Kauno „Žalgirio“ rūbinė „Menora Mivtachim“ arenoje skambėjo ir aidėjo nuo džiaugsmingų šūksnių – kauniečiai trečiadienį iškovojo vieną skambiausių sezono pergalių, du kartus sugrįžę į rungtynes ir išsaugoję šansus patekti į atkrintamąsias.
Treneris Šarūnas Jasikevičius po dvikovos pripažino – džiaugtis yra ko.
„Tikrai turime didžiuotis komanda dėl šio rezultato. Šiais metais nebuvo tokių rungtynių, kur buvome vos ne numirę ir sugrįžome. Nors iš kitos pusės, daug kartų sugrįždavome, bet nepavykdavo laimėti, – sakė Jasikevičius. – Reikia pasidžiaugti, kaip komanda žaidžia – dvi tris savaites rodome tikrai gerą krepšinį, nors šiandien tas variantas nebuvo, nes ilgą laiką nusileidome ir fiziškumu, ir žaidimo plano nevykdėme, ir pražangos buvo neprotingos. Tada žaidėjai turi sėsti ant suolo ir reikia pradėti rotuoti ir jie patys save išsiima iš rungtynių. Bet jie tikrai turi charakterį ir man labai smagu, kad jie ištraukė rungtynes savo charakteriu.“
Rungtynių žaidėjas
– Kokios detalės lėmė, kad pavyko taip gerai užbaigti rungtynes?
– Svarbiausia, kad su gana prastu žaidimu atvedėme rungtynes į tokį periodą. Tada tritaškis, apsigynimas yra aukso vertės ir rungtynės gali pakrypti į bet kurią pusę. Čia laimėti tikrai nėra lengva ir čia žaidėjui nepamesti galvos yra nelabai lengva, reikia suprasti žaidėjus.
– Kaip įvertintumėte gynybą prieš Scottie Wilbekiną?
– Labai gerai gynėmės. Jis įėjo į rungtynes su tritaškiu, kuriam mes nepadarėme pražangos, o to nepadarė mūsų protingiausias žaidėjas. Kita vertus, čia nepamesti galvos yra didelis įvykis mūsų jaunai komandai.
– Kas šiandien pavyko gynyboje?
– Jie nėra kūrėjų komanda, tai parodo, kad jie tik apie 15 rezultatyvių perdavimų padaro. Jie labiau eina į kairę, nei dešinę ranką. Visos baudos buvo prasileidžiant žaidėjus į dešinę ranką. Negali šito daryti. Jeigu yra tokios silpnybės, turi jomis naudotis. Kažkiek ir apdaužė mus. Faktas, kad jie didesni, jų starto penketas didesnis. Atrodo, bandėme kažką mąstyti, bet viską sprendžia žaidėjai. Jie iš pradžių žaidė nelabai kaip, o paskui savo charakteriu ištraukė rungtynes ir reikia nusilenkti prieš juos.
– Pirmoje mačo pusėje nepavyko varžovų nubausti po perimtų kamuolių, kiek tai keitėsi antroje mačo pusėje?
– Jie darė klaidas iš panašių situacijų – arba prieš agresyvią gynybą perimetre, arba po dvigubinimo ant ūselio. Rizikavome neduoti pikenpopus ir bandėme prisitaikyti prie tos sudėties, ką mes turime šiai dienai – tai yra du labai mobilius ketvirtus numerius. Jie yra mažesni ir mes rizikavome. Gal tie atšokę kamuoliai yra mano rizikos faktorius, o iš kitos pusės mes turime prisiimti atsakomybę, kad nežaidėme savo krepšinio.
– Abu jūsų spurtai – trečiajame ir ketvirtajame kėliniuose – įvyko su žemais penketukais. Kiek tie penketai padėjo perlaužti rungtynes?
– Man reikėjo kažką daryti. Čia buvo paskutinis, vos ne desperatiškas dalykas. Vis tiek klausimas buvo, ar mes pataikysime. Reikia pripažinti, ir pirmoje pusėje mes susikūrėme metimus, tik visai nieko nepataikėme. Ir Milas kokius tris prametė, o paskui sumetė tai, ką jam reikėjo sumesti.
– Ar nebuvo baimės, kad varžovai dar labiau dominuos kovoje dėl kamuolių?
– Mes jau buvome nekokioje situacijoje, man reikėjo rizikuoti.
– Minėjote, kad buvo nesilaikoma žaidimo plano. Turėjote omenyje ketvirto kėlinio pradžią?
– Jie antro kėlinio pirmas minutes įmetė labai mažai taškų, o paskui sumetė labai daug. Daug kas buvo dėl mūsų klaidų. Aišku, šitie vyrai jau 2-3 savaites žaidžia jeigu ne idealų krepšinį, tai labai arti to, ką mes galime. Šiandien tikrai to nebuvo ir reikia jus suprasti – jie visada idealiai nežais. Bet svarbiausia buvo laimėti ir jie padarė.
– Šiandien Brandonas Daviesas pirmoje mačo pusėje strigo puolime, antroje buvo visai kitoks. Ką tas persilaužimas pasako apie jį kaip apie žaidėją?
– Brandonas toks jau yra. Ta jo energija kartais paima viršų galvoje. Negalvoju, kad ištraukėme dėl to, kad jis sužaidė, bet jis paprasčiausiai kažką jau davė. Ir tą reikia pripažinti. Jis supranta, kad nežaidė gerai ir galvoju, kad kitas rungtynes žais puikiai.
– Komanda šiandien geriausiai atrodė su Leo ir Walkupu. Kiek tos keturios Walkupo pražangos ketvirtajame kėlinyje, kai jis negalėjo žaisti, išmušė iš vėžių?
– Aš galvoju, kad aš jį perlaikiau ant suoliuko. Reikėjo man galbūt rizikuoti anksčiau. Kažkiek norisi išlaikyti, kol esi smogiamojoje distancijoje, tuo labiau, kad Marius irgi buvo su dviem pražangomis. Vieną iš dviejų, kuris gali dengti Wilbekiną, mums reikėjo taupyti. Gal ir gerai. Thomas… Jūs patys matote, jis rodo lygį.
– Per paskutines dvi minutes nė viena komanda nebeturėjo minutės pertraukėlių. Kaip tą žaidimą buvo stebėti iš šono?
– Pavyko mėtyti žaidėjus. Ar vieni, ar kiti mesdavo baudas ir pavykdavo žaisti tą „puolimas-gynyba“ taktiką. Kažkuriuo momentu tai pasiteisino. Be to, nors daug netikiu sėkme, reikia pripažinti, kad kažkiek jos reikia.
