Marius Grigonis visais cilindrais varomą „Žalgirio“ puolimą palygino su San Antonijaus „Spurs“ žaidimu. Martinas Schilleris juokaudamas analogų rado su Jutos „Jazz“.
Juokas juokais, bet šią savaitę „Žalgirio“ žaidimas, ko gero, labiausiai priminė geriausių laikų „Golden State Warriors“ versiją.
Iš viso taiklūs 34 tritaškiai, metant 61 proc. taiklumu. Vidutiniškai pelnyta po 95,5 taško, atlikta po 26,5 rezultatyvaus perdavimo, praleista – ir čia ne mažiau svarbu – vos po 67,5 taško.
Fotogalerija
Tai, kaip dvejose rungtynėse per tris dienas atrodė „Žalgiris“, yra neabejotinai solidžiausia jų atkarpa šiemet.
Tonas buvo užduotas dar antradienio mače su Vitorijos „Baskonia“. Antrą geriausią gynybos reitingą Eurolygoje iki tol turėjusi baskų komanda tik antrajame kėlinyje sulaikė „Žalgirį“ ties mažiau nei 20 taškų riba (19).
Visus kitus kėlinius kauniečių puolimas neturėjo jokių trikdžių, o tritaškiai buvo mesti absurdišku 69 proc. taiklumu (18/26).
18 taiklių tritaškių yra antras geriausias „Žalgirio“ visų laikų rezultatas Eurolygoje ir šeštas geriausias Eurolygoje apskritai.
Problemos varžovams antradienį ateidavo iš visur – taikliai iš toli atakavo 8 skirtingi „Žalgirio“ žaidėjai.
Atrodo, kad tai pakartoti ketvirtadienį turėjo būti sunku, bet „Žalgiris“ būtent tą ir padarė. Vėl 8 skirtingi krepšininkai įmetė bent po vieną tritaškį, o apskritai iš už 6,75 m žymos pasižymėta 16 sykių.
Taiklumas – vėl nuostabus – 56 proc. (16/30).
„Metame gerai, tačiau, lyginant su kitomis komandomis, mes nemetame dažnai, – sakė „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris. – Neprieštaraučiau, jeigu mestume dažniau. Tačiau neturėtume aukoti metimų kokybės.“
Pagal tritaškių pataikymo procentą „Žalgiris“ šį sezoną žygiuoja istoriniu keliu – tikslą pasiekia 44,4 proc. tolimų metimų. Per visą Eurolygos istoriją taikliau tritaškius metė tik Belgrado „Partizan“ (45,4 proc.), bet tai buvo dar 2001-2002 m. sezone, sužaidus viso labo 14 rungtynių.
Kauniečiams šį sezoną dar liko daugiau nei pusė reguliariojo sezono mačų, todėl šis skaičius tikrai svyruos, tačiau tokie procentai yra elitiniai.
Įspūdinga ir tai, kad šitaip kauniečiai pataiko, kaip sakė Schilleris, mesdami mažai tritaškių: atlikdami vos po 20,9 per rungtynes jie pagal šį rodiklį lenkia tik dvi komandas. Pavyzdžiui, dažniausiai krepšį iš toli atakuojanti Madrido „Real“ per rungtynes išmeta po 28,6 tritaškio.
Čia įspūdingi skaičiai nesibaigia. Šeši „Žalgirio“ pagrindinės rotacijos žaidėjai (neskaičiuojant epizodiškai žaidžiančio Karolio Lukošiūno) šį sezoną iš toli meta bent 43 proc. tikslumu. Lukas Lekavičius pataiko 54,5 proc. tritaškių (12/22), o Marius Grigonis – 56,3 proc. (36/64).
Artūras Milaknis, prieš tai turėjęs sunkią šešerių rungtynių seriją, per kurią įmetė vos 2 tritaškius iš 17, apskritai meta 43,6 proc. taiklumu (24/55).
„Vaikinai individualiai dirba labai sunkiai. Treneriai deda labai didelį akcentą ant žaidėjų individualaus tobulėjimo. Žaidėjai, mesdami tuos metimus, jaučiasi patogiai“, – priežasčių geram pataikymui ieškojo Schilleris.
Taiklūs metimai ir dalijimasis kamuoliu nutiesia kelius į rekordus – 31 rezultatyvus perdavimas dvikovoje su „Fenerbahče“ yra geriausias visų laikų „Žalgirio“ rezultatas Eurolygoje.
„Smagu, kai padarai vieną kitą perdavimą, tuomet užsikrečia visa komanda. Gaunasi kaip San Antonijaus „Spurs“ žaidimas, kai visi nusimeta kamuolį iki pat galo“, – kalbėjo Grigonis.
Abiejuose šios savaitės mačuose „Žalgiris“ varžovus nokautavo trečiajame kėlinyje. Dvikovoje su „Baskonia“ per šį ketvirtį kauniečiai pataikė visus 5 mestus tritaškius, o rungtynėse su „Fenerbahče“ – 6 iš 7.
Taip pirmu atveju kėlinys buvo laimėtas 24:11, antru – 30:16.
„Paskutines trejas rungtynes dėjome teisingus žingsnius teisinga linkme“, – po pergalės prieš „Fenerbahče“ „Žalgiris TV“ sakė rezultatyviausias (18 taškų) ir naudingiausias (27 balai) sezono rungtynes sužaidęs Augstine’as Rubitas.
Jo paminėtos trečiosios rungtynės buvo praėjusios savaitės dvikova Atėnuose, kur kauniečiai 81:69 patiesė „Panathinaikos“ ir taip nutraukė šešių pralaimėjimų seriją.
Bet jau prieš tai, rungtynėse su „Barcelona“, „Žalgiris“ demonstravo geresnę gynybą ir tarpusavio bendravimą aikštėje bei nuo suolo.
Šiuo aspektu yra vokalūs visi – ir Paulius Jankūnas, kurio spartesnis žingsnis yra malonus šio sezono atradimas, o balsas gynyboje visada girdimas garsiausiai, – ir Marius Grigonis, kuris, atsisėdęs ant suolo, tarsi tampa trenerio asistentu berdamas patarimus komandos draugams, kaip reiktų dengtis prieš konkretų varžovą, ir bet kuris kitas žalgirietis.
„Gal pagaliau supratome, kad šnekėjimas gynyboje mums padeda ir tampa lengviau, – po antradienio dvikovos sakė Jankūnas. – Kai turėjome blogų rungtynių seriją, visi supratome, kad puolimu nelaimėsime. Puolimas veikia daugiau mažiau per tuos pralaimėjimus, bet ko mums trūko, tai gynybos.
Klaidų bus visą laiką, bet neturi būti tokių žioplų klaidų, kai kas nors nesusišnekėjo ar lengvai praleido (priešininką). Nieko negalime duoti varžovams už dyką.“
„Žalgirio“ gynybai padeda ir pokyčiai penketuke. Iškritus Steve’ui Vasturiai, Nigelas Hayesas kur kas daugiau laiko praleidžia lengvojo krašto puolėjo pozicijoje ir su juo Kauno klubas turi labai efektyvų penketuką.
Per pirmas 12 sezono rungtynių niekada nenaudotas Lekavičiaus, Jokubaičio, Hayeso, Jankūno ir Rubito penketukas per pastarąsias trejas rungtynes buvo antras daugiausiai rungtyniavęs kvintetas (daugiau kartu žaidė tik starto penketukas).
Šis penketas per beveik 18 žaistų minučių turi +11 rodiklį ir tampa slaptu ginklu, kuriuo dar ką tik „Žalgiris“ nenaudojo.
„Su tuo penketu esame mobilūs, dideli, – aiškino Jankūnas. – Kai atkovoji kamuolį, prie tokio penketo turime Luką (Lekavičių) ar Roką (Jokubaitį), kurie yra labai greiti, ir tada jie greitai bėga į puolimą. Krepšinis tampa greitesnis, o po geros gynybos puolimas visą laiką yra lengvesnis ir geresnis.“
Kad ir kaip nesąžiningai tai skambėtų, Vasturios praradimas „Žalgiriui“ gali net išeiti į naudą. Jis startuodavo kartu su Walkupu, Grigoniu, Hayesu ir Lauvergne’u, tačiau šis penketas buvo neefektyviausias „Žalgiryje“, nors žaisdavo daugiausiai – jų +/- rodiklis buvo minus 22 per beveik 67 žaidimo minutes.
Absoliučiai priešinga situacija, kai Vasturios vietą šiame penkete užima Milaknis – per 36 tokio penketuko žaidimo minutes „Žalgiris“ turi geriausią savo +/- rodiklį (+16).
Tiek pat efektyvus, tik mažiau naudojamas (iš viso 14,5 min.) yra penketukas su Lekavičiumi, Jokubaičiu, Grigoniu, Jankūnu ir Rubitu.
Sėkmių ir nesėkmių istorijos dėliojasi iš gausybės detalių, o „Žalgiris“ pastaruoju metu yra užčiuopęs tokią žaidimo aukso gyslą, kad net palyginimai su NBA komandomis neskamba absurdiškai.
