Karjeros sezoną žaidžiantis Skučas: apie palyginimus su Rodmanu, konfliktą su Vaitkumi bei rinktinės svajonę

Gustavas Klikna
„BasketNews.lt“
2021-02-20 14:49
Nuotr.: BNS
Nuotr. BNS

Vienas garsiausių ir ekstravagantiškiausių Lietuvos krepšinio lygos (Betsafe – LKL) krepšininkų Žygimantas Skučas žaidžia geriausią krepšinį savo karjeroje.

28-erių 201 cm ūgio puolėjas šį sezoną LKL vidutiniškai renka po 13,1 taško, 3,7 atkovoto kamuolio, 1,5 rezultatyvaus perdavimo bei 14,1 naudingumo balo.

Didžiąją karjeros dalį tritaškių pataikymą ties 30 procentų riba laikęs Skučas šiemet yra vienas pavojingiausių iš toli metančių LKL aukštaūgių. Kaunietis per rungtynes vidutiniškai išmeta po beveik 3 tritaškius ir juos realizuoja 46 procentų taiklumu.

Šį sezoną metami tritaškiai

37%
8,9
Pataiko: 8,9
Taiklumas: 37,0%
Vieta lygoje: 6
Geriausias pasiekimas: 14
Blogiausias pasiekimas: 3
Daugiausia pataiko: Martynas Gecevičius

Tokie skaičiai – aukščiausi Skučo karjeroje. Pasak jo, brandaus žaidimo priežastis yra vidinė ramybė.

„Tiesiog galvoje viską susidėliojau kitaip ir sausio mėnesį išsivaliusia, tuščia galva papuoliau į tokį etapą, kai jaučiausi ramiai, niekas nerūpėjo, į viską žiūrėjau optimistiškai ir taip sukrito, jog sausį sužaidžiau gerai“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ kalbėjo Utenos „Juventus“ puolėjas.

Eilę metų Skučas garsėja, kaip vienas nešvariausių lygos žaidėjų, kuris įsivelia į provokacijas su žaidėjais, treneriais, o kartais net ir su tribūnose rėkiančiais varžovų fanais. Vis dėlto galima pastebėti tendenciją, jog sezonams bėgant, incidentų aikštelėje, kuriuose sudalyvauja kaunietis, yra vis mažiau, o šie metai – išskirtinai ramūs.

Anot Skučo, tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, pakėlusių jo žaidimą iki kitą lygį.

„Aš visa laiką norėjau tuos konfliktus nuimti. Dabar prasidėjus konfliktui viskas neišsirutulioja taip, kaip buvo anksčiau, spėju save kažkiek suvaldyti. Žinoma, prie mano žaidimo kreivės kilimo tai labai prisidėjo“, – pasakojo aukštaūgis.

Visgi karštą būdą aikštelėje krepšininkas pamiršo ne iki galo. Praėjusį savaitgalį vykusiame Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo ketverte įvyko vienas kuriozas.

Mačo dėl trečiosios vietos prieš Klaipėdos „Neptūną“ pabaigoje Skučas įsivėlė į kivirčą su komandos draugu Ignu Vaitkumi ir vienas kitą išplūdo necenzūriniais žodžiais bei už tai abu buvo nubausti techninėmis pražangomis.

Anot Skučo, tai – normali praktika krepšinyje. Jis kraipo galvą dėl itin griežtų arbitrų nuobaudų.

„Mes turbūt ne kartą esame tai padarę su Ignu ir per treniruotes, ir ne tik. Krepšinis toks sportas, jeigu esi karštesnis, pykčių neišvengsi. Tas konfliktas dažniausiai nurimsta ir kitą minutę viskas vėl būna gerai. Apskritai, keista, kad už tokius dalykus yra dalinamos techninės pražangos, nors per savo karjerą esu matęs nemažai“, – teisėjų sprendimu stebėjosi „Juventus“ puolėjas.

Tinklalapiui „BasketNews.lt“ Utenoje žibantis Skučas papasakojo apie karjeros sezoną, brutalius fanų grasinimus, kritiką, palyginimus su Dennisu Rodmanu, pasirodymą Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo ketverte, kritusią „Juventus“ formą, sezono tikslus, konfliktą su Vaitkumi bei ateitį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje.

– Sezono pradžia jums asmeniškai susiklostė ne itin sėkmingai, tačiau dabar demonstruojate geriausius karjeros skaičius. Ką pakeitėte?
– Tiesą sakant, kažkiek išsimušiau iš komforto zonos, nes žiūrint į praėjusius metus, jie buvo labai įdomūs dėl pasaulyje susiklosčiusios pandemijos. Užsitęsęs sezonas vasarą davė man kitokio stiliaus krepšinio, paskui buvo rimtoka trauma, po kurios reikėjo laiko atsigauti. Rudenį reikėjo sugrįžti iš trys prieš tris į normalų krepšinį, vėliau komanda iškrito dėl koronaviruso. Žodžiu, pasaka be galo.

Esu tas žmogus, kuriam reikia įsivažiuoti ir sezono pradžioje niekada nedemonstruoju gero krepšinio, ypač kai sezono pradžia mums užsitęsė vos ne iki sausio. Gali būti, kad per lapkričio ir gruodžio mėnesius perdegiau, psichologiškai kažkiek buvo sunku – mokslai, šeima. Niekur nebuvo kažkokių didelių problemų, tiesiog galvoje viską susidėliojau kitaip ir sausio mėnesį išsivaliusia, tuščia galva papuoliau į tokį etapą, kai jaučiausi ramiai, niekas nerūpėjo, į viską žiūrėjau optimistiškai ir taip sukrito, jog sausį sužaidžiau gerai. Neapsikroviau kažkokiais rūpesčiais.

– Ar sutinkate su teiginiu, jog dabar žaidžiate geriausią karjeros krepšinį?
– Taip. Su kiekvienais metais mano žaidimas kol kas gerėja, atsiranda daugiau patirties. Aš nesu tas žmogus, kuris visą karjerą daro vieną ir tą patį, mėgstu paeksperimentuoti. Anksčiau žaisdavau tik po krepšiu, dabar ir iš toli metu, pridėjau vieną kitą judesį. Pas kiekvieną trenerį įgaunu vis kitokių žinių ir tas vaidmuo šiemet kažkiek skiriasi. Per karjerą visi dalykai susidėjo ir ką turiu – viskas yra galvoje. Fizinis pasiruošimas pas mane niekada nebuvo blogas ir kai viską susidėliojau tvarkingai galvoje, visus įgūdžius bei patirtį, tai galiu visa tai protingai išnaudoti. Seniai galėjau tai padaryti. Dabar beliko uždaryti savo karštakošiškumą, kurį jau šiemet šiek tiek pavyko sutramdyti, todėl atėjo geras rezultatas.

– Šį sezoną metate kur kas daugiau tritaškių ir juos realizuojate beveik 46 procentų taiklumu. Kaip galėtumėte paaiškinti tokius išaugusius skaičius metant iš toli? 
– Metimo koreguoti labai nereikėjo, labiau reikėjo atrasti fizinį balansą – geriau prieš metant sustatyti kojas. Žinoma, visuomet reikėjo daugiau pamėtyti, turėti galvoje, kad reikia tiesiai pašokti bei tiesiai nusileisti. Mano metimas niekada nebuvo blogas, tiesiog kiekvieną kartą išmesdavau kamuolį vis kitaip. Kažkiek treneris padėjo, kažkiek patarė. Šitą dalyką pradėjau gerinti Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipoje, kuomet grįžau iš Prancūzijos. Automatiškai pradėjau geriau pataikyti, nes daug ties tritaškiais dirbau.

Nuo tada, kai atvykau į Uteną, iki šiol turiu tokį patį vaidmenį ir atsiranda nemažai metimų iš kampo. Kai kažkada buvau blogas metikas, nuo manęs eidavo pagalba po krepšiu. Kai kurie varžovai tai daro iki šiol, o man lieka tiesiog laisvam išsimesti ir pataikyti. Praėjusį sezoną apsipratau, o šiemet tai darau kur kas dažniau. Aišku, kalbėti dar anksti. Kiek tu pagerinai savo metimą, parodo sezono finišo tiesioji, paskutinis ratas bei atkrintamosios. Tada bus galima kalbėti, nes anksčiau yra buvę, jog pirmoje sezono pusėje pataikau, vėliau kūnas šiek tiek pavargsta, kažkur trūksta darbo fizine prasme ir viskas griūna. Dėl rezultatų bus matyti.

– Pastaruoju metu neįsiveliate į didesnius konfliktus aikštelėje, nors tai buvo įprasta ankstesniais sezonais. Ką pakeitėte savo galvoje ir ar galima sakyti, kad konfliktų vengimas prisidėjo prie jūsų žaidimo kreivės kilimo?
– Aišku, kad prisidėjo. Aš visą laiką norėjau tuos konfliktus nuimti. Dabar prasidėjus konfliktui viskas neišsirutulioja taip, kaip buvo anksčiau, spėju save kažkiek suvaldyti. Žinoma, prie mano žaidimo kreivės kilimo tai prisidėjo. Nieko drastiškai nepakeičiau, tiesiog apie aštuonerius metus galvoje viską dėliojau ir pagaliau susidėliojau (juokiasi). Iki šiol man nelabai sekėsi, bet smegenų kampelyje atradau kažkokią techniką, kaip išeiti iš tos komforto zonos.

– Vis garsiau girdimi jūsų palyginimai su legendiniu NBA krepšininku Dennisu Rodmanu. Ar tenka pačiam sulaukti tokių replikų ir apskritai, ar patinka toks palyginimas?
– Man labai patinka žmonės, kurie išsiskiria iš kitų. Apie Rodmaną sužinojau ganėtinai vėlai, nes augant apie jį labai nesidomėjau. Girdėjau, kad yra toks krepšininkas, kuris prieš kiekvienas rungtynes skirtingai dažo plaukus. Būdamas 24-25 metų pasidomėjau apie jį truputį giliau. Visi palyginimai su Rodmanu išsipūtė, kuomet pradėjome žaisti trys prieš tris turnyruose. Šiam FIBA projektui reikia reklamos bei daugiau ažiotažo, tai mane praminė lietuviškuoju Rodmanu. Man tai patinka, nes nepaisant konfliktų bei nestandartinio gyvenimo būdo, jis aikštelėje atiduodavo visą save, kas man irgi yra kažkiek artima. Iš tos pusės, koks jis buvo kovotojas ir kaip griūdavo ant kiekvieno kamuolio, aš jaučiu jam didelę pagarbą. Kalbant apie krepšinį, norėčiau būti arti jo. Žinoma, kol kas tikrai nesu.

– Esate vienas daugiausiai dėmesio iš sirgalių susilaukiančių krepšininkų. Kaip pavyksta nukreipti kritiką bei replikas į šoną ir žaisti krepšinį?
– Žinokite, tų nekentėjų tikrai būna, tačiau nepamatuota kritika nė kiek nesujudina mano širdelės. Kad ir kiek kritikos būna, meilės sulaukiu daugiau. Tas labai atsveria ir kompensuoja blogus žodžius. Žinoma, jeigu apie mano elgesį išstoja kažkoks treneris, pagalvoji kartais, ar gerai viską darai, o priešininkų komandos fanų pasisakymai yra visiškai nereikšmingi. Dabar visi galvos, kad esu pasikėlęs (juokiasi). Esu pripratęs. Po skambesnių pergalių visada susilaukiu grasinimų susidoroti, yra sakę, kad man sulaužys kojas, apipils veidą rūgštimi.

Vis dėlto ne mes pirmi tokių žodžių susilaukiame. Praeityje esame girdėję Giedriaus Gusto istoriją. Paprasčiausiai išmokau su tuo tvarkytis, yra mygtukas blokuoti ir viskas. Būna ir juokingų kuriozų, kuomet užblokuoji žmogų ir sulauki dar kelių panašių žinučių iš paskyrų su ta pačia nuotrauka. Žmonės susikuria, kad vėl parašytų iš naujo. Man užtrunka žymiai mažiau laiko juos užblokuoti nei jiems iš naujo susikurti anketą ir parašyti. Jeigu vėl įsivelčiau į konfliktą, kur būčiau neteisingai apkaltintas ar neteisingai suprastas ir vėl sulaukčiau daug kritikos, gal šiek tiek paliestų, bet visi mes esame žmonės. Vis dėlto po pergalių sulaukti epitetai tikrai manęs nejaudina.

Nuotr. BNS

– Nusikelkime į KMT finalo ketvertą. Atvykote kaip viena karščiausių lygos komandų, tačiau pusfinalyje nusileidote Panevėžio „Lietkabeliui“, kuris visas rungtynes išlaikė iniciatyvą. Kokios, jūsų nuomone, buvo pagrindinės pralaimėjimo priežastys?
– Prieš KMT finalo ketvertą mūsų sportinė forma krito žemyn, bet tikrai nesiteisiname. „Lietkabelio“ forma taip pat nebuvo pati geriausia, gavosi tas ant to. Kokios priežastys? Nežinau. Galima sakyti, kad pralaimėjome taktiškai, bet mus žudė pramestos baudos, jas metėme vos 50 procentų taiklumu – treneris neateis ir nesumes už mus. Taip pat nedavėme tokios pačios kovos, kokią pasiūlė varžovai. Galima sakyti, kad visur pralaimėjome po vieną žingsnelį. Sprendžiant iš LKL reguliariojo sezono ir KMT pusfinalio, „Lietkabelis“ šiuo metu yra visa galva aukščiau, apimant sudėtį, sportinę formą ir asmenybes. Turime kelis mėnesius pabandyti juos pasivyti.

– Ar nemanote, kad pergalė LKL čempionate prieš Kauno „Žalgirį“ šiek tiek jus užliūliavo?
– Na, buvo ta pergalė prieš „Žalgirį“, tačiau paskui pralaimėjome prieš „Šiaulius“. Sunku buvo žaisti ir su Prienų „CBet“, ir su Alytaus „Dzūkija“. Aišku, žinojome, kad mūsų formelė krenta, tačiau nebuvome nesusikaupę rungtynėms, galbūt labiau jaudulys pakišo koją. Visgi kitus žaidėjus jis visą karjerą veikią, todėl nieko negali sakyti. Pergalė prieš „Žalgirį“ užliūliavo mače prieš „Šiaulius“, kuomet mūsų galvos jau buvo KMT finalo ketverte.

– Kodėl būtent šiuo sezono metu pradėjo kristi komandos sportinė forma?
– Visą sezoną nebuvo tolygumo. Sportavome lapkričio, gruodžio mėnesį, ruošėmės, rungtynių nebuvo, kas kirto psichologiškai. Atėjo sausis, į vieną krūvą susidėjo daug mačų, tada pamažėjo treniruočių ir realiai žaidėme tik rungtynes. Kaip suprantate, tik žaidžiant rungtynes irgi kažkada ateina galas. Taip ir atsitiko, kad rudenį ruošėmės sausio mėnesiui, atžaidėme jį ir dabar vėl ruošimės likusiam sezonui. Supraskite, tai nėra pasiteisinimas, nes „Lietkabelis“ taip pat nebuvo geriausioje savo formoje. Susitiko dvi tokios pačios komandos.

– Daugelis krepšinio pasaulio žmonių kalba, jog rungtynėse su „Lietkabeliu“ labiausiai sudegė treneris Žydrūnas Urbonas, perlaikydamas aikštelėje Mindaugą Kupšą, kuris antrajame kėlinyje užsidirbo ketvirtąją pražangą. Taip pat ir Vaidą Kariniauską, kurį varžovai užsmaugė. Kokia jūsų nuomonė apie tai, galbūt būtumėte kažką pakeitęs?
– Galiu pasisakyti skambiai, bet tikrai jau kelerius metus žinau, kad treneriu nebūsiu. Galiu kažką matyti, ką treneris daro gerai, ką treneris daro blogai, bet aš tiesiog nesikišiu. Jei man treneris pasakytų šokti per langą, aš turbūt ir iššokčiau. Žinant tai, kokį spaudimą patiria treneris Urbonas kiekvieną dieną, nieko negaliu komentuoti ar vertinti jo darbo ir atsisakysiu iki galo atsakyti į šį klausimą.

– Bronziniame mače įvyko vienas įdomus kuriozas. Rungtynių su „Neptūnu“ pabaigoje turėjote kivirčą su Ignu Vaitkumi ir vienas kitą pasiuntėte toli, už tai abu gavote po techninę pražangą. Kas tokio įvyko, kad įsikišo ir arbitrai?
– Mes su Ignu turbūt ne kartą esame tai padarę ir per treniruotes, ir ne tik. Krepšinis toks sportas, jeigu esi karštesnis, pykčių neišvengsi. Tas konfliktas dažniausiai nurimsta ir kitą minute viskas vėl būna gerai. Per minutės pertraukėlę atsisėdi ant suolo ir pasakai: „Ai, užmirštame viską ir žaidžiame toliau.“ Kadangi buvo rungtynių galas, laimime, nėra jokio skirtumo, tai toks incidentas ir įvyko. Kaip supratau, vienas komandos draugas buvo įspėtas iš anksčiau. Teisėjas jam pasakė, kad žiūrovų nėra, aikštelė tuščia, turnyrą rodo per televiziją, todėl liepė tvardyti emocijas, kurių tikrai būna per kiekvienas rungtynes. Rungtynių pabaigoje susikivirčijome su Ignu ir už necenzūrinę leksiką gavome po techninę pražangą. Vėliau komandos draugai juokėsi: „Dar nematėme tokio bajerio, rungtynių pabaigoje laimime užtikrintai, o čia abu komandos draugai gauna po techninę.“ Visada būna pirmi kartai.

Keista, kad už tokius dalykus yra dalinamos techninės pražangos, nors per savo karjerą esu matęs nemažai. Žinoma, žmonių ambicijos taip pat sužaidžia tokiose situacijose. Galų gale esi samdomas darbuotojas ir tu turi su tuo susitaikyti. Aišku, gausime baudas už tas technines pražangas, bet ką padarysi. Ne pirmas kartas. Su Ignu greitai užmiršome tą ginčą ir jau važiuojant į Uteną bei minint pergalę viskas buvo gerai. Niekas pas mus komandoje taip ilgai pykčių nelaiko.

Konflikto epizodas (žiūrėti nuo 1:43:57)

– Kaip atšventėte iškovotą bronzos medalį?
– Važiuodami atgal pašventėme autobuse, o toliau tai nežinau, ar įstatymiškai galiu komentuoti.

– Kaip apskritai vertinate trečiąją vietą KMT finalo ketverte?
– Tas pusfinalis ar mažasis finalas įvyko mums ketvirtfinalyje prieš Vilniaus „Rytą“ ir tas džiaugsmas prabėgo. Jeigu KMT finalo ketverte vietoje „Neptūno“ būtų „Rytas“, ko gero prieš vilniečius būtume laimėję kovoje dėl trečios vietos. Tada būtų visai kitas reikalas. Būtume džiaugęsi, o dabar trečioji vieta gavosi kaip minimalus planas. Vis dėlto džiaugiamės pasiekimu ir jį atšventėme. Turėjome progą pabūti kartu, labiau atsipalaiduoti, ilgiau negrįžti pas šeimas ir tiek. Aišku, kiekvienas mūsų norėjo patekti į finalą, apetitas kyla bevalgant. Turėjome pusantro mėnesio visa tai apmąstyti. Norėjome į tą finalą, bet trečia vieta irgi gerai.

– Kol vyksta FIBA langas, iki kitų rungtynių turite dar 10 dienų. Kaip komanda išnaudoja laisvą laiką?
– Gavome tris dienas poilsio ir ketvirtadienį ryte susirinkome į pirmą treniruotę. Vaidas Kariniauskas yra išvažiavęs į rinktinės stovyklą, o aš, Vytautas Šulskis, Gintautas Matulis ir Ignas Vaitkus vasario 21 dieną išvažiuosime į Lietuvos trys prieš tris rinktinės stovyklą Anykščiuose, kurioje su dar 8 žmonėmis varžysimės dėl atstovavimo Lietuvai olimpinėje atrankoje.

Stovykla truks 5 dienas, o žaidėjai, kurie liks, treniruosis Utenoje. Tikslas per laisvas dienas yra fiziškai užpumpuoti žaidėjus ir kai visi grįšime iš stovyklų, ruošimės rungtynėms prieš Kėdainių „Nevėžį-Optibet‘ bei važiuosime toliau. Kaip matote, viskas ir vėl mėtosi. Galima pasakyti, kad 2020-ieji tęsiasi (juokiasi).

– Ar galite plačiau papasakoti apie Anykščiuose vyksiančią trys prieš tris treniruočių stovyklą?
– Kaip supratau, vyks atranka, kas atstovaus Lietuvai atrankoje į Tokijo olimpines žaidynes ir tai yra tik pradinis etapas – po šios stovyklos iš 12 žmonių liks 8-9. Vėliau keliausime į kažkokią kitą stovyklą. Turėsime po dvi treniruotes per dieną, žaisime trys prieš tris ir tiek. Treneriai žiūrės, kas geriau atrodo, pamaišys komandas ir ruošimės. Aš pats asmeniškai su tokiu specifiniu trys prieš tris krepšinio pasiruošimu nesu susidūręs, kai su Utenos komanda ruošėmės turnyrams, darėme tai, ką patys sugalvojome. Nežinau, kas iš to gausis, bet manau, kad per stovyklą pagerinsime fizinę formą ir grįšime kažkiek sustiprėję. Bus matyti, kaip LKL mums išeis tai išnaudoti.

- Ar nekyla klausimų dėl atrankos į Lietuvos trys prieš tris rinktinę sistemos? Galbūt norėtumėte olimpinėje atrankoje žaisti su Utenos komanda?
– Aš seniai taip sakiau, bet čia yra ne mano žodis. Aš manau, kad įrodėme, jog esame geriausia Lietuvoje trys prieš tris komanda, kiek žaidėme, tiek laimėjome. Nematau, kam čia dar įrodinėti. Dabar bus tos stovyklos, reikės iš naujo įrodinėti ir nežinia, ar pateksime visi keturi, ar pateks vienas iš mūsų. Tokia yra tvarka ir prieš srovę visgi neplauksi. Utenos komanda protiškai labai gerai veikia ir „Master“ turnyruose viską pasiekėme praktiškai be jokio pasiruošimo. Aišku, lemiamose kovose pridusome, bet tas variklis yra geras, reikia jį tiesiog užpumpuoti fiziškai ir žaistume labai gerai. Nežinau, kaip bus, jeigu komandą sumaišys. Esu žaidęs su Šarūnu Vingeliu, kuris dabar atstovauja Šakių „Gulbelei“, kiti žaidėjai irgi yra kažkiek pažįstami. Bet kokiu atveju, kad ir kokia komanda nuvažiuos į olimpinę atranką, žais iš visų jėgų ir ką paims, visi važiuos. Ar tai bus mūsų Utenos komanda, ar „Gulbelė“, ar šių ekipų mišinys, gal dar iš „Tauro“ komandos kažkas prisidės. Kaip ir sakiau, mes esame samdomi žmonės ir kaip mums pasakys, taip ir darysime. Jeigu norėčiau daryti kažkaip kitaip, reikėtų kurti savo trys prieš tris federaciją (juokiasi).

– LKL čempionate vyksta įnirtinga kova dėl antrosios vietos turnyrinėje lentelėje tarp „Juventus“, „Ryto“ ir „Lietkabelio“. Kiek, jūsų nuomone, svarbu likti antriems?
– Mums svarbu likti antriems arba tretiems. Svarbiausia – nelikti ketvirtiems, kad pusfinalyje neužšokti ant „Žalgirio“, o tada bandyti iškopti į pusfinalį ir siekti daugiau. Kalbant apie aikštelės pranašumą, žinant artimiausius Vyriausybės planus dėl sirgalių į sporto renginius įleidimo, manau, jis bus labai nedidelis, ypač, kai mums važiuoti bus visai arti, jeigu pusfinalyje žaisime su „Rytu“ arba „Lietkabeliu“. Mūsų fanų daug susirinkdavo į areną, „Ryto“ fanai labai aršūs, „Lietkabelio“ gal ne tiek daug sirgalių ateidavo pasižiūrėti, bet irgi „Cido“ arenoje sukuriama nebloga atmosfera. Dabar visa tai nusibraukia. Manau, jog svarbiausia yra nelikti ketvirtiems

– Šeštadienį Vilniuje prasideda lemiamas FIBA atrankos į 2022-ųjų Europos čempionatą langas. Nors rodote geriausią savo krepšinį, nebuvote įtrauktas į išplėstinį kandidatų sąrašą. Ar pats asmeniškai tikėjotės kvietimo į rinktinę?
– Nieko panašaus nesitikėjau. Net širdelės galiuku nesitikėjau, kad būsiu įtrauktas į išplėstinį sąrašą. Niekada manęs nekvietė ir treneris Darius Maskoliūnas šiame lange nori matyti stipriausius žaidėjus, turbūt aš toks nesu. Man tik yra keista, kad anksčiau nekviesdavo, nes yra buvę atvejų, kad pakviečia žaidėją į rinktinę, kurio naudingumo balų vidurkis LKL yra apie 3-4. Pasidaro truputį pikta ir ne dėl to, kad tavęs nekviečia, o todėl, kad vietoje jo geresnis žaidėjas galėjo būti. Kalbant apie šį langą, tikrai nesitikėjau, jog būsiu įtrauktas ir tikrai nenusiminiau.

– Ar nesitikėjote kvietimo dėl savo žaidimo lygio, ar dėl kontroversiškos etiketės, kurią jau eilę metų nešiojatės ant savęs?
– Iš tikrųjų nežinau, gal ir etiketę turiu. Manau, kad jeigu rodyčiau tokį gerą žaidimą visą sezoną, gal ir pakviestų, nes tas sausio mėnuo irgi gal daug nereiškia. Taip pat prisiminkime vieną faktą, jog man nėra 23-eji, nes tada kviečia su perspektyva, kad dar geriau žaisiu, tobulėsiu. Dabar esu savo pike ir kiti galvoja, kad pasiekiau lubas, nors man tai sako nuo 20-ies.

– Ar tikitės ateityje apsivilkti Lietuvos vyrų rinktinės marškinėlius?
– Visada tikiuosi blogiausio, kad kai atsitiks geriau, džiaugčiausi. Tai pasakykime, kad nesitikiu (juokiasi).



Komentarai:

Realus
Kaunietis. gerai pakalbejo.
2021-02-21
-23
Atsakyti
Anonimas
Zalgiryje tokio reiktu Naglo lietuvio
2021-02-20
+9
Atsakyti
duobe
Protingas bičas tas Skučas. Viska labai gerai sudėliojo.
2021-02-20
+3
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Prenumeruoti   Iš viso komentarų: 4

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.