Kauno „Žalgiris“ 2020-uosius pradėjo pergalingai bei nutraukdami 6 pralaimėjimų iš eilės seriją namuose.
Žalgiriečiai namuose 73:68 palaužė Tel Avivo „Maccabi“ bei pasiekė jau antrąją pergalę paeiliui. Tai – pirmoji „Žalgirio“ pergalinga serija šį sezoną Eurolygoje.
Vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius, kaip ir įprasta, dėkojo sirgaliams bei įvertino pirmąją Eurolygos sezono pusę.
„Labai sunku pradėti nuo kažko kitų, nei pasveikinant „Žalgirio“ fanus su Naujausiais metais ir padėkojant už įspūdingą palaikymą. Yra kažkas nuostabaus, kad tie bilietai išperkami likus mėnesiui iki mačo. Malonu, kad galbūt iš užsienio sugrįžusiems lietuviams gavosi šventė.
Kas dėl krepšinio... Labai keistos rungtynės, bet galbūt, gerai, nes, kaip ir matėte aikštelėje, nebuvo labai daug gero krepšinio, bet itin svarbu laimėti tokias Eurolygos rungtynes. Užsikabinome už kažkokio šanso, kurį „Maccabi“ mums davė ir juo pasinaudojome. Kažkiek keista, kad taip išėjome ir pralaimėjome kiekvieną 50/50 kamuolį, visur vėlavome, visur pažeidinėjome komandines taisykles, bet yra kaip yra ir už viską svarbiau tas taškelis. Toliau stengsimės kantriai dirbti“, – po rungtynių sakė Jasikevičius.
– Kiek buvo svarbi Riverso gynyba, kuomet pavyko spurtuoti trečiajame kėlinyje?
– Nemanau, kad buvo labai svarbu. Atradome ramybę, lyderį puolime, kuris pataikė ir pradėjo organizuoti žaidimą. Luko toks kėlinys įžiebė mums viltį. Toliau patys žinote, kaip mums svarbu organizuoti žaidimą, suprasti gynybos sistemas. Mes to nesuprantame.
Dar tikrai nesuprantame, kad „Maccabi“ žaidėjai pradėjo keistis pačioje pirminėje fazėje ir reikia nutraukti derinius, eiti su mažu žaidėju arčiau krepšio ir pabandyti nubausti ten. Jeigu priimi kamuolį arčiau krepšio, ateina dvigubinimas, kuris pas „Maccabi“ visada yra toks pats.
Po Luko tritaškio atrodė, kad perlaužėme rungtynes, bet sekė labai grubios gynybinės klaidos, po kurių „Maccabi“ grįžo į rungtynes. Pats svarbiausias dalykas, kad tai buvo niekieno rungtynės ir mes jas pagaliau laimėjome.
– Ar Lekavičius kažką pakeitė po pertraukos?
– Visi (įžaidėjai) žaidė neagresyviai. Įžaidėjai pirmą pusę buvo tikrai prasti. Neįvesdavome kamuolių, o nuo to komandai yra tikrai sunkiau. Antrą rungtynių pusę radome ne tik įžaidėją, bet ir lyderį, kurio mums šiemet trūksta. Man iš trenerio pusės, kad užsikabintume ant kažko, lieka tik šaukti žmogui derinius, nes jauti, kas jis yra karštas, pasiruošęs tempti komandą. Smagu, kad atsirado Lukas.
– Kiek keitė žaidimo planą „Maccabi“ traumos?
– Nekeitė. Daugiau mažiau žinojome.
– Kaip įvertintumėte pirmąją Eurolygos sezono pusę?
– Turbūt suprantate, kad tai buvo absoliučiai neišnaudotų šansų ratas. Atrodo, tiek galimybių užsikabinti ir būti labai aukštai lentelėje, bet iš kitos pusės esame jauna komanda. Momentais esame labai labai vaikiški. Buvo galimybių užsikabinti į pačias aukščiausias vietas lentelėje. Pats krepšinis, galbūt, ir yra toks, kaip ir su daug jaunų žaidėjų – labai jau į viršų, į apačią. Labai sudėtinga tai kontroliuoti. Kažkiek tai yra logiška, bet nuo to nėra lengviau.
Kažkiek pradėjome pataikyti, galų gale. Nežinau, ar 7/21 su tiek laisvų metimų yra gerai, bet šiandienai to užteko. Tai yra neišnaudotų galimybių ratas ir norėčiau, kad visi toliau gerintų žaidimą bei eitume iš rungtynių į rungtynes ir išliktume visose kovose bei suteiktume kuo daugiau šansų į pergales. Daugiau prašyti nelabai ir gali.
– Kur daugiausiai tikitės rezervo?
– Daugiausiai tikiuosi suaugimo, kaip žmonių. Esame labai vaikiški, mums reikia daugiau brandos. Galbūt, nelabai įdomu, bet kai ateini į rūbinę, o Tomas Masiulis pasako (kuris rašo, kiek mes praleidžiame iš kokių situacijų taškų), kad šiandien iš 68 taškų mes praleidome 51 tašką grynai dėl savo klaidų... Čia yra kažkokia nesąmonė.
Nesakau, kad jie įmestų 17, bet tu 51 kažkur nuimi pirminėje stadijoje, ką esi akcentavęs ir taip toliau. Čia yra vienos iš prasčiausių rungtynių, kiek mes rašome tuos dalykus. 51 iš 68 po mūsų klaidų. Ir tų klaidų bus, nes varžovas žaidžia greitai, kartais nespėji reaguoti, bet 51 iš 68. Eurolygoje laimėti su tokiu dalyku... Ačiū Dievui, paimame tašką, einame namo.
– Ar tokios pergalės augina komandos charakterį?
– Manau, kad taip. Kiekvienos rungtynės mus augina, nes mums reikia praeiti šituos dalykus. Esame žiauriai jauni, mums reikia šitą praeiti ir išlipti iš tikrai didelio purvo. Kuo daugiau išlipsime iš to purvo, tuo bus lengviau kitą kartą. Ir tai daug prideda augimo procese. Labai smagu, kad jauna komanda gali paimti pergalę žaidžiant tikrai blogai. Čia tikrai labai pozityvu.