Iš karjeroje tašką dedančio Popovičiaus – nuoširdus prisipažinimas dėl „Žalgirio“

Laura Ivaškaitė
Laura Ivaškaitė
„BasketNews.lt“
2019-05-18 13:07
Nuotr.: BNS
Nuotr. BNS

2013-aisiais palikdamas „Žalgirį“, Marko Popovičius sakė daugiau jokioje komandoje nebesijausiantis taip gerai. Galvojote, skambūs žodžiais? „Jei atvirai, be „Žalgirio“ taip ir nebuvo jokios kitos komandos, į kurią būčiau norėjęs grįžti“, – baigdamas karjerą prisipažino kroatas.

Marko Popovic

Marko  Popovic
Marko  Popovic
MIN: 20.52
PTS: 10.2 (48.21%)
REB: 2.2
AS: 3.2
ST: 1
BS: 0
TO: 1.6
GM: 5

36-erių gynėjas šios savaitės pradžioje paskelbė, jog po beveik dvidešimties metų profesionalaus krepšininko karjeroje deda tašką.

Po tai pranešančiu jo įrašu „Instagram“ tinkle iškart nusidriekė eilė komentarų, Popovičiui už visus tuos metus dėkojančių ispaniškai, kroatiškai ir ypač lietuviškai.

Dar virtinės sveikinimų, padėkų bei klausimų paskutinį sezoną Fuenlabrados „Montakit“ komandoje leidžiantis kroatas sulaukė tiesiai į savo mobilųjį telefoną.

„Ta žinia mano draugams ir šeimai nenugriuvo iš dangaus – su jais daug apie tai kalbėjausi. Artimiausi žmonės tikrai suprato, kad ši diena artėja. 

Gal kai kam ir buvo keista, juk visi žino, kaip aš myliu krepšinį. Bet nusprendžiau, kad dabar yra tobula akimirka atsisveikinti“, – „BasketNews.lt“ sakė Popovičius. 

Nors gynėjas Ispanijos čempionate šįmet atrodo tikrai neprastai ir renka po 9,2 taško bei 2,1 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes, jo sprendimas yra galutinis.

Popui liko dar dvejos rungtynės, o jo paskutinės minutės ant parketo ištiksės kitą sekmadienį, rungtynėse su Tenerifės „Iberostar“.

„Niekas nesitęsia amžinai ir tai suprantu. Esu laimingas – krepšinyje praleidau daug nuostabių metų, sutikau daug puikių žmonių. 

Esu sveikas, žinoma, kiek tai įmanoma po dvidešimties metų profesionaliame sporte, – juokėsi Popovičius. – Nesigailiu absoliučiai nieko.“

Svarbiausia – šeima

Popovičius Ispanijoje praleido paskutiniuosius ketverius savo profesionalo karjeros metus. Žvelgiant į jo statistiką nebūtų keista, jei jis čia būtų likęs dar bent porai sezonų.

Visgi gynėjo sprendimas baigti karjerą nebuvo susijęs nei su jo rezultatais, nei apskritai su krepšiniu.

Kroatui paprasčiausiai pasidarė per sunku būti toli nuo šeimos, kuri gyvena jo gimtinėje ir nuolat blaškosi tarp kelių valstybių.

„Viskas gana paprasta – aš ir mano žmona nuo pat to laiko, kai gimė mūsų pirmagimis, nuolat blaškėmės. Tiesiog atėjo akimirka, kai turėjome nuspręsti, kur norime būti.

Nuolat keliauti pirmyn atgal nepatogu, o aš noriu praleisti daugiau laiko su savo šeima. Tai mano prioritetas“, – teigė krepšininkas.

Į Kroatiją grįšiantis Popovičius ne vieną kartą yra minėjęs, jog labai norėtų karjeros lapą užversti ten, kur ją ir pradėjo – „Zadar“ ekipoje.

Visgi gyvenimas susiklostė kitaip.

„Kartais žmonės tikisi, kad dabar, būdamas beveik 37-erių, aikštėje lakstysiu taip pat, kaip laksčiau būdamas 20-metis. Bet juks viskas keičiasi, fiziškai nebeturiu tiek jėgų. 

Be to, Zadaro klubas nebėra tokio lygio, kokio buvo anksčiau, tad taip ir nusprendžiau baigti karjerą Ispanijoje. Krepšinio pasaulis man buvo labai geras ir, kaip minėjau, nieko nesigailiu“, – kalbėjo Popovičius.

Nors skaičiuodamas paskutines profesionalaus žaidėjo dienas gynėjas pabrėžia neliūdintis, neabejoja – tuštuma jausis.

Kaip ne vienas karjerą baigęs krepšininkas yra sakęs, ji labiausiai pasijaučia po kurio laiko.

„Aš kol kas net nelabai suvokiu to, kad netrukus žaisiu paskutines rungtynes savo karjeroje. Gal ir norėčiau rungtyniauti dar vienerius ar dvejus metus, tačiau, kaip ir sakiau, mano vaikai bei žmona nenusipelno būti atskirti nuo manęs. 

Žinoma, sprendimas nėra lengvas, bet neabejoju, jog teisingas. Tikriausiai lapkritį ar gruodį ateis sunkios akimirkos, juk vis tiek per tiek metų pripratau prieš krepšinio rutinos. Nostalgija jausis“, – pripažino Popovičius.

Širdyje liks trys klubai

Patyrusio gynėjo titulus skaičiuoti tikrai nelengva – jis dukart tapo Europos taurės čempionu, yra laimėjęs Adrijos, Kroatijos lygas, turi keturis LKL nugalėtojo žiedus.

Šalia šių apdovanojimų galima įrašyti ir asmeninius, tarp kurių yra Adrijos čempionato finalų bei Europos taurės MVP titulai.

Nors Popovičius šiuos pasiekimus pademonstravo su skirtingomis komandomis, ypatingą vietą jo gyvenime užima trys klubai. 

„Tai „Montakit“, „Žalgiris“ ir „Zadar“, – nedvejojo krepšininkas.

Ispanijos klubas Popovičiui artimas tapo ne tik dėl to, kad čia jis ramiai galėjo praleisti paskutinius karjeros metus, bet ir dėl išskirtinės atmosferos.

„Tai mano paskutiniesiems karjeros metams buvo tobula vieta. Nors žaidžiau didesniuose klubuose, ši komanda pastaruoju metu smarkiai patobulėjo. 

Žinojau, kad čia nelaimėsiu didelių titulų, bet komandoje jaučiausi tiesiog puikiai“, – pasakojo gynėjas.

„Zadar“ komandos paslaptis paprasta – čia Popovičius pradėjo savo profesionalo karjerą, o ir žaisti gimtajame mieste jam buvo neeilinė patirtis.

Trijulėje aukščiausiai rikiuojasi „Žalgiris“. Apie Popo meilę Kauno komandai ilgai kalbėti nereikia – gynėjas tai deklaruodavo kone kiekviename interviu.

2006-2008 ir 2011-2013 metų sezonais čia rungtyniavusį Popovičių „Žalgirio“ sirgaliai tiesiog dievino, o jis dievino juos.

Be to, čia pirmuosius gyvenimo metus praleido žaidėjo sūnus.

„Žalgiris“ yra didelė nedidelio miesto komanda su ypatingais sirgaliais ir didele aistra. Visa šalis gyvena krepšiniu, tad jaučiausi tarsi futbolo žvaigždė futbolo šalyje.

Žmonės juk mato, kada žaidėjas iš tiesų rungtyniauja su didele aistra, o aš krepšinį visada nuoširdžiai mylėjau. 

Mano mama, tėtis, senelė žaidė krepšinį, tad jis tiesiog yra mano kraujyje. Natūralu, kad atvykus į krepšiniu gyvenančią šalį, man tai buvo tobula vieta“, – sakė Popovičius.

Paradoksalu, tačiau kroatui mintyse kur kas mažiau įstrigs metai, kuriuos jis praleido garsesniuose klubuose.

„Aišku, negaliu pamiršti ir Kazanės „Unics“ ar Maskvos srities „Chimki“, bet tai nebuvo taip ypatinga. 

Stambulo „Anadolu Efes“ klube nesijaučiau blogai, ten laimėjome Turkijos taurę, bet glaudesnio ryšio taip pat neužmezgiau. „Valencia“ ir „Cibona“ klubuose, palyginus, buvau trumpokai“, – teigė žaidėjas.

Pilkas atsisveikinimas

Nors Popovičius „Žalgiryje“ praleido neeilinius savo karjeros metus, jo atsisveikinimas su klubu nebuvo pats maloniausias.

2013 metais ekipos situacija buvo ypač sudėtinga, slėgė Vladimiro Romanovo eros pasekmės ir finansinės skolos.

„Kiek vadovų per tuos metus buvo „Žalgiryje“ – Arvydas Sabonis, Paulius Motiejūnas, Ginas Rutkauskas, Vladimiras Romanovas... Nebuvo lengva“, – prisiminė Popovičius.

Po chaotiško 2012-2013 m. sezono kroatas atsidūrė tarp žadėtų atlyginimų nesulaukusių krepšininkų, o dėl to jam prieš mylimą klubą netgi teko stoti FIBA arbitražo teisme.

Nuotr. BasketNews.lt/V.Mikaitis

Šis buvo palankus žaidėjui ir jam priteisė 300 tūkst. eurų nesumokėto atlyginimo bei dar 100 tūkst. eurų skyrė jo atstovams.

„Tai buvo sunkus metas. Nežinojau, kas bus su komanda, vyravo visiškas chaosas. Aš buvau sąžiningas, norėjau išsiaiškinti, kaip su finansais bus toliau, bet niekas nieko nesakė. 

Garantijų nebuvo ir turėjau kreiptis į teismą. Emocinis ryšys yra viena, bet mes, žaidėjai, esame profesionalai, turime šeimas“, – kalbėjo Popovičius.

Nors gynėjas ir nelabai mėgsta kalbėti apie pilkus „Žalgirio“ metus, paklaustas, ar Romanovas buvo keisčiausias žmogus, kokį jam teko sutikti, Popovičius nusijuokė.

„Be jokių abejonių. Net nenoriu daug apie jį kalbėti. Pavyzdžiui, jis žaidėjus kaltindavo specialiai pralaiminėjant rungtynes. 

Treneris Aleksandras Trifunovičius žino, kad Romanovas vieną kartą užsipuolė Dainių Šalengą ir mane dėl neva sutartų mačų. 

Tą akimirką norėjau tiesiog palikti komandą. Nors per savo gyvenimą mačiau visko, toks klubo savininkas buvo visai kitas lygis“, – šypsojosi krepšininkas.

Nuo krepšinio nenutols

Nepaisant to, kad „Žalgirį“ paliko jaus seniai, Popovičius nuolat palaiko kontaktą su buvusiais komandos draugais.

Su kai kuriais jam dar teko susidurti aikštėje, su kai kuriais – socialiniuose tinkluose.

„Daugiausiai pabendrauju su savo senu bičiuliu Mantu (Kalniečiu), kartais susirašome ir su Jankiu bei Mačiuliu. Juk pasaulis labai mažas.

Esu tikrai laimingas matydamas, kokius sėkmingus metus „Žalgiris“ dabar išgyvena, tai tikrai yra ypatingas klubas“, – sakė Popovičius. 

Nuotr. BasketNews.lt/V.Mikaitis

Tiesa, karščiausias Lietuvos krepšinio naujienas kroatas sužino ir iš kitos barikadų pusės – Vilniaus „Ryte“ žaidžia jo geras draugas Rokas Stipčevičius.

Ketveriais metais už Popovičių jaunesnis Rokas ne kartą minėjo, jog juos sieja broliškas ryšys.

Net ir sezono metu gynėjai randa laiko bent kartą per savaitę susiskambinti ir išsipasakoti vienas kitam.

Kartais bičiuliai mėgsta ir draugiškai paerzinti vienas kitą.

„Prieš (Karaliaus Mindaugo) taurės turnyrą Rokui sakiau, kad jis neturi jokių šansų nugalėti finale. Bet jis kaip tik įkvėpė savo komandą ir laimėjo trofėjų. 

Aišku, džiaugiausi dėl draugo, bet vis tiek buvau už „Žalgirį“. Tiesą sakant, prieš finalą Rokui linkėjau, kad pagerintų visus asmeninius rekordus, bet pralaimėtų“, – juokėsi Popovičius.

Nors nuo šiol Popas Stipčevičiui neberaportuos savo pasiekimų aikštėje, krepšinis ir toliau liks tarp pagrindinių jų pokalbių temų.

Vos paskelbęs apie karjeros pabaigą, Popovičius jau mąsto apie savo tolesnį kelią ir nuo krepšinio žada nepabėgti.

„Norėčiau likti krepšinyje – gal kaip treneris, gal kaip agentas. Ispanijoje noriu išsilaikyti trenerio licenciją, gal ir savo agentūroje pradėti aktyviau darbuotis. 

Žinau, kad niekas neatstos žaidimo aikštėje, bet tikiuosi toliau daryti tai, kas man patinka“, – apibendrino jis.





Rodyti komentarus

Komentarai

Antanas
per ta al.kasa pravariau 1000 eur
2019-05-27
Atsakyti
G
tik kodėl Unics, Khimki ar Efes yra garsesni uklubei nei Žalgiris pasak straipsnio autoriaus? Turtingesni - taip, bet istorinių pasiekimų neturi nei pusės tiek.
2019-05-26
+2
Atsakyti
Marko
Popo popo hey hey!
2019-05-26
+3
Atsakyti
Norite surasti moterį vienai nakčiai? Sveiki atvykę į >>>>> www.Sexcoss.Com
2019-05-19
-2
Atsakyti
tomas
as kad ir esu homosexualus man labiausiai patinka Martynas Echodas ciulpia viska daro tas isdykelis
2019-05-18
-2
Atsakyti
tomas
simpatiskas
2019-05-18
-3
Atsakyti
Anonimas
Teismas del pinigu, ka turejo paaukot Romanovui...Bet jis isskirtinis...kovotojas... viena labiausiai isiminusi persona. maziau duomenu bet kovotojo sirdis didele.
2019-05-18
+17
Atsakyti
kunigas
Zaidejas mylejo zalgiri, sirgaliai mylejo ji, bet klubo pasiekimai buvo menki, gaila.
2019-05-18
-3
Atsakyti
Bobby Firmino
sitas ant tiek mylejo zalgiri kad net padave i teisma, kai komandai finansiskai buvo labai blogai.
2019-05-18
-36
Atsakyti
Šlangdongas
Viskas gerai. Nereikia maišyti emocijų su labai reikšminga žmogui pajamų suma. Tai yra visiškai normalus verslo sprendimas; yra visiškai nenormalu, kai ari, ari ir negauni sutartų pinigų. Profesionalus klubas – tai verslas, o ne labdaringa veikla. Nemokus – užsikalk langus.

O tu ką tikiesi, kad žaidėjai paduoda į teismą dėl pinigų, kai komandai būna viskas SUPER? :D Ne, teismai visada ateina tada, kai ir taip būna šikna.
2019-05-18
+33
Atsakyti
Panele Ivaskaite,
leiskit Jusu paklausti,kuris gi cia klubas garsesnis uz Zalgiri? Unics,Khimki,Efes,Valencia? Na dar Cibona pagal istoriskuma,garsuma lygiaverciai.Visi kiti,isskyrus Valencia,nauji piniguociu projektai su menka sirgaliu baze.Su pasakymu turtingesniuose sutikciau.
2019-05-18
+30
Atsakyti
Žalias
Marko 4 ever in greens harts! #zaliabalta
2019-05-18
+17
Atsakyti
one more time!
Maaarkooo Po-po-vic !!!
2019-05-18
+29
Atsakyti

Rašyti komentarą

Vardas:      
  Iš viso: 13

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.