Kai ketvirtadienio vakarą Kauno Nemuno saloje įriedėjo Malagos „Unicaja“ komandą į treniruotę atvežęs autobusas, jame nebuvo vyriausiojo trenerio Joano Plazos. Andalūzijos ekipos vairininkas į „Žalgirio“ areną kulniavo autobusui iš paskos, veikiausiai prieš tai dar buvęs susitikti su senų laikų bičiuliais.
Treneriui Lietuva yra pažįstamas kraštas, tačiau ne mažiau šalį pažįsta ir vienas Malagos ekipos vedlių – Nemanja Nedovičius. Tiesa, Kaunas, skirtingai nei Plazai, atakų organizatoriaus biografijoje likęs ne kaip buvę namai, o kaip miestas su principinių varžovų komanda. Dabar Nedovičiui 26-eri, o būdamas 20-ies, 2012-2013 metų sezone jis gynė Vilniaus „Lietuvos ryto“ garbę.
Nuo to laiko, kai itin talentingu laikytas Nedovičius vilkėjo Lietuvos sostinės klubo marškinėlius praėjo jau penkeri metai. Apie tai, kad serbo karjeros stotele Vilnius buvo gana seniai, rodo ir tų dienų „Lietuvos ryto“ sudėtis. Pavyzdžiui, tuometinių šalies vicečempionų gretose dar rungtyniavo vis dar talentingais laikyti Vilmantas Dilys bei Dovydas Redikas.
Vis dėlto pačiam Nedovičiui neatrodo, kad tai buvo seniai. Vos tik pasisveikinęs, serbas netrukus prabyla apie užplūdusius prisiminimus iš tuometinių „Lietuvos ryto“ akistatų Kaune.„Jūs esate teisus, tai mano pirmasis kartas žaidžiant Lietuvoje po to, kai išvykau iš „Lietuvos ryto“, – į pasitikslinimą apie pirmąjį vizitą Kaune po 2013 metų atsakė Nedovičius. – Geras jausmas sugrįžti. Tiesa, tikrai nepasiilgau oro (juokiasi – aut.). Žinau, ką reiškia žaisti šioje arenoje, sirgaliai čia išprotėję, atmosfera rungtynių metu būna puiki.“
Gera atmosfera rungtynių metu Nedovičiui yra kone vienintelis malonus prisiminimas iš „Žalgirio“ arenos, kur „Lietuvos ryto“ pasisvečiavimai dažniausiai baigėsi skaudžiais pralaimėjimais.
Ir ne tik vietiniame fronte. Tą sezoną „Lietuvos rytas“ dar žaidė Eurolygoje, tačiau elitiniame turnyre sostinės klubo viltys buvo sudaužytos dar grupių etape. Be titulo sezonas baigėsi ir LKL pirmenybėse, kur finalo serijoje „Žalgiriui“ buvo nusileista be didesnės kovos – 0-4.
Kiek ironiška, tačiau tas nykus „Lietuvos ryto“ sezonas Nedovičiui tapo tramplinu į platesnius vandenis. Jau tą pačią vasarą palikus Vilniaus ekipą, Nedovičius savo pavardę girdėjo pirmajame NBA naujokų biržos rate – 30-uouju šaukimu jį pasirinko „Golden State Warriors“.
Nepaisant to, kad karjera pajėgiausioje planetos krepšinio lygoje atletiškajam serbui nesusiklostė, jis teigia esąs laimingas išmėginęs šią duoną. O ją serbas tikina ragavęs būtent dėl karjeros etapo Vilniuje.
„Dabar pagalvojus apie Lietuvą, iš tikrųjų liko tik geriausi prisiminimai. Tai buvo pirmieji mano metai už Serbijos ribų, pirmą kartą žaidžiau taip toli nuo namų. Tai buvo iššūkis man pačiam. Prisimenu, kad pradžioje buvo tikrai sunku, tačiau dabar jau galiu pasakyti, kad tai atsipirko.
Po tų metų buvau pašauktas NBA naujokų biržoje, o „Lietuvos rytas“ kelyje link šio tikslo man labai padėjo. Kaip ir padėjo geras krepšinio lygis Lietuvoje, kur galėjau parodyti savo talentą. Dabar Lietuvą prisimenu tik su teigiamomis mintimis“, – tikino gynėjas.
Beje, tą patį sezoną Lietuvoje darbavosi ir dabartinis Nedovičiaus treneris Andalūzijoje Joanas Plaza, tuomet dirbęs „Žalgiryje“. Taip jau nutiko, kad abiejų vyrų keliai susikirto Malagoje, kai katalonas Nedovičių pasikvietė prisijungti prie „Unicaja“ ekipos. Serbas pripažįsta, kad vos jam atvykus į Malagą, temos apie Lietuvą iš tiesų sukosi jų pokalbiuose.
„Pirmaisiais metais, kai tik pasirašiau sutartį, mes nemažai kalbėjomės apie tai. Treneris sakė, kad Kaune jam labai patiko, jis Lietuvoje praleido gerus metus, tačiau klubas susidūrė su finansiniais sunkumais. Žinau, kad su „Žalgiriu“ Plaza laimėjo LKL čempionatą, žaidė VTB pusfinalyje… Ypač daug apie Lietuvą nesikalbame, bet žinau, ką treneriui pavyko čia nuveikti.
Apskritai, nėra daug žmonių, su kuriais apie laikus Lietuvoje kalbu. „Lietuvos ryte“ su manimi žaidė Leonas Radoševičius ir Tomislavas Zubčičius, taigi su jais kartais pasikalbu ir dabar. Su kitais nelabai daug. Prieš metus paskutinį kartą kalbėjomės su Jomantu (Artūru – aut.), bet tai yra viskas. Daug ryšių neliko“, – „Žalgirio“ arenoje stebėdamas į krepšį mėtančius jau dabartinius savo komandos draugus pasakojo Nedovičius.
Serbijos rinktinės gynėjas itin vertina žaidimą Eurolygoje. Pavyzdžiui, praėjusį sezoną tokio malonumo krepšininkas patirti negalėjo, mat po Eurolygos reformų, „Unicaja“ neteko teisės žaisti prestižiniame Senojo žemyno turnyre ir tenkinosi pasirodymu Europos taurėje.
Vis tik andalūzai pademonstravo esantys verti vietos Europos klubų elite – „Unicaja“ jau pirmajame savo sezone laimėjo Europos taurę ir užsitikrino sugrįžimą į Eurolygą.
Kuomet paaiškėjo, kad „Unicaja“ neteks garantuotos vietos Eurolygoje, Malagoje kilo didžiulis nepasitenkinimas. Tuometinėmis nuotaikomis dabar, panašu, spinduliuoja ir Nedovičius, pats pokalbį pakreipęs link šios klubui opios problemos temos.
„Man tikrai patinka Malagoje, čia atradau save, esu čia šiltai priimtas, kone kaip vietinis. Išties mėgaujuosi savo karjeros etapu „Unicaja“ komandoje. Man labai patinka, kad ši komanda žaidžia Eurolygoje, dėl to prisimename puikų pasiekimą praėjusiais metais, kai laimėjome Europos taurę.
Juk jūs ko gero žinote, kad prieš Eurolygai keičiant formatą, „Unicaja“ turnyre žaidė 15 metų iš eilės, o 10 iš šių sezonų komanda buvo „Top 16“ etape. Tai rodo, kad „Unicaja“ yra grynakraujis Eurolygos klubas, čia jis ir turi likti“, – rėžė krepšininkas.
Šis sezonas Andalūzijos regiono krepšininkams kol kas yra itin banguotas. Dar visai neseniai Plazos auklėtiniai kentėjo penkių pralaimėjimų seriją, tačiau iškart po jos į „Unicaja“ kiemą atėjo ir šventė – keturios pergalės iš eilės.
Nepaisant to, kad „Unicaja“ paskutiniame ture 83:85 nusileido „Valencia“ klubui, andalūzai šioje ekipos stadijoje jačiasi pakilime.
Po sėkmingos atkarpos „Unicaja“ turi 7 pergales ir vis dar išlieka aktyvi kautynėse dėl svarbių vietų aštuntuke.
„Žaidžiame gana gerą sezoną. Nesakau, kad puikų. Tiesiog neblogą, – patikslino Nedovičius. – Turime ir pakilimų, ir nuopuolių, bet mes vis dar kilimo stadijoje. Turime septynias pergales Eurolygoje, o dalis rungtynių baigėsi paskutinių sekundžių pralaimėjimais, ypač namuose. „Endesa“ lygoje mums trūksta tik vienos pergalės iki Karaliaus taurės turnyro, taigi ten viskas tvarkoje. Mes judame link savo tikslų, bet gali būti ir geriau.“
Ar tas „geriau“ yra patekimas į Eurolygos stipriausiųjų aštuonetą?
„Taip, aš noriu žaisti atkrintamosiose, nėra ko slėpti“, – baigiant pokalbį užtikrintai rėžė Nedovičius.
Patinka, ką darome? Paremkite mus tapdami BN+ nariais.