Leo Westermannas buvo vienas iš keturių Stambulo „Fenerbahče“ krepšininkų, kurie ketvirtadienio vakarą atėjo pamėtyti į krepšį „Ulker Sports“ arenoje, nors Turkijos ekipa nusprendė atšaukti vakarinę treniruotę tarp dviejų rungtynių dienų.
Turkijos krepšinio grandai buvo ką tik grįžę iš Tel Avivo, kur vakar nusileido „Maccabi“ komandai, o ryt vakare jų laukia „Žalgirio“ iššūkis.
Kartu su Westermannu arenoje mėtė tik „Fenerbahče“ jaunimas, tačiau tai stebinti neturėtų. Prancūzas vakar Tel Avive žaidė tik 6 minutes, o šį sezoną Eurolygoje apskritai jo aikštėje praleidžiamo laiko vidurkis siekia vos kiek mažiau nei 8 minutes.
Sunki sezono pradžia ne tik Leo, bet ir jo komanda, kuri Eurolygoje laimėjo vos kartą per penkis mačus.
„Galėtų būti geriau – mes ne itin gerai pradėjome sezoną, – po pamėtymo žurnalistams iš Lietuvos Stambulo arenoje kalbėjo Westermannas. – Aš prisitaikiau gerai, pažinojau komandos draugus, areną. Viskas gerai, išskyrus rezultatus.
Žinojau, kad čia pralaimėjimai nėra priimtini. Man tai iššūkis. Esu patenkintas čia būdamas, bet reikia daug dirbti, kad pasiektume savo tikslus.“
Jo išvykimas vasarą iš Kauno „Žalgirio“, su kuriuo turėjo kontraktą šiam sezonui, tapo viena didžiausių tarpsezonio staigmenų Lietuvoje.
27 metų gynėjas sako su skaudama širdimi palikęs Kauną ir iki šiol apie jį negalintis kalbėti nesusijaudinęs.
– Ar sunku buvo palikti Kauną? – žurnalistai paklausė Westermanno.
– Labai. Žmonės mano, kad buvo lengva išvykti, bet Kaunui jaučiu kai ką ypatingo. Netgi atvykti į „Fenerbahče“ nebuvo lengva, aš tikrai myliu Kauną. Nebūčiau vykęs niekur kitur, išskyrus čia. Aš vis dar truputį jaudinuosi, kai kalbu apie Kauną, nes galiu pasakyti tik gerus dalykus.
– Ar antrąjį kartą palikti Kauną buvo kitaip nei pirmąjį?
– Taip. Ir pirmą kartą buvo gerai, bet per antrąjį buvimą Kaune jutau kai ką ypatingo. Dėl istorijos, atvykau jau sezonui prasidėjus, jie man suteikė galimybę po traumos. Esu tikrai dėkingas Kauno žmonėms ir dėl to buvo išvykti sunkiau.
– Ar prieš priimdamas sprendimą persikelti čia, matėte kažkokių privalumų Kaune?
– Kaip ir sakiau, nebūčiau kėlęsis į jokią kitą komandą. Jaučiu, kad per paskutinius metus „Žalgiris“ tapo didžiųjų Europos komandų dalimi. Čia jaučiau, kad yra galimybė laimėti trofėjų. Svarbi dalis mano sprendimo buvo ir galimybė dirbti su Obradovičiumi, su tokiais žaidėjais kaip Vesely, Sloukas ir taip toliau. Tai buvo sunku, bet tuo pačiu esu labai laimingas čia būdamas.
–Yra daug dalykų. Negalima pamiršti to, kad esame jauna komanda, su trimis naujais žaidėjais. Jie visi yra labai svarbūs. Taip pat traumos – Vesely ir Lauvergne nėra pasiruošę šimtu procentų, Kaliničius tris savaites negalėjo žaisti. Mes stringame, todėl bus smagu žaisti namie. Per 9 rungtynes tik du kartus žaidėme namie. Tai sunkoka. Reikia tikėtis, kad dabar namie išsiaiškinsime, kaip reikia žaisti.
– Ar tai veikia komandą psichologiškai?
– Turime rasti būdą sužaisti, atrasti pasitikėjimą, sukurti komandoje atmosferą. Tai nėra lengva, bet dirbame, kad atsigautume. Žinome, kad kai pasieksime tokį lygį, kokio visi tikisi, mes galime pridaryti daug problemų kitiems.
– Šaro buvote treniruojamas dvejus metus, Željko – porą mėnesių. Ar galite šiuos trenerius palyginti?
– Yra panašumų, bet tuo pačiu yra daug skirtumų. Kiekvienas treneris turi savo krepšinio mąstymą ir to pritaikymą aikštėje. Ir taktiškai jie mato dalykus kitaip. Bet tai 50/50. Yra daug dalykų, ką galiu palyginti iš praėjusių metų su Šaru, bet tuo pačiu ir labai skiriasi. Gali lyginti, bet tuo pačiu ir negali.