Elitinių Lietuvos krepšininkų geriausi čempionatai rinktinėje

Tomas Vanagas
„BasketNews.lt“
2020-04-08 16:51
Nuotr.: Scanpix – Scand, Reuters, YouTube
Nuotr. Scanpix – Scand, Reuters, YouTube

Tinklalapis „BasketNews.lt“ pristato elitinių Lietuvos krepšininkų geriausius sužaistus čempionatus nacionalinėje komandoje.

Tarp geriausių Lietuvos krepšininkų buvo įtraukti tik tie žaidėjai, kurie bent viename čempionate fiksavo dviženklį rezultatyvumą.

1. Arvydas Sabonis, 1992 metų olimpinės žaidynės

Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis šalies nacionalinei komandai atstovavo nuo 1992 iki 1999 metų, o geriausias čempionatas jam buvo pirmasis.

1990 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1992 metais šalies krepšinio rinktinė pateko į Barselonos olimpines žaidynes bei pirmuoju bandymu iškovojo bronzos medalius.

Šiame turnyre Sabonis vidutiniškai pelnė po 23,9 taško ir taip fiksavo geriausią rezultatą komandoje. Centras taip pat atkovodavo po 12,5 kamuolio, perimdavo po 2,6 kamuolio ir atlikdavo po 1,8 rezultatyvaus perdavimo.

Tai buvo rezultatyviausias čempionatas Saboniui atstovaujant tiek Lietuvos, tiek ir Sovietų Sąjungos rinktinėms.

Šiame čempionate Sabonis tarp visų krepšininkų vidutiniškai atkovojo daugiausiai kamuolių, o rezultatyvumu nusileido tik Oscarui Schmidtui (24,8) ir Draženui Petrovičiui (24,6).

Nuotr. BNS

Lietuvos rinktinėje 20 taškų vidurkį Sabonis dar kartą viršijo 1995 metų Europos čempionate, kuriame pelnė po 21,8 taško.

1996 metų olimpinėse žaidynėse jo rezultatyvumas nukrito iki 16,9 taško, o 1999 metų Europos čempionate – iki 13,2 taško.

2. Šarūnas Marčiulionis, 1992 metų olimpinės žaidynės

Dar viena Lietuvos krepšinio legenda šiame sąraše – taip pat 1992 metais olimpinėse žaidynėse siautėjęs Šarūnas Marčiulionis.

Jis šiose pirmenybėse vidutiniškai pelnė po 23,4 taško, atkovojo po 5 ir perėmė po 3,1 kamuolio bei atliko po 8,3 rezultatyvaus perdavimo.

Rezultatyvumu šiame čempionate gynėjas nusileido tik jau minėtiems Saboniui, Oscarui Schmidtui ir Petrovičiui.

Su 8,3 rezultatyvaus perdavimo vidurkiu Marčiulionis neturėjo lygių. Nuo jo mažiausiai atsiliko po 6 kartus asistavęs Toni Kukočius.

Antras geriausias Marčiulionio čempionatas – 1995 metų Europos pirmenybės, kuriose jis rinko po 22,5 taško ir 4,8 rezultatyvaus perdavimo. 1996 metų olimpinėse žaidynėse atletas pelnė po 11,2 taško ir pridėjo po 6,3 rezultatyvaus perdavimo.

Tai – trejos varžybos, kuriose Marčiulionis atstovavo Lietuvos rinktinei.

3. Rimas Kurtinaitis, 1992 metų olimpinės žaidynės

Trečiasis ir paskutinis Lietuvos krepšininkas, kuris geriausią savo čempionatą sužaidė 1992 metais.

Šiame turnyre tuomet 32-ejų Kurtinaitis su 16,2 taško vidurkiu buvo trečias rezultatyviausias Lietuvos rinktinės krepšininkas. Jis taip pat atkovojo po 2,3 ir perėmė po 3,6 kamuolio bei atliko po 2 rezultatyvius perdavimus.

Tai buvo rezultatyviausias Kurtinaičio čempionatas Lietuvos rinktinėje.

1995 metų Europos čempionate Kurtinaitis pelnė po 9,1 taško, o 1996 metų olimpinėse žaidynėse – po 12,1. Visuose čempionatuose jis iškovojo medalius.

4. Artūras Karnišovas, 1997 metų Europos čempionatas

Nuotr. BNS

Šarūnas Marčiulionis 1996 metais sužaidė paskutinį čempionatą su rinktine, Arvydas Sabonis praleido 1997 metų Europos pirmenybes, o Lietuvos lyderiu tapo Karnišovas.

Šis čempionatas buvo vienintelis, kuriame Karnišovas pasiekė 20 taškų vidurkį. Jis vidutiniškai pelnė po 20,7 taško, o tai buvo geriausias rezultatas komandoje bei ketvirtas – visame čempionate. Rezultatyviausiai žaidė po 22 taškus rinkęs Davidas Kattache'as iš Izraelio.

204 cm ūgio puolėjas taip pat pridėdavo po 5,9 atkovoto kamuolio (5 vieta turnyre) ir 3,9 rezultatyvaus perdavimo (7 vieta turnyre).

Jo taiklumas iš dvitaškio zonos siekė 58,4 proc., o tritaškio – 43,2 proc. Karnišovas aikštėje praleido po 36 minutes, o daugiau žaidė tik Kattache'as (38 min.).

Atsinaujinusi rinktinė Europos čempionate užėmė šeštąją vietą.

Karnišovas puikų čempionatą sužaidė ir 1995 metais, kai lietuviai Senojo žemyno pirmenybėse iškovojo antrąją vietą. Tuomet jis pelnė po 17,8 taško ir atkovojo po 5,4 kamuolio. 1998 metų pasaulio čempionate jo statistika siekė 18,5 taško ir 5 sugriebtus kamuolius.

5. Gintaras Einikis, 1997 metų Europos čempionatas

Nuotr. Fotodiena.lt

Kaip ir Artūrui Karnišovui, Gintarui Einikiui geriausiai čempionatai susiklostė 1997 metais.

Tuomet 27-erių centras iš Kretingos per devynerias rungtynes vidutiniškai pelnė po 16,9 taško (6 vieta čempionate), atkovojo po 6,4 kamuolio (3 vieta čempionate), atliko po 1,7 rezultatyvaus perdavimo ir perėmė po 3 kamuolius (5 vieta čempionate).

Komandoje rezultatyvumu jis nusileido tik Karnišovui.

Tai buvo pirmasis Einikio čempionatas, kuriame jis rungtyniavo be Arvydo Sabonio, o taip krepšininkas tapo pagrindiniu vidurio puolėju – žaidė po 30 minučių. Jo dubleriu buvo Eurelijus Žukauskas, aikštėje praleidęs po 12 minučių.

Antras geriausias Einikio čempionatas – 2000 metų bronzinė olimpiada, kurioje jis fiksavo 10,4 taško, 6,2 atkovoto kamuolio. 

Einikis rinktinėje žaidė nuo 1992 iki 2001 metų.

6. Mindaugas Timinskas, 2001 metų Europos čempionatas

Nuotr. BNS

2001 metais Timinskas vienintelį kartą pasiekė dviženklį vidurkį, o tuomet jis buvo rezultatyviausias rinktinės krepšininkas.

Timinskas tuomet buvo 27-erių ir vidutiniškai žaidė po 24 minutes, pelnė po 13,2 taško, atkovojo po 6 ir perėmė po 1 kamuolį bei atliko po 1 rezultatyvų perdavimą.

Tuomet rinktinė sužaidė tik ketverias rungtynes, o Timinskas visuose mačuose pasiekė dviženklį rezultatyvumą.

Lietuva čempionate užėmė 12-ąją vietą. Tai – prasčiausia Lietuvos rinktinės vieta tarp visų čempionatų, kuriuose ji yra dalyvavusi.

Timinskas rinktinėje žaidė nuo 1995 iki 2001 metų. 2000-ųjų olimpinėse žaidynėse dvimetrinis puolėjas pelnė po 7,8 taško.

7. Šarūnas Jasikevičius, 2003 metų Europos čempionatas

Nuotr. ScanPix Scand

Legendinis Lietuvos įžaidėjas turėjo ne vieną puikų čempionatą, juose demonstravo panašius rodiklius, tačiau labiausiai sužibėjo 2003 metų auksinėje šalies komandoje, kuomet buvo išrinktas ir pirmenybių MVP.

Tuomet Šarui buvo 27-eri metai ir jis rinktinę link aukso vedė vidutiniškai per 28 minutes pelnydamas po 14 taškų (43,2 proc. dvit., 34,2 proc. trit., 76,5 proc. baudos), atkovodamas po 3 ir perimdamas po 1,2 kamuolio, atlikdamas po 8,2 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdamas po 13,8 naudingumo balo.

Švedijoje vykusiame čempionate rinktinėje atakų organizatorius rezultatyvumu nusileido Arvydui Macijauskui ir Ramūnui Šiškauskui, o visame čempionate užėmė 9-ąją vietą.

Pagal rezultatyvius perdavimus Jasikevičius čempionate neturėjo lygių (vid. po 8,2). Antroje vietoje pagal šį rodiklį likęs Paulas Burke’as iš Švedijos rinktinės asistavo po 4,3 karto.

2000-ųjų bronzinėje rinktinėje olimpinėse žaidynėse Jasikevičius pelnė po 14 taškų ir atliko po 5,1 rezultatyvaus perdavimo. 2004-ųjų olimpiadoje jo statistika siekė 14,1 taško ir 5,6 rezultatyvaus perdavimo, o 2008-ųjų – 13 taškų ir 5,2 rezultatyvaus perdavimo.

192 cm ūgio gynėjas Lietuvos rinktinėje žaidė nuo 1997 iki 2012 metų.

8. Saulius Štombergas, 2003 metų Europos čempionatas

Nuotr. BNS

Štombergas rinktinėje debiutavo 1995 metais būdamas 21-erių, o geriausią žaidimą demonstravo po aštuonerių metų auksiniame Europos čempionate.

Tuomet klaipėdietis vidutiniškai per mačą pelnė po 13,7 taško (10 vieta čempionate), atkovojo po 4,5 kamuolio ir atliko po 1,5 rezultatyvaus perdavimo.

Krepšininkas pasiekė solidų taiklumą: įmetė 52,8 proc. dvitaškių, 38,5 proc. tritaškių ir 87,5 proc. baudų metimų.

Štombergas pateko į čempionato simbolinį penketuką, į kurį taip pat buvo įtraukti Šarūnas Jasikevičius, Tony Parkeris, Andrejus Kirilenka ir Pau Gasolis.

Pusfinalio kovoje su Prancūzija Štombergas surinko 22 taškus, o pergale pasibaigusioje akistatoje dėl aukso į ispanų krepšį įmetė 9 taškus bei sugriebė 6 kamuolius.

2003 metų čempionate Štombergas su 13,7 taško vidurkiu rinktinėje buvo tik ketvirtas. Jis nusileido Arvydui Macijauskui (15,8), Ramūnui Šiškauskui (14,8) ir Šarūnui Jasikevičiui (14).

1998 metų pasaulio čempionate Štombergas pelnė po 13,3 taško, 2004 metų olimpinėse žaidynėse – po 12,2, o 2000-ųjų olimpiadoje – po 11,6.

9. Ramūnas Šiškauskas, 2003 metų Europos čempionatas

Nuotr. Scanpix Lithuania

Nuo 2000 iki 2008 metų rinktinėje rungtyniavęs Šiškauskas tik vieną kartą nepasiekė dviženklio rezultatyvumo vidurkio, o tai įvyko debiutiniame čempionate Sidnėjuje.

Geriausią formą 198 cm ūgio Šiškauskas demonstravo 2003 metais, kuomet jam per Europos čempionatą sukako 25-eri metai.

Vidutiniškai per 29 minutes Šiškauskas pelnė po 14,8 taško (50 proc. dvit., 44,4 proc. trit., 85,2 proc. baudos), atkovojo po 4,7 kamuolio, atliko po 1,7 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 13 naudingumo balų.

Čempionate Šiškauskas pagal rezultatyvumą užėmė septintąją vietą.

Ketvirtfinalyje Lietuva 98:82 įveikė Serbiją ir Juodkalniją, o prie to labiausiai prisidėjo Šiškauskas. Nuo suolo pakilęs puolėjas per 29 minutes surinko 27 taškus (6/8 dvit., 3/6 trit., 6/7 baudos). 

Tai buvo rezultatyviausias Šiškausko čempionatas. 2005 metų Europos pirmenybėse jis pelnė po 14 taškų.

10. Eurelijus Žukauskas, 2003 metų Europos čempionatas

Nuotr. Varom už Lietuvą

Tai buvo vienintelis čempionatas, kuriame 218 cm ūgio vidurio puolėjas užfiksavo dviženklį rezultatyvumą.

Iš Budrikių kilęs aukštaūgis buvo vienas pagrindinių krepšininkų ir vidutiniškai per 24 minutes pelnė po 10,5 taško (66,7 proc. dvit.), atkovojo po 5,3 kamuolio, blokavo po 2,2 metimo ir rinko po 10,8 naudingumo balo.

Kartu su Andrejumi Kirilenka Žukauskas pasidalijo pirmąja vieta pagal blokuojamus metimus. Šiame čempionate Žukauskas buvo 30-ies metų.

Nuo 1996 iki 2004 metų rinktinėje rungtyniavęs Žukauskas kituose čempionatuose daugiausiai įmetė po 6,4 taško.

11. Arvydas Macijauskas, 2004 metų olimpinės žaidynės

Nuotr. fibaeurope.com/Ciamillo-Castoria

Klaipėdietis Arvydas Macijauskas demonstravo panašius rodiklius tiek 2003 metų Europos čempionate, tiek ir 2004 metų olimpinėse žaidynėse, tačiau pastarosiose jis sužvėrėjo lemiamose dvikovose.

Atėnų olimpinėse žaidynėse Macijauskas vidutiniškai per 22 minutes spėdavo įmesti po 15,9 taško ir su šiuo rodikliu buvo geriausias komandoje. Jo taiklumas iš toli buvo stulbinantis – tikslą pasiekė 27 tritaškiai iš 50 (54 proc.).

Krepšininkas taip pat atkovodavo po 2,2 kamuolio, perimdavo po 1,1 kamuolio ir atlikdavo po 0,8 rezultatyvaus perdavimo.

Grupės rungtynėse Macijauskas nebuvo itin pastebimas – per penkis mačus pasiekė tik 9 taškų vidurkį.

Visgi ketvirtfinalyje jis pradėjo savo šou. Tuomet į Kinijos krepšį snaiperis įmetė 32 taškus (7/12 dvit., 4/4 trit., 6/6 baudos).

Pusfinalyje su Italija atakuojantis gynėjas surinko 26 taškus (2/4 dvit., 6/10 trit., 4/6 baudos) ir atkovojo 5 kamuolius, bet mūsiškiai patyrė nesėkmę 91:100 ir dėl trečiosios vietos turėjo žaisti su JAV rinktine.

Šioje akistatoje vėl spindėjo Macijauskas: 24 taškai (1/4 dvit., 7/12 trit., 1/1 baudos), tačiau Lietuva antrąjį kartą šiame čempionate amerikiečių neįveikė ir liko ketvirtoje vietoje.

Per paskutines trejas rungtynes Macijauskas fiksavo 27,3 taško rezultatyvumą, o iš toli pataikė 17 metimų iš 26.

Po šio čempionato jis išvyko rungtyniauti į NBA.

2003 metų auksinėje Lietuvos rinktinėje Macijauskas pelnė po 15,8 taško. Atletas rinktinei atstovavo nuo 2003 iki 2006 metų.

12. Robertas Javtokas, 2005 metų Europos čempionatas

2005 metais Robertas Javtokas buvo 25-erių ir jis pirmąjį bei vienintelį kartą čempionate pasiekė dviženklį rezultatyvumą.

Tuomet vidurio puolėjas per 22,5 minutės fiksavo 11 taškų, 5,8 atkovoto kamuolio ir 1,5 rezultatyvaus perdavimo statistiką. Jis pataikė 61,7 proc. dvitaškių ir 47,1 proc. baudų metimų.

Rinktinė užėmė penktąją vietą.

Javtokas rinktinėje debiutavo dar 2001 metų Europos čempionate, bet tuomet aikštėje praleido tik 12 minučių.

Ilgametis rinktinės kapitonas taip pat solidžiai pasirodydavo olimpinėse žaidynėse: 2004 metais Atėnų olimpiadoje rinko po 8,9 taško ir 4,4 atkovoto kamuolio, o 2008 metais Pekine pelnė po 8,2 taško bei sugriebė po 5 kamuolius.

Kituose čempionatuose 210 cm ūgio centras daugiausiai pelnė po 6,3 taško. Javtokas karjerą rinktinėje baigė 2016 metais.

13. Darjušas Lavrinovičius, 2006 metų pasaulio čempionatas

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

Tik vienas iš brolių Lavrinovičių rinktinėje pasiekė 10 taškų vidurkį, o tai Darjušas padarė pirmuosiuose dviejuose savo čempionatuose.

Darjušas Lavrinovičius į nacionalinę komandą pateko 2005 metais, po to, kai karjerą rinktinėje baigė kitas vidurio puolėjas Eurelijus Žukauskas.

2006 metų pasaulio čempionate Japonijoje Darjušas vidutiniškai per 21 minutę pelnė po 11,2 taško (59,6 proc. dvit., 61,1 proc. trit., 60 proc. baudos), atkovojo po 4,7 ir perėmė po 0,8 kamuolio, atliko po 1,7 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 10,9 naudingumo balo.

Rinktinė pirmenybėse užėmė septintąją poziciją.

2005 metų Europos čempionate jis vidutiniškai įmesdavo po 10,5 taško. Darjušas rinktinėje žaidė nuo 2005 iki 2014 metų.

Jo brolis Kšištofas Lavrinovičius 2007 metų Europos čempionate fiksavo 9,4 taško rezultatyvumą. Tai buvo geriausias puolėjo rezultatas.

14. Darius Songaila, 2007 metų Europos čempionatas

Nuotr. Scanpix Lithuania

Sunkusis krašto puolėjas Lietuvos rinktinėje tris kartus pasiekė dviženklį rezultatyvumą, o tais atvejais jo taškų vidurkis būdavo tarp 11 ir 12 taškų.

2007 metais Lietuvos rinktinė Europos čempionate laimėjo bronzos medalius, o Songaila buvo vienas lyderių: per 20 minučių pelnė po 11,2 taško, atkovojo po 4,8 kamuolio ir atliko po 0,7 rezultatyvaus perdavimo.

Geriausias savo rungtynes tuomet 29-erių puolėjas sužaidė čempionato ketvirtfinalyje, kai į Kroatijos krepšį įmetė 20 taškų (7/10 dvit.) ir atkovojo 7 kamuolius, o mūsiškiai laimėjo 74:72.

Lietuvos rinktinėje Songaila žaidė nuo 2000 iki 2012 metų. 2006 metų pasaulio čempionate jis fiksavo 11,8 taško ir 5,7 atkovoto kamuolio statistiką.

15. Marijonas Petravičius, 2009 metų Europos čempionatas

Nuotr. BasketNews.lt/V.Mikaitis

Tris kartus Lietuvos rinktinėje rungtyniavęs Marijonas Petravičius tik sykį pasiekė dviženklio rezultatyvumo vidurkį.

2009 metų Europos čempionate Lenkijoje Petravičius su 12,8 taško rezultatyvumo buvo geriausias krepšininkas Lietuvos rinktinėje.

Vidutiniškai per 23 minutes jis taip pat atkovodavo po 4,3 kamuolio ir surinkdavo po 10,5 naudingumo balo. Jo dvitaškių taiklumas siekė 67,5 proc., o baudų metimų – 71,9 proc.

Tuomet rinktinėje taip pat žaidė tokie aukštaūgiai kaip Robertas Javtokas bei broliai Lavrinovičiai.

Lietuvos rinktinė čempionate užėmė 11-ąją vietą.

Petravičius nacionalinėje komandoje debiutavo 2008 metais, kuomet jam buvo 28-eri metai. Jis paskutinį kartą rinktinėje pasirodė 2011 metais, o 2012 metais dėl ligos baigė karjerą.

16. Simas Jasaitis, 2009 metų Europos čempionatas

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

Tai buvo vienintelė vasara rinktinėje, kuomet Simas Jasaitis pasiekė dviženklį rezultatyvumą.

Lenkijoje vykusiame čempionate tuomet 27-erių puolėjas vidutiniškai per 27 minutes pelnė po 12,5 taško (68,2 proc. dvit., 66,7 proc. trit.), atkovojo po 3 ir perėmė po 0,8 kamuolio, atliko po 1,3 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 13,3 naudingumo balo.

Jasaitis rezultatyvumu nusileido tik Marijonui Petravičiui, o pagal naudingumo balų vidurkį buvo nepralenkiamas. Jasaitis nežaidė paskutinėse dvejose rungtynėse.

Snaiperis 2011 metų Europos čempionate fiksavo 8,9 taško ir 5,2 atkovoto kamuolio statistiką, o 2008 metų olimpinėse žaidynėse – 8,8 taško ir 3,8 sugriebto kamuolio.

17. Linas Kleiza, 2010 metų pasaulio čempionatas

Vienam geriausių Lietuvos puolėjų Linui Kleizai rinktinėje neabejotinai geriausias buvo 2010 metų pasaulio čempionatas Turkijoje.

Tuomet nacionalinė komanda neturėjo savo pagrindinių vedlių, o 25-erių Kleiza tapo aiškiai išreikštu lyderiu bei padėjo iškovoti bronzos medalius.

Vidutiniškai per 31 minutę atletas pelnė po 19 taškų (57,6 proc. dvit., 38,2 proc. trit.), atkovojo po 7,1 kamuolio, atliko po 1,4 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 17,1 naudingumo balo.

Kleiza šiame čempionate Lietuvos rinktinėje buvo vienintelis, kuris pasiekė dviženklį vidurkį, o pirmenybėse pagal rezultatyvumą užėmė septintąją vietą.

Kleiza buvo išrinktas į čempionato simbolinį geriausių krepšininkų penketuką.

19 taškų vidurkio rinktinėje nebuvo nuo 1997 metų, kuomet Karnišovas pelnė po 20,7 taško.

203 cm ūgio puolėjas čempionato ketvirtfinalyje į Argentinos krepšį įmetė 17 taškų, o kovoje dėl trečiosios vietos Serbijos rinktinei atseikėjo net 33 taškus (5/7 trit.).

Kleiza rinktinėje žaidė nuo 2006 iki 2013 metų.

18. Rimantas Kaukėnas, 2011 metų Europos čempionatas

Nuotr. Ciamillo-Castoria, fibaeurope.com

Kaukėnas išskirtinis tuo, kad geriausią savo čempionatą rinktinėje sužaidė būdamas jau 34-erių.

192 cm ūgio gynėjas Europos čempionate Lietuvoje vidutiniškai pelnė po 10,9 taško, o tai buvo rezultatyviausias jo čempionatas nacionalinėje komandoje.

Vidutiniškai per 25 minutes jis taip pat atkovodavo po 2,2 kamuolio, atlikdavo po 2,2 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo po 9,2 naudingumo balo.

Būtina atkreipti dėmesį į Kaukėno taiklumą. Jis čempionate pataikė 42 dvitaškius iš 70 (60 proc.), 7 tritaškius iš 9 (77,8 proc.) ir 15 baudų iš 19 (78,9 proc.).

Dviženklį rezultatyvumą krepšininkas pasiekė ir 2007 metų Europos čempionate (vid. 10,1 tšk.) bei 2008 metų olimpinėse žaidynėse (10,4 tšk.).

Kaukėnas rinktinėje žaidė nuo 2011 iki 2012 metų.

19. Jonas Mačiulis, 2015 metų Europos čempionatas

Neabejotinai geriausia Jono Mačiulio vasara rinktinėje, kuri buvo pažymėta Europos čempionato sidabro medaliu.

Krašto puolėjas 2015 metais pirmąjį ir kol kas paskutinį kartą pasiekė dviženklį rezultatyvumą bei kartu su Jonu Valančiūnu prasibrovė į geriausių žaidėjų simbolinį penketuką.

Mačiulis vidutiniškai per 31 minutę pelnė po 13,8 taško (45,9 proc. dvit., 53,8 proc. trit., 86,7 proc. baudos), atkovojo po 6,3 ir perėmė po 1,9 kamuolio, atliko po 1,8 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 18,1 naudingumo balo.

Visi šie skaičiai yra geriausi jo karjeroje rinktinėje. 2015-aisiais jam buvo 30 metų.

Mačiulis šiame čempionate surengė vieną įsimintiniausių pasirodymų Lietuvos rinktinės istorijoje.

Čempionato aštuntfinalyje kovoje su Sakartvelu jis per 38 minutes pelnė 34 taškus (8/9 dvit., 3/4 trit., 9/9 baudos), atkovojo 6 ir perėmė 4 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus, blokavo 2 metimus, išprovokavo 7 pražangas, po dukart suklydo ir prasižengė bei surinko 50 naudingumo balų.

50 naudingumo balų buvo daugiausiai Europos čempionatuose nuo pat 2001 metų, kai dar įspūdingesnį asmeninį pasirodymą surengė Dirkas Nowitzki (52 naud. bal.).

50 naudingumo balų yra ir geriausias visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjo pasirodymas Europos čempionatuose. 

Iki rezultatyvumo rekordo Mačiuliui pritrūko taško – 35 taškus 1995 metų Europos čempionate į vokiečių krepšį įmetė Artūras Karnišovas. Arvydo Sabonio rezultatyvumo rekordas Lietuvos rinktinėje – 33 taškai.

20. Mantas Kalnietis, 2016 metų olimpinės žaidynės

Nuotr. Vytautas Dranginis, LTOK

2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Mantas Kalnietis demonstravo fantastišką formą.

Tuomet įžaidėjas vidutiniškai per 31 minutę pelnydavo po 18 taškų (72,5 proc. dvit., 42,3 proc. trit., 81 proc. baudos), o tai buvo rezultatyviausias rinktinės krepšininko pasirodymas nuo 2010 metų, kai Linas Kleiza užfiksavo 19 taškų vidurkį.

Kalnietis taip pat atkovodavo po 2,7 kamuolio, atlikdavo po 7,5 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo po 20,3 naudingumo balo.

Tuo metu Kalniečiui buvo 29-eri metai, o atakų organizatorius čempionate pirmavo pagal rezultatyvius perdavimus. Naudingumo balų kategorijoje kaunietis užėmė trečiąją vietą, o pelnomų taškų – šeštąją.

Rinktinė pateko į ketvirtfinalį, bet galop užėmė septintąją vietą.

Dviženklį rezultatyvumą Kalnietis taip pat pasiekė čempionatuose 2011, 2013, 2015, 2017 ir 2019 metais.

21. Jonas Valančiūnas, 2017 metų Europos čempionatas

Nuotr. Fotodiena.lt/M.Baranauskas

Valančiūnas rinktinėje debiutavo 2011 metais ir pirmuosiuose trijuose čempionatuose nepasiekė dviženklio rezultatyvumo.

Vėliau jam to padaryti nepavyko tik nesėkmingose 2016 metų olimpinėse žaidynėse, o geriausiai atletas atrodė 2017 metais.

Dainiaus Adomaičio treniruojamoje rinktinėje Europos čempionate jis per 27 minutes pelnė po 15,8 taško (60,4 proc. dvit., 75,6 proc. baudos), atkovojo po 12 kamuolių, atliko po 1 rezultatyvų perdavimą, blokavo po 1 metimą bei rinko po 21,7 naudingumo balo.

Čempionate pagal sugriebiamus kamuolius lietuvis buvo nepralenkiamas.

Tai pirmasis kartas nuo 1996 metų ir antrasis kartas Lietuvos krepšinio istorijoje, kuomet krepšininkas čempionate fiksavo dvigubo dublio vidurkius.

1992, 1995 ir 1996 metais čempionatuose tuo išsiskyrė Arvydas Sabonis, o po to 21 metus tokių skaičių neužfiksavo nė vienas atletas.

Lyginant su 2017 metų čempionatu, Valančiūnas rezultatyviau žaidė tik 2015 metais, kai pelnydavo po 16 taškų, atkovodavo po 8,4 kamuolio ir rinkdavo po 20,6 naudingumo balo.

22. Mindaugas Kuzminskas, 2017 metų Europos čempionatas

Nuotr. Fotodiena.lt/M.Baranauskas

Kaip ir Jonas Valančiūnas, Mindaugas Kuzminskas geriausią savo žaidimą pademonstravo 2017 metų Europos čempionate.

Nuo 2013 metų rinktinei atstovaujantis puolėjas pirmuosius trejus metus nepasiekė dviženklio vidurkio, o pirmąjį kartą tai padarė 2016 metų olimpinėse žaidynėse (vid. 10,8 tšk.).

Visgi geriausią formą jis pasiekė 2017 metais, kuomet pats buvo 27-erių metų. Europos čempionate 205 cm ūgio puolėjas per 24 minutes metė po 15,3 taško (60,5 proc. dvit., 36,4 proc. trit., 66,7 proc. baudos), atkovojo po 4,3 kamuolio, atliko po 1,5 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 11,5 naudingumo balo.

Per šešerias rungtynes jis tik vieną kartą nepasiekė 10 taškų ribos, o aštuntfinalyje į Graikijos krepšį įmetė 20 taškų. Visgi mūsiškiai suklupo ir baigė kovą dėl medalių.

2019 metais pasaulio čempionate Kuzminskas dviženklio rezultatyvumo nepasiekė.

23. Lukas Lekavičius, 2019 metų pasaulio čempionatas

Nuotr. Reuters – Scanpix

Paskutiniai trys šio sąrašo krepšininkai dviženklį rezultatyvumą užfiksavo 2019 metų pasaulio čempionate.

Lukas Lekavičius praėjusiais metais buvo antras rezultatyviausias Lietuvos rinktinės krepšininkas.

Tuomet jis čempionate Kinijoje per 17 minučių spėdavo pelnyti po 13 taškų (75 proc. dvit.), atkovoti po 1,6 ir perimti po 1 kamuolį, atlikti po 1,8 rezultatyvaus perdavimo ir surinkti po 11,6 naudingumo balo.

Lekavičius per minutę vidutiniškai įmesdavo po 0,76 taško.

Pagal dvitaškių taiklumą veržlusis gynėjas čempionate nusileido tik trims krepšininkams ir visi jie buvo aukštaūgiai: tai – Michaelas Ericas, Bobanas Marjanovičius ir Nikola Milutinovas.

Tai buvo tik antrasis čempionatas, kuriame žaidė Lekavičius. 2015 metais Europos čempionate šilališkis pelnė tik po 0,6 taško.

24. Domantas Sabonis, 2019 metų pasaulio čempionatas

Nuotr. BNS

2015 metais Lietuvos rinktinėje debiutavęs vidurio puolėjas Sabonis dviženklį rezultatyvumą pasiekė tik 2019 metais.

2015 metais Europos čempionate aukštaūgis pelnė po 3 taškus, o 2016 metų olimpinėse žaidynėse – po 5,5.

Praėjusiais metais į rinktinę Sabonis atvyko jau kaip viena ryškiausių rinktinės žvaigždžių ir pasaulio čempionate per 23 minutes užfiksavo 10,5 taško, 6,3 atkovoto kamuolio, 3,8 rezultatyvaus perdavimo ir 12,3 naudingumo balo statistiką.

Saboniui dar tik 23-eji metai ir galima neabejoti, kad geriausias jo čempionatas – dar prieš akis.

25. Marius Grigonis, 2019 metų pasaulio čempionatas

Nuotr. BNS

Ankstesni Mariaus Grigonio pasirodymai Lietuvos rinktinėje buvo kenčiant traumas, o sveikatos problemos jo neaplenkė ir prieš 2019 metų pasaulio čempionatą, kai gynėjas turėjo problemų su skrandžiu.

Kinijoje vykusiose pirmenybėse Grigonis žaidė po 19 minučių ir pelnė po 10,2 taško (50 proc. dvit., 33,3 proc. trit., 100 proc. baudos), atkovojo po 2 ir perėmė po 1 kamuolį bei atliko po 1,2 rezultatyvaus perdavimo.

Pagal rezultatyvumą Grigonis Lietuvos nacionalinėje komandoje užėmė ketvirtąją vietą.

Grigoniui taip pat viskas dar prieš akis – šį mėnesį jam sukaks 26-eri metai.


10 taškų vidurkio nepasiekė ir į šį sąrašą nepateko, tačiau Lietuvos rinktinėje vienais svarbiausių krepšininkų buvo tokie žaidėjai kaip Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas, Darius Lukminas, Kšištofas Lavrinovičius, Renaldas Seibutis, Martynas Pocius, Paulius Jankūnas ir kiti.





Rodyti komentarus

PolisKLP
O tai kur Seibutis, Jankūnas, Pocius? Ekspertai atsirado...
2020-04-09
-1
Atsakyti
Bosas
elitiniu? tai isvis visus surasykit, nes keletas tikrai niekada elitiniais nebuvo
2020-04-09
+1
Atsakyti
Anonimas
:D Palubinska pamirso 31.3 taskas 1976 olimpinese
2020-04-08
-1
Atsakyti
djgaffer
Tokia maža šalis esam,bet tiek daug gerų krepšininkų išauginama.Atrodo,kartų kaitos būna,krizės,duobės,bet vistiek atsiranda žaidėjų,kurie patempia rinktinę.Fenomenali šalis tikrai esam,kad tiek aukšto lygio žaidėjų atsiranda.
2020-04-08
+2
Atsakyti
Faktas
Kaukėnas žaidė ir 2007 kada rinktinė demonstravo fantastinio grožio žaidimą
2020-04-08
+1
Atsakyti
AS
Ten klaida, debiutavo Kaukėnas 2001. Vėliau Sireika kažkodėl jo nemėgo ir neėmė į rinktinę. Grįžo su Butautu 2007 m.
2020-04-08
+2
Atsakyti
As
Kokiu pagrindu kleiza taip žemai? 2010 cempolinas manau ne kuo per žemai vertinamas viena geriausių rinktinių. Kaip gali but tininskas aukščiau petrauciu, darviusas,jasaitis, Žukauskas,. už juo visas galva aukščiau ir kalnietis ir maciulis.kas gali rimtai vertint 2009 cemionata?
2020-04-08
-1
Atsakyti
Anonimas
taigi nera cia kazkoks reitingavimas
2020-04-08
Atsakyti

Rašyti komentarą

Vardas:      
  Iš viso: 8

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.