Perspektyviausių Lietuvos krepšininkų penkioliktukas

Pastaruosius trejus metus lengvojo krašto pozicijoje rungtyniaujantis Simas Jarumbauskas sužaidė proveržio sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL).

Trenerių dėl kovotojo charakterio giriamas 198 cm ūgio kairiarankis didžiąją dalį pelnytų taškų susirenka po prasiveržimų, kai pelno taškus iš po krepšio, arba nuo baudų metimo linijos, kai yra neleistinai stabdomas varžovų.

Puolėjas pasižymi fizine jėga ir gera uosle dėl kamuolių, o tai jam atkarpomis leidžia rungtyniauti ketvirtojo numerio pozicijoje, kur jis buvo įpratęs žaisti iki 2017-2018 metų sezono.

Jarumbausko silpnybe yra įvardijamas žaidimo skaitymas – krepšininkas mėgsta perlaikyti kamuolį, o tai dažnai pasibaigia klaidomis. Taip pat treneriai iš vilniečio pasigenda stabilumo.

29,5 proc. taiklumu iš toli NKL pirmenybėse atakavęs 19-metis privalo pagerinti šį žaidimo komponentą.

Jarumbausko statistika antroje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygoje šį sezoną siekė 14,4 taško, 7,1 atkovoto kamuolio ir 15,4 naudingumo balo vidurkius.

Nuotr. D.Lukšta

Debiutinį sezoną „Žalgirio“ dubleriuose žaidęs Justinas Ramanauskas netruko tapti vienu iš komandos lyderių.

Gynėjas Arvydo Gronskio treniruojamoje komandoje užsirekomendavo kaip gerą krepšinio supratimą bei stabilų metimą turintis krepšininkas.

Tvirtą kūno sudėjimą turintis atakų organizatorius taip pat geba gerai žaisti 1x1 situacijose bei nevengia imtis iniciatyvos lemiamais rungtynių momentais.

Savo šaltakraujiškumą Ramanauskas įrodė vasario mėnesį, kai derbyje su „Perlu“ pelnė paskutinius 4 rungtynių taškus ir atvedė žalgiriečius į pergalę – 87:85.

Kaunietis anaiptol nėra talentingiausias savo kartos žaidėjas, tačiau tokį lygį jis pasiekė tik užsispyrimo ir puikios darbo etikos dėka.

193 cm ūgio krepšininkas aikštėje kartais pameta galvą ir pamiršta, jog yra atsakingas už komandos puolimo organizavimą. Vis dėlto šis žaidimo komponentas turėtų ateiti su pasiekta branda.

NKL pirmenybėse kaunietis vidutiniškai per 24 minutes pelnė po 11,6 taško, atliko po 3,4 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 8,5 naudingumo balo.

Nuotr. D.Lukšta

Sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje žaidžiantis Vitalijus Kozys panašu, jog jau išaugo NKL marškinėlius.

 

Dar 2018-2019 metų sezone LKL debiutavęs kretingiškis, anot apklaustųjų, jau praėjusiais metais galėjo rungtyniauti stipriausioje Lietuvos krepšinio lygoje, kurioje turėtų svarbų vaidmenį vienoje iš pirmenybių vidutiniokių.

 

201 cm ūgio puolėjas pasižymi kovotojo charakteriu, o tvirtas kūnas ir ilgos rankos jam leidžia patikimai kovoti dėl kamuolių. Vienas iš jaunimo rinktinių trenerių įžvelgia Kozio panašumų su tokio amžiaus Jonu Mačiuliu, o kitas, atsižvelgdamas ir į charakterio savybes, prisimena Tomą Masiulį.

„Žalgirio“ sistemos auklėtinis praėjusį sezoną dar dažniau pradėjo atakuoti iš toli (43/130 trit., 33,1 proc.), o tai jo žaidimui suteikė įvairumo.

 

Vis dėlto metimas išlieka taisytinu Kozio žaidimo elementu, o fizinės savybės kelia abejonių, ar 21-erių krepšininkas mėgiamoje sunkiojo krašto pozicijoje galės žaisti aukštame lygyje.

 

Praėjusį sezoną NKL Kozys vidutiniškai per 23 minutes pelnė po 10,2 taško, atkovojo po 6,8 kamuolio ir rinko po 12 naudingumo balų.

 

Nuotr. Reuters - Scanpix

„Žalgirio“ sistemoje augęs Martynas Arlauskas šį sezoną debiutavo prestižiniame Gonzagos universitete.

Dvimetrinis gynėjas turi tvirtą kūną bei pasižymi plastiškais judesiais aikštėje, tačiau jam atsiskleisti, anot trenerių, trukdo nepasitikėjimas savo jėgomis.

Žinoma, prie pasitikėjimo stokos prisidėjo ir nuolatinės sveikatos problemos, ankstesniais sezonais išvedusios lietuvį iš rikiuotės ir neleisdavusios iki galo atsiskleisti „Žalgirio“ dubleriuose.

Universitete, kuriame prieš persikeliant į NBA rungtyniavo Domantas Sabonis, Arlauskas per pirmąjį sezoną nesulaukė didelio trenerių pasitikėjimo – fiksuoti 5 minučių ir 1,2 pelnyto taško vidurkiai.

Tokie rodikliai tikrai nesuteikė Arlauskui papildomo pasitikėjimo savo jėgomis, todėl reikia tikėtis, jog artėjančiame sezone lietuvio minučių skaičius kils į viršų.

Kitas žaidimo elementas, kurį gynėjas privalo gerinti rungtyniaudamas už Atlanto – metimas iš distancijos. 

Nors pastaraisiais metais kauniečio progresas priblėso, įspūdingų fizinių duomenų atletas vis dar laikomas vienu talentingiausių savo kartos žaidėjų, o ir pats faktas, jog Gonzaga patikėjo Arlausko galimybėmis, kalba už save.

Nuotr. Imago Sport - Scanpix

Dar 2016-aisiais į Vokietiją rungtyniauti persikėlęs Danielius Lavrinovičius yra menkai pažįstamas Lietuvos krepšinio gerbėjų, tačiau jo galimybėmis ateityje žaisti aukštame lygyje neabejoja didžioji dalis apklaustųjų.

206 cm ūgio puolėjas išsiskiria ilgomis galūnėmis bei mobilumu aikštėje, turi minkštą metimą iš distancijos, o treneriai jį lygino su Kšištofu Lavrinovičiumi ir Arnoldu Kulboka.

Gynyboje su visais keistis galintis Lavrinovičius trenerių taip pat yra giriamas dėl puikaus charakterio bei informacijos imlumo.

Moksleivių amžiuje lengvuoju kraštu rungtyniavęs krepšininkas praėjusią vasarą, atstovaudamas Lietuvos U20 rinktinei, dėl susidariusios situacijos buvo priverstas rungtyniauti penktuoju numeriu, o tai nėra jo tikroji pozicija.

Nors ir yra atletiškas, Lavrinovičius turi problemų ginantis prieš fiziškai stipresnius aukštaūgius.

Lietuvis yra šiuolaikiškas ketvirtasis numeris, žaidimą grindžiantis toliau nuo krepšio. Tai, kad jaunystėje kelmiškis žaidė lengvuoju kraštu, jam suteikia papildomo universalumo.

Milžinišką progresą per metus padaręs „Artland Dragons“ aukštaūgis praėjusį sezoną antroje Vokietijos lygoje vidutiniškai per 24 minutes pelnė po 9,4 taško ir atkovojo po 4,6 kamuolio.

Nuotr. Basketnews.lt/D.Lukšta

NKL dominavęs Erikas Venskus antrą sezoną paeiliui sulaukė pavienių šansų pagrindinėje „Žalgirio“ sudėtyje. Vis dėlto biržietis savo žaidimu įrodė, kad yra pasiruošęs reguliariai rungtyniauti LKL.

205 cm ūgio aukštaūgis geba puikiai žaisti nugara į krepšį, o pastaraisiais metais pagerino ir metimą iš vidutinio nuotolio.

Vis dėlto metimas iš distancijos vis dar išlieka taisytinu Venskaus žaidimo elementu, o norint rungtyniauti sunkiojo krašto puolėjo vietoje, jis privalo į savo puolimo arsenalą įtraukti tritaškius.

Treneriai, vertindami žalgiriečio perspektyvas ateityje, abejoja, ar jis galės sėkmingai žaisti vidurio puolėjo pozicijoje, kurioje jam trūksta reikiamų fizinių savybių. Apie tai yra užsiminęs ir Šarūnas Jasikevičius, kuris jaunuolį mato ketvirtoje pozicijoje.

Taip pat apklaustiesiems kyla klausimų dėl Venskaus perspektyvų tobulėti. Jau dabar 19-metis drąsiai gali rungtyniauti ne pirmojo ketverto LKL komandoje, tačiau, ar jis gali dėti dar vieną žingsnį į priekį savo karjeroje? Treneriai dėl to vieningos nuomonės neturi.

NKL pirmenybėse biržietis „Žalgirio-2“ ekipai vidutiniškai per 24 minutes pelnė po 15,1 taško, atkovojo po 6,2 kamuolio ir rinko po 19 naudingumo balų.

4 rungtynes LKL šį sezoną sužaidęs Venskus pagrindinei „Žalgirio“ komandai per 11 minučių pelnė po 4,5 taško, atkovojo po 2,8 kamuolio ir rinko po 6 naudingumo balus.

Nuotr. FIBA

Stipriai savo žaidimą pastaraisiais metais patobulinęs Klaidas Metrikis šioje amžiaus kategorijoje yra laikomas perspektyviausiu sunkiuoju kraštu.

Klaipėdietis išsiskiria tvirtu kūnu, kuriuo nevengia naudotis ir aikštėje, akcentuodamas kontaktinį žaidimą, grindžiant jį atletiškumu ir fizškumu.

Arčiau krepšio mėgstantis žaisti 204 cm ūgio atletas pastaraisiais metais tapo itin pavojingas ir prie tritaškio linijos – šį sezoną Metrikis NKL išmetė 170 dvitaškių ir 144 tritaškius.

Universaliajam puolėjui treneriai prognozuoja šviesią ateitį, jei šis išlaikys tokią pačią koncentraciją treniruotėse, bet prieš pakeliant savo žaidimą į aukštesnį lygį 20-metis privalo pagerinti asmeninę gynybą.

2019-ųjų vasarą Metrikis su „Neptūnu“ pasirašė dvejų metų kontraktą, tačiau šį tarpsezonį turės galimybę jį nutraukti ir pasirinkti naują karjeros stotelę.

Pats klaipėdietis kovo mėnesį tinklalapiui „BasketNews.lt“ atskleidė, jog dar praėjusią vasarą sulaukė „Žalgirio“ pasiūlymo prisijungti prie dublerių komandos, o dėmesį kauniečiai rodė ir 2019-2020 metų sezono metu.

Tik prieš nutraukiant LKL sezoną prie „Neptūno“ prisijungęs Metrikis stipriausioje lygoje spėjo sužaisti vos vienerias rungtynes, o dublerinėje ekipoje NKL puolėjas pasižymėjo solidžia statistika – 13,8 taško, 4,1 atkovoto kamuolio ir 12,3 naudingumo balo.

Nuotr. BNS

Lukas Uleckas trenerių balsavime liko tik per plauką už penketuko ribų, o tai daug ką pasako apie jo potencialą.

Beveik dvimetrinis „Žalgiriui“ priklausantis puolėjas buvo paskolintas Prienų „Cbet“, kur demonstravo universalumą ir žaidė nuo antros iki ketvirtos pozicijos.

Ilgą laiką dėl snaiperio savybių vertintas ilgarankis marijampolietis pastaraisiais metais į savo žaidimą įtraukia vis daugiau ginklų.

Uleckas Prienuose, be tritaškių metimų, parodė, jog gali būti efektyvus žaisdamas su kamuoliu pikenrolą, ar išnaudodamas savo ūgio pranašumą ant ūselio.

Šį sezoną LKL puolėjas iš toli atakavo vos 28,5 procentų taiklumu (35/123 trit.), tačiau apklaustieji neabejoja jo metimo potencialu, pridėdami, jog Uleckui dar trūksta fizinių savybių, o tai ir galėjo kišti koją tikslumui.

„Uleckas pasistūmėjo fiziškume, – po sezono tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė snaiperio treneris Prienuose Mantas Šernius. – LKL tu negali žaisti puse kojos ir rodyti rezultatus. Nebent esi super talentas. Šitoje vietoje jam ir toliau reikės geresnio savo atletiškumo, fiziškumo. Krepšinį jis tikrai supranta, su juo labai lengva bendrauti ir rungtynių metu, ir po to analizuojanti klaidas. Jis yra vienas iš tų LKL snaiperių, kuris ateityje, galbūt už 2-3 metų, belsis į klubus, kurie žais Europoje.“

Vienas iš Lietuvos jaunimo rinktinių trenerių mano, jog Uleckas per porą metų gali pakeisti Artūrą Milaknį „Žalgiryje“, tikindamas, jog marijampolietis yra žymiai universalesnis už 33-ejų veteraną.

Atrodytų, jog 20-metis turi visus duomenis ir įrankius tapti Eurolygos lygio snaiperiu, bet treneriams klausimu išlieka Ulecko valia ir charakteris. Apklaustieji pažymi, jog iš marijampoliečio norėtųsi daugiau sportinio pykčio.

Taip pat prieš kylant į aukštesnį lygį Uleckas turi pagerinti kojų darbą gynyboje – krepšininko gynybos reitingas (108,6 praleisto taško per 100 atakų) iš rotacijos žaidėjų Prienuose buvo geresnis tik už Martyno Varno.

„Cbet“ gretose LKL 2019-2020 metų sezone Uleckas per 27 minutes pelnė po 9,7 taško, atkovojo po 4 kamuolius, atliko po 2 rezultatyvius perdavimus ir rinko po 8,9 naudingumo balo.

Nuotr. BNS

Dar vienas „Žalgiriui“ priklausantis talentas, kurio galimybes treneriai vertina dviprasmiškai.

 

Puikius fizinius duomenis turintis Arnas Velička yra atakuojančio tipo įžaidėjas, kuris pirmiausia galvoja, kaip pačiam pelnyti taškus, o tik po to – apie perdavimą.

 

Šį sezoną Prienuose rungtyniavęs 195 cm ūgio gynėjas įrodė, kad jau visiškai atgavo pasitikėjimą savo jėgomis po nuviliančio etapo „Barcelonoje“, o rodyti rezultatai byloja, jog krepšininkas artėjantį sezoną turėtų sulaukti šanso aukštesniame lygyje.

 

Išskirtinėmis lyderio savybėmis pasižymintis 20-metis nebijo imtis iniciatyvos lemiamais rungtynių momentais, turi platų judesių arsenalą, yra veržlus ir naudodamasis savo fiziniu pranašumu prieš tiesioginius oponentus geba lengvai provokuoti pražangas.

 

Po sezono kalbėdamas su tinklalapiu „BasketNews.lt“ „Cbet“ vyriausiasis treneris Šernius tikino, jog per praleistą laiką kartu Velička didžiausią progresą padarė pikenrolo gynyboje, kur iki tol turėjo problemų, bei išmoko geriau įvertinti situacijas aikštėje.

Vis dėlto apklaustiesiems kelia klausimų Veličkos mentalitetas – ar žaidėjas galėtų susitaikyti su atsarginio vaidmeniu aukštame lygyje žaidžiančioje komandoje?

 

„Tokios lyderio savybės, kokias turi Velička, yra retas atvejis mūsų šalyje. Ar jis gali ateityje būti geresnis nei dabar? Jam reikia dirbti su savo mentalitetu ir jei vieną rytą atsikėlęs pasakys sau, jog gali susitaikyti su tokiu vaidmeniu, kur jam komandoje nebus patikėtas lemiamas metimas, o bus skirtos specialios užduotys ir jis jas vykdys, tuomet Velička turi potencialą žaisti aukščiausiame lygyje.

 

Kitu atveju, tai, ką Velička žaidžia dabar ir kokią žalią šviesą turėjo Prienuose, bus jo karjeros lubos“, – sakė vienas iš Lietuvos jaunimo rinktinės trenerių.

 

Nors Šernius tikina, jog Velička patobulėjo ties sprendimų priėmimais aikštėje, tačiau jo pataikymo procentas apklaustiesiems specialistams vis dar kelia nerimą – 46,3 proc. dvitaškių (63 iš 136), 29,1 proc. tritaškių (32 iš 110) ir 65,7 proc. baudų (71 iš 108).

 

Šį sezoną kauniečio statistika LKL per 26 minutes siekė 12,2 taško, 3,2 atkovoto kamuolio, 4,7 rezultatyvaus perdavimo, 5,7 išprovokuotos pražangos ir 13,9 naudingumo balų.

 

Nuotr. FIBA

Trečią sezoną Ispanijoje praleidęs Dovydas Giedraitis vis dar yra mįslė didžiajai daliai Lietuvos krepšinio gerbėjų.

 

Užtikrintai 4-ąją reitingo vietą užėmęs 19-metis paskutinį kartą Lietuvoje pilną sezoną sužaidė dar 2016-2017 metais, kai atstovavo Molėtų „Ežerūnui“, o nuo to laiko gynėjas padarė didelį progresą.

 

Šį sezoną ACB lygoje Madrido „Estudiantes“ atstovavęs Giedraitis yra įvairiapusis žaidėjas su galingu kūno sudėjimu.

 

193 cm ūgio atletas pastaraisiais metais nemažai pridėjo raumeninės masės ir dabar sveria 90 kg, o tai padėjo dar labiau išryškinti jo individualius gebėjimus aikštėje. 

 

Giedraitis yra išreikštas snaiperis, gebantis susikurti progas pats sau bei solidžiai atakuojantis tiek po kamuolio varymosi, tiek iš statinės pozicijos.

 

Vilnietis yra giriamas dėl aukšto krepšinio supratimo, o jo kūryba aikštėje yra būtent tai, ko Lietuvos rinktinei pradėjo trūkti pastaraisiais metais – šalia tolimų metimų Giedraitis gali pasiūlyti nuostabų aikštės matymą bei prasiveržimus.

Vertinant Giedraičio progresą šiandien, apklaustieji specialistai žaidėjo pasirinkimą išvykti į Ispaniją vertina teigiamai, tačiau taip pat prideda, jog lietuvis kitą sezoną privalo tapti visaverčiu „Estudiantes“ rotacijos žaidėju. 

 

Verta pažymėti, jog kitą sezoną atsiskleisti ACB lygoje Giedraičiui bus idealios sąlygos – kovo mėnesį krepšininkas dėl praleisto laiko Ispanijoje įgavo vietinio žaidėjo statusą.

 

Praėjusį sezoną Giedraitis ACB sužaidė aštuonis mačus ir vidutiniškai per 9 minutes pelnė po 2,8 taško ir rinko po 2 naudingumo balus, iš toli atakuodamas 63,7 proc. taiklumu.

 

2018-2019 metų sezone lietuvis atstovavo „Estudiantes“ dublerių komandai ir buvo jos lyreris, ketvirtoje Ispanijos lygoje vidutiniškai pelnydavęs po 20,2 taško.

 

Praėjusią vasarą U19 pasaulio čempionate gynėjas per 23 minutes fiksavo 9,4 taško ir 3,6 rezultatyvaus perdavimo statistiką.

 

Nuotr. BNS

Anksčiau sveikatos problemų kamuotas Marekas Blaževičius šį sezoną pademonstravo savo potencialą.

18-metis ne kartą Vilniaus „Ryte“ demonstravo kietą charakterį ir būdamas tokio amžiaus drąsiai į atlapus kibo net Pauliui Jankūnui.

Autoritetų nepaisymas trenerių išskiriamas kaip viena iš Mareko stiprybių, o pridedant fiziškumą, gerą žaidimą tiek nugara į krepšį, tiek pikenrolo situacijose, gauname labai intriguojantį vidurio puolėją.

Apklaustieji taip pat pažymi puikią 207 cm ūgio krepšininko darbo etiką, kuri stipriai prisidėjo prie to, kad Blaževičius greitai ir sėkmingai grįžo ant parketo po atliktos nugaros operacijos.

Su Blaževičiumi dirbę treneriai išskyrė ir gerą aukštaūgio kūno valdymą bei greitas rankas, kurios šį sezoną leido „Ryte“ būti tarp keturių geriausią gynybos reitingą turinčių rotacijos krepšininkų, kartu su Arnu Butkevičiumi, Evaldu Kairiu ir Doviu Bičkauskiu.

Artimiausioje ateityje vilniietis toliau turi gerinti metimą iš distancijos, nes būtent šis žaidimo elementas, nors jau nėra Achilo kulnas, kiša koją puolime. Taip pat reikia dirbti su komandinės gynybos skaitymu bei sprogstamąja jėga.

Šiemet 12 minučių vidurkį LKL turėjęs 18-metis gali dėkoti ir palankiai sukritusioms aplinkybėms – tiek Kairys, tiek Martynas Echodas buvo kamuojami sveikatos problemų, o tai atrišo rankas jaunajam krepšininkui, kuris per metus išsiaugino pasitikėjimą savo jėgomis.

Vis dėlto šį sezoną Blaževičius rungtyniavo be sukeltų aplinkinių lūkesčių, todėl artėjančiais metais bus įdomu stebėti, kaip jaunajam krepšininkui seksis tvarkytis su išaugusiomis atsakomybės, kad ir kur jis nuspręs tęsti savo karjerą.

LKL „Ryto“ sistemos auklėtinio statistika siekė 7 taškus, 3,3 atkovoto kamuolio ir 7,7 naudingumo balo.

Europos taurėje lietuvis per 12 minučių pelnė po 4,1 taško, atkovojo po 3 kamuolius ir rinko po 3,7 naudingumo balo.

Nuotr. BNS

Deividas Sirvydis – neabejotinai daugiausiai dėmesio per šiuos metus susilaukęs Lietuvos talentas, kuriam, panašu, tai neišėjo į naudą.

Praėjusią vasarą 19-metis buvo pašauktas 37-uoju šaukimu NBA naujokų biržoje, tačiau dar metams liko stažuotis Vilniuje, kur buvo tikimasi proveržio sezono.

Kūną sutvirtinęs Sirvydis tapo dar pranašesnis prieš tiesioginius varžovus, kuomet rungtyniavo gynėjo pozicijoje, bet viso savo potencialo „Ryte“ atskleisti jam nepavyko.

Didelį Dainiaus Adomaičio pasitikėjimą turėjęs vilnietis aikštelėje išsiskyrė drąsa atakuojant iš toli, nepaisant sudėtingų situacijų, tačiau buvo pasigendama agresyvesnio žaidimo veržiantis link krepšio.

Apklaustieji išskyrė, jog Sirvydžiui reikia gerinti ne tik prasiveržimą, bet ir darbą gynyboje bei charakterio savybes.

Vis dėlto, nors 204 cm ūgio atleto sezonas ir nebuvo toks, kokio daugelis tikėjosi, reikia nepamiršti, jog Sirvydžiui birželio mėnesį sueis viso labo 20 metų.

Lietuvio stiprybės aiškios – aukštas krepšinio supratimas ir elitinio lygio metimas iš distancijos, o sutvirtėjęs kūnas rodo, jog gynėjo metai veltui nenuėjo.

Taip pat reikia pridėti begalinį Sirvydžio pasitikėjimą savo jėgomis, kuris yra retas Lietuvos krepšininkams, o ši savybė labai naudinga, jei yra nukreipiama tinkama linkme.

Sprendimas palikti „Rytą“ ir keltis rungtyniauti į užsienį gali būti pozityvus postūmis karjeroje – Sirvydis Izraelyje neturės tiek pagundų, kiek buvo Vilniuje, bus priverstas išeiti iš komforto zonos, o tai turėtų paspartinti krepšininko brandą.

Europos taurėje tiek gynėjo, tiek puolėjo pozicijose galintis rungtyniauti krepšininkas per 15 minučių pelnė po 6,6 taško, atkovojo po 2,8 kamuolio, rinko po 5,7 naudingumo balo, iš toli atakuodamas 38,2 proc. taiklumu.

LKL pirmenybėse Sirvydžio skaičiai kuklesni – 5,7 taško, 2,5 atkovoto kamuolio, 4,2 naudingumo balo ir 33,3 proc. pataikymas iš toli.

Nuotr. BasketNews.lt/D.Lukšta

Rokas Jokubaitis dar 2018-2019 metų sezone sužaidė 20 rungtynių NKL, o jau šiemet ne tik surengė kelis solidžius pasirodymus Eurolygoje, bet ir debiutavo Lietuvos rinktinėje.

Puikiai Jasikevičiaus sukurtoje sistemoje besijaučiantis 19-metis greitai sugeria informaciją ir yra patikimas trenerio idėjų vykdytojas aikštėje.

Tvirtą kūno sudėjimą turintis gynėjas būtent paskutinėse rungtynėse, prieš sustabdant sezoną, surengė karjeros pasirodymą, kai į Utenos „Juventus“ krepšį įmetė 19 taškų, atliko 8 rezultatyvius perdavimus ir surinko 24 naudingumo balus.

„Jokubaitis šiandien turėjo visas komandos vadžias savo rankose, sustatydavo žaidėjus. Aišku, per 32 minutes nepriimsi visų gerų sprendimų, bet manau, kad jis buvo fantastiškas“, – po mačo Utenoje pagyrimų savo auklėtiniui negailėjo Jasikevičius.

Aukštą krepšinio IQ turintis mažeikiškis įrodė, kad jau dabar ant parketo gali vadovauti pripažintiems Eurolygos krepšininkams, o jo precizinė darbo etika, užsispyrimas ir nuoseklus kilimas karjeros laiptais nuteikia itin pozityviai.

192 cm ūgio gynėjas yra europinio stiliaus įžaidėjas, puikiai matantis aikštelę ir jau dabar pasižymintis elitiniu situacijų skaitymu. Net keli apklausti treneriai, paprašyti įvardinti panašų žaidėją į Jokubaitį, įvardijo Stambulo „Fenerbahče“ vedlį Kostą Slouką.

Individualiais veiksmais nepiktnaudžiaujantis įžaidėjas šį sezoną taip pat pagerino pataikymą iš trijų taškų zonos (16/35 trit. LKL), o sutvirtėjęs kūnas leido jam užtikrinčiau jaustis ginantis prieš subrendusius oponentus.

Akcentuojant Jokubaičio talentą, vertą pažymėti puikų mentalitetą ir realų situacijos vertinimą, kuris toliau turėtų padėti jam kilti karjeros laiptais.

Žalgiriečiui vasarą būtina sustiprinti žaidimą silpnąja ranka, kuria šlubuoja ne tik prasiveržimas, bet ir atakų užbaigimas. Taip pat metimas iš distancijos vis dar išlieka tuo žaidimo elementu, prie kurio Jokubaičiui reikia toliau sunkiai dirbti.

Dėl koronaviruso susidariusi situacija neabejotinai paveiks „Žalgirio“ biudžetą, o tai į naudą gali išeiti 19-mečiui, kuris, tikimasi, jau kitą sezoną gali tapti patikimu rotacijos žaidėju.

Šį sezoną Eurolygoje Jokubaitis ant parketo išbėgo 10 kartų ir vidutiniškai per 6 minutes pelnė po 2,2 taško, atliko po 1,3 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 2 naudingumo balo.

LKL įžaidėjo skaičiai buvo kelis kartus solidesni – 7,4 taško, 2,7 rezultatyvaus perdavimo ir 8,9 naudingumo balo per 17 minučių.