Po pralaimėjimo antrajame Lietuvos krepšinio lygos serijos mače Rokas Stipčevičius sostinės „Siemens“ arenos koridoriuose paleido garsią kroatiškų keiksmų tiradą. Vilniaus „Ryto“ gynėjui labai nepatiko tai, kaip jo komanda atrodė aikštėje.
Fotogalerija
„Rytas“ namuose ir vėl neturėjo jokių vilčių prieš Kauno „Žalgirį“, bei turėjo pripažinti pralaimėjimą 67:85.
Stipčevičius šioje dvikovoje, kaip ir visa komanda, buvo blankokas ir per šešiolika minučių sukrapštė tik du taškelius.
„Žinote, kas dieną nežaidžiame finalų. Tokie dalykai išsprūsta, – paklaustas apie savo tiradą, šyptelėjo gynėjas. – Kiek pasikarščiavau, bet tai natūralu.“
– Kas aikštėje šiandien labiausiai nesisekė? – „BasketNews.lt“ paklausė Stipčevičiaus.
– Tų dalykų tikrai buvo ne vienas. Gal išskirčiau tai, kad varžovai buvo kur kas labiau susikaupę, mes padarėme individualių klaidų, ypač gynyboje.
O „Žalgiris“ yra labai aukšto lygio komanda ir baudžia už kiekvieną suklupimą. Jei nori su jais žaisti, privalai demonstruoti didžiausias pastangas tiek puolime, tiek gynyboje. Turime būti geresni, nei buvome šiandien.
– Kokios buvo tos pagrindinės klaidos gynyboje?
– Negaliu detalizuoti, tai mūsų taktiniai dalykai. Bet komandos viduje gerai žinome, kas tai per dalykai. Tiesiog turime ženkliai geriau laikytis žaidimo plano bei tiesiog susitelkti į tai, kas vyksta aikštėje. Net sunku paaiškinti, kodėl taip yra.
– Kiek komandai trūko čiurną susižeidusio D.J. Seeley?
– Žinoma, mums jo tikrai trūko, jis nuo pat sezono pradžios yra vienas svarbiausių mūsų žaidėjų. Ne tik kalbant apie krepšinį, bet ir rūbinėje. Aišku, tai ne pirmas kartas, kai šį sezoną turime bėdų dėl traumų, bet tokie dalykai išmuša iš ritmo.
Bet norėčiau pabrėžti, kad tai negali būti pasiteisinimas. Sezonas dar nėra baigtas. Mes tikrai nepasiduodame, vyksime į Kauną laimėti. Jei galvočiau kitaip, net nesėsčiau į autobusą.
– Ar siekti pergalės Kaune bus vienas sudėtingiausių jūsų sezono iššūkių?
– Taip, bet mes esame profesionalai. Jei su tuo negalime susitvarkyti, net neverta važiuoti į Kauną. Privalome lipti į autobusą pasiruošę kovai. Taktika ir gynyba yra viena, bet požiūris, kovingumas – visai kas kita. Turime eiti į aikštę kaip kariai.
