Vilniaus „Ryto“ komanda vakar Europos taurės šeštajame ture antrą kartą šį sezoną įveikė Krasnodaro „Lokomotiv“ ir atgaivino viltis žengti į kitą etapą. Prieš tai vilniečiai buvo suklupę keturis sykius paeiliui, o per pirmąjį varžybų ratą iš trejų namų rungtynių laimėjo tik vienas.
Laimėjimas sostinės komandoje pakėlė nuotaikas, kurios kol kas buvo daugiau neigiamos nei teigiamos. Banguotas žaidimas ir komplektacijos darbai yra dažniausiai su „Rytu“ sezono pradžioje keliami klausimai.
„Ryto“ direktorius Rolandas Jarutis pozityviai žvelgia į krepšininkų atsidavimą aikštėje, tačiau išskiria dvi didžiausias problemas, pražudančias komandą lemiamu momentu – neatsikovotus kamuolius po savuoju krepšiu ir klaidas (vid. po 15,2 klaidos per mačą pirmajame rate).
Po vilniečių klaidų varžovai per penkis susitikimus vidutiniškai rinko po 21,6 taško. Daugiausiai – 31 tašką – atseikėjo Bursos „Tofaš, kuriai svečiuose buvo nusileista 81:91.
Jarutis taip pat neslepia, jog dedamų lūkesčių nepateisina legionieriai Terrellas Holloway (vid. 26,5 min., 10 tšk., 5,3 rez. perd.) ir Cameronas Bairstow (vid. 16 min., 6,2 tšk. ir 3,3 atk. kam.).
Trečiasis užsienietis, Pako Cruzas, per beveik 25 žaidimo minutes pelno po 12,3 taško, atkovoja po 3,2 kamuolio ir atlieka po 3,3 rezultatyvaus perdavimo.
Anot klubo direktoriaus, meksikietis rungtyniauja patenkinamai, bet likusių dviejų užsieniečių proveržio „Rytas“ laukia jau kiek per ilgai.
Apie sostinės komandos legionierius, „Ryto“ žaidimą, Detroito „Pistons“ prižiūrimą Deividą Sirvydį ir trenerį Dainių Adomaitį Jarutis plačiau bendravo su tinklalapiu „BasketNews.lt“.
– Europos taurėje po pirmojo rato jūsų rezultatas buvo 1-4 (pokalbis vyko prieš „Ryto“ pergalę Krasnodare). Kaip galėtumėte įvertinti pirmojo rato rezultatą? – tinklalapio „BasketNews.lt“ žurnalistas paklausė Jaručio.
– Rezultatas tikrai netenkina, ypač du pralaimėjimai namie: pirmoji nesėkmė Belgrado „Partizan“, kai abi komandos nerodė gražaus ir kokybiško žaidimo, bet klaidos ir neatkovoti kamuoliai – didžiausia priežastis, kuri (kamuoja) visą sezoną, kai atiduodama po 30 papildomų atakų. Mažiausiai po 15 klaidų ir po 15 varžovų atkovotų kamuolių po mūsų krepšiu – labai paprasta matematika. Kai suteikiama 30 ar kartais netgi 35 papildomos atakos, varžovas laimės rungtynes.
Kitas dalykas – klaidos, kurios viena kitai nėra lygios, kai kurios jų – vaikiškos. Sakykime, komanda suklydusi nespėja grįžti į gynybą ir gauname laisvus metimus iš po krepšio. Buvo lygiai tokia pati situacija tiek su Limožo CSP, tiek Turkijoje (su Bursos „Tofaš“). Yra daug vertintojų, kiekvienas turi savo nuomonę ir Lietuvoje, galvoju, daugelio žiūrovų ir sirgalių nuomonę reikia gerbti, nes tauta tikrai gerai išmano krepšinį ir jo niuansus. Bet skaudžiausia yra, jog dėl paprastų dalykų pralaimi rungtynes, kurias tu privalai ir, galų gale, turėtumei laimėti. Paleisti italus (Venecijos „Umana Reyer“ komandą) į priekį 20 taškų ir po to bandyti vytis, o kai pasiveji, vėl tos pačios klaidos – puolime gauti dvi baudas elementariai statant užtvarą ar neužbaigti atakos iš po krepšio. Yra tokių niuansų, kurių norėtųsi, kad tokiame lygmenyje nebūtų, nes iš tų detalių ir susideda pralaimėjimų priežastys.
– Tos detalės galbūt ir atspindi realias šios sudėties galimybes?
– Visada stovėsiu už tuos žaidėjus, kurie yra komandoje, visada jais tikėsiu ir puoselėsiu viltis. Mano didžiausias noras būtų, kad mūsų žaidėjai pradėtų teigiamai reaguoti į kritiką, kuri eina iš šono. Teigiamai, turiu omenyje, per savo ambicijas, kai tau iš visur skalambija ir sako, jog tu esi nieko gero. Kad biudžetas susitraukęs, o žaidėjai tik va tokie, o kokie tokie? Mano nuomone, jie yra pakankamai geri. LKL čempionate, būkime objektyvūs, Kauno („Žalgirio“) komandą paliekame kažkur priekyje, o visa kita, kaip ir neblogai, pats rezultatas. Pergalės, kurias turėjome pasiimti, galvoju, turėjo būti kur kas didesniu skirtumu. Ir vėl klaidos, neatkovoti kamuoliai, galbūt kartais atsipalaidavimas, kai komanda išsiveržia 15 taškų persvara.
Padaryk 20-25 taškų pranašumą, eik sėskis ant suolo ir tegul tas rungtynes užbaiginėja jaunimas. Tada visi sakys, kaip jaunimas yra integruojamas į komandą, o ne tai, kad ateini ir žaidi kelių taškelių rungtynes. Norėčiau, kad žaidėjai turėtų kur kas daugiau ambicijų, kad kritika, tos įžvalgos iššauktų žaidėjų ambicijas. Kodėl jūs prasti? Jūs nesate prasti, įrodykite tai visiems. Galų gale, tiems, kas yra nusiteikęs negatyviai, bet tuo pačiu ir pats sau. LKL komandos yra gan pajėgios, čempionatas gan įdomus. Tikrai būtų noras, kad praraja tarp „Ryto“ ir „Žalgirio“ būtų kur kas mažesnė, bet būkime objektyvūs šiai dienai.
– Bet žaidėjai galbūt kaip tik nepajėgia susitvarkyti su spaudimu iš šalies, ką parodė pirma rungtynių pusė su Venecijos ekipa, kai Adomaitis teigė neatpažinęs savo auklėtinių. Kaip, jūsų akimis, krepšininkai priėmė tą įtampą?
– Žaidi namie, ypač savo sirgalių akivaizdoje, ir žinant, kad būtent italų komandos neturi to kietumo, jos – minkštos, toks yra italų krepšinis. Kokia gali būti įtampa? Išeik ir pradėk fizinį, kontaktinį žaidimą nuo pirmos minutės. Niekas nesako, kad viskas turi sukristi, kad turi idealiai išpildyti (planą). Bet tu pradėk nuo gynybos ir fiziškumo. Pas tave į namus atvažiavo italų komanda.
– Mano nuomone, jie tikrai nepateisina. Tiek (Terrellas) Holloway, tiek (Cameronas) Bairstow nepateisina lūkesčių, kurie buvo į juos dėti. Iš jų norėtųsi kur kas solidesnio ir komandai naudingesnio žaidimo. Jie turi ateiti, padaryti savo darbą ir stebėti, kaip toliau rungtynes veda jaunesni komandos žaidėjai. Mes jau pakankamai laiko laukiame, kaip jiems čia seksis. (Pako) Cruzas turi kitą problemą. Sezoną pradėjo tikrai labai solidžiai, bet atvykus šeimos nariams, kas yra džiugu ir ta emocijai tikrai turėtų būti gera, turbūt nėra paprasta. Jo sportinė forma kažkiek „sėstelėjo“, bet juo esame patenkinti.
Laukiame solidesnio žaidimo iš Holloway. Tikiuosi, kad jis pagaliau įeis į tą formą. Jie turbūt dviese su Arnu (Butkevičiumi) turi tokią pat bėdą, kad po sportavimo visą vasarą ateina „sėdimas“. Krūviai yra dideli, ne veltui per trumpą pertrauką komandai suteikėme galimybę (persikrauti) Birštone, kad krepšininkai truputį atstatytų jėgas, pakeistų aplinką ir kad su naujomis ambicijos toliau bandytų kabintis.
– Ar esate patenkintas tuo, kiek jaunimas šį sezoną gauna šansų?
– Daugiau ar mažiau jaunimas yra įtraukinėjamas. Be abejo, norėtųsi, kad jis įsitrauktų kur kas efektyviau ir kad jų minučių skaičius būtų didesnis. Bet, galvoju, treneris mato, kaip jie dirba per treniruotes, kaip jie dirba rungtynių metu ir kokius signalus siunčia treneriams. Jeigu jie gautą laiką išnaudoja produktyviai, duoda komandai stabilų rezultatą ir nebūna taip, jog įėjus jaunesniems žaidėjams rezultatas eina žemyn, tai jie gaus savo šansus. Dar yra tik sezono pradžia, LKL dar laukia daug rungtynių. Europos taurė įpusėjo, bet, būkime objektyvūs, jų dar laukia nemažas kiekis minučių.
– „Ryte“ dar sezonui su Detroito „Pistons“ priežiūra liko Deividas Sirvydis. Kiek jie yra patenkinti jo gaunamais šansais Vilniuje?
– Reikėtų pačiam Deiviui užduoti klausimą, ar jis yra patenkintas savo progresu. Kad jam treneris suteikia ir minutes, ir galimybes, tai yra faktas. Prie viso to, kad Sirvydis yra stebimas ir prižiūrimas „Pistons“ komandos, jis turėtų įdėti kur kas daugiau individualaus darbo ir noro, jeigu jo planuose yra ta kelrodė žvaigždė – NBA. Ne tik, kad mes („Rytas) ar Detroitas turi padėti, bet, visų pirma, jis sau turi padėti. Jis yra tikrai geras ir talentingas vyrukas, gerai dirbantis, bet papildomas individualus darbas meistriškumo augimui būtų didžiulė nauda ir didesnis progresas jam pačiam.
– Vilniuje lankėsi „Pistons“ atstovai. Kokį įspūdį paliko jų vizitas?
– Jie tikrai patenkinti tuo, ką pamatė, yra visos sąlygos sportavimui ir tobulėjimui, papildomas darbas su fizinio parengimo treneriais. Turbūt pats Deivis turėtų sau padėti. Jis tikrai gerai dirba, matosi progresas, ypač gynyboje, jog yra sutvirtėjęs fiziškai ir pasitikėjimo prasme, bet vien to nepakanka. Jam dar reikia nemažai padirbėti, kad atsidurtų stipriausioje lygoje, kur žaidžia talentingiausi ir geriausi krepšininkai.
– Koks yra tolimesnis planas su juo? Ar po sezono planuojamas jo persikėlimas už Atlanto?
– Viskas yra jo rankose. Jeigu jis atitiks tą lygį ir progresuos, aš jau nebekalbu apie norą ir ambicijų turėjimą būti ten, jis kryptingai tuo keliu eina, tai palinkėčiau, kad jau kitą vasarą jo svajonės išsipildytų.
– Hipotetinė situacija. „Rytas“ baigia pasirodymą pirmajame Europos taurės etape, ar tada galime sulaukti sudėties permainų? Galbūt bus atsisveikinta net su tais pačiais legionieriais?
– Visko galima laukti. Dabar nenorėčiau daryti skubotų išvadų, nes dar tiek su prancūzais (Limožo CSP), tiek su turkais (Bursos „Tofaš“) žaisime namie. Aišku, bus labai sudėtinga ir situacija yra tikrai nepavydėtina. Bet reikia eiti žaisti ir kovoti, o laikas parodys, kokios korekcijos, ar tai sudėtyje, bus įneštos. Čia tik laiko klausimas.
– Už komandos rezultatus pirmiausiai yra kritikuojamas treneris Adomaitis. Kokia yra klubo pozicija esamų rezultatų atžvilgiu ir kiek esate patenkintas trenerio darbu?
– Grįžęs iš rinktinės, ir dar netgi būnant joje, treneris skyrė tikrai nemažai dėmesio komandai per savo asistentus. Adomaitis yra pasinėręs į komandą ir galvoju, kad tas rezultatas (Europos taurėje) irgi netenkina trenerių. Turime tikrai gerą trenerį, tos visos kalbos ir panašiai… Reikėtų susikoncentruoti (ypač mums klube) į darbą. Mažiau kalbų, daugiau darbų ir reikia stengtis gerinti žaidimą. Treneris dirba, bet daug kas sako „su tokia sudėtimi“. Aš galvoju, kad sudėtis yra tikrai pakankamai gera. Mažiau pasiteisinimų ieškojimo, einame, dirbame ir viskas.
Paremkite BasketNews ir naršykite be reklamų.
