NKL finalo ketverto atgarsiai: karčiai saldus laimėjimas, atsisveikinimas ir potencialūs LKL treneriai

Jonas Miklovas
„BasketNews.lt“
2019-04-14 10:42
Nuotr.: D.Lukšta
Nuotr. D.Lukšta

Tik neklauskite to klausimo. Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ šio sezono NKL atkrintamosiose praėjo ugnį ir vandenį, tapo antrosios pagal pajėgumą šalies lygos čempione, šoko ir laistėsi šampanu, bet nepuoselėja jokių didesnių planų. Nes tiesiog negali puoselėti.

Trečią kartą per pastaruosius ketverius metus NKL pirmenybėse triumfavusio Marijampolės klubo krepšininkai net pamiršo nukirpti čempioniškus Jonavos sporto arenos tinklelius ir tai galbūt geriausiai iliustruoja tą karčiai saldų jausmą, kurį juto šeštadienį 77:69 parklupdžius Šakių „Vytį“.

Kas iš to laimėto titulo, jeigu negali kilti aukščiau?

Gediminas Navickas

Gediminas  Navickas
Gediminas  Navickas
MIN: 21.93
PTS: 9.86 (52.57%)
REB: 1.61
AS: 3.11
ST: 1.31
BS: 0.06
TO: 1.33
GM: 36

„Norėtųsi išeiti į LKL. Tai buvo tikslas iš pat pradžių, kai atėjau čia žaisti, bet nepastato arenos. Mes savo darbą padarome, o kažkas – ne“, – iš karto po finalinės sirenos į kameras kalbėjo vyriausias „Sūduvos-Mantingos“ žaidėjas Aurimas Kieža.

Jis buvo su gimtojo miesto komanda per visus čempioniškus finalus ir, ko gero, girdėjo daugiau pažadų apie naują areną nei bet kas kitas.

Apie tai buvo garsiai šnekama prieš trejus metus, kai „Sūduva-Mantinga“ pirmą kartą klubo istorijoje tapo čempione. Žadėjo ir po metų, kai šis pasiekimas buvo pakartotas.

Dabar tai yra klausimas, apie kurį klubo vadovams sunku kalbėti. Maisto produktus gaminanti „Mantinga“ yra viena ištikimiausių krepšinio rėmėjų Lietuvoje, tačiau realybė yra tokia, kad „Sūduva-Mantinga“ žaidžia blogiausioje lygos salėje. Kai naujas arenas pasistatė ne tik visi didžiausi miestai, bet ir Palanga, Telšiai, Šilutė ar ta pati Jonava, kurioje antrus metus paeiliui vyko NKL finalo ketvertas, Marijampolėje šis klausimas tiesiog nejuda, o komanda priversta žaisti tiesiog gėdingoje salėje. Geresnėse salėse sportuoja net kai kurių vidurinių mokyklų mokiniai, nekalbant apie RKL komandas. 

„Sūduva-Mantinga“ nusipelno daugiau.

Šį sezoną ji išlipo iš gilios duobės, kai ketvirtfinalio serijoje su Joniškio „Delikatesu“, septintąja lygos komanda, atsiliko 0-2. „Sūduva-Mantinga“ serijos rezultatą išlygino, bet penktųjų, lemiamų rungtynių, pabaigoje turėjo 6 taškų deficitą. Ir jį galiausiai panaikino bei laimėjo po dviejų pratęsimų dramos.

„Treneris po antrų rungtynių pasakė, kad „jeigu kas nors galvojate, kad jau baigėsi sezonas, ar bijote eiti į aikštelę, tai geriau tiesiog neikite“, – prisiminė Aurimas Ubonas, naudingiausias finalo ketverto žaidėjas. – Po antrųjų rungtynių pasakėme, kad serija yra iki trijų pergalių, ne iki dviejų. Mes savęs nenurašėme.“

„Manau kiekvienas iš mūsų kokią minutę ar pusę minutės galvojo, kas bus, jeigu pralaimėsime, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pripažino Gediminas Navickas, sezono viduryje Marijampolės ekipą papildęs 35 metų įžaidėjas. – Panikos nebuvo, bet tikrai buvo paskutinis skambutis. Bet tuo pačiu jautėsi ir didesnė koncentracija, nes jau nebebuvo kur trauktis. Labai smagu, kad parodėme charakterį, ir pusfinalis mus užgrūdino, todėl šiandien tikrai laikėme pergalę ir čempiono vardą tvirtai sugniaužę.“

Išsikapstę ketvirtfinalyje, finalo ketverte „Sūduva-Mantinga“ turėjo bene geriausią ir giliausią sudėtį tarp visų komandų. Joje – LKL duonos ragavusių veteranų (Kieža, Navickas), patyrusių NKL žaidėjų (Urbonas, Edvinas Jezukevičius) ir alkano jaunimo (Justinas Jogminas, Žygimantas Šimonis, Martynas Zigmantavičius) mišinys.

Pusfinalyje „Sūduva-Mantinga“ pranoko „Palangos Kuršius“, kai šie trečiajame kėlinyje dėl šlaunies traumos neteko rezultatyviausio ir naudingiausio lygos žaidėjo Jaleno Riley.

Finale su „Vyčiu“ du kėlinius lygiai vykusios rungtynės marijampoliečių naudai pasisuko trečiajame kėlinyje, kuriame buvo įgyta 15 taškų persvara, leidusi ramiau kvėpuoti iki paskutinių dvikovos akimirkų.

Kai likus žaisti pusę minutės Jogminas kalė iš viršaus, o kitoje aikštės pusėje Karolis Kokoška nepataikė, viskas tapo aišku.

„Visą sezoną sunkiai dirbome ir, manau, pelnytai šiandien laimėjome“, – sakė „Sūduvos-Mantingos“ strategas Rytis Vaišvila.

Ar ne pikta, kad triumfas finale nevirs vieta LKL? Šio klausimo Marijampolės klubo atstovų geriau neklauskite, nes atsakymas ir taip aiškus.

LKL perspektyvos

Nors „Sūduva-Mantinga“ negali žengti į LKL, pastaraisiais metais ji tapo tramplinu į stipriausią šalies lygą ne vienam žaidėjui. Donatas Sabeckis, Dovis Bičkauskis, Gintautas Matulis, Evaldas Šaulys, Rokas Stankevičius kėlė į viršų NKL nugalėtojų taurę, o po to žengė į LKL.

Kas galėtų būti kitas tai padaręs žaidėjas? Natūralu, kad akys pirmiausia krypsta į naudingiausią finalo ketverto žaidėją Aurimą Urboną.

26 metų 198 cm ūgio krepšininkas NKL žaidžia jau aštuntą sezoną, o pastaruosius tris jo naudingumo balų vidurkis viršija 15.

Jis yra savotiškas lygos Russellas Westbrookas, praėjusį sezoną per vieną savaitgalį užfiksavęs du trigubus dublius iš eilės (10-16-12 ir 21-13-10). Iš Kretingos kilęs krepšininkas ne vienus metus girdi kalbas apie galimą persikėlimą į LKL, tačiau taip ir negaunantis iš ten pasiūlymų.

„Aš negaliu tiesiog nueiti ir užsidėti kažkieno marškinėlius, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ apie persikėlimą į LKL kalbėjo Urbonas. – Nebuvo kažkokių konkrečių pasiūlymų, pavargau nuo tų kalbų ir dabar tiesiog neapsikraunu galvos.“

Ar MVP titulą finale atnešęs pasirodymas visgi yra pats garsiausias įmanomas pareiškimas LKL klubams?

„Jau tiek metų tai rodau savo žaidimu, kad dabar stengiuosi apie tai nebegalvoti, – sakė Urbonas. – Ateis kita diena ir žiūrėsime, kas bus. Dabar tiesiog džiaugiuosi pergale.“

Nežinia, kaip jam sektųsi LKL, bet Marijampolėje treneris Rytis Vaišvila Urbonu pasitikėjo kaip niekuo kitu. Lemiamame ketvirtfinalio mače jis žaidė visas 50 minučių, pusfinalyje – visas 40, ir tik finale gavo progą atsipūsti kelias minutes.

Apskritai, NKL finalo ketverte nebuvo daug galimų LKL talentų. Dvigubas licencijas turintys žaidėjai kovas baigė anksčiau, todėl lemiamose varžybose žaidė vyresni krepšininkai. Visgi jauniausias finale ant parketo pasirodęs žaidėjas, 21-erių metų Justinas Jogminas, galėtų intriguoti LKL klubus.

197 cm ūgio žaidėjas šį sezoną debiutavo NKL, persikėlęs iš RKL, kur žaidė keturis sezonus ir visa tai vainikavo šios lygos reguliariojo sezono MVP titulu.

Iš Naujosios Akmenės kilęs vaikinas iki šio sezono daug kam buvo nežinomas. Tai – klasikinė mažų miestelių istorija, kai dėmesio gauna kur kas didesniuose miestuose žaidžiantys, bet nebūtinai didesnių talentų turintys žaidėjai.

„Sūduva-Mantinga“ juo patikėjo ir, dar prieš metus finalo ketvertą stebėjęs iš Jonavos arenos tribūnų, šiemet Jogminas finalo mačą pradėjo žaisdamas starto penkete.

„Nors mano komanda moksleivių lygoje žaidė pirmame divizione, nebuvau pastebėtas, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Jogminas. – Lietuva nėra didelė, akių netrūksta, atrodo, gali būti pastebėtas, bet taip nebuvo. Nenuleidau rankų, sunkiai dirbau ir esu čia kur esu. Džiaugiuosi pirma vieta NKL.“

Atletiškumu pasižymintis Jogminas Vaišvilos schemose daugiausia žaidė ketvirtu numeriu, tačiau LKL jam tektų pasislinkti į trečiąją poziciją. Aukštesnės lygos klubus gali atbaidyti silpnas Jogmino pataikymas iš toli (27,2 proc. tritaškių NKL), tačiau net LKL nėra daug tokią sprogstamąją jėgą turinčių žaidėjų. Savo debiutinį sezoną NKL, žaisdamas geriausioje lygos komandoje, jis rinko vid. po 9,6 taško ir 5,6 atkovoto kamuolio.

Atsisveikinimas

Gediminas Navickas (viduryje) su broliu dvyniu Kęstučiu
Gediminas Navickas (viduryje) su broliu dvyniu Kęstučiu
Nuotr. D.Lukšta
NKL finalo ketvertas gulbės giesme veikiausiai tapo „Sūduvos-Mantingos“ įžaidėjui Gediminui Navickui. 35-ąjį gimtadienį sausį pažymėjęs krepšininkas sezoną pradėjo Alytaus „Dzūkijos“ ekipoje, tačiau lapkritį su ja išsiskyrė ir persikėlė į Marijampolę.

Nors pats gynėjas to garsiai dar nepasakė, finalinis mačas su „Vyčiu“ veikiausiai buvo paskutinis jo ilgoje karjeroje.

„Išeidamas iš „Dzūkijos“ sakiau, kad čia man bus iššūkis, – kalbėjo Navickas. – Tam, kad sezonas būtų sėkmingas, reikia laimėti pirmą vietą. Dabar labai džiaugiuosi, labai geras jausmas.“

Pusfinalio mače su „Kuršiais“ jis ketvirtajame kėlinyje smeigė du svarbius tritaškius: vieną – persvėrusį rezultatą Marijampolės kubo naudai, kitą – įtvirtinusį pergalę. Laimėjimas pusfinalyje reiškė tai, kad jo galimai paskutinį karjeros mačą galėjo pamatyti brolis dvynys Kęstutis.

Danijoje dirbantis badmintoninkas dėl nukelto skrydžio į Lietuvą grįžo tik šeštadienį, prieš pat finalinį NKL mačą.

„Jeigu būčiau žaidęs mažajame finale, brolis būtų nematęs“, – dar po pusfinalio pergalės šypsojosi G. Navickas.

NKL aukso medalį jis pridės į titulų kolekciją, kurioje bene ryškiausiai iki šiol spindėjo pasaulio jaunimo (iki 21 metų) pasaulio čempiono medalis, iškovotas 2005 metais. Jeigu tai buvo Navicko karjeros pabaiga, ji baigėsi geriausiu įmanomu būdu.

Pakilusios akcijos

Nuotr. D.Lukšta
Jeigu tarp žaidėjų nebuvo daug galimų LKL talentų, tai tarp finalo ketverte dirbusių trenerių tokių buvo ne vienas. Kad gali dirbti LKL, Rytis Vaišvila ir Šakių „Vyčio“ strategas Erikas Kučiauskas jau yra įrodę – jie praeityje treniravo stipriausios šalies lygos klubus.

Ant LKL slenksčio yra ir dukart NKL čempionu su „Sūduva-Mantinga“ tapęs, o šiemet už „Kuršių“ vairo stovėjęs Marius Kiltinavičius. Pasiūlymų žengti į LKL ir užimti trenerio asistento vietą jis turėjo dar prieš dvejus metus, tačiau galiausiai ten nežengė. Jis vienintelis iš NKL finalo ketverto trenerių yra atstovaujamas agento, todėl šuolis į aikštesnį lygį yra neišvengiamas.

Ir visgi bene garsiausiai apie save krepšinio pasauliui paskelbė „Telšių“ strategas Povilas Šakinis. Treniravęs komandą, kurios žaidėjų pavardės yra kas kas mažiau žinomos už vardus, surinktus Jonavoje, Klaipėdoje, ar kitose finalo ketverto ekipose, jis „Telšius“ nuvairavo iki ketvirtosios reguliariojo sezono vietos, o Jonavoje ekipą atvedė ant trečiojo pakylos laiptelio.

Tai – didžiausias „Telšių“ pasiekimas per klubo ketverių metų istoriją NKL pirmenybėse.

„Gal sugebėjau įtikinti žaidėjus, kad jie gali žaisti ir kad galime žaisti kaip komanda, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Šakinis. – Visą sezoną to siekėme, daug dirbome kaip komanda. Sezono pradžioje pamatėme, kad galima daug pasiekti, daug žaidėjų čia rungtyniauja kartu ne vienus metus, prie jų prijungėme dar kelis. Galbūt čia pavardžių nėra, bet… Dabar jie pavardės.“

„Telšiai“ buvo per plauką nuo to, kad žaistų NKL finale. Pusfinalyje su „Vyčiu“ jie perėmė kamuolį, iki ketvirtojo kėlinio pabaigos likus žaisti 6 sek., bet iš pradžių Ovidijus Kaminskis, o po to Deividas Rasys prametė iš po krepšio ir Šakių ekipa prasmuko, laimėjusi 77:76.

Pralaimėjimo palaužti telšiškiai dar keliolika minučių atsirėmę į reklaminius stendus žvelgė į tolį. Visgi kitą dieną, audringai palaikomi keliasdešimties iš Telšių atvykusių sirgalių, jie jau buvo viską pamiršę.

„Tos neigiamos emocijos buvo gal 20 minučių, – sakė Šakinis. – Mes siekėme finalo ketverto, atvažiavome maksimumo, nepavyko tai nepavyko, motyvacija liko vis tiek. Mažajame finale su ta didele motyvacija ir laimėjome.“

Trečią sezoną vyriausiuoju treneriu dirbantis Šakinis neslepia – darbas aukštesniame lygyje yra vienas jo ateities tikslų.

„Dar negalvoju apie LKL, tik noriu dirbti darbą, kurį be galo myliu. Manau, jeigu tikėsiu tuo ką darau, tai viskas ir ateis, – sakė Šakinis. – O kur lubos, priklauso tik nuo manęs paties.

Siekiamybė yra dirbti ne tik LKL, bet dar aukštesniame lygyje. Kaip žaidėjas ne pinigų siekiau, o lygio. Norėjau žaisti LKL, žaidžiau LKL, norėjau žaisti Europos taurėje ir žaidžiau. Visą laiką sau asmeniškai keliu didelius tikslus.“

Kaip bebūtų ateityje, šeštadienį Jonavoje „Telšiai“ buvo laimingiausia komanda, galbūt net laimingesnė už čempionus.

Solidi pradžia

Nuotr. D.Lukšta
Ne liūdėti, o didžiuotis sezonu turėtų ir pergalių Jonavoje neiškovojęs „Palangos Kuršių“ klubas. Pirmuosius metus gyvuojanti ekipa dar iki finalo ketverto padarė tai, ko nepavyksta padaryti seniau įsikūrusioms ar didesniuose miestuose žaidžiančioms ekipoms.

Renaldo Seibučio įkurta ekipa pirmavo NKL pagal lankomumą (vid. 644 žiūrovai) ir pademonstravo, kad žiemos miegu apsnūdusioje Palangoje yra ką veikti ir šaltuoju metų laiku.

Didelis to nuopelnas – komandos vadovo pareigose debiutavusio Žygimanto Šeštoko darbas. Iš sostinės į kurortą gyventi persikėlęs Šeštokas su keliais pagalbininkais padėjo tvirtą pamatą pirmuosius žingsnius žengiančiam klubui.

„Vienas iš pagrindinių dalykų, ką įgyvendinome Palangoje, tai subūrėme bendruomenę, sugebėjome pritraukti žmonių į areną. Tuo tikrai galime pasidžiaugti ir padėkoti Palangos miestui, bendruomenei“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Šeštokas.

Šeštadienį mažajame finale už Palangos klubo suoliuko, greta kitų sirgalių, įsitaisė ir šio miesto meras Šarūnas Vaitkus. Po dvikovos, kurią „Kuršiai“ „Telšiams“ pralaimėjo 66:73, meras šiltai apsikabino trenerį Kiltinavičių.

„Meras ir Palangoje lankosi rungtynėse, bendrauja su žaidėjais, žiūrovais, – pasakojo Šeštokas. – Siekdami pritraukti žiūrovų į areną, dirbome su įvairiomis socialinėmis grupėmis, per rungtynes siūlėme įvairias akcijas, atrakcijas, stengėmės imti geruosius pavyzdžius iš didžiųjų komandų, iš to paties „Žalgirio“. Aktyviai dirbome ir socialiniuose tinkluose.“



Komentarai:

Zemaitis
Telšiai jega
2019-04-14
+7
Atsakyti
Tikrai
Kiltinavicius tik dar kart irode, jog yra labai geras treneris, su gan vidutine komanda, su daug traumuotu zaideju, viso sezono metu lipo aukstyn ir tobulejo. pasieke finalo ketverta, kutiame pritruko sekmes(riley trauma) ir ilgesnio suolo. atejo jam laikas isbandyt save kazkur auksciau
2019-04-14
+5
Atsakyti
Na
Jau senokai Marijampolě butu turėjusi naują krepšinio arena ja nei kai kurie asmenys.
2019-04-14
+13
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Prenumeruoti   Iš viso komentarų: 3

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.