Legendinė „Pionir“ arena, dabar žinoma kaip Aleksandaro Nikoličiaus halė, įprastomis sąlygomis yra viena karščiausių vietų krepšinio pasaulyje. Ir visgi net šiais, ne tokiais įprastais laikais, ji išsaugo savo identitetą.
Rungtynių žaidėjas
Dėl griežtų apsaugos nuo COVID-19 taisyklių rungtynės Serbijoje vyksta be žiūrovų, tačiau kaip ir analogiškoje situacijoje esančioje Graikijoje, keliasdešimt išrinktųjų vis tiek patenka į areną.
Serbijoje į rungtynes neleidžiami net vietos žurnalistai – arenose gali būti tik dvikovas filmuojantys operatoriai, aptarnaujantis personalas ir rungtynių transliacijų teises išsipirkusių TV kanalų žmonės.
Iš viso vienu metu arenoje gali būti iki 150 žmonių, įskaitant krepšininkus ir klubų personalą.
Nežinia, kaip „Crvena Zvezda“ paaiškina papildomus žmones, bet tą maksimalų 150 žmonių skaičių jie tikrai pasiekia, pakviesdami į tribūnas apie 70-80 žiūrovų.
Kad tie keliasdešimt žiūrovų yra girdimi, buvo galima įsitikinti dar prieš mačo pradžią. Komandų starto penketukams stojus ant parketo, kurį laiką buvo visiška tyla, kadangi negrojo jokia muzika. Serbų žiūrovai tada ėmė ploti, taip ragindami komandas, kol tylą papildė Eurolygos himnas, tradiciškai grojamas prieš visų dvikovų pradžią.
Ir tada tradiciškai – net šiais netradiciniais laikais – tas himnas Aleksandaro Nikoličiaus halėje buvo nušvilptas. Serbai lieka serbais.
Ir visgi žaisti tokioje arenoje svečių komandai tikrai yra lengviau.
„Žalgiris“ Serbijos sostinėje baigė savo trejų rungtynių išvykose mini maratoną ir jį baigė taip, kaip niekas (prisipažinkime, kad niekas) nesitikėjo: trys pergalės iš trijų, visuose mačuose varžovams neleidus įmesti daugiau nei 70 taškų.
„Aišku, visą laiką reikia tikėtis pergalių, bet sunkiai įsivaizdavau, kad pradėsime 3-0“, – po dvikovos tinklapiui „BasketNews.lt“ pripažino Jokubaitis.
Jis ką tik ant parketo buvo praleidęs beveik pusvalandį žaidimo laiko – daugiausiai karjeroje – ir tai buvo dar vienas dalykas, kurio niekas negalėjo tikėtis tokioje ankstyvoje sezono stadijoje. Maža to, Jokubaitis be keitimo žaidė visą ketvirtą kėlinį.
Galbūt tai nelogiška, žinant, kad jau ketvirtadienį laukia kitas Eurolygos mačas, o ir pats įžaidėjas pripažino tarpais sunkiai gaudęs kvapą. Tačiau kas šiais beprotiškais laikais yra logiška?
„Turime planą nežaisti daugiau nei po 30 minučių, bet jeigu rungtynės to reikalauja, turime tai daryti, – aiškino treneris Martinas Schilleris. – Čia ne kompiuteris, į kurį turi įvesti skaičius ir jais vadovautis. Rungtynės jo prašėsi.“
Pakilęs nuo suolo kaip šeštasis žaidėjas, Jokubaitis ne tik ėmėsi iniciatyvos puolime, bet ir gynyboje stabdė varžovų lyderį Jordaną Loydą, o už tai susilaukė ir trenerio, ir komandos draugų pagyrų.
Nors ir surinko 19 taškų, Loydas pataikė tik 6 metimus iš 15 ir suklydo 4 sykius.
„Aišku, sumetė 19 taškų, bet buvo neblogai išimtas iš rungtynių. Turėjo priimti nestandartinius sprendimus, metimai irgi nebuvo paruošti. Ir komandiškai, ir asmeniškai neblogai vertinu darbą prieš jį“, – komentavo Jokubaitis.
Kad ir kaip tai įdomiai skambėtų, „Žalgiriui“ gintis padeda ir atsarginių suolas.
Kai arenose triukšmo yra minimaliai, kiekvienas garsas nuo suolelio yra puikiai girdimas, o „Žalgirio“ suolas yra ypatingai gyvas.
„Saugok, jis kerta!“ – komandos draugui šūktels kažkuris atsarginis, kai visai šalia aikštelės kampe stovės „Crvena Zvezda“ krepšininkas.
„Leisk jam mesti!“ – suriks kas nors kitas, kai varžovų žaidėjas pasirinks metimą iš vidutinio nuotolio.
„Box out, box out!“ – ragindami atsitverti varžovus po metimo, vienas per kitą šauks atsarginiai.
„Tas tikrai girdisi ir dėl to kažkiek lengviau žaisti, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pripažino Lukas Lekavičius. – Girdi perspėjimus, kada ateina užtvara ar pagalba iš varžovų pusės. Šiek tiek lengviau, bet visiems vienodos sąlygos. Varžovams irgi lengviau. Toks išskirtinis dalykas.“
„Jeigu tu sulauki palaikymo nuo suoliuko, tuomet tai tikrai padeda, – pridėjo Schilleris. – Reikia įvardyti Paulių Jankūną, kuris yra tas balsas ant suoliuko, kuris padeda kiekvienoje situacijoje, kuomet reikia apsiginti nuo varžovų du prieš du. O jeigu tai vyksta nuosekliai, tuomet žaidžiant be sirgalių tai yra didelis faktorius.“
„Žalgiris“ į pergalių kraitį įsidėjo trečią pergalę, nors puolime dar tikrai neblizga. Tą iliustruoja ir ta klampi rungtynių Belgrade pabaiga, kai paskutinius taškus iš žaidimo kauniečiai pelnė 33-ąją mačo minutę. Per likusias 7 jie prametė visus 6 metimus ir suklydo 5 kartus, tačiau galiausiai pergalę įtvirtino apsigynę ir sumetę baudas.
„Atsakėme į jų fiziškumą, – kalbėjo geriausias asmenines sezono rungtynes sužaidęs ir 16 taškų surinkęs Lekavičius. – Ir treneris minėjo, ir patys puikiausiai suprantame, kad jie visada žaidžia fiziškai, kas rungtynių pradžioje išmušė mus iš vėžių. Varžovai gynyboje žaidžia fiziškai, bet mes atsakėme tuo pačiu, likome rungtynėse ir laimėjome.“
„Žalgiris“ įtikinamai laimėjo kovą dėl kamuolių (36-25) ir ant parketo dėl kiekvieno 50/50 kamuolio griūdavo taip, kad alkūnės ir keliai už tai tikrai nepadėkojo.
Nepiktnaudžiaudami tolimais metimais (6/16), kauniečiai stengėsi atakuoti lėtą varžovų priekinę liniją ir rinkti taškus iš baudos aikštelės. Lekavičius tam puikiai tiko.
„Tiesiog parankus varžovas. Jų centrai nėra patys greičiausi, treneris akcentavo juos atakuoti, tą ir dariau, – po dvikovos šnekėjo Lekavičius. – Manau, kad lėtų centrų atakavimas buvo pagrindinis faktorius, kodėl išsilaikėme rungtynėse. Tiek aš, tiek Rokas dažnai verždavomės į baudos aikštelę ir tai darėme puikiai. Trečiajame kėlinyje varžovai šiek tiek suaktyvino gynybą, bet viskas baigėsi gerai.“
Antradienį nukėlus dvejas rungtynes ir pirmą nesėkmę patyrus „Valencia“ ekipai, „Žalgiris“ bent kuriam laikui užkopė į pirmąją Eurolygos turnyrinės lentelės vietą.
Nesuklupusios lieka keturios komandos, tačiau viena iš jų, Sankt Peterburgo „Zenit“, šią savaitę nežais nė vienų rungtynių. Koronavirusui išguldžius aštuonis jos krepšininkus, „Zenit“ neišvyko į Ispaniją, kur turėjo žaisti dvejas rungtynes.
Eurolygos trapumą iliustruoja ir tai, kokioje situacijoje buvo „Crvena Zvezda“. Šiandien ji turėjo skristi į Lioną, kur ketvirtadienį laukė mačas su Vilerbano ASVEL.
Iki mačo su „Žalgiriu“ pradžios likus porai valandų, „Crvena Zvezda“ atstovai kalbėjo, kad nežino, ar kur nors keliaus, kadangi situacija ASVEL komandoje yra sudėtinga.
Prieš pat išmetant ginčo kamuolį Belgrade, paaiškėjo, kad antradienio ASVEL dvikova su „Panathinaikos“ yra atšaukiama. Kol kas nepaskelbta, bet panašus likimas greičiausiai laukia ir ketvirtadienio dvikovos su „Crvena Zvezda“.
Matydami šitą situaciją ir praėjusią savaitę patys kurį laiką dėl Joffrey Lauvergne’o nerimavę žalgiriečiai sako, kad viskas yra labai trapu.
„Kyla visokių minčių, kas čia bus, – pripažino Lekavičius. – Kol kas nieko nežinome, bet mūsų darbas lieka toks pat: tiesiog eiti ir žaisti rungtynes. Paskaitome naujienas internete, viską matome ir žinome, bet pas mus niekas nesikeičia.
Aišku, tas skrydis į Rusiją buvo sunkesnis, bet ačiū Dievui, kad galime žaisti. Atžaidėme jau trejas rungtynes ir tikėkimės, kad viskas taip ir tęsis.“
„Žalgiriui“ iš tiesų belieka tikėtis, kad viskas taip ir tęsis. 3-0 sezono pradžioje tikrai nėra tai, ką kas nors galėjo numatyti, ir norėtųsi tai tęsti. Kita vertus, 2020-aisiais tikrai nebeturėtume dėl nieko stebėtis.
