„Žalgirio” talentus lemiamais momentais traukiantis Ramanauskas: „Neturiu teisės bijoti”

Tomas Vanagas
„BasketNews.lt“
2021-03-24 17:00
Nuotr.: Dainius Lukšta
Nuotr. Dainius Lukšta

Antrą sezoną paeiliui Kauno „Žalgirio“ dublerių komandoje tobulėjantis Justinas Ramanauskas išsiskiria krepšininkams labai svarbia, tačiau ne itin dažnai matoma savybe – šaltakraujiškumu lemiamais rungtynių momentais.

Dvidešimtmetis praėjusį sezoną savo sugebėjimus geriausiai parodė NKL – VIKINGLOTTO dvikovoje su Vilniaus „Perlu“, kai principines rungtynes stebėjo 2 tūkst. žiūrovų, o Ramanauskas aidint sirenai pataikė pergalingą metimą.

Kaip rodo šis sezonas, tai buvo tik pradžia – 193 cm ūgio įžaidėjas lemiamu metu jaučiasi kaip žuvis vandenyje.

Gruodžio mėnesį rungtynėse su tuo pačiu Vilniaus klubu Ramanauskas per lemiamas 100 sekundžių surinko 12 taškų ir savo komandai sostinėje padovanojo įspūdingą pergalę. Dvikovoje su Palangos „Kuršiais“ per paskutines 2 minutes jis pelnė 5 taškus, o likus 24 sekundėms įmetė pergalingą metimą.

Dvikovoje su Šilalės „Lūšimi“ per paskutines dvi minutes kaunietis įmetė 9 taškus ir pataikė pergalingą baudos metimą, o atkrintamųjų mače su Molėtų „Ežerūnu-Atletu“ per paskutines dvi minutes surinko 8 taškus ir nulėmė savo komandos triumfą aštuntfinalyje.

Taip Ramanauskas užsitarnavo komandos draugų ir trenerių pasitikėjimą, todėl lemiamu metu įprastai kamuolys atsiduria būtent jo rankose.

Galbūt krepšininkui lemiamu metu pataikyti yra lengviau nei per likusį rungtynių laiką?

„Ypač šį sezoną atrodo, jog taip, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Ramanauskas. – Galbūt ateina pasitikėjimas, nes prieš tai jau esi ištraukęs kelias rungtynes. Kai ateina lemiamos minutės, atrodo, kad gausiu kamuolį, treneris bei komandos draugai tam neprieštarauja, žino, jog jau turiu patirties. Kai komandos draugai pasitiki ir duoda kamuolį, nebeturi teisės bijoti ar būti neužtikrintas. Taip atsiranda pasitikėjimas savimi, lauki to ir iškart tikiesi, kad įmesi.“

Šį sezoną „Žalgirio“ dublerių statistika yra itin lygi – penki rezultatyviausi krepšininkai pelno nuo 9 iki 12 taškų, o tarp jų yra ir Ramanauskas. Įžaidėjas NKL vidutiniškai įmeta po 9,4 taško, atlieka po 3,6 rezultatyvaus perdavimo, atkovoja po 1,8 ir perima po 1,1 kamuolio bei renka po 8,5 naudingumo balo.

Krepšininkas pataiko 45,8 proc. dvitaškių, 33,3 proc. tritaškių ir 74,7 proc. baudų metimų.

Visgi atėjus svarbiausioms rungtynių akimirkoms, pataikymo procentas gerokai padidėja.

Šį sezoną atletas rungtynėse per lemiamas dvi minutes pataiko 53,9 proc. dvitaškių (7/13), 44,4 proc. tritaškių (8/18) ir 83,3 proc. baudų (20/24).

Tokie statistikos skirtumai gali kiek priminti NBA savo žaidimu lemiamais momentais pagarsėjusį Portlando „Trail Blazers“ įžaidėją Damianą Lillardą. Jis šį sezoną NBA per pačią paskutinę rungtynių minutę iš viso pelnė 57 taškus (daugiausiai NBA) ir pataikė 12 metimų iš 19, tarp kurių yra 5 tritaškiai iš 10, taip pat 28 baudų metimus iš tiek pat galimų.

Ramanauskas Lietuvoje palyginimų su Lillardu dar negirdėjo, tačiau jis tik pradeda savo kelią krepšinyje.

„Nepasakyčiau, kad kažkada turėjau baimės jausmą mesti lemiamu metu, – atskleidė Ramanauskas. – Niekada nebūdavo taip, kad atėjo paskutiniai momentai, tai tikrai pats nemesiu, atiduosiu kitam kamuolį. Kelis kartus pasisekė įmesti ir po to automatiškai nelieka baimės. Atvirkščiai, lauki tokio momento.“

Pergalingas metimas stebint 2 tūkst. žiūrovų:

Būdamas 18-os metų Ramanauskas nesulaukė šanso žaisti „Žalgirio“ dublerių komandoje NKL ir tik gavo pasiūlymą rungtyniauti trečioje klubo piramidės ekipoje, kuri varžosi RKL.

Galiausiai tą sezoną gynėjas atsidūrė Jonavoje ir su Rimanto Grigo treniruojama ekipa NKL atkrintamosiose pateikė sensaciją – nors jo klubas reguliariajame sezone užėmė dvyliktąją vietą, jis ketvirtfinalyje įveikė penktoje pozicijoje buvusią „Šilutę“.

Atkrintamosiose Ramanauskas per aštuonerias rungtynes vidutiniškai gavo po 26 minutes, pelnė po 7,6 taško ir atliko po 2,5 rezultatyvaus perdavimo.

Toks sezonas atakų organizatoriaus karjeroje tapo lūžiu – po jo jis pirmą kartą pateko į savo kartos rinktinę ir žaidė devyniolikmečių pasaulio čempionate. Prasibrauti į 2000 metų gimimo rinktinę gynėjams nebuvo lengva užduotis, kadangi komandoje žaidė tokie krepšininkai kaip Rokas Jokubaitis, Deividas Sirvydis, Dovydas Giedraitis, Martynas Arlauskas, Arnas Adomavičius ir Domantas Vilys.

Sėkmingi 2019 metai krepšininkui atnešė dar vieną įvertinimą – „Žalgiris“ jam pasiūlė kontraktą pagal formulę 2+2, o klubas artėjančią vasarą turės galimybę bendradarbiavimą pratęsti.

Pokalbis su Ramanausku – apie pirmuosius žingsnius profesionaliame krepšinyje, tobulėjimą „Žalgirio“ sistemoje, konkurenciją įžaidėjo pozicijoje ir norą persikelti į LKL.

– Justinai, NKL debiutavote 2018 metais Jonavos „Sintek-Jonavos“ komandoje. Tuomet nesulaukėte pasiūlymo iš „Žalgirio“ dublerių?
– Taip. Tuomet komandoje buvo daug gynėjų: Rokas Jokubaitis, Marius Valinskas, Arnas Adomavičius. Galėjau eiti į trečią „Žalgirio“ komandą ir žaisti RKL, bet atsirado variantas važiuoti į Jonavą. Vasarą buvau jų peržiūroje ir mane pasikvietė, bandžiau ten kabintis.

Tą sezoną Jonavoje vyko turkų projektas, negaudavau minučių, daugiau žaidžiau jų RKL komandoje (rinko po 23,8 taško – aut. past.), bet ji nebuvo gero lygio. Tada persikėliau į „Žalgirio“ trečią komandą, sportavau ir su antra komanda, o galiausiai tada, kai Jonavos klubo treneriu tapo Rimantas Grigas, grįžau į komandą.

Man visai gerai sukrito kortos, nes komandoje buvęs įžaidėjas amerikietis nebuvo patenkintas ir išvažiavo, o aš pradėjau gauti daug minučių. Sužaidžiau kelias geras rungtynes ir užsikabinau, daug žaidžiau atkrintamosiose, laimėjome aštuntfinalį prieš penktoje vietoje buvusią „Šilutę“. Tuomet tikrai įgavau nemažai patirties.

– „Žalgirio“ dublerių komandoje žaidžiate antrą sezoną ir šį sezoną jūsų statistika kiek suprastėjo (nuo 11,6 iki 9,4 taško). Kaip vertinate šiuos metus?
– Galėjau šį sezoną žaisti šiek tiek geriau. Aišku, čia yra maksimalizmas. Sezonas kaip ir nėra prastas, ypač kalbant apie komandos rezultatus. Išėjo keli pagrindiniai žaidėjai, bet lygoje išlaikėme panašias pozicijas. Asmeniškai sezonas yra banguotas, kartais gerai sužaidžiu, kartais silpniau. Pusė velnio.

Tikėjausi didesnio žingsnio, bet su statistika mūsų komandoje yra tokia situacija, kad negali lengvai turėti gerą statistiką. Galbūt atrodo, kad praėjusį sezoną geriau pataikydavau ar įmesdavau daugiau taškų, bet tikrai nededi žingsnio atgal, vis tiek patobulėji.

– Ar lyginant su praėjusiais metais jūsų vaidmuo komandoje pasikeitė?
– Šiais metais gynėjų grandyje, ypač įžaidėjo pozicijoje, yra daug žmonių. Praėjusiais metais pradžioje žaidėme dviese su Kerru Kriisa, tada jis išėjo ir žaidėme dviese su Dominyku Stenioniu, o dabar būna, kad kartais turime keturis įžaidėjus: aš, Stenionis, Titas Sargiūnas ir Radvilas Kneižys. Tada jau aš labiau pasistūmiu į antrą poziciją. Įžaidėjo pozicijoje turime labai didelę rotaciją.

Visi gauna šansą. Dabar su „Telšiais“ ketvirtfinalyje žaidėme be Manto Rubštavičiaus ir Pauliaus Murausko, kiti gavo daugiau minučių, tačiau nesugriuvome ir vis tiek gerai žaidėme.

Mano vaidmuo yra panašus į praėjusių metų. Šiais metais likau vienas vyresnių, gavau kapitono pareigas, kitiems galiu kažką patarti ar suvadovauti, o žaidimas išliko panašus.

– Kaip manote, kodėl nepavyksta įgauti daugiau stabilumo?
– Ypač šiais metais žaidžiame komandinį krepšinį, niekas nemeta po 20 taškų. Mes, keli krepšininkai, turime labai panašų vaidmenį, vieną dieną vienas iššauna, kitą – kitas. Jeigu matai, kad tą dieną kažkam geriau sekasi, tuomet pats labiau pasitrauki į šoną. Turime nemažai variantų puolime.

Kartais tam, jog išlaikyčiau stabilumą, visada gerai pataikyčiau, pritrūksta individualaus meistriškumo. Reikia su tuo dirbti.

– Ar žaidžiate vien įžaidėjo pozicijoje?
– Sakyčiau, kad labiau esu combo gynėjas. Man labiau patinka žaisti įžaidėju, bet ir šioje pozicijoje esu linkęs pats sau susikurti metimus. Mėgstu ir pats atakuoti, bet visą gyvenimą teko rungtyniauti įžaidėju, labiausiai esu įpratęs būti šioje pozicijoje.

– Kur jaučiatės labiausiai patobulėjęs per dvejus metus „Žalgirio“ dubleriuose?
– Tikrai esu fiziškai sutvirtėjęs, pridėjęs jėgos ir svorio. Esu šiek tiek vėlyvesnio brendimo, „Žalgirio“ treniruočių procesas yra labai geras, einame į treniruoklių salę, bręstant svoris automatiškai auga (šiuo metu sveria 89 kg – aut. past.). Negaliu sakyti, kad nesu patenkintas sudėjimu, bet jeigu nueičiau į aukštesnį lygį, tai jaustųsi, kad reikia daugiau fiziškumo.

Esu pagerinęs sprendimų priėmimą ir situacijų skaitymą. Kai Jonavoje pradėjau žaisti NKL, pirmose keliose rungtynėse buvo labai sunku priimti sprendimus, dar ir fiziškumas buvo visai kitoks. O per tuos kelis metus gauni treniruočių, esame ir su pagrindine komanda sportavę, tai iškart gerėja krepšinio supratimas.

Nuotr. BasketNews.lt/V.Mikaitis

– Kokios jūsų stipriosios žaidimo pusės?
– Puolime – metimai po driblingo, žaidimas vienas prieš vieną. Tai turbūt atėjo nuo mažens, kai žaisdavome kieme, MKL žaidžiau „Tornado“ krepšinio mokykloje ir mes turėjome stiprią komandą, žaisdavome finalo ketvertuose. Turėdavome daug laisvės, žaidžiau kone po 40 minučių, galbūt laisvė prisidėjo prie individualaus meistriškumo, reikėdavo sužaisti vienas prieš vieną. Tuomet nebūdavo kažkokia sistema ir vien tik žaidimas pagal derinius, turėdavai žaisti ir viskas. Dabar dėl to kartais galima apžaisti varžovą.

Gynyboje taip pat galiu neprastai atstovėti. Mano ūgis, kaip įžaidėjo, yra gana geras, galiu pasikeisti, tai prisideda gynyboje. Turiu gana ilgas rankas, jų ilgis yra 7 cm didesnis nei mano ūgis. Galbūt truputį trūksta šuolio, bet visada stengiuosi dirbti.

Svarbiausi Ramanausko tritaškiai aštuntfinalio mače su Molėtų klubu:

– Ką pačiam reikėtų labiausiai patobulinti?
– Labiausiai trūksta stabilesnio metimo, ypač tritaškių. Būna, kad tritaškis banguoja. Pasitaiko, kad gerai įmetu, o po to kelias rungtynes prasčiau. Norėčiau patobulinti prasiveržimų užbaigimą, nes kartais tiesiog prametu iš po krepšio. 

Kaip įžaidėjas turiu pagerinti situacijų skaitymą, suprasti, kur ir kada nusimesti, kur perduoti kamuolį po žaidimo du prieš du. Aišku, visada reikia gerinti gynybą, bet kuo daugiau pridedi fiziškumo, tuo gynyboje darosi lengviau.

– Šiuo metu NKL ketvirtfinalyje žaidžiate su „Telšiais“. Sezono tikslas yra finalo ketvertas?
– Taip, atkrintamosiose norisi kuo ilgiau pakovoti. Jeigu dar būtų sirgaliai, būtų dar kitaip, kitokia atmosfera. Kai yra maksimalus susikaupimas, tai dar labiau tobulėji. 

Mes „Telšiams“ tikrai gerai pasiruošėme, galbūt jiems nesame paranki komanda, esame jauni, o jie labiau yra veteranai. Galbūt jiems neparanku mūsų aukštas tempas ar spaudimas. Aišku, ir mes gerai žaidžiame, esame susikaupę.

Nuotr. Dainius Lukšta

– NKL žaidžiate trečią sezoną paeiliui. Ar jau norėtumėte persikelti į LKL?
– Priklauso nuo pasiūlymų. Jeigu būtų tenkinančių pasiūlymų, tai taip, visada tikslas yra eiti į kuo aukštesnį lygį. Aišku, norisi ir šansų žaisti. Manau, kad po sezono viskas bus aiškiau, galbūt bus pasiūlymų.

Šis sezonas yra toks, jog aš pats daugiau iš savęs tikėjausi, bet NKL jaučiuosi užtikrintai ir norėtųsi persikelti į LKL, būtų įdomu, būtų naujas iššūkis, dar labiau galėtum stumti save į priekį ir tobulėti.



Komentarai:

zem.
kietas zaidejas .tasku dublerines komandos asmeniskai daug nepelno ,nes ten visa sezona vyksta mokymas ,treneriai nori ,kad kuo daugiau zaideju iseitu i aikstele .
2021-03-24
+4
Atsakyti
A.
Agento triukai PR sriryje (?):) Jei rimciau, norisi didesniu ambiciju nei nkl lyderiu buti. Minumum nba zaideju bei koncentruktis i tikslinga darba ties metimu ir t.t.
2021-03-24
-3
Atsakyti
djgaffer
Jis toks Žalgirio dublerių Grigonis,visada meta lemiamus metimus.🙂 O šiaip,daugiau apie jį sužinota po 2019 jaunimo PČ,kur gana netikėtai tapo vienu rinktinės lyderiu O tada ir į dublerius perėjo,o ten jau yra vienas kertinių žaidėjų.Toks vėlyvo brendimo,tai sakyčiau,kad jo pakilimas dar laukia ateitį.
2021-03-24
-3
Atsakyti
tentas
"pelnė po 7,6 taško" - NKL lygyje.. Talentas. Oi, mes talentų turime, ant kiekvieno kampo.
2021-03-24
-9
Atsakyti
dqegeris
pamatytum mano baisų snukį - išsigąstum
2021-03-24
+1
Atsakyti
Anonimas
koks cia talentas kur 20ies dar nkl po 10 tasku sukrapsto? jam begt is zalgirio reik jei nori turet bent kiek geresne karjera nes kitose salyse bendraamziai jau pagrindinese lygose zaidzia po 20 ir daugiau minuciu. o jei liks zalgiryje tai metys per komandas iki 23/24 o tada adios amzinai perspektyvusis
2021-03-24
+3
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Prenumeruoti   Iš viso komentarų: 6

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.