20 geriausių lietuvių, neiškovojusių LKL žiedo

Tomas Vanagas
„BasketNews.lt“
2020-04-30 11:42
Nuotr.: AP – Scanpix, Fotodiena.lt
Nuotr. AP – Scanpix, Fotodiena.lt

Kol vieni krepšininkai, o pastaruosius dešimt metų – tik Kauno „Žalgirio“ žaidėjai – į savo kolekcijas vieną po kito dėlioja LKL nugalėtojų žiedus, lieka nemažai aukščiausio lygio atletų, kurie apie tokį apdovanojimą gali tik pasvajoti.

BasketNews.lt“ pristato dvidešimt geriausių Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniavusių mūsų šalies žaidėjų, kurie per savo karjerą iki šiol nesugebėjo triumfuoti nacionalinėse pirmenybėse.

Į šį sąrašą galėjo patekti visi LKL krepšininkai nuo pat pirmojo sezono 1993 metais. Dvidešimtuko žaidėjai nebuvo reitinguoti vietomis.

Žydrūnas Ilgauskas

Nuotr. AP – Scanpix

Vienas geriausių Lietuvos krepšininkų Žydrūnas Ilgauskas Kauno „Atlete“ praleido trejus metus nuo 1993 iki 1996 metų, tačiau paskutiniame sezone pasirodė tik finalo serijoje. Tada jis žengė į aikštę nepaisant pėdos skausmų.

Per pirmuosius du sezonus Ilgauskas dominavo lygoje. 221 cm ūgio vidurio puolėjas antrajame savo sezone, 1994-1995 metais, vidutiniškai pelnė po 22,3 taško, atkovojo po 13,4 kamuolio, blokavo po 3 metimus ir rinko po 28,1 naudingumo balo.

Visus tris sezonus „Atletas“ LKL iškovojo sidabro medalius. 1993-1994 metų sezone LKL finalo serija Kauno „Žalgiriui“ buvo pralaimėta 1-3, o kitame sezone – 0-3.

Nors Ilgauskas 1995-1996 metų reguliariajame sezone nerungtyniavo, tačiau būtent tuomet „Atletas“ buvo arčiausiai to, kad jėgos Lietuvos krepšinyje pasikeistų.

Reguliariajame sezone „Atletas“ visus keturis kartus įveikė „Žalgirį“, o LKL finalo serija iki 3 pergalių prasidėjo dviem „Atleto“ laimėjimais.

Iki triumfo finale trūko tik vieno žingsnio, tačiau jo dėti nepavyko. Viskas pasikeitė po to, kai „Atleto“ lyderis Saulius Štombergas trečiose rungtynėse sužaidus tris minutes patyrė traumą ir daugiau serijoje rungtyniauti negalėjo.

Vladas Garastas pabandė ištraukti kozirį ir į aikštę metė skausmus kentėjusį Ilgauską. Visgi jis klubo neišgelbėjo – per trejas rungtynes centras pelnė po 6,3 taško, o „Atletas“ suklupo tris sykius paeiliui bei liko antroje pozicijoje.

Taip Ilgausko karjera LKL buvo baigta. Jis tais pačiais metais 20-uoju šaukimu buvo pakviestas NBA naujokų biržoje ir pradėjo legionieriaus karjerą.

Ilgauskas 1995 metais dvikovoje su Plungės „Olimpu“ surinko 53 naudingumo balus ir užfiksavo savo rekordą bei tuomet geriausią rezultatą LKL istorijoje. Dabar šis rodiklis rekordų lentelėje yra šeštoje vietoje.

Pagal atkovotus kamuolius Ilgauskas yra nepralenkiamas iki šiol. Jis tame pačiame susitikime su „Olimpu“ sugriebė 28 kamuolius.

Rytis Vaišvila

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

194 cm ūgio Rytis Vaišvila LKL rungtyniavo nuo 1993 iki 1999 metų ir tuomet buvo vienas ryškiausių krepšininkų.

Kaip ir Žydrūnas Ilgauskas, jis nuo 1993 iki 1996 metų žaidė „Atlete“, o po to trejus metus vilkėjo Alytaus „Alitos“ marškinėlius.

Sezone, kai „Atletas“ LKL finale pirmavo 2-0, Vaišvila vidutiniškai pelnė po 15,2 taško, atkovojo po 4 kamuolius, atliko po 4 rezultatyvius perdavimus bei rinko po 16,7 naudingumo balo.

Alytuje šis krepšininkas žaidė dar įspūdingiau: 1997-1998 metų sezone fiksavo 20,9 taško ir 20,3 naudingumo balo statistiką.

Per savo karjerą LKL Vaišvila tris kartus laimėjo antrąją LKL vietą. Per 242 rungtynes jis įmetė 3432 taškus bei rezultatyviausių žaidėjų sąraše pasiekė 23-iąją vietą.

Nuo 1999 metų Vaišvila žaidė užsienyje.

Tomas Pačėsas

Nuotr. BNS

190 cm ūgio krepšininkas Tomas Pačėsas LKL rungtyniavo penkis sezonus – nuo 1993 iki 1998 metų.

1994-1995 metų sezone jis su Kauno „Lavera“ laimėjo trečiąją vietą, o kitą sezoną persikėlė į „Atletą“ ir tapo vienu svarbiausių krepšininkų.

Pajėgioje komandoje jis rinko po 10,6 taško, 4,1 rezultatyvaus perdavimo ir 12,3 naudingumo balo, o pirmose ketveriose finalo serijos rungtynėse į „Žalgirio“ krepšį vidutiniškai įmesdavo po 16,8 taško.

Paskutinėje dvikovoje, kuri lėmė pralaimėtą finalą, alytiškis surinko 5 taškus.

Statistiškai geriausiai Pačėsas žaidė 1996-1997 metų sezone, kai Alytaus „Alitai“ pelnė po 15,7 taško ir atliko po 5,5 rezultatyvaus perdavimo.

Pačėso kraityje – du sidabro ir vienas bronzos medalis. Nuo 1998 iki 2007 metų gynėjas rungtyniavo užsienyje.

Virginijus Praškevičius

Nuotr. Alfredo Pliadžio (sportas.info)

Lietuvos krepšinio lygoje aukštaūgis Virginijus Praškevičius sužaidė septynis sezonus bei buvo vienas kertinių žaidėjų 1996 metų Kauno „Atleto“ komandoje.

Žydrūnas Ilgauskas dėl traumos nežaidė, todėl Praškevičius 1995-1996 metų sezone tapo pagrindiniu aukštaūgiu. Jis tą sezoną rinko po 15,6 taško ir 8,5 sugriebto kamuolio, o LKL finalo serijoje – po 16,2 taško ir 8 atkovotus kamuolius.

Kitą sezoną Praškevičius praleido NBA Minesotos „Timberwolves“ gretose, nors taip ir negavo progos oficialiai debiutuoti stipriausioje pasaulio lygoje.

Geriausią sezoną Praškevičius sužaidė grįžęs iš NBA, 1997-1998 metais. Tuomet „Atleto“ ekipoje puolėjas pelnė po 19,8 taško, atkovojo po 7,7 kamuolio ir rinko po 21,7 naudingumo balo.

Tą patį sezoną Praškevičius pakliuvo į neeilinę situaciją – ir toliau gynė „Atleto“ garbę Lietuvos krepšinio lygoje, bet tuo pačiu metu Kauno „Žalgiriui“ padėjo iškovoti Saportos taurę bei žengti į Eurolygą.

Praškevičiaus kraityje LKL – trys bronzos ir du sidabro medaliai.

Žydrūnas Urbonas

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

Žydrūnas Urbonas – antras rezultatyviausias LKL krepšininkas pirmenybių istorijoje. Jis per 428 rungtynes surinko 5557 taškus, o jo vidurkis buvo 13 taškų.

Puolėjas LKL debiutavo 1993 metais, būdamas vos 16 metų. Tokio amžiaus Panevėžio „Lietkabeliui“ jis vidutiniškai pelnė po 15,7 taško.

Geriausias Urbono sezonas – 1998-1999 metų pasirodymas „Šilutėje“, kurioje rinko po 18,9 taško, 8,1 sugriebto kamuolio ir 20,2 naudingumo balo.

Kartu su „Šiauliais“ bronzos medalius jis laimėjo 2000, 2001, 2004 ir 2005 metais. 1994-1995 metų sezone Urbonas žaidė Kauno „Laveroje“, kuri sezoną baigė trečioje pozicijoje.

Augenijus Vaškys

Nuotr. V.Mikaitis

Pirmajame LKL sezone 1993-1994 metais Plungės „Olimpo“ komandoje Augenijus Vaškys vidutiniškai pelnė po 22,9 taško bei buvo rezultatyviausias pirmenybių krepšininkas.

1996 metais „Olimpas“ pusfinalyje „Žalgiriui“ davė rimtą kovą – pirmąjį mačą pralaimėjo trimis taškais, o antrajame nusileido dviem taškais. Tuomet serija dėl trečiosios vietos nebuvo organizuojama ir Vaškys su komanda užėmė trečiąją vietą.

Kitą sezoną „Olimpas“ pasiekė ir LKL finalą, tačiau kovoje dėl aukso 0-3 nusileido „Žalgiriui“. Tą sezoną Vaškys vidutiniškai pelnė po 13,1 taško bei iškovojo vienintelį savo sidabro medalį.

Nuo 1998 iki 2005 metų 196 cm ūgio Vaškys žaidė užsienio klubuose, o grįžęs į LKL 2005-2006 metų sezone apsivilko „Šiaulių“ marškinėlius bei laimėjo bronzos medalį.

Vaškys LKL sužaidė 210 rungtynių ir per jas pelnė 3145 taškus. Tai – 36 vieta rezultatyviausių žaidėjų sąraše. Visi daugiau taškų įmetę krepšininkai sužaidė daugiau rungtynių.

Rolandas Matulis

Nuotr. Scanpix Lithuania

200 cm ūgio galingo stoto vidurio puolėjas Rolandas Matulis Lietuvos krepšinio lygoje sužaidė 19 sezonų, o 18,5 metų gynė Vilniaus „Sakalų“ garbę.

Vienintelis atvejis, kai Matulis pakeitė komandą, nutiko 2001 metų gruodžio pradžioje, kuomet jis prisijungė prie tituluočiausio šalies klubo Kauno „Žalgirio“.

Kauniečiai gynė čempionų titulą, o pirmąją vietą buvo užėmę 7 kartus per aštuonis sezonus. Visgi tąsyk žalgiriečiams to padaryti nepavyko.

„Žalgiris“ finale atsiliko 1-3 ir nors sugebėjo išlyginti rezultatą, tačiau Vilniaus „Lietuvos rytas“ septintose serijos rungtynėse namuose laimėjo 86:78.

Matulis „Žalgiryje“ rinko po 8,6 taško bei 4,3 atkovoto kamuolio.

Stiprusis vidurio puolėjas iš viso LKL per 554 rungtynes (2 vieta lygos istorijoje) pasiekė 10,2 taško bei 5,9 atkovoto kamuolio vidurkius.

Geriausią statistiką Matulis fiksavo prieš išvykdamas į Kauną, 2001-2002 metų sezono pradžioje „Sakaluose“, kai per 11 rungtynių vidutiniškai pelnė po 17,6 taško bei sugriebė po 10,6 kamuolio.

Matulis iki šiol yra rezultatyviausias LKL krepšininkas. Jis per savo karjerą įmetė 5645 taškus.

Be LKL sidabro medalio, Matulis taip pat iškovojo bronzos medalį 1999 metais.

Robertas Giedraitis

Nuotr. D.Lukšta

Robertas Giedraitis iki šiol yra LKL rezultatyvių perdavimų lyderis – jis per 397 mačus asistavo 1327 kartus.

193 cm ūgio įžaidėjas visą karjerą, nuo 1994 iki 2006 metų, praleido „Šiaulių“ klube.

Geriausią savo sezoną Giedraitis sužaidė 1996-1997 metais, kai vidutiniškai pelnė po 13 taškų, asistavo po 4,9 karto bei rinko po 17,8 naudingumo balo.

Per laikotarpį, kuomet Giedraitis gynė „Šiaulių“ garbę, komanda penkis kartus laimėjo LKL bronzos medalius.

Pagal perimtus kamuolius krepšininkus lygos istorijoje užima antrąją vietą (949), o pagal sužaistų rungtynių skaičių – 11-ąją (397).

Virginijus Sirvydis

Nuotr. Scanpix Lithuania

Virginijus Sirvydis LKL žaidė net trijuose skirtinguose dešimtmečiuose – jis 1993 metais vilkėjo Vilniaus „Statybos“ marškinėlius, o 2012 metais dar žaidė Vilniaus „Sakaluose“.

Sirvydis taip pat sugebėjo itin ilgą laiką išlaikyti aukštą žaidimo lygį.

1996-1997 metais jis „Statyboje“ pelnė po 20,9 taško ir su šiuo vidurkiu užėmė antrąją vietą lygoje, o praėjus 13 metų, 2009-2010 metų sezone, „Sakaluose“ jo vidurkiai buvo 18,8 taško ir 18,7 naudingumo balo. Tuomet jam buvo 36-eri metai.

LKL jis žaidė iki 38-erių.

Sirvydžio apdovanojimų lentynoje yra 1994, 1998, 1999 ir 2002 metų bronzos medaliai.

Pagal sužaistą rungtynių skaičių Sirvydis užima 15-ąją vietą (376), pagal pelnytus taškus – penktąją (5008).

Rolandas Skaisgirys

Nuotr. BasketNews.lt

191 cm ūgio gynėjas Rolandas Skaisgirys LKL rungtyniavo 12 sezonų, o paskutines rungtynes sužaidė būdamas 40 metų, 9 mėnesių ir 1 dienos amžiaus. Jis karjerą baigė kaip antras vyriausias LKL krepšininkas.

Šį sezoną pagal tai jį pranoko Mindaugas Lukauskis, taip Skaisgirį išstumdamas į trečiąją poziciją. Pats vyriausias lygos žaidėjas yra Algimantas Pavilonis, kuris rungtyniavo būdamas 42 metų, 3 mėnesių ir 15 dienų amžiaus.

Geriausią savo sezoną Skaigirys sužaidė 2002-2003 metais. Tuomet Kauno „Topo Centrui-Atletui“ jis vidutiniškai pelnė po 18,5 taško. Tuomet jam jau buvo 34-eri metai.

Per savo karjerą Skaisgirys sužaidė 307 rungtynes (32 vieta) ir pelnė 3460 taškus (22 vieta).

Valdemaras Chomičius

Nuotr. BNS

Valdemaras Chomičius 1996-aisiais metais debiutavo Lietuvos krepšinio lygoje jau pasitikdamas savo karjeros saulėlydį – jam buvo 37-eri metai.

Lietuvos krepšinio legenda tapo žaidžiančiuoju Plungės „Olimpo“ treneriu ir demonstravo solidžius rezultatus.

Krepšininkas vidutiniškai pelnė po 13 taškų ir su šiuo rodikliu užėmė 20-ąją vietą. Savo komandoje rezultatyvumu jis nusileido tik Augenijui Vaškiui.

Komanda nukeliavo iki LKL finalo, tačiau galutinėje kovoje 0-3 nusileido Kauno „Žalgiriui“. Taip Chomičius iškovojo pirmąjį ir vienintelį savo medalį LKL.

Tuomet Chomičius persikėlė į antrosios lygos klubą Marijampolėje, kuris vadinosi „Kraitenė“. Sužaidęs sezoną šioje ekipoje, jis 1998-1999 metų sezonui su „Kraitene“ persikėlė į LKL ir vėl ne tik treniravo, bet solidžiai žaidė.

Tuomet jau 39-erių Chomičius vidutiniškai pelnė po 15,7 taško ir atliko po 2,6 rezultatyvaus perdavimo. Marijampolės klubas reguliariajame sezone užėmė aštuntąją poziciją ir ketvirtfinalyje krito prieš „Žalgirį“.

Chomičius buvo vienas geriausių Lietuvos krepšininkų. Jis su Lietuvos rinktine laimėjo 1992 metų olimpinių žaidynių bronzos medalį ir 1995 metų Europos čempionato sidabro medalį.

Su Sovietų Sąjungos rinktine Chomičius 1988 metais laimėjo olimpinį aukso medalį, taip pat tapo pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtoju.

Martynas Mažeika

Nuotr. BNS

193 cm ūgio Martynas Mažeika LKL debiutavo būdamas 15-os metų ir šioje lygoje gina tik vienos komandos garbę – Klaipėdos „Neptūno“.

Uostamiesčio ekipoje gynėjas praleido 12,5 metų, o ilgiausiai paeiliui rungtyniavo septynerius metus – nuo 2010 iki 2017 metų.

Mažeika 2013 metais su „Neptūnu“ iškovojo bronzos medalį, o 2014 ir 2016 metais – sidabro apdovanojimus. 2014 metais „Neptūnas“ finalo serijoje prieš „Žalgirį“ pirmavo 1-0, o galiausiai pralaimėjo rezultatu 2-4.

Asmeniškai geriausias sezonas Mažeikai buvo 2008-2009 metais, kai jis pelnydavo po 16,7 taško.

Klaipėdietis LKL sužaidė 375 rungtynes (16 vieta lygoje) ir iš viso pelnė 4132 taškus (12 vieta lygoje).

Saulius Kuzminskas

2002-2003 metų sezone 211 cm ūgio Saulius Kuzminskas „Šiauliuose“ vidutiniškai pelnė po 15,8 taško, atkovojo po 8,5 kamuolio ir rinko po 19,1 naudingumo balo, o toks pasirodymas atkreipė Vilniaus „Lietuvos ryto“ dėmesį.

Dvejus metus sostinės klube žaidęs Kuzminskas 2005 metais laimėjo ULEB taurę, tačiau LKL tiek 2004, tiek ir 2005 metais tenkinosi sidabro medaliais.

Pirmajame sezone „Lietuvos ryte“ jis vidutiniškai rinko po 10,3 taško ir 5,8 sugriebto kamuolio.

Vėliau vidurio puolėjas žaisdamas „Šiauliuose“ 2008 ir 2009 metais laimėjo LKL bronzos medalius.

Donatas Motiejūnas

2008-2009 metų sezone tuomet 18-metis Donatas Motiejūnas buvo viena ryškiausių žvaigždžių.

Kauno „Aisčių“ marškinėlius apsivilkęs vidurio puolėjas vidutiniškai pelnė po 19,9 taško, atkovojo po 7 kamuolius ir rinko po 22 naudingumo balus.

Po tokio sezono vasarą Motiejūną kvietė Kauno „Žalgiris“, tačiau aukštaūgis nusprendė pasukti į Trevizo „Benetton“ ir pradėti legionieriaus karjerą, kuri tęsiasi iki šiol.

Motiejūnas pasiekė karjeros aukštumas ir solidžiai žaidė NBA, vėliau po kelių nesėkmingų sezonų persikėlė į Kinijos lygą, kurioje žaidžia iki šiol. Visgi po to realių variantų grįžti į LKL centras iki šiol neturėjo.

Šarūnas Vasiliauskas

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

Šarūnas Vasiliauskas 2009 ir 2010 metais LKL finale gynė Kauno „Žalgirio“ garbę, tačiau kauniečiai abu sykius nusileido Vilniaus „Lietuvos rytui“. 

Tuomet, kai Vasiliauskas paliko „Žalgirį“, komanda be jo LKL titulą laimėjo dešimt sezonų iš eilės.

Vasiliauskas LKL žaidė dar ketverius metus. Geriausiai jam sekėsi 2015-2016 metų sezone Prienų „Vytaute“, kuomet įžaidėjas pelnė po 13,4 taško ir atliko po 4,2 rezultatyvaus perdavimo.

Nuo 2016 metų Vasiliauskas rungtyniauja užsienyje.

Deividas Gailius

Nuotr. BNS

200 cm ūgio Deivido Gailiaus karjera LKL prasidėjo 2007 metais, kuomet jis apsivilko Klaipėdos „Neptūno“ marškinėlius.

2010 metais, žaisdamas „Šiauliuose“, jis iškovojo pirmąjį savo apdovanojimą – su komanda finišavo trečioje pozicijoje.

Į Klaipėdą puolėjas grįžo 2012-2013 metų sezonui ir tapo lyderiu: pelnė 17 taškų, atkovojo po 5,6 kamuolio, o „Neptūnas“ pirmąjį kartą iškovojo bronzos medalį.

Nuo 2015 iki 2017 metų Gailius gynė „Lietuvos ryto“ garbę ir dar du sykius laimėjo bronzos medalius.

Galiausiai tokį patį apdovanojimą Gailius atsiėmė ir 2019 metais, kuomet vėl grįžo į „Neptūną“. Iš viso puolėjas bronzos medalius laimėjo penkis kartus.

Gediminas Orelikas

Nuotr. BasketNews.lt/V.Mikaitis

Nuo 2009 iki 2016 metų be pertraukos Lietuvos krepšinio lygos klubuose žaidęs Gediminas Orelikas prisirinko ne vieną medalį.

Jis 2011, 2012, 2014 ir 2016 metais iškovojo LKL bronzos medalius, o 2015 metais – sidabro apdovanojimą.

2012-2013 metų sezone krepšininkas „Prienams“ vidutiniškai pelnė po 17,1, atkovojo po 5,6 kamuolio ir rinko po 18,4 naudingumo balo.

Po šio sezono jis buvo pasikviestas į Vilniaus „Lietuvos rytą“, kuriame praleido trejus metus, o 2014-2015 metų sezone LKL fiksavo 13,8 taško ir 15,4 naudingumo balo rodiklius.

2016 metais krepšininkas pradėjo legionieriaus karjerą, tačiau ją pristabdė traumos.

Mindaugas Katelynas

Nuotr. Fotodiena.lt/A.Pliadis

205 cm ūgio Mindaugas Katelynas į LKL atvyko būdamas jau 28-erių metų, kai papildė Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandą.

Iki tol puolėjas buvo du sezonus žaidęs Eurolygos Milano „Armani Jeans“ ekipoje.

Vilniaus klube Katelynas abu sezonus buvo svarbus krepšininkas ir vidutiniškai pelnė po 10,6 taško bei atkovojo po 5 kamuolius.

Abu sezonus „Lietuvos rytas“ žaidė LKL finale, tačiau įveikti „Žalgirio“ nesugebėjo.

Po to Katelynas išvyko į užsienį ir daugiau rungtyniauti į Lietuvą nesugrįžo.

Eimantas Bendžius

Nuotr. BNS

Septintąjį sezoną LKL rungtyniaujantis Bendžius 2010 metais, kai Kauno „Žalgiris“ pastarąjį kartą suklupo LKL finale, dar vilkėjo kitos sostinės ekipos, „Perlo“ marškinėlius.

Stipriausioje Vilniaus ekipoje jis debiutavo 2012-2013 metų sezone ir laimėjo sidabro medalį, o kitą sezoną – bronzos apdovanojimą.

Vėliau snaiperis karjerą pratęsė užsienyje, o į Lietuvos sostinę sugrįžo 2018 metais bei dar kartą laimėjo sidabro medalį.

Šiuo metu „Ryte“ kapitono pareigas užimantis krepšininkas yra vienas svarbiausių žaidėjų. Praėjusį sezoną LKL puolėjas rinko po 10,7 taško.

Arnas Butkevičius

Nuotr. BNS

Arnas Butkevičius Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniauja lygiai dešimtmetį – nuo 2010 metų, kai prisijungė prie Vilniaus „Sakalų“.

Neskaitant „Žalgirio“ krepšininkų, Butkevičius yra vienas daugiausiai medalių iškovojusių krepšininkų per pastaruosius šešerius metus.

Jis keturis kartus laimėjo sidabro medalius – 2014, 2016, 2018 ir 2019 metais. 2013 metais puolėjo rankose atsidūrė bronzos apdovanojimas.

Butkevičius naudingiausiai žaidė prieš pat išvykimą iš Klaipėdos „Neptūno“ į Vilniaus „Rytą“, 2017-2018 metų pirmoje sezono pusėje. Tuomet atletas rinko po 10,4 taško, 5,9 atkovoto ir 2,6 perimto kamuolio, 3,4 rezultatyvaus perdavimo ir 18,9 naudingumo balo.

Vilniuje krepšininkas taip pat tapo vienu svarbiausių žaidėjų – praėjusį sezoną fiksavo 16 naudingumo balų vidurkį.





Rodyti komentarus

Ilgauskas lol dejas jis ant tos Lietuvos
2020-05-01
-1
Atsakyti
Geras straipsnis, įdomu buvo paskaityt. Tik aš į sąrašą nedėčiau žaidėjų kurie dar nebaigė karjeros :) Iš karjeras baigusių bet nepaminėtų krepšininkų dar išskirčiau Dainių Staugaitį, Singarą Tribę, Nerijų Zabarauską, Eriką Kučiauską, Giedrių Pečiulionį, Evaldą Jocį (iki išvykimo į Ameriką)...
2020-05-01
+4
Atsakyti
ddadu
kad tas LKL ziedas yra niekinis menkavertis...niekam neiidomus ir jokio prestizo neturi...atsimenu kai rytas iskrito is eurocup ir Laprovitolos paklause zurnalistas,kodel norite isvykti gi lauke LKL kova del aukso...o tas is esmes tiesiai sviesiai pasake, dejau as ant to jusu LKL neiidomu man
2020-05-01
+1
Atsakyti
alio
O kas tas Laprovitola? Cia kazkokia krepsinio zvaigzde, kad prisimeni jo pasisakymus? Kazkam dar idomi ka pasake eilinis legionierius? Kalba eina apie geriausius lietuvius. Bent jau nedemonstruok savo primityvumo bei bukumo.
2020-05-01
-3
Atsakyti
Woop
Rokas Giedraitis geresnis uz Bendziu ir Butkeviciu kartu sudejus
2020-05-01
+1
Atsakyti
Saulius
Del to ir nesedejo raudonoje parodijoje ilgai, o tepe slides neatsigrezdamas bei savo noru nusitrauke kontrakta su su raudona k..va.
2020-05-01
+1
Atsakyti
aa
NU Praskevicius gerai tada 98 tais uz atleta lkl o saportoj uz zalgiri dar atsimenu paskolintas buvo:DD dabar jau tokiu dalyku nlb buna
2020-04-30
-1
Atsakyti
Anonimas
Dar pamenu Matulis uz Siaulius zaide, cia turbut paskutinis yoks variantas LT krepsinyje..
2020-05-01
+2
Atsakyti
Nemoksas
Man Praskevicius yra vienas is labiausiai neįvertintas zaidejas.
2020-04-30
-5
Atsakyti
Lukas
JV tapo?
2020-04-30
-1
Atsakyti
Antanas
Jeigu ne zalios k..vos nuolatinis santazas ir spaudimas lygai,tai butu daug daugiau zaideju tape cempionais
2020-04-30
-3
Atsakyti
Linkėjimai iš Kauno
Ta tavo raudoną shliuxa jau dešimt metų rodo savo pajėgumą, bet kaip buvo skuduras kojoms nusivalyti, taip tokiu ir liks, o visi lavonai ale bendziai ir butkeviciai tik ir svajos apie lkl čempionų titulą....
2020-05-01
-2
Atsakyti
D J
skaisgirys???:-DDD Vien Sakaluose buvo bent 5 zaidejai kurie buvo zymiai geresni uz ji
2020-04-30
+1
Atsakyti
Lol
Kleiza? D. Sabonis? Lol
2020-04-30
-2
Atsakyti
Anonimas
Tai cia raso apie tuos, kurie lose lkl lygoje. Nepagalvojai? Parodyk man kurioj lkl komandoj buvo domantas ar linas, kaip zaidejai.
2020-04-30
+1
Atsakyti
djgaffer
Matuliui su Vasiliausku tai nenuskilo.Žaidė Žalgiryje būtent tuose sezonuose,kai tuometinis L.rytas čempionais tapo.Nepasisekė tikrai.
2020-04-30
Atsakyti
Anonimas
o Svajunas Airosius kur? vienas geresniu Pg/Sg pozicijos zaideju kuri laika buvo LKL. Mano nuomone is kelis cia isvardintus tikrai geresnis zaidejas buvo
2020-04-30
+1
Atsakyti

Rašyti komentarą

Vardas:      
  Iš viso: 18

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.