Toronto „Raptors“, ši nuostabi atsitiktinė pseudo-čempioniška komanda, turi rimtesnių problemų nei ta, kad ji žaidžia vienoje konferencijoje su LeBronu Jamesu. Komandos pertvarkymas prasideda dabar, vasarą, kuri bus kupina sudėtingų pasirinkimų, lemsiančių jos kursą artimiausią penkmetį, rašo „espn.com“ žurnalistas Zachas Lowe.
„Ši vasara bus labai svarbi, – tinklalapiui „espn.com“ po sekmadienio rungtynių sakė „Raptors“ generalinis vadybininkas Masai Ujiri. – Tačiau visos vasaros yra svarbios. Mes bandome išlikti kovoje su didžiaisiais berniukais.“
Šiose atkrintamosiose „Raptors“ per 100 atakų pelnydavo po 101,3 taško. Tai 14 vieta tarp visų atkrintamųjų varžybų komandų, ir beveik 9 taškais mažesnis rodiklis nei jų solidus rezultatas reguliariajame sezone.
Toronto Raptors / Tvarkaraštis
Praėjusių metų atkrintamosiose Toronto komanda per 100 atakų vidutiniškai pelnydavo po 99 taškus. Ji buvo paskutinė tarp ekipų, kurios laimėjo bent vieną seriją, ir rinko 8 taškais mažiau už solidų reguliariojo sezono rezultatą.
2014-2015 m. atkrintamosiose „Raptors“ per 100 atakų pelnydavo po 95,4 taško, tai – priešpaskutinis rezultatas tarp atkrintamųjų varžybų komandų ir net 13 taškų mažiau už reguliariojo sezono pasiekimą.
Tai galite pateisinti, kaip tik norite. Maža imtis. Prastas „Raptors“ pataikymas metant visiškai laisvus tritaškius serijoje su „Cavaliers“ – jeigu bent keli būtų įkritę, serija būtų buvusi bent jau pusiau atkakli. Kyle'as Lowry šiemet praleido dvejas paskutines serijos rungtynes dėl patemptos čiurnos.
Pernai „Raptors“ pateko į konferencijos finalą ir optimistui šiemetinis pasirodymas gali atrodyti logiškas – „Raptors“ pralaimėjo (greičiausiai) būsimiems konferencijos čempionams, tik vienu etapu anksčiau. Jeigu vietos būtų susidėliojusios kitaip, „Raptors“ greičiausiai būtų buvę favoritais serijose su „Celtics“ ar „Wizards“.
Galbūt jie vis dar yra antra geriausia komanda konferencijoje.
Tačiau galiausiai bandymas visa tai pateisinti tampa nenatūralus. Tiesiog kažkas „Raptors“ puolime atkrintamosiose varžybose neveikia. Jų žygis iki konferencijos finalo pernai buvo bene mažiausiai įkvepiantis per visą istoriją: jiems reikėjo septynerių rungtynių žaidžiant su viena vidutine komanda ir tiek pat – rungtyniaujant su Majamio „Heat“, kurią greitai visi pamiršo. „Raptors Republic“ rašantis Williamas Lou Toronto komandą pavadino „Rytų Clippers“, bet jie tikrai nėra tokiame pačiame lygyje, nors ir nukeliavo vienu etapu toliau.
„Raptors“ lubos niekada nebuvo tokios aukštos. Jie niekada neturėjo tokių gerų žaidėjų kaip Chrisas Paulas ar Blake'as Griffinas. Jie niekada nenugalėjo tokio varžovo, kaip čempionų titulą ginanti San Antonio „Spurs“, kurią „Clippers“ pranoko klasikinėje 2015 metų serijoje.
Toronto gynėjų linija kiekvienais metais taip stipriai žaidžia žemiau savo galimybių, kad net komandos viešųjų ryšių skyrius praėjusią savaitę išskyrė, kiek kartų DeMaras DeRozanas atkrintamosiose nesugebėjo pasiekti dviženklio taškų skaičiaus.
Galbūt spaudimas juos surakina, nors DeRozanas kiekvienas prastas rungtynes pakeičia 30 taškų sprogimais. Galbūt tai, kad jų sistemoje trūksta dalijimosi kamuoliu, yra didesnis trikdis atkrintamosiose. Varžovai tuomet spaudžia DeRozaną ir Lowry, skatina juos įveikti perdavimais ir metimais, o „Raptors“ nesugeba to padaryti. Ar kaltė dėl to krenta trenerių štabui, kuris sukūrė tokią sistemą ir nesugeba jos adaptuoti? Ar toks žaidimo stilius yra Toronto žvaigždžių kraujyje?
Kaip ten bebūtų, komandos puolimas sugriūva balandį ir gegužę, ir tokia, kokia ji dabar, yra per mylias nuo to, kad gąsdintų „Cavaliers“. Klivlando klubas Rytuose nesuteikia vilčių niekam, išskyrus Johną Wallą ir Bradley Bealą.
„Raptors“ svarbiausią klubo tarpsezonį pasitinka aiškiai matydami situaciją. Jiems tik reikia nuspręsti, ką su tuo daryti.
„Turiu viską įvertinti. Dabar sunku į tai atsakyti“, – teigė Ujiri.
Ko jie tikrai nepadarys, tai nesusigrąžins visų tų pačių žaidėjų. Susigrąžindami, jie 30 mln. dolerių viršytų prabangos mokesčio liniją, o visos komandos išlaidos tuomet sudarytų apie 250 milijonų. Tiek už ne čempionišką komandą nemokama.
Toronto klubui bus sunku išvengti prabangos mokesčio, jeigu jis išlaikys Lowry ir Serge'ą Ibaką, net jeigu kiti du pagrindiniai laisvieji agentai – P.J. Tuckeris ir Patrickas Pattersonas – bus paleisti.
DeMarre'o Carrollo išmainymas anksčiau buvo „Raptors“ koziris, siekiant išvengti mokesčio, bet Carrollo žaidimas taip suprastėjo, kad dabar greičiausiai jiems tektų pridėti pirmojo rato šaukimą, kad kas nors jį pasiimtų.
„Raptors“ galėtų greitai išmainyti Cory Josephą, kuris uždirba 7,6 mln. dolerių per sezoną, bet tik tai nepadėtų jiems išvengti prabangos mokesčio, jeigu Ibaka ir Lowry pratęstų sutartis. „Raptors“ savininkams pinigų netrūksta, nes jie pelnosi iš ledo ritulio, ir jie galėtų sau leisti prabangos mokestį viršyti 5 ar daugiau milijonų JAV dolerių. Tačiau tuomet atsirastų įvairių komandos komplektavimo apribojimų, o gerai valdomos organizacijos bando išvengti mokesčio, kai yra lengvų kelių tai padaryti.
Viskas prasideda nuo Lowry, Toronto geriausio žaidėjo, ir vieno svarbiausių per klubo istoriją. „Raptors“ gali pasiūlyti penkerių metų daugiau nei 200 mln. dolerių sutartį. Kitos komandos gali siūlyti tik ketverių metų kontraktus, kurių maksimalios metinės algos irgi siektų apie 35 mln. dolerių. Ujiri visada būdavo linkęs išlaikyti žaidėjus, net jeigu paskui tekdavo juos išmainyti – jis taip pasielgė su Nene, kai dar vadovavo Denverio „Nuggets“ komandai.
DeRozanas nori, kad Lowry grįžtų, bet jis papildomai bičiulio neįkalbinės: „Neskambinau ir nespaudžiau jo praėjusį kartą, jis lygiai to paties nedarė man. Tiesiog būsiu jo draugas.“
DeRozanas tikina, kad „Raptors“ yra netoli čempioniškos komandos, nepaisant to, kad buvo nušluoti sausai.
„Mums netrūksta daug detalių. Aš grįšiu geresnis, kaip visada grįžtu, o visa kita – komandos vadovų darbas“, – sakė DeRozanas.
Nebūtų nieko keisto, jeigu „Raptors“ netrykštų noru mokėti Lowry maksimalų atlyginimą. Jam yra 31-eri, turėjęs traumų, o įžaidėjai sensta greičiau už kitų pozicijų krepšininkus.
Ibaka yra jaunesnis ir greičiausiai uždirbs apie 20 mln. dolerių per sezoną – kur kas mažiau už Lowry.
Atsisakius Lowry, nėra tikslo išlaikyti Ibaką. Pasirašę sutartį su juo, „Raptors“ vis tiek neturėtų pakankamai lėšų įsigyti gerą metiką.
Ibakos karjera krypsta negera linkme. Jis – geras metikas, kai meta iš karto po perdavimo, bet varžovai vis tiek jį palieka laisvą. Jis neturi savybės pritraukti varžovus, o tokia savybė pakeičia aikštės matmenis. Jo gynyba suprastėjo. Jis negali žaisti nugara ir vis dar yra nulinis, kai kalbame apie perdavimus. Perduokite jam kamuolį ir muzika užtils. Jis perlaiko kamuolį, gynyba sustoja į savo vietas, ir visi langai užsidaro.
Jeigu Lowry išvyktų, racionalus sprendimas, kad ir koks jis skausmingas būtų, yra visiškas atsinaujinimas. LeBronas niekur nedings, Bostonas, Vašingtonas ir Milvokis kyla. „Raptors“ turi įdomių jaunų žaidėjų kaip Normanas Powellas, Jakobas Poeltlas, Pascalis Siakamas, Delonas Wrightas. Vaikiams reiktų duoti daug žaidimo laiko, pralaimėti daug rungtynių, ir siekti aukšto šaukimo naujokų biržoje.
Reikia prisiminti, kad „Raptors“ čia atsidūrė per atsitiktinumą. Pats Ujiri seniai tai pripažino. Jis 2014 metais išmainė Rudy Gay ir tai buvo pirmasis žingsnis link naujokų biržos. Jeigu Lowry būtų išsiuntę į „Knicks“, šis procesas būtų įgyvendintas, bet tuomet mainai neįvyko.
Ujiri nenori turėti tik geros komandos ir jis yra pademonstravęs, kad padarys viską, ką reikia, kad komanda pretenduotų į čempionų titulą.
Kitą sezoną bus proga siekti aukšto naujokų biržos šaukimo: „76ers“ tikisi pagaliau pakilti, „Nets“ sieks sudaryti sutartis su veteranais, „Suns“, „Timberwolves“ ir „Kings“ bandys laimėti rungtynes. Kelias nuo atkrintamųjų iki „Top-4“ šaukimo yra atviras.
Šis kelias greičiausiai reikštų DeMaro DeRozano išmainymą, kuris yra mylimas tiek fanų, tiek komandos viduje. Jis pakankamai geras žaidėjas, kad likęs vienas su jaunimu ir keliais veteranais, ištemptų komandą į bent 30 pergalių. O tai yra per daug, norint aukšto šaukimo biržoje.
Jo gimtojo miesto „Lakers“ trokšta žvaigždės, bet DeRozanas nėra Luke'o Waltono stiliaus žaidėjas. Ir jeigu Waltonas turi kokį žodį komandoje, DeRozanas joje nežais.
Bostonas neišleis savo jaunimo mainais į DeRozaną. „Hornets“ komandai tektų atrinkti žaidėjus su atitinkamais atlyginimais, o tai sudėtinga.
„76ers“ vadovas Bryanas Colangelo pasirinko DeRozaną naujokų biržoje ir jį mėgsta, bet jis visiškai netiktų greta Beno Simmonso ir Joelio Embiido. „Knicks“ nieko nedarys, kol neišsiaiškins, kaip elgtis su Carmelo Anthony fiasko. Denveris ir Dalasas gali domėtis, bet čia sunku rasti variantų, kurie veiktų. „Pelicans“ neturi, ką išmainyti. Galbūt „Raptors“ galėtų vėl apmauti „Kings“.
Šis kelias yra nemalonus. Jis skausmingas. Taip atsiranda tuščios vietos arenoje, žiūrovai tampa apduję. Bandymas laimėti biržą nieko negarantuoja. Kartais tu gauni Timą Duncaną, kartas – Bargnani.
Saugiau yra likti geram. Likti geram yra gerai. Tuomet kauniesi, nors niekas Rytuose ir negali kautis su LeBronu. Vaikytis žiedų arba gyventi tualete nėra vieninteliai du pasirinkimai.
Ujiri yra pakankamai užtikrintas savo darbu, kad galėtų daryti viską, ką nori. Jis įžvalgiai surinko iš karto dvi komandas: kasmetinę 50 pergalių iškovoti galinčią patyrusią; ir kylančią naujų žaidėjų grupę, kurią subūrė per naujokų biržą ir mainus. Jeigu jis nori atjauninti ekipą, savininkai greičiausiai tai paremtų. Jeigu galvoja, kad gali išlaikyti liniją tarp kovojimo ir atsinaujinimo, jo kaltinti irgi negalime.
Galbūt geriausias variantas yra pratęsti sutartį su Lowry, net jeigu tam reikės maksimalaus kontrakto, paleisti Ibaką, užpildyti sunkiojo krašto puolėjo poziciją keliais žaidėjais, kurie turi trumpesnius ir pigesnius kontraktus. Tai rizikinga ir paskutiniai dveji Lowry kontrakto metai bus tikrai skaudūs.
Bet esu tikras, kad Lowry bus lygos žvaigždė dar bent 2, gal 3 metus. Jis yra sužaidęs mažiau minučių nei tipinis 31 metų krepšininkas. Jo metimas visada bus su juo.
Ibaka niekada nežais „Visų žvaigždžių“ rungtynėse ir kiekvienas indikatorius rodo, kad jis stipriai eina žemyn. Nemanau, kad Ibakos ketverių metų 85 mln. dolerių kontraktas būtų labiau išmainomas nei Lowry maksimalus kontraktas.
Tai būtų gera komanda ir tuomet „Raptors“ turėtų tik du ilgalaikius mega-kontraktus – Lowry ir DeRozano. 2019 metų vasarą jie turėtų laisvų pinigų, kai baigtųsi Carrollo ir Valančiūno kontraktai.
Iki tol, jie galėtų bandyti išplėsti savo ribas. Galbūt Powellas iššaus. Gal Valančiūnas atras savo formą, kurią demonstravo pernai metų atkrintamosiose. Galbūt Poeltlas sužibs Valančiūno vietoje arba taps įdomiu žaidėju mainams. Galbūt po dvejų metų desperatiška komanda permokės DeRozanui. Galbūt Ujiri apgaus kurį nors varžovą arba pasirinks komandą pakeisti galintį žaidėją žemesniu šaukimu.
Manęs nenustebintų, kad bet kurį taką pasirinkę „Raptors“ nuspręstų pakeisti trenerį. Dwane'as Casey Toronte atliko gerą darbą, tačiau puolimas yra statiškas. Kai rungtynės tampa svarbios, puolimas subyra. Jeigu „Raptors“ nekeis pagrindinių žaidėjų, galbūt jie norės patikrinti, ar trenerio pasikeitimas pakeistų situaciją.
Tai sudėtingi pasirinkimai. Jie priverčia organizacijas eiti į konfliktą su profesionalaus sporto tikslais. Tokiems pasirinkimams sunku pažiūrėti į akis. Tačiau sausas pralaimėjimas konferencijos pusfinalyje aiškiai pademonstravo, kad „Raptors“ yra pats laikas susitaikyti su būtinais pokyčiais.
Paremkite BasketNews ir mes atsidėkosime dar geresniu turiniu.