„Norėčiau išmėginti jėgas užsienyje“, – tokiomis frazėmis vasarą neretai švaistosi jauni, dažniausiai karjeros piko dar net nepasiekę Lietuvos krepšininkai.
Tačiau krepšinio sirgaliai dažnai gūžteli pečiais pamatę, jog dažnas iš legionieriaus duonos trokštančiųjų savo karjeros stotele renkasi komandas, kurios rungtyniauja ne tik, kad ne pirmuosiuose, bet ir ne antruosiuose, o kartais net ir ne trečiuosiuose užsienio šalių čempionatų divizionuose.
Žvelgiant iš pirmo žvilgsnio, toks ėjimas krepšininko karjeroje atrodo tarsi didelis žingsnis atgal. Tarkime, ketvirtoje Prancūzijos lygoje, vietinių vadinamoje „National masculine 2“ (NM2), viešai nėra prieinama net žaidėjų statistika. Negana to, ne viena lygos komanda žaidžia mokyklos lygio salėje, o dažnas klubas net neturi profesionalios komandos statuso. Tai kas gi vilioja lietuvius palikti namus ir keltis rungtyniauti į žemesnį lygį?
O masalo gundyti žemesni Prancūzijos divizionai turi ne apsčiai.
Šiuo metu ketvirtajame Prancūzijos divizione dėl vietos po saule kovoja tokie anksčiau Lietuvoje rungtyniavę žaidėjai kaip Henrikas Vorotnikovas, Deividas Keburys, Benas Vaitulionis, Ignas Labutis, Vaidotas Pridotkas ir Karolis Brusokas.
Pastarojo sprendimas keltis į Šerbūro „Basket“ buvo bene sunkiausiai suvokiamas. 2015-2016 metų sezone Šakių „Vyčiui“ atstovavęs aukštaūgis buvo vienas naudingiausių lygos žaidėjų ir atrodė, kad po sezono žaidėjui pasiūlymų nepritrūks ir Lietuvoje.
Visgi vilnietis nutarė pasirinkti Šiaurės Prancūziją, kur, kaip dabar pripažįsta, krepšinio lygis nebūtinai yra pajėgesnis nei jo ilgus metus tikrintos NKL pirmenybės.
„Lygis tikrai nėra prastas. Bent jau mano grupė, kurioje aš rungtyniauju (B grupė, – aut. past.), yra stipriausia iš visų keturių. Išskyrus paskutines dvi komandos, kitos drąsiai galėtų kovoti NKL čempionate, lyderiaujančios komandos būtų pajėgios dalyvauti NKL pusfinalyje arba net mesti iššūkį silpniausiai LKL komandai. Žaidimo stilius labiau paremtas jėga, vyrauja kontaktinis krepšinis“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo Brusokas.
Kitoje to paties diviziono grupėje rungtyniaujantis su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ pernai NKL čempionu tapęs Ignas Labutis gina vos 30 km nuo Paryžiaus įsikūrusio „Tremblay Athletique“ klubo garbę.
Marijampoliečio ir jo komandos Prancūzijos sostinės pašonėje situacija pirmenybėse kiek sudėtingesnė. Lietuvio ekipa žaidžia C grupėje ir su 8 pergalėmis bei 14 nesėkmių žygiuoja tik 11-oje pozicijoje.
Didžioji dalis Labučio komandos draugų – fiziškai tvirti juodaodžiai prancūzai. Marijampolietis pripažįsta, kad dėl tokios sudėties žaidimo stilius, prie kurio reikia prisitaikyti, keičiasi iš esmės.
„Kai kurie kiti lietuviai žaidžia stipresnėse grupėse, bet mano pogrupyje irgi yra ekipų, kurios taip pat galėtų žaisti NKL pirmenybėse, galbūt konkuruoti su paskutinėmis lygos komandomis. Žaidimo stilius čia yra greitesnis nei Lietuvoje, treniruotės kitokios, taisome mažai detalių, labai daug žaidžiame. Visi akcentuoja tą greitą žaidimą.
Čia treniruotės intensyvios, tik jų vyksta mažiau nei Lietuvoje. Yra komandų, kurios turi žaidėjų su patirtimi, tų, kurie kažkada žaidė kažkur aukščiau ir čia atvyko „nusibaigti“. Tos komandos žaidžia protingesnį krepšinį, ne tokį atletišką“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo Labutis.
Tačiau krepšinio lygis ir žaidimo stilius tikrai nėra priežastis, kodėl lietuviai bando laimę šioje Prancūzijos lygoje. Vienas pagrindinių, jei ne pats pagrindinis lietuvių jaukas – solidesnis atlyginimas. Aišku, kevirtosios Prancūzijos lygos ekipų žaidėjai pinigų jūroje nesimaudo, tačiau šie klubai gali pasiūlyti ryškiai didesnį atlyginimą nei, tarkime, NKL čempionato klubai.
Pavyzdžiui, legionieriaus atlyginimai šiose pirmenybėse dažniausiai prasideda nuo pusantro tūkstančio eurų. Palyginimui, NKL čempionate tokią sumą uždirbantis žaidėjas laikomas gerai apmokamu.
Kaip tikina su tinklalapiu „BasketNews.lt“ bendravę Prancūzijos lietuviai, daugumos ketvirtajame divizione rungtyniaujančių žaidėjų atlyginimai svyruoja nuo 1,8 iki 2,2 tūkstančio eurų, o brangesni žaidėjai per mėnesį uždirba ir po 4 tūkst. eurų. Pastarąją sumą per mėnesį vargiai gauna net ir paskutinių LKL komandų krepšininkai
Didesnius atlyginimus nei daugumoje Lietuvos komandų papildo ir patogios buitinės sąlygos. Štai anksčiau NKL čempionės „Sūduvos-Mantingos“ garbę gynęs Labutis Prancūzijoje tikina čia radęs sąlygas, kurių negali užtikrinti didžioji dauguma NKL ekipų.
„Sąlygos čia visur yra geresnės nei daugelio NKL komandų. Pinigai visuomet mokami laiku, gyvenimas taip pat sutvarkytas, viskas geru lygiu. Kita vertus, esu patekęs į neprofesionalią komandą, tai į išvykas vykstant visada pridedama maisto, gėrimų, autobuse išsiskleidžia lovos. Kažkada vykome toliau, tai likome nakvoti viešbutyje“, – įspūdžiais dalijosi marijampolietis.
„Gyvenimo sąlygos yra neblogos, kadangi klubas suteikia ne tik butą, bet ir transportą. Niekam ne paslaptis, kad finansinės galimybės čia didesnės nei Lietuvoje. Mūsų grupėje yra tokių komandų, kurios finansiškai yra pajėgesnės net už kai kurias LKL ekipas“, – Labučiui antrino Brusokas.
Abiems šiems krepšininkams praėjęs sezonas susiklostė skirtingai, tačiau tiek Labutis, tiek Brusokas į Prancūziją patraukė tik po sėkmingų karjeros atkarpų NKL čempionate. Brusokas Šakių „Vyčio“ gretose praėjusį sezoną vidutiniškai rinko po 13,2 taško, atkovojo po 9,6 kamuolio ir buvo vienas Suvalkijos komandos lyderių. Tuo metu Labutis dar šį sezoną pradėjo Kauno KTU komandoje, kur pasižymėjo 15,1 taško, 6,1 atkovoto kamuolio bei 1,6 rezultatyvaus perdavimo vidurkiais.
Atrodo, po tokių užtikrintų pasirodymų krepšininko telefonas turėtų skambėti nuo gerokai aukštesnio lygio komandų atstovų skambučių.
Galbūt ir skambėjo, tačiau tokiose situacijose lyga, kurioje rungtyniauja krepšininku besidomintis klubas, ne visada vaidina esminį vaidmenį. Viskas dėl pinigų?
„Manau, kad lietuviai čia laimę bando ne tik dėl pinigų. Manau, yra noras išbandyti tą legionieriaus duoną, kiti dėl karjeros galimybių, kad juos pastebėtų aukštesnių lygų ekipos. Statistika čia viešai nėra pateikiama, bet ji egzistuoja ir vėliau su visu rungtynių įrašu atsiunčiama.
Manau, kad pasirodymui toks viešumo trūkumas nėra kliūtis. Jei labai stengsiesi, dirbsi, tikrai būsi pastebėtas kitų komandų ar net aukštesnių lygų atstovų“, – aiškino Brusokas.
