LKL debiutantas Jarumbauskas: „Savo pasirodymą vertinu prastai“

2021-02-03 09:32
VKM
Nuotr.: BNS
Nuotr. BNS

Simo Jarumbausko krepšininko kelią galima palyginti su laipsnišku kopimu į kalną, rašo krepšininką išugdžiusi Vilniaus krepšinio mokykla.

Pirmąjį sezoną Lietuvos krepšinio lygoje žaidžiantis dvidešimtmetis Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) duris varstė 2007-2018 m. Pradėjęs nuo antrosios komandos ir joje praleidęs 8 sezonus, paauglys buvo pastebėtas trenerio Raimundo Kairio, kuris 2015-2016 m. sezono viduryje jį pasikvietė į pajėgiausią 2000-ųjų kartos mokyklos komandą.

2017 m. Jarumbauskas iškovojo MKL U17 sidabrą – pirmąjį savo medalį, o moksleiviško krepšinio žygį dar po metų vainikavo prestižinio U18 čempionato auksu.

Šį sezoną metamos baudos

72%
13,6
Pataiko: 13,6
Taiklumas: 72,5%
Vieta lygoje: 7
Geriausias pasiekimas: 20
Blogiausias pasiekimas: 5
Daugiausia pataiko: Marquis Wright

„Nuo vaikystės su tėčiu lauke vis pamėtydavau į krepšį. Pirmoje klasėje, man atrodo, mama atvedė į Vilniaus krepšinio mokyklą, užrašė į treniruotes ir pradėjau sportuoti pas trenerį Dmitrijų Semionovą, – pirmuosius žingsnius krepšinyje prisimena Simas. – Pamenu, kad grupėje buvo daug vaikų. Man, kaip vaikui, buvo labai faina. Treneris prigalvodavo visokių smagių žaidimukų. Pasiimi tą kamuolį ir iš pradžių nesupranti, ką su juo daryti (šypsosi). Mokaisi jį mušinėti, mesti. Būdavo tikrai linksma.“

Svarbu ne tik pergalės

Prienų „CBet“ krepšininkas Jarumbauskas savo pirmąjį trenerį Semionovą iki šiol atsimena su didžiausia šiluma: „Mes buvome pirmoji jo grupė. Mažiems vaikams treniruotis pas jį yra svajonė. Treneris visas bausmes paversdavo į žaidimus, užduotis. Jis duodavo daug laisvės, kad savimi pasitikėtume. Ugdė, augino mus ir mokė, kaip tapti žmonėmis. Pas jį buvo labai daug bendravimo ne tik apie krepšinį. Sportuoti pas jį man buvo kaifas.“

197 cm ūgio vilnietis nesureikšmina skaičiaus, kuris parašytas prie moksleiviškos komandos pavadinimo: „Mums, jauniems, reikia kuo daugiau žaisti. Man netgi buvo geriau, kad žaisdavau antroje komandoje, nes gaudavau daug laiko pasireikšti. Manau, tai yra geriau, nei būti pirmoje komandoje ir stebėti, kaip tavo draugai žaidžia. Manau, reikia naudotis proga ir eiti ten, kur gali žaisti daugiau. Kol esi jaunas, tu tobulėji daugiausiai. Aišku, tos pergalės ir titulai yra motyvacija, kiekvienam vaikui jie yra be galo brangūs. Bet asmeninis tobulėjimas yra be galo svarbu. Ne tik titulai svarbu, bet ir pats tobulėjimo procesas.“

Prisimindamas auksinį U18 čempionatą ir trenerį Kairį, VKM auklėtinis išskiria komandos susitelkimą ir gynybą: „Buvome tikrai stipri komanda – turėjome Deividą Sirvydį, Domantą Vilį, Mykolą Astrauską, turėjome milžiną po krepšiu Joną Paukštę (šypsosi). Su treneriu Kairiu tikrai daug dirbdavome. Manau, tą čempionatą laimėjome savo gynyba. Buvome komanda kaip vienas kumštis, niekas nežiūrėdavo, kiek taškų įmetė. Svarbiausia buvo apsiginti, o puldavome ten, kur būdavo geriausias variantas. Mano manymu, Kairiui svarbiausia yra gynyba. Treneris – labai reiklus, tačiau visiems padėdavo, aiškindavo, kas ko nesupranta. Kol išmokome gintis zona, užtruko labai daug laiko, bet išmokome (juokiasi). Esu be galo dėkingas šiam treneriui.“

Mėgsta sunkų darbą gynyboje

Jarumbauskas neabejoja – žaisti krepšinį reikia ten, kur jautiesi laimingas: „Buvo kvietimų iš kitų krepšinio mokyklų. Labai galvojau, bet nusprendžiau, kad čia turiu daug laisvės, gerą trenerį ir komandą. Pasitikėjau VKM, nes mokykla dirba jau labai daug metų ir yra tiek visko išauginusi. Nusprendžiau likti ten, kur jaučiausi labai patogiai ir komfortiškai. Buvau laimingas VKM ir nusprendžiau, kad nereikia nieko keisti.“

„CBet“ gretose atakuojančio gynėjo ir lengvojo puolėjo pozicijoje žaidžiantis krepšininkas niekuomet nevengdavo sunkaus darbo gynyboje.

„Galbūt yra tėvų išauklėjimas, kad turi kovoti. Skauda, neskauda, bet turi apsiginti. Man, pavyzdžiui, patinka gintis. Tu gali uždaryti geriausią varžovų žaidėją. Aišku, būna, kad nepavyksta, varžovai būna stipresni, bet stengtis reikia visada. Labai mėgau Chucką Eidsoną. Pamenu, vaikystėje žiūrėdavau jo žaidimą „Ryte“, tėtis aiškindavo, rodydavo, kas ir kaip čia vyksta“, – sakė Jarumbauskas.

Į Vilniaus „Perlą“ 2017 m. pasibeldęs S. Jarumbauskas visu gražumu sprogo 2019 m. kovą, kai dvejose rungtynėse su Šakių „Vyčiu“ surinko 39 ir 41 naudingumo balą.

„Iš pradžių „Perle“ sunku buvo įsilieti, sunku buvo žaisti. Nebuvau pripratęs prie fiziškumo, greičių. Kai sulaukiau pasitikėjimo iš trenerio Arvydo Gronskio, komandos draugų, supratau, kad galiu kažką nuveikti, – sako vilnietis. – Tuo metu nė pasvajoti galėjai, kad tiek gali surinkti. Atrodo, žaidėme taip, kaip visada. Aišku, man pakrito metimai, atsikovojau kamuolių. Atsidaryti ir pasižiūrėti – faina, bet ne tas svarbiausia. Svarbiausia yra tai, kaip sekasi komandai“, – pažymėjo Jarumbauskas.

Svajonių komanda Eurolygos jaunių turnyre

Su didžiausiu malonumu Jarumbauskas prisimena 2018 m. gegužę, kuomet su Vilniaus „Ryto“ jaunimo komanda triumfavo Eurolygos jaunių turnyre Belgrade.

Tuomet auksinėje „Ryto“ jaunių komandoje kartu su Simu žaidė Sirvydis, Vilys, Paukštė, Marekas Blaževičius, metais jaunesni Augustas Marčiulionis ir Ąžuolas Tubelis.

„Kai buvo atrankos etapas Kaune, daug davė Arvydo Gronskio komandos apjungimas. Iš pradžių matėsi baimė, gal dar kažkas. Bet po pirmų rungtynių supratome, kad galime kautis. Mes tikrai daug dirbome gynyboje. Belgrade gyvenome kambaryje su Sirvydžiu. Kažkaip sau tyliai pagalvojome, kad turime imti. Taip ir nuėjome. Laimėjome vos ne vos prieš Madrido „Real“, o finale įveikėm Romos „Stellazzurra“. Turėjome gerą rūbinę, vis buvome degančiomis akimis. Pasiruošę sudraskyti, atimti, atsikovoti, atsitverti, uždaryti. Tai tikrai vienas įsimintiniausių mano titulų“, – sakė krepšininkas.

Artimiausias tikslas – pasinaudoti suteikiamomis progomis

Dabar Jarumbauskas išgyvena adaptacinį naujoko sezoną LKL čempionate. Kol kas sėkmingiausiai jam susiklostė sausį vykęs mačas su „Šiauliais“. Per 19,5 min. vilnietis pelnė 10 taškų (4/5 dvit.), atkovojo 10 kamuolių ir surinko 14 naudingumo balų.

„Atvykau į Prienus peržiūrai ir man iškart patiko trenerio Manto Šerniaus vizija. Prienuose yra puikios sąlygos dirbti jaunimui. Tiek asmeniškai, tiek komandiškai yra suteikiamos visos galimybės. Iš pradžių galvojau, kad gal tokio didelio skirtumo tarp NKL ir LKL nebus, bet kai prasidėjo treniruotės, rungtynės… Tikrai matai, kaip kardinaliai skiriasi greičiai, sprendimai, kaip turi reaguoti gynyboje ir per kokį trumpą laiką turi priimti sprendimus“, – sako „CBet“ naujokas.

Sezono vidurkiai – 3,6 taško, 2,1 atkovoto kamuolio – toli gražu nėra svajonių skaičiai. Sudėtingą pirmąją sezono pusę pripažįsta ir pats krepšininkas.

„Kol kas savo pasirodymą LKL vertinu prastai. Tikrai galėčiau žymiai geriau. Gaunu daug progų, bet jų neišnaudoju. Mūsų, ką tik atėjusių iš NKL, užduotis nėra daryti taškus ar nulemti rungtynių pabaigą. Bet per tas 10 minučių aš turiu tikrai daug progų ne tik renkant taškus, bet ir priimant sprendimus. Reikia dirbti ir pasinaudoti progomis. Man motyvacijos yra visose rungtynėse, mums kiekviena pergalė yra svarbi“, – kalbėjo Jarumbauskas.

Nuolatinis kopimas į kalną atspindi Jarumbausko charakterį – niekada nenuleisti galvos ir nepasiduoti.

„Aišku, po prastų rungtynių yra nemalonu, bet tam ir yra visas procesas, treniruotės, video peržiūros, pokalbiai su treneriais. Eini, sportuoji ir stengiesi kažką mokytis, kad būtų geriau. Visi mes galime pasiduoti – taip lengviausia. Bet taip neįdomu“, – sakė Jarumbauskas.

Daugiau Jarumbausko minčių ir smagių žaidimų – VKM parengtoje tinklalaidėje.



Komentarai:

Yaya
as irgi tikejausi daugiau. nu dar laiko yra. davai dzed!
2021-02-03
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Prenumeruoti   Iš viso komentarų: 1

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.