lietuvos jaunimo rinktinių vyr. treneris.
Vis tik vienu perspektyviausių šalies jaunųjų krepšininkų laikomas Kulboka pasirinko ne Ispaniją, kurios ekipų pasiūlymų jis turėjo, o šiai šaliai krepšinio tradicijomis neprilygstančią Vokietiją.
Po Kulbokos pasirinkimo praėjo jau pusantrų metų ir dabar suvalkietis gali patikinti – sąlygos Bamberge taip pat yra idealios.
„Gal dabar prasiplės bendras požiūris į kitas valstybes ir tą pačią Vokietiją. Visi mano, kad Vokietija yra futbolo šalis, bet mano pavyzdys parodo, kad salygos čia yra geros ir tobulėti galima. Krepšinis vystosi milžinišku greičiu, – pasakojo Kulboka. – Gal ne viskas Lietuvoje yra idealu, bet mano pavyzdys man parodė, kad turiu išvykti.“
Prenumeruokite BasketNews ir gaukite išskirtinį turinį.