- Į dublerių komandą pažemintas Tyrese'as Rice'as yra Arno Veličkos treniruočių partneris
- Treneriai pasigenda Veličkos vadovavimo komandai
- Anot trenerio Jaume Comaso, dėl prasto Veličkos tritaškių taiklumo nerimauti nereikėtų
- Treneris neatmeta galimybės, kad Velička jau kitą sezoną sulauks kvietimo į pagrindinę „Barcelonos“ komandą
Antrąjį sezoną „Barcelonos“ sistemoje pradėjęs 17-metis 193 cm ūgio Arnas Velička dėl netikėtai susiklosčiusių aplinkybių turi neeilinę progą tobulėti žaidžiant prieš dar pernai solidžiai Eurolygoje rungtyniavusį Tyrese'ą Rice'ą.
Pastarąjį sezoną po 13 taškų Eurolygoje rinkęs amerikietis komandai tapo nereikalingu. „Barcelona“ siekia su juo nutraukti sutartį arba gynėją perleisti kitam klubui, todėl įžaidėjui buvo pasiūlyta treniruotis dublerių komandoje, kurioje prakaitą lieja ir Velička.
Lietuvis praėjusį sezoną atvyko į „Barceloną“ ir turėjo pirmuosius metus žaisti jaunimo iki 18 metų komandoje, tačiau dėl gausybės pagrindinės ekipos žaidėjų traumų įvyko daug rotacijos pasikeitimų ir žaidėjų pritrūko dublerių komandai. Taip Velička buvo pakviestas žaisti antroje Ispanijos lygoje besivaržančioje komandoje.
Foto galerija
Praėjusį sezoną „Barcelona II“ ekipoje Velička sužaidė dešimt rungtynių ir tuomet buvo grąžintas žaisti tik jaunimo iki 18 metų komandoje. Dėl to Ispanijos klubo treneriai šį sezoną vadina Veličkos pirmaisiais metais profesionaliame krepšinyje. Anot jų, klubas praėjusį sezoną gynėjui nė nemokėjo atlyginimo, tačiau pinigai buvo skirti juos traktuojant dienpinigiais.
Pirmasis profesionalus sezonas Veličkai prasidėjo sunkiai. Prieš kur kas vyresnius krepšininkus žaidžiantis gynėjas vidutiniškai per 17 minučių pelno po 7,2 taško, atkovoja po 1,8 kamuolio ir atlieka po 1,8 rezultatyvaus perdavimo.
Velička tik gruodžio mėnesį taps pilnamečiu, todėl iki tol „Barcelona“ griežtai draudžia krepšininkui duoti interviu žurnalistams. Visgi apie krepšininką išsamiai papasakojo „Barcelona II“ trenerio asistentas Jaume Comas.
Treneris Comas pasidalino mintimis apie „Barcelonos“ jaunimo sistemą, išskyrė Veličkos charakterio savybes, papasakojo apie lietuvio silpnybę vadovauti komandai, nesureikšmino mažo minučių skaičiaus ir prasto tritaškių pataikymo bei pasisakė apie šansus apsivilkti pagrindinės komandos marškinėlius.
– Kaip veikia „Barcelonos“ jaunųjų krepšininkų atrankos sistema? – „BasketNews.lt“ paklausė „Barcelonos“ jaunimo komandos trenerio.
– Mes turime 2-3 žmones, kurie atlieka skautų pareigas, jie savaitgaliais ir vasaromis vyksta į įvairius tarptautinius turnyrus, jaunimo Europos ir pasaulio čempionatus bei ieško žaidėjų. Nesvarbu, iš kurios jie yra šalies, visų pirma norime juos pasikviesti ir tuomet su jais padirbėti, kad jie galėtų žaisti pirmoje komandoje.
Procentas, kiek jaunuolių tampa profesionalais, priklauso nuo įvairių detalių. Yra metų, kurie pasitaiko lyg gero derliaus vynas – karta būna ypatinga. Įprastai apie 20 proc. jaunųjų žaidėjų gali pasiekti pagrindinę komandą. Pasitaikius gerai kartai, iš vienos amžiaus grupės prasimušti progą turi 30-35 proc. žaidėjų. Mes bandome ties tuo dirbti.
Turime dvi komandas amžiaus grupei iki 14 metų, taip pat dvi ekipas iki 16 metų, vieną iki 18 metų ir antrąją „Barcelonos“ komandą, kurioje žaidžia Velička. Jeigu krepšininkai gyvena Katalonijoje, tai juos pasikviečiame jau 12-13 metų. Krepšininkus radus tolėliau, tuomet jie čia ir apgyvendinami, ne tik su krepšinio žaidėjais, bet ir rankinio, futbolo, riedučių ritulio sportininkais. Visi čia gyvena viename pastate ir treniruojasi tiek ryte, tiek ir popiet.
– Ar „Barcelonos“ dublerių komanda, kurioje žaidžia Arnas, yra profesionali?
– Taip. Iki 18 metų amžiaus žaidėjų komanda tokia nėra, ji pusiau profesionali, nes jaunuoliai dar mokosi, treniruojasi tik popiet. Bet kai kurie žaidėjai, kurie nėra sulaukę 18 metų, gali treniruotis su mumis ir rytais, ir vakarais, bei taip bandyti siekti tapti profesionaliais krepšininkais.
– Jis pernelyg kuklus. Labai kuklus. Jam tai reikėtų pakeisti. Įprasta, kad pirmaisiais metais svetur yra sunku, nes jaunuoliai nemoka kalbos. Dabar, antraisiais metais, Arnas ispaniškai kalba labai gerai, bet jo bendravimas išlieka kuklus.
Arno darbo etika yra profesionali, mes esame juo patenkinti. Stengiamės, kad jis iš mūsų pasimokytų, o tobulinti reikia daug aspektų. Tai normalu, jam tik tuoj bus 18 metų, bet mes kasdien treniruojamės, kartais atliekamos individualios pratybos vienam Arnui. Šiemet jis daug laiko treniravosi su pagrindine komanda, su itin profesionaliais krepšininkais, tokiais kaip Juanas Carlosas Navarro ar Ante Tomičius. Jam ši patirtis – labai gera. Visgi žaisti antroje Ispanijoje lygoje pirmąjį sezoną yra labai sudėtinga.
– Kaip Veličkai sekasi aikštėje?
– Jis dominavo jaunimo komandose, o dabar yra tas laikas, kai jam sunku žaisti taip, kaip jis atrodė pastaraisiais metais. Arnas turi patobulėti, nes dabar jam nėra taip lengva. Kiekvieną treniruotę, kiekvienose rungtynėse jis turi eiti pirmyn.
– Kuo Arnas išsiskiria iš kitų krepšininkų bei kokios jo silpnybės?
– Jis yra jaunas, bet jo kūnas jau yra pasiruošęs žaisti vyrų krepšinyje. Tai – labai didelis jo pliusas. Jis turi gerą metimą iš distancijos, o nemaža dalis jaunųjų krepšininkų tuo pasigirti negali. Kalbant apie silpnybes, jam reikia išmokti žaisti komandai, organizuoti visą žaidimą. Dabar jis aikštėje labiau yra atakuojantis gynėjas nei įžaidėjas, o aš jam bandau parodyti, kad svarbu žaisti komandai. Būti įžaidėju, tai reiškia, kad turi sužaisti vienam komandos draugui, po to – kitam. Jis tai privalo patobulinti.
– Šį sezoną Arnas pataikė 2 tritaškius iš 15. Jis turi problemų su tolimų metimų pataikymu?
– Tai tik skaičiai. Treniruotėse jis tos problemos neturi. Bet šioje lygoje žaidžia geresni krepšininkai, prieš jį pritaikoma kitokia gynyba, tad jis turi tobulėti. Arnas turi pasirinkti gerus metimus, bet jis mėgsta juos atlikti paskutinėmis sekundėmis, o jie – sudėtingi. Tai viena iš priežasčių, kodėl jo vidurkiai yra žemi. Bet treniruotėse Arno pataikymas yra geras, tad dėl to nereikia jaudintis.
– Čia, Ispanijoje, įžaidėjai gali rungtyniauti nepelnydami taškų. Tuo metu dauguma Lietuvos atakų organizatorių atlieka daug metimų. Jūs turėjote daug gerų įžaidėjų, tokių kaip Šaras Jasikevičius. Tai yra didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Ispanijos įžaidėjų. Bet Arnas gali išmokti tuos dalykus, kad galima žaisti ir nepelnant taškų. Tai – vienas iš mūsų tikslų.
– Ar Arnas visada žaidžia įžaidėjo pozicijoje?
– Arnui sunku, nes jis jau pirmaisiais metais turi žaisti prieš įžaidėjus, kuriems yra po 30 metų. Tai sudėtinga. Manome, kad jam reikalinga dalį minučių praleisti atakuojančio gynėjo pozicijoje, kurioje jis nebus taip atsakingas už visą komandą. Kitas įžaidėjas (Polas Figuerasas) rungtyniauja labiau komandai, todėl Arnas gali kelias minutes atsipalaiduoti nuo šių pareigų.
– Kodėl Velička žaidžia tik po 17 minučių?
– Žaisti tiek minučių pirmaisiais metais yra labai gerai. Nežinau, ką jūs apie tai manote, bet aš savo pirmaisiais profesionalaus krepšininko metais žaidžiau po dvi minutes, o galiausiai rungtyniavau olimpinėse žaidynėse (šypsosi). Dabar minutės nėra svarbu. Visiems dabar svarbiausia tai, kad jie kasdien treniruojasi. Arnui labai pasisekė, kad jis gali nuolat treniruotis su Tyrese’u Rice’u. Dabar tai jam pati geriausia žaidimo praktika. Jis kasdien žaidžia vis geriau ir tikrai nesvarbu, ar jis aikštėje būna 40, ar 20 minučių. Viskas priklauso nuo rungtynių.
– Kokią matote Arno ateitį Barselonos klube?
– Mes bandome jį užvesti ant gero kelio, kad jis taptų labai geru įžaidėju ir bandytų patekti į pirmąją komandą. Prieš sezoną Arnas su pagrindine ekipa treniravosi apie mėnesį laiko. Kitais metais tai ir vėl įvyks, o tuomet galbūt treneris Arnui pasakys, kad jis komandoje pasiliktų ilgesnį laiko tarpą. Tai būtų mūsų ir viso klubo pasiekimas.
