- Dainius Adomaitis į Lietuvos rinktinę norėjo kviesti 5 žalgiriečius – Jankūną, Milaknį, Ulanovą, Grigonį ir Birutį
- „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas neslepia, kad klubas netrykšta noru išleisti žaidėjus į atrankos rungtynes
- Nacionalinės komandos marškinėlius per ketvirtąjį atrankos langą veikiausiai vilkės tik vienas „Žalgirio“ žaidėjas – Ulanovas
- „Reikia pripažinti, kad tai nėra pagrindinė rinktinė“, – sako Motiejūnas
Kauno „Žalgirio“ klubas nesijaučia nuvylęs Lietuvos rinktinę ar krepšinio federaciją. Šalies čempionų vadovas Paulius Motiejūnas sako tik darantis tai, ką darydavo visada – saugantis savo žaidėjus.
Pirmadienį Lietuvos rinktinės treneriui Dainiui Adomaičiui paskelbus rinktinės kandidatų sąrašą, jame buvo įrašytos dviejų „Žalgirio“ krepšininkų pavardės – Edgaro Ulanovo ir Mariaus Grigonio. Tiesa, pastarojo, „BasketNews.lt“ žiniomis, veikiausiai rinktinėje nebus, nes jis skirs visą dėmesį debiutui Kauno klube.
Adomaitį tokios žinios akivaizdžiai supykdė ir jis netiesiogiai apeliavo į „Žalgirio“ požiūrį.
„Aš pradedu nebesuprasti, kur Lietuvos krepšinio piramidėje yra rinktinė. Rinktinė joje visada yra aukščiausioje vietoje. Mokyklos ruošia jai žaidėjus, o joms yra garbė, klubams taip pat garbė. Taip visada buvo, – aiškino Adomaitis. – Visada sistema buvo tokia, kad čempionatai yra vasarą ir klubai liepos mėnesį išleidžia savo žaidėjus. Jie žaidė rinktinėse, po to grįždavo į klubus likus vos kelioms dienoms iki oficialių rungtynių ir problemų niekada nebuvo. Dabar situacija jau paprastesnė. Aš neginu sistemos, nedarykite klaidingų išvadų. Bet yra 10 dienų, kai reikalingi stipriausi žaidėjai. Kur mes dedame prioritetus?“
Dėl klubų atsisakymo anksčiau išleisti žaidėjus Lietuvos rinktinės treneris turėjo savaite pavėlinti treniruočių stovyklos pradžią ir atšaukti draugiškas rungtynes su Suomijos nacionaline komanda. Ruoštis ketvirtajam pasaulio čempionato langui Lietuvos rinktinė pradės rugsėjo 6 dieną, rugsėjo 9-ąją sužais draugišką mačą su latviais, o mėnesio viduryje laukia oficialios dvikovos su Kroatijos ir Nyderlandų rinktinėmis.
„Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas tinklalapiui „BasketNews.lt“ tikino, kad dėl rinktinės klausimų nuolat bendrauja su federacijos vadovais, o su treneriu Adomaičiu ryšį palaiko „Žalgirio“ strategas Šarūnas Jasikevičius. Anot klubo vadovo, pirminiuose Adomaičio planuose buvo daugiau „Žalgirio“ žaidėjų pavardžių, tačiau galiausiai įrašytos tik dvi.
„Su krepšinio federacija mūsų santykiai yra puikūs, kai kalbame apie renginius, kažkokią pagalbą ar rinktinę. Kol yra Arvydas, mes suprasime jų poziciją ir norėsime padėti. Bet jeigu tai per didelė rizika mums patiems, jie ir patys supranta, kad mes negalime užsimerkę visko daryti dėl federacijos“, – sakė Motiejūnas.
– Pauliau, jūsų komandos treneris Šarūnas Jasikevičius atvirai pasakė, kad jis nenori išleisti žaidėjų į rinktinės stovyklą, bet dėl to spendžia patys žaidėjai. Rinktinės treneris Dainius Adomaitis taip pat atvirai išdėstė, kad žaidėjai pastatomi tarp klubo ir rinktinės. Kokia yra klubo pozicija šiuo klausimu? – „BasketNews.lt“ paklausė Motiejūno.
– Klubo pozicija tokia, kad mes oficialiai negalime neleisti. Faktas, kad sprendžia žaidėjai. Bet su tais žaidėjais kalbasi visi, kiekviena pusė rodo privalumus, trūkumus ir sako, kokia yra situacija. Tai normalu, bet nereikia būti kaip iš medžio iškritus ir galvoti, kad tai prasidėjo tik dabar. Tie susikirtimai būdavo ir bus visada. Sezono metu viskas buvo aišku, o dabar mums sezonas irgi yra prasidėjęs oficialiai – vyksta pasiruošimas. Niekas nepasikeitė nuo to, kas buvo per pirmus langus.
Normalu, kad nenorime, kad žaidėjai eitų į rinktinę, nes yra traumų rizika, pasiruošimo stadijoje yra visai kitos treniruotės, nei kad išeiti ir iš karto žaisti rungtynes. Viskas išsimuša iš ritmo. Iš tikrųjų sprendžia žaidėjai, bet kiekvienas gali pakenkti sau, komandai. Aš sėdžiu toje pusėje, kad man svarbu klubas. Pardavėme 6000 tūkstančius abonementų ir, jeigu nuvilsime sirgalius, ką sakysime? Kad padėjome rinktinei, nepykite? Ir tada mažiau pyks? Visi supranta, kad tada į mus žiūrės taip, kad mes kažką blogai padarėme. Dėl to turime ginti savo poziciją.
– Visgi anksčiau vasaromis rinktinėms nekildavo problemų dėl klubų žaidėjų, o dabar – kyla. Kaip tai paaiškinti?
– Anksčiau visi žaidėjai važiuodavo, o klubai ruošdavosi sezonui, žinodami, kad praėjus savaitei po čempionato, grįš visos žvaigždės. Dabar tas pasikeitė. Dabar iš karto eini žaisti rungtynes. Anksčiau žaidėjas, pailsėjęs po klubo, įeidavo į fizinį pasiruošimą, tada sužaisdavo čempionatą ir grįždavo į klubą, kuriame praleisdavo fizinį pasiruošimą. O dabar mes darome fizinį pasiruošimą, o rinktinei reikia žaisti rungtynes. Ir žaidėjas, nepadėjęs pamato, iš karto ateina žaisti.
Kodėl Dainius kalba apie „Žalgirį“? Kur dingo Atėnų AEK, Indianos „Pacers“ ar Toronto „Raptors“? Kiekviena komanda sprendžia atskirai, o tada visi žiūri. Jeigu Europoje nėra oficialių rungtynių, išleidi ir prisitaikai. Nėra taip, kad visi išleidžia arba visi neišleidžia. Kiekvienas žiūri į situaciją skirtingai. Pirmiausia rūpiniesi savimi.
– Ar teko bendrauti su treneriu Adomaičiu prieš kandidatų sąrašo paskelbimą? Nes jame yra dviejų „Žalgirio“ žaidėjų pavardės, bet akivaizdu, kad galėjo būti daugiau.
– Aš labiau bendrauju su prezidentu (Arvydu Saboniu) ir generaliniu sekretoriumi (Mindaugu Špoku). O treneriai bendrauja tarpusavyje. Mes tikrai ne kartą kalbėjome. Iš pradžių gavome oficialų raštą, jame buvo daugiau pavardžių, bet kalbėjome dėl mažiau žaidėjų. Supratome jų norus. Visą laiką yra mūsų noras bendradarbiauti su federacija, visą laiką taip ir bus.
– Tai dėl tų dviejų žaidėjų – Ulanovo ir Grigonio – buvo sutarta, kad jie galės prisijungti prie rinktinės?
– Aš nežinau, kuo jie remdamiesi į sąrašą įtraukė kitus žaidėjus, nes buvo ir Laurynas Birutis, Paulius Jankūnas, Artūras Milaknis. Nežinau, koks trenerio planas, kad jis kalbėjo apie Grigonį ir Ulanovą. Gal dėl to, kad jų pozicijų žaidėjai labiau reikalingi. Oficialiai turėjome daugiau pavardžių, bet tuose pokalbiuose buvo kalbama apie du.
– Esate tas klubas, kuris Lietuvoje rodo pavyzdį kitiems. Kaip atrodo tai, kad dabar tas pavyzdys yra toks, jog per spaudimą galima neišleisti savo geriausių žaidėjų?
– Mes kalbame apie tai, kad kiekvienas turi padaryti tai, ką turi padaryti. Arvydas (Sabonis) su Mindaugu (Špoku) puikiai supranta, kad mes turime sėkmingai atstovauti Lietuvai tarptautiniame turnyre. Su federacija santykiai yra puikūs, kai kalbame apie renginius, kažkokią pagalbą ar rinktinę. Kol yra Arvydas, mes suprasime jų poziciją ir norėsime padėti. Bet jeigu tai per didelė rizika mums patiems, jie ir patys supranta, kad mes negalime užsimerkę visko daryti dėl federacijos.
Reikia pripažinti, kad tai nėra pagrindinė rinktinė. Nėra Valančiūno, Sabonio, Motiejūno, Mačiulio. Tai – ne pagrindinė rinktinė. Tai rinktinė, į kurią ateina tie žaidėjai, kuriuos išleidžia. Rinktinėje yra mūsų sistemos auklėtinių, jaunimo komandose jų yra, ir mums tai svarbiausia.
– Yra tokia nuomonė, kad jeigu rinktinės turnyrinė situacija būtų sudėtingesnė, žaidėjai į tai irgi kitaip žiūrėtų. O kai dabar rezultatas 6-0, užtenka poros pergalių patekimui į pasaulio čempionatą, visai kitaip į tai žiūrima. Ar galima sakyti, kad ir jūsų komanda tada kitaip vertina situaciją?
– Mes visą laiką žiūrėjome taip pat. Vėlgi sakau – tai nėra pagrindinės rinktinės. Būsimi varžovai, olandai, nėra krepšinio elite. Tai nėra tas čempionatas, kai susirenka geriausios komandos. Eurolygos klubų požiūriu, mes visą laiką norime padaryti geriausią produktą žiūrovui. O šitas FIBA žingsnis yra toks, kad žiūrovai gauna ne geriausią produktą. Taip, pirmos rungtynės pritraukdavo žiūrovų, nes tai nacionalinė rinktinė, bet reikia pripažinti, kad tai nėra tas produktas, kuris yra geriausias ir kurį norisi žiūrėti.
– Kur, jūsų akimis, tai nuves? Koks galimas šios situacijos sprendimas?
– Niekur nenuves, tik dar labiau aštrins situaciją ir bus dar daugiau nepatenkintų žmonių. Matome Dainiaus atvejį, kai trūksta kantrybė, kuo toliau, tuo bus sunkiau. Žmonės pamato, kad ne tas vaizdas, žaidėjai tą mato, federacijos. Aš nežinau, ką galvoja FIBA. Jie pateikia gražius faktus, kad viskas važiuoja į priekį, bet iš tikrųjų mes matome, kad šita situacija yra nesąmonė. Kiekvieną dieną skaitai – ar vieni išleis žaidėjus, ar kiti, ar neišleis. Negali planuoti bilietų pardavimo, nes nežinai, ar pas tave bus geriausi žaidėjai, ar ne. Galiausiai išduodi fanus, jeigu jie neatvažiuoja. Treneriui sunku, federacijų vadovams – irgi. Bet niekas nieko negali pasakyti, nes iš viršaus valdovas nuleido, kad taip turi būti, ir visi daro.
– Ar matote problemą tame, kad FIBA iš karto nusileido NBA ir negali jos priversti išleisti žaidėjų į rinktines, kai to paties reikalauja iš Europos lygų?
– Yra dvejopi standartai. Jeigu ten yra uždara privati lyga, taip ir Europoje yra stipriausia lyga, kuriai atstovauja „Žalgiris“. Turime turėti vienodas sąlygas. Jeigu Europoje visi išleistų žaidėjus, tai vis tiek nebūtų stipriausios rinktinės, nes nebūtų NBA žaidėjų. Jeigu rūpėtų krepšinis, FIBA turėtų sudaryti sąlygas, kad visi žaistų pajėgiausių sudėčių.
– Ar gali šią situaciją pakeisti pinigai? Pavyzdžiui, kad ir klubui būtų naudinga išleisti žaidėjus į rinktinę.
– Taip yra regbyje: pusę algos moka federacija, pusę – klubai. Yra sėkmingų pavyzdžių, kaip tai gali veikti ir tikrai būtų galima tą rasti krepšinyje. Tik reikia sėsti ir susitarti NBA, Eurolygai ir FIBA. Bet kadangi tas nevyksta ir bandoma daryti viešųjų ryšių karą, kaip visiems gerai sekasi, tai ir turime tokią situaciją, kad kažkas kenčia. O paskui mojuojame patriotizmo vėliava, kad jeigu kažkur nenuėjai, tai negerai. Patriotizmas niekur nedingo, tiesiog pasikeitė taisyklės.