Naujienos

NBA pusfinaliai: Stevenso magija, karaliaujantis LeBronas ir staigmenų nepateikę Vakarai

2018-05-10 12:00
Edvinas Jablonskis, „BasketNews.lt“
Nuotr.: AP – Scanpix
Nuotr. AP – Scanpix

Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) praūžus antrajam atkrintamųjų etapui, tinklalapis „BasketNews.lt“ siūlo apžvelgti įdomiausius kiekvienos pusfinalio serijos aspektus.

Bostono „Celtics“ 4-1 Filadelfijos „76ers“

„Celtics“ dar prieš prasidedant atkrintamosioms žinojo, jog versis be dviejų kertinių komandos krepšininkų – Gordono Haywardo ir Kyrie Irvingo, tačiau ekipoje liko turbūt svarbiausia jos dalis – vyriausiasis treneris Bradas Stevensas.

Be dviejų savo žvaigždžių likęs strategas sugebėjo sustyguoti jaunimą, o septynerių rungtynių serija pirmajame etape, panašu, komandą užgrūdino.

Puikus to pavyzdys – Jaysonas Tatumas. Pirmąjį sezoną NBA žaidžiantis puolėjas serijoje su „Bucks“ vidutiniškai pelnydavo po 15,4 taško, o tai ir taip jau yra ganėtinai solidu į lygą naujai atėjusiam krepšininkui. Vis tik Tatumas serijoje su „76ers“ tapo dar didesniu faktoriumi. Antrajame etape jo rezultatyvumo vidurkis šoktelėjo iki 23,6 taško, o šis rodiklis buvo didžiausias „Celtics“ ekipoje.

Nuotr. AP – Scanpix

Tą patį galima pasakyti ir apie kitą Stevenso auklėtinį Terry Rozier. „Scary Terry“ pravardę spėjęs gauti gynėjas taikliais metimais į neviltį varė „Bucks“ ekipą, tačiau antrajame etape jis taip pat sugebėjo pasitempti dar labiau.

Serijoje su „76ers“ pakilo jo pelnomų taškų vidurkis (nuo 17,6 iki 19 taškų), bei atkovotų kamuolių vidurkis (nuo 4,3 iki 7,2 atkovoto kamuolio).

Prie šios kompanijos reikėtų pridėti dar vieną naujoką Jayleną Browną, patyrusius krepšininkus Alą Horfordą ir Marcusą Morrisą bei į rikiuotę grįžusį Marcusą Smartą.

Bradas Stevensas taip sustygavo savo komandą, jog kiekvienas joje žino tikslią rolę, o svarbiais žaidėjais gali jaustis net ir tokie pagalbiniai krepšininkai kaip Aronas Baynesas ar Shane‘as Larkinas, kurie sėkmingai pavaduoja ir leidžia atsikvėpti komandos draugams.

Kartu su žaidėjais tobulėja ir pats strategas. Pirmojo etapo ketvirtose rungtynėse su „Bucks“, „Celtics“ atsilikinėjo 102:104 ir lemiama ataka buvo patikėta Morrisui, tačiau jo metimas skriejo pro šalį ir po šios nesėkmės serijos rezultatas tapo lygus.

Tuo metu trečiosiose rungtynėse su „76ers“, galėjo susiklostyti panašus scenarijus. Derinys nesusiklostė pagal planą ir kamuolys atsidūrė to paties Morriso rankose, kuris ir vėl ruošėsi žaisti vienas prieš vieną bei atlikti metimą. Visgi, prieš pat paleidžiant kamuolį, Stevensas paprašė minutės pertraukėlės.

Po jos „Celtics“ išlygino rezultatą, taip išplėšdami pratęsimą, o jame 101:98 įrodė savo pranašumą. Sutapimas tai ar ne, palieku spręsti jums, tačiau NBA trenerių rinkimuose Stevensas negavo nė vieno balso, kas yra mažų mažiausiai neteisinga.

Kalbant apie „76ers“, vaizdas visiškai priešingas ir didžiausią dėmesį į save atkreipia Benas Simmonsas. Serija su „Celtics“ apnuogino didžiausią australo trūkumą – metimą.

Simmonsas atkrintamosiose išmetė tik vieną tritaškį, tačiau ir jo nepataikė, o metimai iš vidutinio nuotolio irgi nežavi. Serijoje su „Celtics“ australas atliko viso labo 4 metimus iš vidutinio nuotolio ir nepataikė nė vieno iš jų. Jis dažniau atakavo iš už baudos aikštelės prieigų, tačiau iš šios distancijos tikslą pasiekė vos 27 proc. metimų (6/22).

Nuotr. AP-Scanpix

Tai smarkiai atsiliepė ir pelnomam jo taškų vidurkiui. Serijoje su Majamio „Heat“ Simmonsas vidutiniškai rinkdavo po 18,2 taško, kuomet su „Celtics“ – 13,5. Su „keltais“ australas taip pat sužaidė ir prasčiausią sezono mačą, kuomet pelnė vos 1 tašką ir suklydo 5 kartus.

Serijoje su Bostono klubu kentėjo ir kiti Simmonso statistikos aspektai. Lyginant su serija prieš „Heat“, atkovotų kamuolių vidurkis krito nuo 10,6 iki 8,3, rezultatyvių perdavimų – nuo 9 iki 6,5, o perimtų kamuolių statistika kone dvigubai – nuo 2,4 iki 1,3.

Vis tik tai buvo pirmieji Simmonso metai NBA, taigi jo per daug skalpuoti nevertėtų, tačiau nemaloniai nustebino ir „76ers“ veteranai Marco Belinelli bei J.J. Redickas.

Italas buvo vienas lyderių serijoje su „Heat“, tačiau liko savo paties šešėlyje prieš „Celtics“. Po 16,6 taško dvikovose su Floridos klubu rinkęs Belinelli, mačuose su Bostono ekipa šią statistikos grafą susimažino iki 9,2, o pataikymo procentas nuo 45 krito iki 34 proc.

Nuotr. AFP – Scanpix

Redicko bendra statistika išliko panaši, tačiau į akis krenta vienas faktas – baudų metimai. Gynėjas reguliariajame sezone baudų metimus realizuodavo 90 proc. taiklumu, o pirmajame etape dar aukštesniu (93 proc.), tačiau serijoje su „Celtics“ pademonstravo visai kitokius skaičius.

Gynėjas antrajame etape baudas metė vos 69 proc. taiklumu (9/13). Palyginimui, serijoje su „Heat“ jis prie baudų metimų linijos stojo kur kas dažniau, o ir prametė dvigubai mažiau (23/25).

Abu veteranai taip pat turėtų prisiimti dalį atsakomybės ir už gerą minėtųjų Tatumo, Rozier ir Browno žaidimą. Tiek Belinelli, tiek Redickas daugiau ar mažiau dirbo gynyboje su šiais krepšininkais, kurie sėkmingai rinko taškus.

Bene vienintelis ryškus šviesulys Filadelfijos klube buvo Joelis Embiidas, rinkęs po 23 taškus ir atkovojęs po 14 kamuolių per rungtynes.

Panašu, jog „Celtics“ užčiuopė silpniausias „76ers“ vietas ir smogė per jas stipriausiai bei lengvai laimėdami seriją pateikė dar vieną staigmeną. „Keltai“ sėkmingai rotavo žaidėjus, privertė Simmonsą atakuoti iš jam neparankių padėčių ir galų gale užvaikė Filadelfijos ekipos veteranus, kurie su savo užduotimis tvarkėsi nekaip tiek puolime, tiek gynyboje.

Toronto „Raptors“ 0-4 Klivlando „Cavaliers

„Cavaliers“ patekimą į kitą etapą jokiu būdu negalime vadinti netikėta baigtimi, tačiau žinant su kokiu dominavimu tai buvo padaryta, verčia situaciją apžvelgti giliau.

Jeigu tikruosius dinozaurus prieš milijonus metų sunaikino meteoritas, tai „Raptors“ šį epitetą galėtų drąsiai taikyti LeBronui Jamesui. Toronto klubas trečius metus paeiliui atkrintamosiose iškrito dėl neįtikėtino „Cavaliers“ lyderio žaidimo.

Šioje serijoje Jamesas vidutiniškai pelnydavo po 34 taškus (55 proc. taiklumu iš žaidimo), atlikdavo po 11,3 rezultatyvaus perdavimo ir atkovodavo po 8,3 kamuolio.

Nuotr. USA Today Sports – Scanpix

Bendra visų trejų metų statistika, kuomet LeBronas atkrintamosiose eliminavo Kanados klubą, taip pat iškalbinga: 32 taškai, 8,4 atkovoto kamuolio ir 7,8 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes.

Nepaisant to, jog Jamesui jau 33-eji, statistiškai jis žaidžia geriausią atkrintamųjų sezoną karjeroje. Kiti 2003 metų NBA naujokų biržos krepšininkai nedemonstruoja nieko panašaus.

Palyginimui, Chrisas Boshas dėl sveikatos problemų jau yra praktiškai baigęs karjerą, Dwyane‘as Wade‘as sužaidė nerezultatyviausią sezoną karjeroje, Carmelo Anthony žaidimo kreivė taip pat drastiškai smigo žemyn, o mėnesiu jaunesnis LeBrono komandos draugas Kendrickas Perkinsas atkrintamąsias stebi vilkėdamas kostiumą. Visi paminėti krepšininkai, išskyrus Perkinsą, į NBA žengė 2003-aisiais.

Verta paminėti ir tai, jog šioje serijoje LeBronas pataikė du kertinius metimus. Pirmajame mače, iki susitikimo pabaigos likus kiek mažiau nei 30 sekundžių, jis pataikė dvitaškį, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, lėmė pratęsimą ir „Cavs“ triumfą trečiojoje komandų akistatoje.

Be įspūdingo „Cavaliers“ lyderio žaidimo neturėtume pamiršti ir jo atsigavusių komandos draugų. Pirmiausia reikėtų išskirti Keviną Love‘ą. Serijoje su „Pacers“ savo paties šešėlyje tūnojęs puolėjas iš kiauto išlindo būtent serijoje su „Raptors“.

Žiūrint į pirmąjį ir antrąjį atkrintamųjų etapą, Love‘o statistikos rodikliai išaugo visose srityse. Rezultatyvumas kilo nuo 11,4 iki 20,5 taško, atkovoti kamuoliai nuo 9,3 iki 11,5, kaip ir rezultatyvūs perdavimai, blokuoti metimai, perimti kamuoliai bei sumažėjęs klaidų skaičius.

„Cavaliers“ taip pat nenuvylė ir jų snaiperiai. Taikiklį suderinęs Kyle‘as Korveris iš toli atakavo 56 proc. taiklumu (14/25 tritaškių) ir vidutiniškai rinko po 14,5 taško, o J.R. Smithas tritaškius laidė dar įspūdingesniu 77 proc. taiklumu (8/13) ir turėjo 12,5 taško vidurkį.

Nuotr. AFP-Scanpix

Grįžtant prie sėkmingo Love‘o žaidimo, yra ir kita medalio pusė bei ties tuo pasisuka kalba ir apie „Raptors“, o dar tiksliau – Dwane‘o Casey tam tikrus sprendimus.

Antrojoje tarpusavio dvikovoje „Raptors“ po dviejų kėlinių dar pirmavo 63:61, tačiau po ilgosios pertraukos C.J. Milesas stojo ginti Love‘o. Tokiai taktikai nepasiteisinus, „Cavaliers“ puolėjas sėkmingai vertė taškus, kurių per trečiąjį ketvirtį surinko 9, o Klivlando ekipa laimėjo kėlinį 37:24 bei susikrovė pergalingą pranašumą.

Dar vienas Casey akibrokštas įvyko paskutinėse, ketvirtosiose serijos rungtynėse. Antrojo kėlinio pabaigoje „Raptors“ strategas į aikštelę išleido serijoje dar nerungtyniavusį Lucasą Nogueirą, o Kanados ekipa tuo metu atsilikinėjo 47:51.

Brazilas taip ir neužbaigė antrojo kėlinio, o jo pasirodymas netruko nė trijų minučių, tačiau per jas Nogueira prasižengė prieš tritaškį metusį Love‘ą, kartą suklydo, o jo +/- rodiklis siekė –10. Kuomet Pascalis Siakamas tame pačiame ketvirtyje pakeitė Nogueirą, „Raptors“ atsilikimas jau buvo 14 taškų (47:61).

Nuotr. AP-Scanpix

Tokie Casey sprendimai visiškai prasilenkia su sustyguotu Brado Stevenso vadovavimu. O faktas, jog „Raptors“ strategas tarp savo kolegų buvo pripažintas geriausiu treneriu, kuomet Stevensas nesulaukė nė vieno balso, verčia kilstelėti antakius.

Badyti pirštais į atskirus žaidėjų pasirodymus taip pat sunku, o tai tik dar labiau didina Casey atsakomybę dėl pralaimėjimų. Kyle‘as Lowry, lyginant su „Wizards“ serija, savo asmeninius rodiklius gerino, pelnydamas daugiau taškų, pataikydamas aukštesniu procentu bei atlikdamas daugiau rezultatyvių perdavimų.

Jonas Valančiūnas taip pat nusipelno pagyrų. Lietuvis serijos metu fiksavo solidų dvigubą dublį (vid. 16,3 taško ir 12,3 atkovoto kamuolio per rungtynes). Vis tik verta pripažinti, jog dėl gero Love‘o žaidimo dalis kaltės krenta ir jam.

Bene vienintelis nusivylimas yra DeMaro DeRozano pasirodymas. Serijoje su Vašingtono „Wizards“ po 26,7 taško rinkęs gynėjas, dvikovose su „Cavaliers“ vidutiniškai sukrapštydavo po 16,8 taško. Akis bado ir faktas, jog DeRozanas kur kas rečiau stojo prie baudų metimų linijos. Serijoje su „Wizards“ jis vidutiniškai išmesdavo po 7 baudų metimus, kuomet su „Cavaliers“ – po 2,8.

Nuotr. USA Today Sports – Scanpix

Dvikovose su JAV sostinės klubu vienas „Raptors“ lyderių tritaškio neįmetė tik vieneriose rungtynėse iš šešerių, o serijoje su „Cavaliers“ buvo pramesti visi 9 tolimi metimai. Tiesa, DeRozanas tritaškiais nepiktnaudžiavo, mat visi netaiklūs metimai pro šalį skriejo pirmose dvejose rungtynėse.

„Raptors“ turėjo dar vieną pasakišką reguliarųjį sezoną, tačiau, kaip jau tampa įprasta, skaudi realybė atsivėrė svarbiausiose sezono rungtynėse. Tuo metu LeBronas tęsia savo misiją ir yra pakeliui link aštuntojo NBA finalo iš eilės.

„Golden State Warriors“ 4-1 Naujojo Orleano „Pelicans“

Vakarų konferencijoje staigmenų buvo kur kas mažiau. „Warriors“, kaip ir tikėtasi, užtikrintai žengė į Vakarų konferencijos finalą, o ši serija buvo puiki repeticija pagrindiniam komandos įžaidėjui Stephenui Curry.

Curry su kiekvienomis rungtynėmis gaudavo vis daugiau minučių, o jų vidurkis buvo optimalus – 25 per susitikimą. Snaiperis neatrodė išsimušęs iš ritmo ir serijoje vidutiniškai rinko po 19,6 taško, iš toli atakuodamas 44 proc. taiklumu. Jis taip pat realizavo visus 19 mestų baudų metimų, o aistruolius palepino keliais metimais iš itin tolimų distancijų.

Kita „Warriors“ puolimo mašina Kevinas Durantas taip pat veikė kaip iš natų. Po 27,8 taško rinkęs puolėjas labiausiai varžovus į neviltį varė atakuodamas iš vidutinio nuotolio. Iš šios zonos jis pataikė 57 proc. metimų (29/51).

Šioje serijoje taip pat buvo galima išvysti ir vieną paradoksą. Buvo pastebėta, jog nuo Kevino Duranto atvykimo, „Warriors“ pirmą kartą į startinį penketą išleido savo „mirtinąją“ sudėtį, kurią sudarė Stephenas Curry, Klay Thompsonas, Andre Iguodala, Kevinas Durantas bei Draymondas Greenas.

Dvikovas taip pat pagyvino Greeno ir Rajono Rondo priešprieša, kurioje tiek vienas, tiek kitas žaidė psichologinius žaidimus bei taip bandė paveikti vienas kitą.

Kalbant apie „Pelicans“, šiai komandai nėra dėl ko per daug priekaištauti. Šiose atkrintamosiose buvo smagu matyti atsigavusį Rondo, kuris sau įprastu būdu rinko daugiau rezultatyvių perdavimų nei taškų. Anthony Davisas išliko dominuojančia jėga po krepšiu ir vidutiniškai rinko po galingą dvigubą dublį (27,8 taško ir 14,8 atkovoto kamuolio).

Šio dueto, kaip ir Jrue Holiday statistika, lyginant su serija prieš „Blazers“ smuktelėjo žemyn, tačiau to buvo galima tikėtis, o padovanota pergalė sirgaliams namų arenoje buvo puikus „Pelicans“ akordas šioje serijoje. Tuo metu „Warriors“ užtikrintai skinasi kelia tolyn, kur jų lauks bene rimčiausias iššūkis šiemet – Hjustono „Rockets“ klubas.

Hjustono „Rockets“ 4-1 Jutos „Jazz“

Analogiška situacija pastarajai serijai – laimėjo stipresnė komanda.

„Rockets“ vedlio estafetę iš Jameso Hardeno šįkart perėmė pirmą kartą į konferencijos finalą patekęs Chrisas Paulas. Gynėjas vidutiniškai rinko po 24,6 taško, iš žaidimo atakuodamas beveik 50 proc. taiklumu, o vyšnia ant torto tapo penktosios serijos rungtynės, kuriose Paulas įmetė 41 tašką, atliko 10 rezultatyvių perdavimų ir nepadarė nė vienos klaidos.

Kalbant apie klaidas, Paulas seriją pradėjo suklysdamas 7 kartus. Po tokių pirmųjų rungtynių, įžaidėjas padarė kardinalias išvadas – per likusius keturis mačus jis prarado vos 3 kamuolius, o per paskutinius tris susitikimus – vos vieną.

Nuotr. USA Today Sports – Scanpix

Jamesas Hardenas tebebuvo rezultatyviausias „Rockets“ krepšininkas, tačiau šioje serijoje sušlubavo barzdočiaus pataikymas iš toli. Gynėjas pirmose rungtynėse pataikė 7 tolimus metimus iš 12, tačiau po šio mačo sekė sausra – buvo pataikyti 6 iš 32 mestų tritaškių (19 proc.). Vis dėlto Hardeno tritaškių „Rockets“ prireiks serijoje su „Warriors“, tad, galbūt, viskas tik į gerą.

„Jazz“ gretose išvydome kiek perdegusį Donovaną Mitchellą. Lyginant su serija prieš „Thunder“, krito absoliučiai visi gynėjo statistiniai rodikliai, išskyrus padidėjusį rezultatyvių perdavimų kiekį. Tam, be abejo, įtakos turėjo ir patirta Ricky Rubio trauma, dėl kurios ispanas nepasirodė nė viename mače su „Rockets“, kas lėmė akylesnę bei didesnę priežiūrą Mitchellui. Paminėjimo vertas faktas, jog „Jazz“ vunderkindą dengė vienas geriausiai besiginančių krepšininkų Teksaso klubo gretose Trevoras Ariza.

„Jazz“, lygiai taip pat kaip ir „Pelicans“, sugebėjo pasiekti vieną pergalę, o šioje serijoje tikėtis kažko daugiau būtų buvę pernelyg naivu. Pirmuosius du atkrintamųjų etapus perėję „Rockets“ Vakarų konferencijos finale sutiks savęs vertą varžovą, po kurios ir bus galima daryti rimtesnes išvadas apie „raketų“ sezoną.





Rodyti komentarus

Komentarai


Rašyti komentarą

Vardas:      
  Iš viso: 0

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.