Skatindamos krepšinį, Lietuvos savivaldybės LKL komandoms kasmet atseikėja šimtus tūkstančių eurų, klubų biudžetuose nuliejančius tvirtą finansinį pamatą. Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) pagrindu surinkti pinigai užpildo pusę ar netgi didžiąją dalį komandos projektuojamos sezono piniginės.
Neabejotinai dosniausia – Kauno miesto savivaldybė, kuri šalies flagmanui „Žalgiriui“ pastaraisiais metais skirdavo bent 2 milijonus eurų. Miestiečių parama 2019-aisiais šiai ekipai siekė 2,3 mln. eurų, dar 574 tūkstančiai Vyriausybės teikimu iš Kūno kultūros ir sporto departamento atkeliavo kaip dvidešimtmečio skola už 1999 metais iškovotą Eurolygos trofėjų.
2020-iems paskirta suma – 2 mln. eurų, dalis jos už pirmą ketvirtį pasiekė 11,9 mln. eurų projektuotą „Žalgirio“ biudžetą.
Lyginant paskutinių dvejų metų skiriamus savivaldybių pinigus, „BasketNews.lt“ surinkti duomenys rodo, jog šiemet didesnės finansinės pagalbos sulauks Alytaus „Sintek-Dzūkija“ ir Kėdainių „Nevėžis“. Beveik 50 tūkstančių gyventojų Alytaus miestas savo krepšinio pasididžiavimui šiemet paskyrė 280 tūkst. eurų. Ši suma buvo pervesta iki šalyje įvesto karantino pradžios.
2019-aisiais miesto indėlis į komandos biudžetą buvo 158 tūkst. eurų – antra mažiausia suma tarp LKL klubus palaikančių savivaldybių.
Pereinamąjį laikotarpį su naujais vadovais priešakyje išgyvenančiam „Nevėžiui“ miestiečių parama išaugo iki 225 tūkst. eurų.
Tiesa, beveik 23 tūkst. gyventojų mieste ūgtelėjimas turėjo būti dar didesnis – iki 250 tūkst. eurų, tačiau dėl COVID-19 viruso pandemijos asignavimai buvo perskirstyti. Prieš sezoną naujoji „Nevėžio“ vadovybė planavo 520 tūkst. eurų biudžetą.
Savivaldybė | Skirti pinigai (Eur) | ||
Miestas | Gyventojų skaičius | 2019 m. | 2020 m. |
Vilnius | 551 tūkst. | 1,2 mln. | 1,2 mln. |
Kaunas | 289,4 tūkst. | 2,3 mln. | 2 mln. |
Klaipėda | 149,2 tūkst. | 1,015 mln. | 620 tūkst. |
Šiauliai | 101,5 tūkst. | 350 tūkst. | 350 tūkst. |
Panevėžys | 85,9 tūkst. | 311 tūkst. | 306 tūkst. |
Alytus | 49,9 tūkst. | 158 tūkst. | 280 tūkst. |
Utena | 25,4 tūkst. | 320 tūkst. | 300 tūkst. |
Kėdainiai | 22,7 tūkst. | 183 tūkst. | 225 tūkst. |
Prienai | 8,5 tūkst. | 250 tūkst. | 250 tūkst. |
Pasvalys | 6,4 tūkst. | 140 tūkst. | 40 tūkst. |
Dėl sąstingį šalyje lėmusio koronaviruso sumažėjo ir Utenos rajono miesto savivaldybės numatytas finansavimas „Juventus“ ekipai – nuo 330 tūkst. iki 300 tūkst. eurų. Pernai uteniškių klubui buvo pervesta 320 tūkst. eurų.
Vilniaus miesto indėlis pastaraisiais metais į „Ryto“ biudžetą išliko toks pat – 1,2 mln. eurų. 2019-2020 m. sezone komandos vadovai nusibrėžė 3,5 mln. biudžeto liniją, atlyginimams paskirta buvo 1,5 mln. eurų. „BasketNews.lt“ žiniomis, pastarasis skaičius buvo dar mažesnis.
Pagal trejų metų biudžeto planą legendiniam Vilniaus moterų klubui „Kibirkštis“ ir jo piramidei numatytas 200,5 tūkst. metinis asignavimas. Tuo metu pastaruosius du sezonus trofėjus Lietuvos lygoje besižėrusiai Kauno „Aisčių-LSMU“ ekipai tenka kur kas menkesnė miesto biudžeto pagalba: 2019-aisiais paskirta 105 tūkst., o 2020 m. – 51 tūkst. eurų.
Nutraukus krepšinio sezoną dėl COVID-19 viruso išplitimo, Lietuvos čempiones iš Kauno savivaldybės pasiekė 30 tūkst. eurų. Dėl likučio bus sprendžiama vasarą, neabejojama, kad dėl pandemijos nukentės ir kitos mažesnės komandos.
Didžiausias savivaldybės paramos kritimas fiksuojamas Klaipėdoje. Miesto savivaldybė 2019-aisiais skolų prislėgtam „Neptūno“ klubui paskyrė 1,015 mln., o 2020-aisiais – 620 tūkst. eurų.
Nuo rudens „Neptūnas“ po savo sparnu priglaudė ir aukščiausioje moterų lygoje rungtyniaujančią miesto ekipą, jai buvo projektuojama apie 70 tūkst. eurų dotacija.
Didžiajame LKL ketverte įsitaisęs Panevėžio „Lietkabelis“ iš savivaldybės sulaukė penkiais tūkstančiais padidinto rėmimo: bazinis finansavimas nuo 301 tūkst. 2019-aisiais pakilo iki 306 tūkst. 2020-iems metams.
Pernai po iškovotos bronzos Karaliaus Mindaugo taurės turnyre miestas išskyrė 10 tūkst. premiją, bendrą asignavimo sumą pakėlusią iki 311 tūkst. eurų.
Ketvirto didžiausio šalies miesto – Šiaulių – finansavimas krepšinio klubui lieka stabilus – po 350 tūkst. eurų kasmet. Prieš 2019-2020 m. sezoną Saulės miesto ekipos vadovybė dėliojo 700 tūkst. eurų biudžeto gaires.
„Šiaulių“ krepšinio piramidėje yra ir stipriausiame šalies čempionate besivaržanti moterų komanda, kuriai buvo planuojamas 70 tūkst. eurų biudžetas.
Mažiausio LKL miesto, apie 6,4 tūkst. gyventojų turinčio Pasvalio komandai – mažiausia parama, vertinant visų savivaldybių kontekste. 2019-aisiais buvo išskirta 140 tūkst. eurų, o šiemet kol kas priimtas sprendimas dėl 40 tūkst. eurų finansavimo. Bendra suma 2020-iems metams gerokai kils po COVID-19 viruso pandemijos.
Įprastai Pasvalys „Pieno žvaigždžių“ ekipai kiekvienus metus paskiria apie 140 tūkst. eurų.
Kiek didesnis – 8,5 tūkst. gyventojų – Prienų miestas krepšinio klubui kasmet planuoja 250 tūkst. eurų asignavimą.
„Žalgiris“ – savo arenos operatorius
LKL komandų rate tik Kauno „Žalgiris“ turi prabangą rungtyniauti paties klubo operuojamoje arenoje. Tokia išskirtine teise apskritai Europoje gali pasigirti vos keletas stipriausių Senojo žemyno komandų.
Tuo metu kitos Lietuvos ekipos namų rungtynes geriausiose miestų arenose žaidžia nuomos pagrindais.
Tiesa, kelioms šalies komandoms šiuo klausimu padeda savivaldybės. Pavyzdžiui, Kėdainių valdžia be piniginės paramos „Nevėžiui“ taip pat yra atleidusi klubą nuo arenos mokesčių.
Pagal sudarytą treniruočių ir rungtynių planą, „BasketNews.lt“ žiniomis, Kėdainių rajono savivaldybė 2020-aisiais metais įsipareigojo padengti apie 50 tūkst. eurų numatytą mokestinę naštą. Dėl nutrūkusio sezono ir sportavimo proceso ji akivaizdžiai bus mažesnė.
Panašūs principai taikomi Utenoje ir Prienuose.
Alytuje arena priklauso sporto ir rekreacijos centrui, kuriame savivaldybė dengia besitreniruojančių komandų kaštus. Komandai gaunant finansinę naudą besinaudojant arena, „Sintek-Dzūkijos“ atveju žaidžiant LKL namų rungtynes, klubas pats moka numatytus mokesčius.
Panevėžio „Cido“ arenai atitenka sutarta dalis nuo abonementų ir bilietų į rungtynes pardavimų.
„Neptūnas“, „Šiauliai“ ir „Rytas“ arenas nuomojasi iš koncesininkų.
Sostinės klubo treniruočių arena, dabar besivadinanti kaip „Jeep“ arena, priklauso įmonei „Norvelita“. 2017-ųjų gegužę „Rytą“ prismaugus skoloms, apie 1,8 mln. eurų vertės bazė buvo išpirkta įmonės vadovo Jordano Kenstavičiaus, kuriam taip pat priklauso ir viena iš 20-ies Vilniaus komandos dalių.
„Pieno žvaigždės“ miesto arenoje šeimininkauja pagal su sporto mokykla sudarytą sutartį.
Patinka, ką darome? Paremkite mus tapdami BN+ nariais.