Pirmoji koronaviruso banga LKL kainavo milijonus eurų

Lukas Malinauskas
„BasketNews.lt“
2020-05-05 11:33
Nuotr.: BNS/BasketNews.lt iliustracija
Nuotr. BNS/BasketNews.lt iliustracija

Dėl COVID-19 viruso sezono neužbaigę stipriausi Lietuvos klubai ir aukščiausioji lyga fiksuoja milžiniškus nuostolius. LKL prezidento Remigijaus Milašius teigimu tinklalapiui „BasketNews.lt“, pirmosios koronaviruso bangos padariniai bendrai kainavo net 5 milijonus eurų. 

Pačiame įkarštyje sustojusi LKL patyrė apie 800 tūkst. eurų netektį, likusi dalis – 10-ies klubų nuostoliai. 

Koronavirusas LKL čempionatą įšaldė ties 24-u turu, komandoms likus sužaisti trečdalį – 60 – rungtynių. Karštas kovas žadėjusiose atkrintamosiose varžybose aštuonios komandos ketvirtfinalyje būtų žaidusius iki dviejų pergalių, likusios keturios ekipos pusfinaliuose ir finaluose – iki trijų.

Komandos daugiausiai nuostolių patyrė dėl atšauktų namų rungtynių, neišpildytų įsipareigojimų rėmėjams bei besiderint su žaidėjais dėl atlyginimų už nesužaistą, tačiau kontraktuose numatytą bendradarbiavimo laikotarpį. 

LKL labiausiai nukentėjo dėl neįvykdytų susitarimų su televizija ir didžiaisiais rėmėjais. 2018-2019 m. sezone vadovybė projektavo 2,4 mln. eurų biudžetą, o šį sezoną jis buvo planuojamas kiek didesnis.

Milašiaus tikinimu, lyga palaiko ryšį su partneriais, iš kurių neišgirdo noro nutraukti bendradarbiavimo ateityje.

Pirmuosius sprendimus pokriziniam 2020-2021 m. sezonui dėliojanti lygos vadovybė jau yra numačiusi siūlymą mažinti minimalaus biudžeto kartelę iki 400 tūkst. eurų, mat kilimą išgyvenęs čempionatas kitiems metams anksčiau planavo 600 tūkst. eurų minimalią liniją.

Kitą sezoną kol kas strateguojama pradėti įprastu laiku – rugsėjo pabaigoje, tačiau pagrindinis klausimas išlieka, kokie apribojimai bus taikomi uždarose patalpose vyksiantiems renginiams.

Realus variantas – startuoti be žiūrovų arenose, nors tai būtų skausminga tiek lygai, tiek klubams. Apie tai, koronaviruso padarinius, žlugusias idėjas ir spinduliuojamą optimizmą tinklalapis „BasketNews.lt“ kalbėjosi su pirmenybių prezidentu Milašiumi.

– Kaip, jūsų vertinimu, klubai susitvarkė su koronaviruso iššaukta situacija? – „BasketNews.lt“ paklausė Milašiaus.
– Yra įvairūs atgarsiai, aš su visais pabendrauju, kiekvienas klubas situaciją sprendžia savaip. LKL prezidentas ar generalinis direktorius Romualdas Brazauskas su administracija, pagal mūsų įstatus, neturi teisės daryti įtakos (klubų) vidiniams, juridiniams, teisiniams ir finansiniams dalykams. Sutartyse aiškiai parašyta, kas už ką atsako, kur žaidėjas gali kreiptis, jei ji yra nutraukiama ar yra nevykdomi įsipareigojimai. Beveik kiekvienas klubas turi savo advokatų kontoras, su kuriomis bendrauja ir dirba. Per visą laiką, kol aš esu lygoje, tikrai niekas manęs neprašė spręsti vidinių reikalų, žaidėjų ir administracijų sprendimų. 

– Ar sprendimą skelbti čempionus ir prizininkus parėmėte kitų šalių praktika?
– Tai buvo spontaniškas dalykas. Mes turbūt vieni pirmųjų Europoje priėmėme sprendimą ir nusprendėme, kad mes visgi skelbiame čempionus. Daugiau pasiūlymų, kad neskelbtume čempionų ar užimtų vietų, nebuvo, kadangi vėliau tai konvertuojasi į vietas žaisti europiniuose turnyruose. Gal viskas įvyko labai greitai, kad net nepagalvojome, jog galbūt neskelbti čempionų.

Prieš sprendimą nutraukti sezoną mes absoliučiai nesikalbėjome su kitomis lygomis, nes kiekvienoje šalyje koronavirusas „elgėsi“ skirtingai: vienur išplitimų buvo dar mažai ar tik pradžia, kitur – dar net neprasidėję, kiti apskritai nesuprato, ką daryti. Viskas išsivystė per maždaug 1-2 savaites, dėl to vieni tik sustabdė sezoną, kiti sustabdė ir nutraukė. Kiekvienos šalies situacija su virusu buvo skirtinga ir Vyriausybės priėmė skirtingus sprendimus – kiek žmonių gali susirinkti į vieną vietą ar išvis uždraudė susibūrimus. Šiandien galiu pasakyti drąsiai, kad mūsų sprendimas – teisingas. Jeigu mes būtume paplatinę virusą per žaidėjus, žiūrovus, neaišku, kas būtų buvę ir mes būtume apkaltinti. Mus ir žaidėjus galimai galėjo paduoti į teismą, kad privertėme eiti žaisti. 

Nuotr. BNS

– Pandemijos metu garsiai skambėjo Klaipėdos „Neptūno“ vardas, pasisakymuose vis minima bankroto tema. Kokia yra situacija Klaipėdoje?
– Klubas praeityje turėjo tikrai labai didelių problemų, pats didžiąją laiko dalį ten praleidau padėdamas jam vienaip ar kitaip rasti sprendimus kartu su meru ir kitais administracijos darbuotojais, taip pat su klubų rėmėjais. Nebuvo lengvas etapas, Sigitas Ambrazevičius susitvarkė su komanda tikrai neblogai. Jeigu nebūtų buvę to viruso, iki galo būtų gautos visos pajamos ir nebūtų bandoma eskaluoti šio klausimo. Ten problema – kokių trijų žaidėjų ilgalaikiai kontraktai, kurių sumos, kaip man jie patys sako, neatitinka šių laikų dvasios. Klubas taip pat bijo, kad negaus pajamų, kurias galėtų planuotis, tai dėl to šitas klausimas yra toks diskutuojamas. Manau, kad jie ras kompromisus su žaidėjais ir tas klausimas bus išspręstas.

– Kaip, jūsų akimis, atrodo agresyvus nutekintas vadovo laiškas iš tokio klubo kaip „Neptūnas“?
– Vertinu dvejopai, aš šitą dalyką sužinojau iš spaudos. Tai – jo asmeninė nuomonė, aš neuždrausiu jam jos pasakyti. Jis pasisakė, Sigitą vertinu kaip profesionalų žmogų, kuris klube padarė didelius darbus. Laiškas – asmeninė nuomonė, Sigitas – laisvas ir nepriklausomas žmogus. LKL negali apriboti tokių pasisakymų. Aišku, mes pasišnekame apie tai.

– Kiek ši situacija ir konkurencijos tarybos inicijuotas tyrimas gali turėti žalos lygos prestižui?
– Pasakysiu labai paprastai: taryba turbūt apskritai nesupranta, kas yra krepšinis ir krepšinio virtuvė. Nematau išvis jokios konkurencijos. Jei jie įsigilintų, kur yra konkurencija tarp žaidėjų, tai – vasaros turgus, kur yra žiauriausia konkurencija, kaip klubai kovoja dėl norimo žaidėjo, ten vyksta įvairūs piniginiai susitarimai ir taip toliau. Jie (konkurencijos taryba – aut. past.) visiškai kitaip supranta (situaciją), darbo užmokestis nėra konkurencija.

– Daug triukšmo sezono metu buvo ir Vilniaus „Ryte“. Kiek jums yra žinoma situacija viduje?
– Tą lygiai taip pat girdžiu iš spaudos. Niekada nelendu į asmeninius klausimus, tai – vidiniai jų reikalai. Kalbant apie darbo užmokesčius, yra sutartys, žaidėjai turi teisę kreiptis į teismus. Kiek aš girdžiu, ten problemų yra, mes per atestavimą matysime, kokia yra finansinė klubo situacija, kaip jie susitvarkė ir tada bus galima kalbėti. 

– Lietuvos krepšinyje susikūrė žaidėjų asociacija, kurios jūs pats pasigesdavote. Kaip vertinate šią iniciatyvą?
– Žiūriu teigiamai, bet, kaip sakė Rolandas Skaisgirys, jam ankstesniais laikais nepavyko dėl finansinių klausimų. Tais laikais gal jų buvo mažiau, bet dabar už kiekvieną dalyką reikia mokėti ir tikrai nemažas sumas. Svarbiausia, kad jie turėtų finansinį pagrindą ir išlaikytų minimaliai reikalingą administraciją. Viską lems finansai ir jų požiūris į darbą. Aišku, apie tai reikia turėti ir supratimą. Siūlyčiau jiems galbūt nuvažiuoti, jeigu yra galimybių, ir pasižiūrėti, kaip dirba kitų lygų asociacijos.

– Per jūsų vadovavimą lygą išgyveno augimą, tačiau ši pandemija neabejotinai suduos itin skaudų smūgį. Kiek dabar reikės žengti žingsnių atgal?
– Mes tikrai stipriai atrodėme, klubai finansiškai augo, galbūt koks vienas klubas būdavo silpnesnis nesant konkurencijai. Kai nėra jos, klubai šiek tiek ištyžta. Būtų konkurencija, atėjimas kitų klubų, situacija visiškai keistųsi. Bandysime susitvarkyti su dabartine padėtimi. Aš visada esu pilnas optimizmo. Žaidėjų darbo užmokesčio nuosmukis bus, klubai išreiškė įvairias nuomones, kad (mėnesiniai) atlyginimai gali kristi nuo 4-5 tūkst. iki 2-2,5 tūkst. eurų. Žiūriu šalių tam tikrus rodiklius ir analizuoju, man įdomu, kiek kiekvienos šalies BVP gali kristi – rašo ir 13 proc., ir 3,5 proc. Kitur rašo, kad Vokietijoje nebuvo tokio nuosmukio nuo antrojo pasaulinio karo. Ekonomistai diktuoja įvairias prognozes, bet manau, kad su tokiomis injekcijomis, kurios yra duodamos įvairioms Europos šalims kaip pagalba, mano asmenine nuomone, ne kaip LKL prezidento, prognozuoju 20 proc. (mažėjimą).

Nuotr. BNS

– Kas jums asmeniškai teikia tiek daug optimizmo?
– Aš nesėdžiu sudėjęs rankų, šnekuosi su klubais, kas darosi. Vieniems – sunkiau, kitiems – lengviau. Šiandien dienai dar yra daug emocijų, bet manau, kad birželį mes žinosime daug daugiau. Visą gyvenimą buvau optimistas. Tai diktuoja gyvenimas, nuojauta ir patirtis.

– Kokias dar jūsų ateities idėjas sužlugdė koronavirusas?
– Visada norėjau 12 komandų, taip palengvinant padėtį komandoms, kurios žaidžia Europos turnyruose. Kauno „Žalgirio“ atveju, kada yra dvigubos Eurolygos savaitės, būtume galvoję, kaip padėti ir išspręsti šitą klausimą. Kai yra 12 komandų, tada galima tai daryti, bet su 10 komandų ir 4 ratais tas yra neįmanoma. Jeigu yra 10 komandų ir sudarai išimtis, tarptautiniuose turnyruose nedalyvaujantiems klubams nesusidaro rungtynių skaičius. Jiems irgi reikia formuoti biudžetus, tai ką jie tada suformuos 20-iai rungtynių? Gaunasi kuriozai ir tokiu atveju vėl grįžtame į praeitį, kai žaidėme du ratus, o „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ rezultatai buvo skaičiuojami procentais. Tai – iškreiptas krepšinis, tikrasis žaidimas tada yra kažkur už borto. 

– 12 komandų modelio tema yra eskaluojama bene kasmet.
– Žiūrėkite, viskas atsiremia į arenas. Jeigu jos tik būtų, šiai dienai 12 komandų nebūtų problema. Marijampolė – daugkartinė NKL čempionė, jie labai nori, aš ten esu buvęs, bet jų salė turbūt ir NKL yra pati blogiausia. Ten nėra net kur persirengti, nėra, kur pastatyti LED stendų, televizinė transliacija nėra galima. Finansinės galimybės Marijampolėje kaip ir yra. Jonavoje reikia išspręsti vadybos klausimus. Su iniciatyva viską galima išspręsti, bet jos iš jų pusės nėra. 11 komandų modelis mums netinka. 

– Bet ar apskritai yra kažkoks postūmis į priekį tuose miestuose?
– Taip, Marijampolė suprojektavo 3 tūkst. vietų salę ir statybos yra pradedamos. Statybų sutartis buvo pasirašyta ir Mažeikiuose, bet kadangi konkursą laimėjusi kompanija yra restruktūrizuojama, statybos nevyksta. Ten finansinės galimybės kaip ir yra. Prie viso to, aš žiūriu į du dalykus: gyventojų skaičių, kad žmonės ateitų ir žiūrėtų krepšinį, nes jis yra žaidžiamas dėl žiūrovų, ir kad tai netaptų tik asmeniniu dalyku pamėtyti į krepšį. Tokie miestai kaip Marijampolė, Jonava, Plungė ir Mažeikiai yra priimtini.

– Savivaldybės savo finansiniais ištekliais didžiajai dalį LKL komandų suteikia finansinį pagrindą, tačiau į daugumos komandų valdymo struktūrą nėra įtraukos. Ar nematytumėte pokyčio šiuo klausimu?
– Čia yra jų vidiniai reikalai. Visi yra davę įvairius pasiūlymus, kuriuos savivaldybės nori dalyvauti, kurios – ne. Aš tikrai nesu to reikalo patarėjas. Jiems viduje geriau matyti – ir pačioms savivaldybėms, ir klubams.

– Kada gali sugrįžti LKL krepšinis?
– Kiek dabar stebiu, koronaviruso situacija Lietuvoje yra tikrai gera, tačiau Vyriausybė ribos įvairius renginius, o mūsų renginiai turbūt yra vieni tų, kurie per metus surenka didžiausias auditorijas. Aišku, būtų skaudu sezoną pradėti be žiūrovų, bet turbūt kaip visada startuosime rugsėjo pabaigoje. Jeigu nebus organizuojamas atrankos langas į 2021 m. Europos čempionatą, tada atsilaisvina kelios savaitės. Kitą sezoną mes privalome laiku baigti čempionatą dėl olimpinės atrankos.

– Stebint žmones iš šalies, kiek jūs matote baimės ir kaip galbūt šis virusas gali atsiliepti sirgalių ėjimui į rungtynes uždarose erdvėse?
– Baimė šiuo metu yra didelė. Esu susijęs su verslu, pačioje pradžioje teko pasivaikščioti po didžiąsias ir mažesnes parduotuves, tai – situacijos indikatorius, lankomumo ir pardavimų skaičiai nėra džiuginantys. Bet tai yra normalu, tas imunitetas greitai nepradingsta. Manau, pusmetį ar metus jis egzistuos. Apie skaičius salėje drįstu sakyti, kad jie nebus tokie, kokius turėjome paskutiniais metais.



Komentarai:

mikas
Įprastas sezonas kiekvienam klubui visada yra nuostolingas. Sekant prezidento logika, nuostoliai tik padidėtų, jeigu sezonas nebūtų pratęstas. Labai būtų įdomu jeigu paviešintų nors stambiomis eilutėmis LKL biudžetą, atskirai pajamas/išlaidas sumine išraiška. O dabar taip ištransliuojama, kad sunku suprasti, kurioje vietoje ir kaip formuojasi nuostolis, kurioje vietoje galimas pelnas. Ar išvis toks pelnas begali būti LKL ar nors vienam klubui. Gal tai žurnalisto pateikimo klausimas?
2020-05-06
Atsakyti
Ceponis
nepanasu kad lkl milijonai vaiksciotu , nebent rubliais skaiciuoja
2020-05-06
+8
Atsakyti
000
pirmoji,ruosia antra galit net nepradet sezono rudeni
2020-05-05
+5
Atsakyti
Fanas
Aišku, kad susitarimai buvo, todėl ir atlieka tyrimą konkurencijos tarnyba, tik klausimas ar įrodys, nes visiems ir taip aišku, kad pirma priežastis kodėl buvo nutrauktas sezonas - tai noras nemokėti žaidėjams. LKL valdybos nariai sutartinai dabar aišku sakys, kad nebuvo, gins pačią LKL, kadangi tos informacijos išlindimas stipriai kirto pačiai LKL.
2020-05-05
Atsakyti
eflow
Manau tikrai labiau mažės biudžetai nei 20%, visgi sirgaliai dar prisibijos eiti į arenas (klausimas kada išvis bus leisti lankytis). Jeigu antra viruso banga nesmogs, tada užteks ir metų grįžti į buvusį lygį, tikiuosi taip ir atsitiks, ateinantis sezonas bus tikras išbandymų metas klubams. Būtų šaunu, kad Plungė siektų tapti lkl dalyve.
2020-05-05
-1
Atsakyti
djgaffer
Žiūrovų bus tikrai mažiau naujame sezone,tai klubų pajamos mažės.Teks visiems diržus veržtis ir išgyventi šitą sunkų laikotarpį.Pati lyga pakilime buvo,tai gaila,kad taip nelaiku tas virusas užėjo.Na,teks iškęsti viską.
2020-05-05
+9
Atsakyti
Tarsi medus ausims tokie skaičiai
2020-05-05
-16
Atsakyti
Dilmah
Tai lai kowno žalias skuduras kompensuoja nuostolius, kuriam neteisėtai atidavėt LKL titulą. Suskiai-banditai dar kažko verkia
2020-05-05
+7
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Prenumeruoti   Iš viso komentarų: 12

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.