Antrąjį sezoną „Ryte“ uždaręs Adomaitis – apie įveiktus iššūkius, priešiškus sirgalius ir santykį su Šaru

Lukas Malinauskas
„BasketNews.lt“
2020-03-15 14:01
Nuotr.: SIPA – Scanpix
Nuotr. SIPA – Scanpix

Dvejus skirtingus metus Vilniaus „Ryte“ išgyvenęs Dainius Adomaitis nesitikėjo, jog sugrįžimas į sostinės klubą pateiks tiek daug iššūkių.

2018-ųjų vasarą komandos vairą perėmęs specialistas kartu su klubo vadovais projektavo kylančio klubo viziją, kuri, kaip parodė laikas, tik bliūško sulig kiekvienu sezonu. 

Kasmet plonėjusi „Ryto“ piniginė privertė štabą slopinti ambicijas buriant komandos sudėtį, tačiau jai keliami tikslai beveik nekito. Galiausiai jie buvo netgi viršyti.

Jaunatviško maksimalizmo ir trykštančio noro vedama Adomaičio kariauna 2019-ais iškovojo Karaliaus Mindaugo taurę ir po septynerių metų pateko tarp aštuonių stipriausių Europos taurėje. 

Šiemet su dar labiau susitraukusiu biudžetu, didžiąją sezono dalį griaudėjant žaibams vadovybėje ir žaidėjams nuolatos kenčiant nuo sveikatos problemų, „Rytas“ buvo arti patekimo į Europos taurės atkrintamąsias varžybas.

Vietiniame fronte iškovota antra vieta KMT turnyre ir sidabras LKL čempionate, po lygos sprendimo nutraukti sezoną dėl koronaviruso pandemijos.

Kita „Ryto“ pergalė – europinėje arenoje ir karštuose LKL mačuose pamokas besirinkęs jaunimas, kuris yra bene pagrindinis Vilniaus klubo šviesulys miglotoje komandos ateityje.

Apie išbandymų kupinus metus, „Rytą“ nurašiusius skeptikus, sudėties rizikas, santykį su Šarūnu Jasikevičiumi ir net asmeniškai savo nuomonę peršančius sirgalius tinklalapis „BasketNews.lt“ kalbėjosi su Adomaičiu. Šis pokalbis vyko dar prieš lygai priimant sprendimą nutraukti šio sezono pirmenybes.

– Kiek yra sunku laviruoti tarp jaunimui suteikiamų minučių ir rezultato siekimo? – tinklalapis „BasketNews.lt“ paklausė Adomaičio.
– Tai – sunkiausias procesas. Vienas dalykas – duoti jauniems krepšininkams žaisti ir tu turi būti susitaikęs, kad jie vis dėlto turi suklysti savo kartus. Jie turi praeiti visą procesą ir semtis patirties. Kitas dalykas – rezultatas. Niekas nesupras mūsų, jei mes remsimės jaunimu, juos apšaudysime, kad jie įgautų patirties, bet mes visą laiką pralaiminėsime rungtynes. Arba tai netekins komandos vadovybės. Komandos vadovai gali išreikšti norą (duoti daugiau šansų jaunimui), bet juk vis tiek iš trenerių ir komandos yra reikalaujama rezultato. Turi būti protingas balansas, o už visą procesą, aišku, yra atsakingas treneris.

– Jaunimas nevengia reikšti emocijų, taip pat trykšta noru įrodyti savo galimybes aikštelėje. Kiek tenka tramdyti besiliejančias emocijas ir norą? 
– Labai puikiai pavyksta. Esu labai patenkintas ir jaunimu, ir visų žaidėjų darbu, požiūriu į krepšinį ir komandos procesą. Man labai tas patinka, o jaunatviškas maksimalizmas yra normalu. Faktas, kad trenerio darbas yra reikalauti, jog jie būtų maksimaliai susikaupę, kad jie maksimaliai išnaudotų savo minutes. Tik taip jie gali tobulėti greičiau, nes jeigu jie pasiduos emocijoms, tai jos labai greitai nuves juos ne ten, kur reikia. Kitas dalykas, jauni žaidėjai per tas emocijas padaro neapgalvotų sprendimų, kurie gali kainuoti, tarkime, sveikatos problemas. Emocijos yra labai gerai, bet jie privalo išmokti jas kontroliuoti. Reiškiami gestai, judesiai, džiaugsmas po gerų momentų – sporto dalis.

Nuotr. BNS

– Kaip „Rytas“ individualiai dirba su jaunaisiais žaidėjais?
– Turime individualius pokalbius, treneriai daug dirba su žaidėjais individualiai prieš bendras treniruotes ir po jų. Gerinami individualūs judesiai, analizuojama vaizdo medžiaga tiek iš filmuojamų treniruočių, tiek iš rungtynių. Ypač kai vyksta individualus darbas treniruotėse, gali pamatyti neteisingus dalykus, kuriuos dabar yra laikas taisyti. Žaidėjai informaciją savinasi labai gerai, jie supranta, kad mes tai darome norėdami jiems padėti. Mes norime, jog jie žaistų kuo aukštesniame lygyje, kad turėtų kuo geresnius kontraktus ir kuo geresnes karjeras. Tai – mūsų pareiga, ir mes turime būti tie žmonės, kurie padeda. 

– Pasibaigus Europos taurės sezonui užsiminėte apie skeptikus, anksčiau laiko nurašiusius komandą. Kiek tos kalbos veikė komandą?
– Aš tokius dalykus stengiuosi išnaudoti kaip papildomą motyvaciją žaidėjams. Sporte nėra nieko geriau ir fainiau nei paneigti prognozes. Jeigu kažkas sako, kad tu negali to padaryti, tu turi užsispirti ir padaryti. Tada tu įrodai, kad yra šitaip. Nereikia nei rėkauti, nei kažko sakyti, paprasčiausiai, turi tyliai, sunkiai dirbti, eiti tuo keliu, kuriuo tu žinai ir tiki, ir po to rezultatas tegul kalba pats už save. 

– Bet papildomas spaudimas dėl to yra?
– Manau, kad ne spaudimas, o daugiau duoda motyvacijos. Dabar po fakto jau gali daug kalbėti. Sezono pradžioje mes turėjome labai daug klaustukų, buvo neaiškių situacijų ir su žaidėjais, ir su pačia komanda. Faktas, kad tai nebuvo lengva situacija likus 10 dienų iki pirmųjų rungtynių Europos taurėje, tik visi tai jau yra pamiršę. Buvo nelengva situacija laimėjus pirmąsias rungtynes ir po to pralaimėjus kelias iš eilės (buvo pralaimėta keturis kartus iš eilės, – aut. past.). Po pergalės pirmose rungtynėse prieš Krasnodaro „Lokomotiv“ teko girdėti tokias kalbas, kad „dabar žaidžia antrą mačą ir jeigu laimi prieš Limožo CSP, tai jau patenka į kitą etapą“. Man truputį juokinga ir aš tikrai net neklausau tokių žmonių prognozių, kai taip pat po vienų pralaimėtų rungtynių sako, kad jau turbūt nebepateksime į kitą etapą. Paprasčiausiai nėra rimta. Žmonės, žurnalistai, pasikviesti ekspertai turi suprasti, kad jie formuoja nuomonę, ir tokie jų pasisvaidymai… Mums tai yra juokinga.

– Kokie buvo tie klaustukai prieš sezono pradžią?
– Komanda – nauja, pagrindiniai kūrėjai – nauji: tiek Terrellui Holloway, tiek Doviui Bičkauskiui tai buvo pirmasis sezonas Europos taurėje. Pirmas sezonas komandoje, kurioje spaudžiama dėl rezultato, kiekvienos rungtynės – labai svarbios. Europos taurė vis tiek yra gan trumpas turnyras, todėl kiekvienų rungtynių vertė yra didelė. Treneris spaudžia, reikalauja, kad dabar bus svarbiausios sezono rungtynės, o po to kitos vėl yra svarbiausios. Sukomplektavus naują komandą, pradžioje visada būna nemažai klausimų, nes nebūna pereita per kritines situacijas. Taip pat buvo planuota, kad kai kurių žaidėjų vaidmenys bus kitokie, bet staiga prieš sezoną tos rolės privalėjo pasikeisti: jie turėjo būti geri savo rolės žaidėjai, tačiau jie privalėjo tapti lyderiais ir jais tapo. 

– Kurios sudėties rizikos nepasiteisino, o kurios viršijo lūkesčius?
– Tikrai buvo didelis klausimas dėl Holloway, nes tokiame lygyje jis nebuvo žaidęs. Jis rungtyniavo komandose, kur turėjo būti aiškus lyderis, išmesti daug metimų, pelnyti daug taškų ir jis labai gerai su tuo tvarkėsi. Praėjusį sezoną Holloway buvo rezultatyviausias Turkijos lygos žaidėjas, tai pasiekti nėra lengva, bet faktas, kad komanda nekovojo dėl čempionų titulo (Stambulo BB (6-22) užėmė 13-ą vietą, – aut. past.). Buvo klausimas, kaip mes galime pakeisti tą mentalitetą. Jis – fantastinis žmogus, bet jam reikėjo labai daug prisitaikyti prie visai kitokio krepšinio ir atmosferos. Ir jis tą padarė, nors tas procesas ir užtruko gan ilgai. Tiek jis, tiek mes tikrai buvome kantrūs, žiūrėjome vaizdo medžiagą, aiškinomės situacijas. Lyginant sezono pradžią ir dabar, tiek jis, tiek kiti žaidėjai yra padarę labai didelius žingsnius, jie yra visai kiti žaidėjai. 

Kalbant apie Cameroną Bairstow, su juo buvo dvi didžiausios bėdos: persikėlimas iš australų lygos, kur krepšinis yra tikrai kitoks, ir prisitaikymas prie europinio krepšinio vis dar vyko, taisyklių traktavimas yra visiškai kitoks, kitas dalykas – jo sveikatos problemos ir traumuotumas. Tempas buvo visiškai kitoks, viskas susideda į vieną katilą ir viena mikrotrauma vis tęsiasi. Gal ir mes privalėjome kitaip reaguoti į pirmas jo mikrotraumas, nes jis ėjo ir žaidė nekreipdamas dėmesio, dėl ko jo forma nebuvo geriausia, po to buvo rimtesnė trauma, tada iškrito iš rikiuotės, paskui dar kita trauma, to gero ritmo, galima sakyti, taip ir nepavyko pagauti. Atrodo, jau gerai treniruotėse ir rungtynėse, bet tada bam vėl trauma. 

– Praėjusį sezoną legionieriai buvo ryškios figūros: Chrisas Krameris užėmė kapitono pareigas, Arciomas Parachouskis – lyderis aikštėje, tačiau dabartiniai užsieniečiai atrodė tokie ramesni, tylesni. Kiek jų balsas buvo girdimas rūbinėje?
– Jeigu pažiūrėtume Holloway pirmas rungtynes ir dabar, pamatytumėte didelę jo transformaciją, kiek jis dabar šneka, kiek bendrauja su žaidėjais, ką daro aikštelėje – tai jau tikro įžaidėjo bruožai. Tą labai akcentavome, spaudėme ir pykomės. Įžaidėjas negali būti tas, kuris tylės, bus geras bičas. Terrellas – geras komandos draugas, rūbinėje vyravo fantastinė atmosfera, visi žaidėjai ne kartą minėjo. Camas darė savo darbą, kartais net ir per daug, ir pats turi savo rutinos elementų, kuriuos vykdo. Pako Cruzui turbūt buvo lengviausia, turi europinės patirties, žaidęs tame lygyje.

Nuotr. BNS

– Po KMT finalo jūs ir Šarūnas Jasikevičius pagarbiai atsiliepėte apie vienas kitą. Jasikevičius teigė, kad „Rytas“ negauna pagarbos, kokios yra nusipelnęs“, o jus įvardijo kaip „vienu geriausių Europos trenerių“. Kaip sureagavote į tai?
– Kiekvienam žmogui yra malonu, kai pasako gerą žodį, tai yra normalu, kad apima geras jausmas. Mes suprantame tuos niuansus, detales, kurių daug kas nesupranta ir nemato. Fainiai, malonu išgirsti tokius žodžius iš, manau, šiuo metu vieno geriausio Europos trenerių, o gal net ir geriausio. Kad įdomiausiai dirbančio, tai be konkurencijos. Man svarbu, kad tai yra lietuvis. Mes su Šaru turime labai ilgą istoriją (juokiasi), vienas kitą pažįstame labai ilgai, nuo jaunimo čempionatų, kuriuos esame kartu laimėję.

– Jūs ir Jasikevičius treniruojate komandas, tarp kurių yra didžiausia priešprieša, dėl to natūraliai yra priešinami ir jų strategai. Kokie yra jūsų asmeniniai santykiai?
– Išėję į aikštę mes galime perkąsti gerklę vienas kitam, kai vyksta rungtynės. Visko būna, ir apsižodžiuojame, tai yra normalu, nes aš ir jis norime laimėti. Kitaip čia negali būti. Bet baigiasi rungtynės, vėl esame draugais, kolegomis ir lieka tik pagarba vienas kito darbui.

– Jūs paminėjote, kad „Žalgiris“ eilę metų bus gerokai geresnis už kitas Lietuvos komandas“. Žvelgiant iš jūsų klubo perspektyvos, ar persiformavimo laikotarpį išgyvenantis „Rytas“ jau pradėjo žengti pirmuosius žingsnius siekiant pasivyti Kauno ekipą ar visgi „Žalgiris“ į priekį lekia su vėjeliu nuo Vilniaus komandos?
– Kažkuriose situacijose taip. Faktas, kad mes nenuėjome ten, kur buvo planuota prieš beveik dvejus metus. Daug dalykų nebuvo įgyvendinta taip, kaip planuota. Vienas faktas yra labai svarbus, tai – jaunimo programa. Ji buvo pradėta dar žymiai anksčiau, bet per dvejus metus padarytas labai didelis žingsnis į priekį. Yra labai gera perspektyva, bazė, su kuria galima statyti ateitį ir turėti aiškią viziją. Marekas Blaževičius, Ąžuolas Tubelis, Karolis Giedraitis, Augustas Marčiulionis… Tai – žaidėjai, kurie bus šio klubo veidai, ir reikia eiti šia linkme. Marekas, Karolis ir Ąžuolas šį sezoną prisirinko Europos taurės patirties, kuri – neįkainojama. 

Marekas – 18-metis vaikis, kuris dar nėra baigęs mokyklos, bet jis mūsų pagrindinis vidurio puolėjas, kuris rungtyniavo Europos taurėje, LKL žaidė prieš Kauno „Žalgirį“, Klaipėdos „Neptūną“. Jam tai – labai daug, jo progresas – tikrai matomas. Jam tas šansas gal atėjo netgi per greitai, jis gal pats nesitikėjo, kad bus taip, bet susiklostė tokia situacija, šansas nukrenta ir tu privalai juo naudotis.

– Blaževičius šį sezoną buvo pastebimas ne tik rezultatais, bet ir savo emocijomis aikštėmis, išsiskiria savo naglumu. Kiek reikia jį tramdyti?
– Tai – charakterio savybė. Visų pirma, jis – labai aukšto IQ žaidėjas, bet tai kartais jam net pradeda trukdyti, nes jis pradeda gudrauti. Ir su tais gudravimais jis kartais pergudrauja pats save. Bet čia yra charakterio savybė kautis aikštelėje dėl kiekvieno centimetro, nenusileisti kiekvienoje situacijoje, geras naglumas, sportinis pyktis… Sportinis naglumas yra labai gerai, to sporte reikia.

– Kalbant apie „Ryto“ jaunimą, kurie iš jų yra arčiausiai pagrindinės komandos slenksčio?
– Manau, kad Ąžuolas Tubelis kitais metais turi būti pagrindinėje komandoje. Augustas Marčiulionis turėtų pradėti pasiruošimą su pagrindine komanda. Jis dalyvavo mūsų treniruotėse ir matosi, kad potencialas yra, jam reikia suteikti šansus, jog įgautų patirties. Gerai, kad pagal sistemą galima „vaikščioti“ tarp dukterinių komandų ir žaisti. Reikalinga labai aiški vizija, ko mes norime kiekvienu etapu. Prieš sezoną išsikelti tikslus, ko mes siekiame, kaip komanda rezultatų prasme, antras dalykas – kur mes norime matyti savo žaidėjus ateityje. Nereiškia, kad žaidėjui iš karto bus duodamos žaidimo minutės, bet svarbiausia, jog jis dalyvautų procese. Su asistentais diskutavome, kad galbūt netgi to kaina būtų pralaimėtos rungtynės, bet kad jie žaistų ir gautų daugiau laiko. Tam reikia bendros pozicijos.

Nuotr. BNS

– Kiek jūs pats jaučiate sirgalių priešiškumą ir spaudimą? Vienu metu jums teko vadovauti tiek Lietuvos rinktinei, tiek „Rytui“.
– Vienokia situacija buvo, kai prasidėjo langų sistema, buvau nusprendęs, kad nedirbsiu su jokiu klubu, jog galėčiau skirti maksimaliai laiko ir pasiruoščiau atrankai. Visai kita situacija buvo, kai tapau „Ryto“ treneriu. Bet tai – proceso dalis, mūsų profesijos realybė. Ar aš turiu kreipti dėmesį į kažkokius komentarus? Aš komentarų neskaitau. Kad man atsiunčia žinutę per socialinius tinklus, aš tą žinutę ištrinu ir užblokuoju. 

– Buvo netgi tokių, jog rašė asmeniškai?
– Ar aš turiu kreipti dėmesį į žmogų, kuris per messengerį atsiunčia žinutę pats užsivadinęs kažkaip, jo profilio nuotrauka – šuns nuotrauka, o ant viršelio – mašinos nuotrauka, tarkime BMW. Man tokių žmonių nuomonė visiškai nėra svarbi. Aš turiu žmones, kurių nuomonė man tikrai yra svarbi, tarp jų yra ir žurnalistų, krepšinio specialistų, kurie viešai išsako ir kritiką, ir įžvalgas, kurios – įdomios ir svarbios. Jas tikrai pasiskaitau, nes apie krepšinį skaitau tikrai daug. Sirgaliai turi suprasti, kad mes žaidžiame dėl jų. Rungtynės vyksta savaitgalį, dėl jų mes dirbame keturias dienas, turime kokias septynias treniruotes, ruošiamės toms 40 minučių, kad būtų kuo geresnis vaizdas, žaidimas, kad laimėtume, kad sirgaliams būtų gera emocija. Mes tą darome dėl sirgalių. Ne visada viskas pavyksta. 

Kad sirgalius, išgėręs keletą alaus, per rungtynes užrėks, jog žaidėjas nepataikys baudų ar panašiai, tai neverta kreipti dėmesio. Tai – jo emocijos, jis privalo valdyti iki tam tikro lygio, o aš, kaip treneris, atsakau už visą procesą. Man dėl to reikia prisiimti atsakomybę, o jeigu man atsiunčia žinutę bandydamas mane įžeisti, visiškai nekreipiu dėmesio, man tai – juokinga.

– O kiek jūs rungtynių metu girdite išsišokančius fanus?
– Turiu vieną savybę – negirdžiu visiškai. Man kartais netgi asistentai po rungtynių pasako. Šiauliuose pamenu vieną kartą, rungtynių rezultatas buvo kaip ir aiškus, ir vienas sirgalius kažką rėkė. Paskui pamačiau, kad jis nebuvo labai blaivus, numečiau repliką atgal. Tai buvo vienintelis kartas, o taip tai negirdžiu tikrai. Įeini į krepšinio aikštelę ir užsidaro viskas, koncentracija būna ties tuo, kas vyksta krepšinio aikštelėje. 

– Šį sezoną ne sykį minėjote, jog žaidėjai ėjo į aikštę išsivėmę prieš rungtynes, per jas. Kiek buvo tokių slidžių situacijų, kai teko stabdyti žaidėjus ir neleisti jiems rungtyniauti?
– Buvo nemažai. Palieki žaidėjui įvertinti, kaip jis jaučiasi, bet galiausiai pats turi vertinti situaciją. Mums labai reikia, kad žaistų, bet medikas sako, kad ne, tačiau krepšininkas ėjo ir žaidė, bandė žaisti. Kartais buvo, kad bando, bet matosi, kad jam yra kančia. Kai buvo toks pirmas ar antras kartas, tai davė toną visam sezonui, kadangi kitas, kuriam kažką truputį suskaudo, negalėjo nežaisti, nes „mano komandos draugas ėjo žaisti tokioje situacijoje ir jis rungtyniavo, jis stengėsi“. Kiek buvo situacijų, apie kurias nenorėjome kalbėti viešai, kad kai kurie žaidė turėdami problemų. 

– Kiek triukšmas šalia komandos persinešė į rūbinę?
– Su trenerių kolektyvu turėjome vieną pokalbį, kuris baigėsi tuo, kad mes negalime daryti jokios įtakos. Mūsų darbas – būti treneriais, pasistengti žaidėjus sukoncentruoti savo tiesioginiam darbui. Tokiu mentalitetu ir ėjome.

Nuotr. BNS

– Kivirčuose buvo minima ir jūsų pavardė pasitikėjimo klausimu. Kiek vadovų pasitikėjimas buvo sušlubavęs sezono metu?
– Man svarbiausia – mano komandos nuomonė ir pasitikėjimas, kaip manimi pasitiki mano žaidėjai.

– Pasitraukus iš rinktinės, kiek tas nelemtingas čempionatas ir jūsų asmeninis sprendimas išliko jūsų galvoje?
– Kiekvienas pralaimėjimas, ypač rinktinėje, yra skaudus. Sėdi, persižiūri rungtynes, paskui vėl peržiūri, analizuoji, ką galbūt reikėjo daryti kitaip. Manau, tai yra normalu, kad tu analizuoji savo darbą. Faktas, kad sunku ir didelis nusivylimas, buvo daug nemigos naktų, bet vėl grįžti prie to, kad reikia sau pačiam užduoti klausimą – ar tu, trenerių kolektyvas ir komanda padarėme viską, ką galėjome? Taip, padarėme tai, ką galėjome. Atsakai į tą klausimą, po to galvoji, ar tu gali tai pakeisti. Deja, ne. Darai išvadas, susitaikai su tuo ir žygiuoji toliau. Faktas, kad yra skaudu, tu nepateisini kažkieno lūkesčių, nepateisini dėtų vilčių ir tikslų, kuriuos patys keliamės. Ypač sunku dėl to, kad žaidėme tikrai gerą krepšinį, buvo gera komanda, viskas ėjo, kaip suplanuota, kas liečia sportinę formą ir treniruočių procesą. Viskas buvo taip, kaip reikia. Viskas buvo tikrai gerai.

– Ar jūs pasidarėte asmeninį įvertinimą?
– Taip, žinoma. Bet ne tai, kad paskutinio čempionato, o viso ciklo rinktinėje, kalbėjomės ir su asistentais. Jie buvo žmonės, kuriais aš labiausiai pasitikėjau, visus sprendimus, kuriuos priėmėme ir man reikėjo iškomunikuoti, tai visada buvo mūsų bendras sprendimas. Niekada nebuvo priimto sprendimo, dėl kurio skirtųsi mano ar kažkurio asistento nuomonė. Kiekvienas sprendimas buvo vienbalsis, visi buvome išdiskutavę iki pat mažiausių detalių.





Rodyti komentarus

Tadas
kita sezona jo neliks ryte jusu dziaugsmui ryta treniruos b tribunos paziba tomas stauce
2020-03-18
Atsakyti
Gėjus Paulius Ambrazevičius
nuostabus interviu. Net susigraudinau. einu kaip tolerantiškas vilniaus pilietis pasidarysiu testą nuo covid 69 ir eisiu medžioti homofobų, ksenofobų, rasistų, nacių. Beje, LGBTribūna šią savaitę pasisakys koronaviruso tema, laukit!
2020-03-18
+2
Atsakyti
Rytas-visda
greiciau atstatydinti sita klouna! gana tos gedos!
2020-03-16
-1
Atsakyti
cit
vatnyke
2020-03-17
-1
Atsakyti
rG
O tai kada B tribuna pasisakys del COVID-19?
2020-03-15
Atsakyti
Realus
jauciu feisbuka uzdare arba dar vis antra vieta svencia.
2020-03-16
-2
Atsakyti
Tomas
lietuvos geda,sita komanda,antra vieta kaip aklai vistai grudas nukrito,verti geriausiu atveju 3/4,apmaudu kad toke komanda gadina lietuvos varda...
2020-03-15
-28
Atsakyti
Rytas
geras tu treneris. viskas tvarkoje. nekreipk ir toliau demesio i tuos debiloidus zalius
2020-03-15
+19
Atsakyti
Realus
rašo debiloidas raudonas. ar juodas.
2020-03-16
-11
Atsakyti
Tomas
bek is tos gedos greiciau!!!
2020-03-15
-18
Atsakyti

Rašyti komentarą

Vardas:      
  Iš viso: 11

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.