„Auksinės kartos“ 10-mečio susitikimas: finalo su Serbija peržiūra ir atgijusios čempioniškos emocijos

Lukas Malinauskas
BasketNews žurnalistas
2021-08-12 13:08
Nuotr.: Fotodiena.lt/R.Dačkus
Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

Prieš dešimtmetį pasaulio jaunimo auksą Rygoje iškovojusi Lietuvos devyniolikmečių rinktinė pratęsė ekstazę šalyje, o generolo Kazio Maksvyčio gimtajame krašte įžiebė tradiciją, vietiniams tapusia bene laukiamiausiu vasaros renginiu.

Savaitgalį Darbėnuose įvyko dešimtus metus iš eilės organizuotas Kazio Maksvyčio 3x3 krepšinio turnyras, kuris šįkart tapo ypatingas pačiai „Auksinei kartai“.

Čempioniški prisiminimai ir išlaikytas artimas ryšys sukaktuvių proga Šiaurės vakarų Lietuvoje subūrė net 10 iš 13 stebuklingą žygį istorijoje įrašiusių krepšininkų.

Būtent jie 2011 metais ir tapo savotiškais Maksvyčio vardo turnyro „kaltininkais“. Po Rygoje laimėto pasaulio čempionato Darbėnai su fanfaromis sutiko savąjį auksinį herojų, o džiaugsmingų emocijų fone miestelyje užgimė idėja įprasminti vietinio trenerio iškilimą. 

Po metų Maksvyčiui buvo suteiktas Kretingos rajono garbės piliečio vardas. 

Pagarba kraštą garsinančiam specialistui Darbėnuose jaučiama nuo jauniausiųjų iki vyriausiųjų – nuo iki ausų išsišiepusio vaiko, su kuriuo kandidatas treniruoti vyrų rinktinę pasisveikino paspausdamas ranką, iki pagyvenusio darbėniškio, kuris turnyro kovas stebėjo iš tolėliau, bet su kompanija teiravosi, kuo galėtų pagelbėti.

Sumanymą surengti kartos susitikimą Maksvytis išvystė su Edgaru Ulanovu. Sparčiai pritarus kitiems, vienoje vietoje tiek jų susirinko pirmąkart per itin ilgą laiką. 

„Kažkada kalbėjome, kad reikėtų susitikti, bet jau atrodė, jog nesusitiksime ir gavosi tokia proga, – komentavo Maksvytis. – Tada kilo idėja pakviesti turnyro „kaltininkus“.“

Trenerį pagerbti atvyko Egidijus Mockevičius, Žygimantas Skučas, Arnas Butkevičius, Rolandas Jakštas, Evaldas Aniulis, Jonas Valančiūnas, Edgaras Ulanovas, Rokas Giedraitis, Tautvydas Sabonis ir Vytenis Čižauskas.

Auklėtinių gausa nustebintas Maksvytis malonia emocija dar gyvena ir praėjus kelioms dienoms po pasibuvimo.

„Dar ir dabar esu nustebęs, jog sudalyvavo toks didelis procentas visų rinktinės žaidėjų, – tinklalapiui BasketNews kalbėjo Maksvytis. – Vis tiek dar yra likę paskutiniai vasaros darbai, kažkas jau su lagaminais ruošiasi išvykti, kiti ruošiasi sezonui. Esu patenkintas ir dėkingas.

Visi jau suaugę, kažkas turi šeimas ir vaikus. Vienas kitą pažįstame ilgai, nėra tikslo vieniems prieš kitus apsimetinėti kažkuo kitu nei esi. Emocijos buvo geros – tada po laimėjimų šventėme, todėl po tokių gerų emocijų ir susitikimas buvo malonus.

Su kai kuriais buvome nesimatę ilgą laiką, išsišnekėjome, kad praėjo aštuoneri metai, nors, atrodo, krepšinio pasaulis nėra didelis, bet buvo pavykę bendrauti tik per socialinius tinklus. Ilgiausiai turbūt nesimatėme su Evaldu Aniuliu, taip pat su Tautvydu Saboniu. Buvome tik kalbėję telefonu.“

Deividas Pukis atvykti negalėjo dėl karininko įsipareigojimų – buvęs krepšininkas įtemptos padėties fone darbuojasi pasienyje, kurį saugo nuo nelegalių imigrantų į Lietuvą.

Pirmoje susitikimo dalyje į turnyro vietą atvykę krepšininkai akimirkai numušė dėmesį nuo kovų aikštelėje, mat aplinkiniai ėmė fotografuotis su žinomais Lietuvos veidais. Pasitaikė ir fanatų, siekusių surinkti rinktinės narių parašus ant kamuolių.

Turnyro tradiciškai nepraleido ir tėvo Felikso tėviškėje besilankęs olimpinis čempionas Modestas Paulauskas. Varžybose Darbėnuose skirtingais metais buvo sulaukę ryškiausių Lietuvos krepšinio atstovų, tokių kaip Donatas Motiejūnas, Mindaugas Kuzminskas, Renaldas Seibutis, Arvydas Sabonis ir kt.

Pramoga žaidėjams tapo Maksvyčio ir jo ilgamečio bičiulio Tomo Rinkevičiaus sudarytos trijulių komandos rungtynės veteranų grupėje. Auklėtiniai iš aikštyno kampo stebėjo savo trenerio žaidimą, kurį palydėjo reakcijomis po metimų ar epizodų gynyboje.

„Žinote, nebe tas amžius, veteranų krepšinis jau nebe toks – greičiai, aikštelė šlapia (šypsosi). Smagu, bet visi žino, kad esu geresnis treneris nei žaidėjas, todėl man nereikia kažko įrodinėti, – juokdamasis tinklalapiui BasketNews pasakojo Maksvytis, kuriam teko pažaisti lauke lyjant nežymiam lietui. – Bet pagyrė, pagyrė. Išskyrė atkovotus kamuolius (šypsosi), gerąja prasme patraukė per dantį.“

Ne tik auklėtinių atvykimu, bet ir aplinkinių dėmesiu užimtas Maksvytis praleido komandos laimėtas rungtynes pusfinalio etape, o į finalą įšoko tik per pratęsimą, kuriame veteranai aiškinosi baudų metimais.

Komanda patikėjo esminei šventės figūrai atlikti pergalę išplėšti galėjusį baudos metimą, tačiau jis skriejo pro šalį, varžovai neklydo ir stratego ekipa užėmė antrąją vietą.

Vakarop auksinė rinktinė antroje susitikimo dalyje susibūrė neįpareigojančioje aplinkoje, kurioje pagrindiniu akcentu tapo sukaktuvių įvykis – 2011 m. pasaulio U19 čempionato finalo su Serbija peržiūra.

„Vėl pasijuokėme, patraukėme vienas kitą per dantį, – sakė Maksvytis. – Diskutavome apie emocijas po rungtynių. Aišku, gerąja forma kalbėjome apie tai, „kodėl mane pasodinote“, „kodėl neišleidote visų registruotų pažaisti bent po minutę“, ko turbūt nepavyko padaryti dėl streso.“

Ar emociškai grįžote į jau išgyventą akimirką?

„Grįžau, jausmas labai geras. Kadangi buvau vienas iš susitikimo iniciatorių, ieškojau medžiagos, tad vėl grįžau į tuos laikus ir tikrai prisiminiau tą jausmą, – tinklalapiui BasketNews kalbėjo Maksvytis. – Žaidėme svetimoje šalyje, Latvijoje, bet buvo pilnos tribūnos, dabar nežinau – apie 10-11 tūkst. lietuvių, visi su atributika, prieš rungtynes visi dainuoja „Trys milijonai“. Vienu metu muzika nutyla, bet „Trys milijonai“ tęsiasi.

Pačios rungtynės, jų šventimas… 10 tūkst. žmonių grįžta namo per Panevėžį, per kitur, visi apsirengę žaliai, visi pypsi automobiliais, miestai švenčia. Kai dabar pagalvoji, tada tikrai padarėme dalyką. Buvo jaunimas, kurį visi mėgsta, turėjome lyderį Joną, visi važiavo pasižiūrėti ir visi jautėsi pakylėtai. Na, juk pasaulio čempionai.“

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

Penki iš šių čempionų debiutavo Lietuvos vyrų rinktinėje, keturi iš jų tapo nuolatiniais komandos nariais, o viena didžiausių šalies žvaigždžių Valančiūnas ir pagrindiniu ekipos ramsčiu.

Jis vienintelis iš „Auksinės kartos“ jau spėjo nuskinti du medalius su vyrų rinktine – 2013 ir 2015 m. tapo Europos vicečempionu. 

Egidijus Mockevičius prie vyr. trenerio Dainiaus Adomaičio apsivilko marškinėlius dvejose atrankos į pasaulio čempionatą rungtynėse, Arnas Butkevičius ir Rokas Giedraitis dar šiemet su rinktine kovojo dėl olimpinio kelialapio, o Edgaras Ulanovas dėl traumos turėjo praleisti kvalifikaciją. 

Didžiosios dalies šių auksinių berniukų keliai su Maksvyčiu vyrų rinktinėje gali susikirsti artimiausiu metu, mat strategas – vienas iš realiausių kandidatų perimti po Dariaus Maskoliūno atsistatydinimo likusį laisvą postą.

Maksvytis tinklalapiui BasketNews patikino kalbėjęs su visais trimis kandidatais – Ramūnu Butautu, Vydu Gedvilu ir Robertu Javtoku – į Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento postą ir išreiškė susidomėjimą potencialiu iššūkiu.

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

Pats specialistas pirmiau nori sulaukti fakto, kas laimės rugsėjo 7 dieną vyksiančius rinkimus ir koks bus naujojo prezidento siūlymas rinktinės vyr. trenerio pozicijai, bet savuosius namų darbus yra atlikęs.

Priešingai nei 2019-aisiais, kada Permės „Parma“ vadovybė neleido treneriui stoti prie rinktinės vairo, šiemet strategas padėjo parašą ant kur kas lankstesnės sutarties, kurioje numatytos sąlygos priimti nacionalinės komandos vyr. trenerio postą ir taip pat už kompensaciją persikelti į Eurolygos klubą. 

Praeitoje „Parma“ ir Maksvyčio sutartyje tokių išeičių nebuvo.

Lietuvos specialistas trečiąjį sezoną Rusijoje pasitinka su nauju išbandymu – komanda pelnė vietą atrankoje į FIBA Čempionų lygą, kuri 2012 m. susikūrusiam klubui yra aukščiausias laiptelis tarptautinėje arenoje.

„Lūkesčiai – dideli. Pirmaisiais sezonais apsišaudėme, bet pandemija neleido visapusiškai pasirodyti tiek pirmaisiais, tiek antraisiais metais, – sakė Maksvytis. – Manau, šiemet surinkome gal net stipriausią sudėtį per visus trejus metus. Viltys didelės, aišku, nesinori sakyti op neperšokus griovio, bet tikiuosi neblogo sezono. 

Čempionų lygos atranka – slidi, trejos rungtynės, kiekvienos iš jų lemiamos, bet, be abejo, labai norėtume patekti. VTB Vieningoje lygoje jau anksčiau minimalus tikslas buvo aštuntukas, nors viduje tikėjomės daugiau.

Kalbant apie finansus, šiemet įvyko optimizacija ir turime mažesnį biudžetą nei pernai, bet kažkaip pavyko susirinkti tikrai neblogą sudėtį, atrodo, išsprendėme problemas, kurios mums maišė pakilti aukščiau ankstesniais metais.“

Nuotr. TASS – Scanpix

Pirmajame Čempionų lygos etape „Parma“ rugsėjo 14-ąją burbule Bulgarijoje susitiks su Izraelio pirmenybių pusfinalio dalyve Eilato „Hapoel“. 

Įveikus šį barjerą, keliai suvestų su Prancūzijos klubu Le Mano „Sarthe Basket“. 

Pernai „Parma“ FIBA Iššūkio taurės turnyre nužygiavo iki finalo ketverto, bet jame patyrė dvi nesėkmes ir užėmė ketvirtąją vietą. 

VTB Vieningoje lygoje lietuviškoji „Parma“ įšoko į atkrintamąsias, kurios išlieka siekiamybe ir artėjančiais metais, bet 0-2 nusileido Sankt Peterburgo „Zenit“.

„Parma“ garbę ant parketo ketvirtą sezoną paeiliui gins Eigirdas Žukauskas, tuo metu Adas Juškevičius Permėje rungtyniaus trečius metus iš eilės. Maksvyčiui trenerių štabe talkins asistentas Gintaras Kadžiulis ir fizinio rengimo treneris Robertinas Vilimas.



Komentarai:

Atsimenu
Buvau po to finalo kartu Rygos bare, kuri uzsake Sabas (vyresnysis) ten irgi prisiminimu buvo labai daug:)) ir emociju:) sekmes visiems
2021-08-14
+1
Atsakyti
Valanciunas, Ulanovas ir Giedraitis, kiti murgdosi žemam lygyje...
2021-08-12
-8
Atsakyti
Anonimas
Pukis buvo vienas is tos rinktines geriausiu, trajakus pildavo gerai, gaila bičo kad taip karjera susikloste, linkiu sekmes tau 👍
2021-08-12
-2
Atsakyti
thjtr
Truko Pukio, Rediko ir dar ko?
2021-08-12
Atsakyti
Anonimas
djgaffer Tokios auksinės kartos pas mus yra retenybė.Reikia,kad viskas susijungtų į vieną kumštį-talentingi žaidėjai,charizma,vieningumas,atsidavimas šaliai,galų gale tas pats vienijantis treneris.Tai šita karta viską turėjo,viskas susidėjo į vieną vietą,už tai ir buvo tokie nuostabūs rezultatai.Galim tik džiaugtis ir didžiuotis šita karta,nes panašu,kad panšią dar negreitai turėsime.
2021-08-12
-8
Atsakyti
Smashed cheesy batata
Is vienos puses yra labai smagu, bet is kitos puses, cia yra Lietuvos krepsinio inkaras. Jeigu JAV krepsinio sistemoje negali sau leisti geriausiu zaideju i U17 ar U19 Pasaulio cempionatus, tai pas mus kazkaio gali ne tik i Pasaulio cempionatus, bet ir ir i Euro ir dar i Universiadas nuvezti jaunima. Rezultate zaidejai praranda brangu laika individualioms treniruotems. Po to vyru krepsinyje isryskeja, kad vasaros darbui JAV jaunimui atnese gebejimus zaisti NBA lygiu, o pas mus LKL'ui net nebuna pasirenge.
2021-08-12
+2
Atsakyti
eee
Pūkis buvo geras, bet pagrindinė rinktinės trijulė buvo JV, Redikas ir Čižauskas - va dėl šitų dviejų labiausia gaila, turint omeny kaip trūksta rinktinei pajėgių gynėjų
2021-08-12
+2
Atsakyti
Anonimas
labiausiai gaila Pukio.tokia rankelė kaltu vinis ne blogiau už kalašnikova
2021-08-12
-7
Atsakyti
x
ar tik ne Maksvyčio išankstinė inauguracija į vyr trenerius? Valančiūnas, Giedraitis, Ulanovas , Butkevičius, trečdalis dabartinės rinktinės.
2021-08-12
-2
Atsakyti
Anonimas
Ne 2011, o 2010 tapo pasaulio čempionais... Nes 2011 Jie tapo Europos cempionais, o Jonas jau zaide uz vyrus vykusiame cempionate Lietuvoje 2011m. Cia toks mazas pastebejimas J. M
2021-08-12
+15
Atsakyti
vilnietis
Truko Rediko
2021-08-12
+6
Atsakyti
Fanas
Pūkis buvo geriausias
2021-08-12
+6
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Prenumeruoti   Iš viso komentarų: 14

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.