Prieniškių naujokas Pušica: apie išsiderėtas sąlygas su klubu ir kodėl neatvyko į „Rytą“

2021-08-26 14:00
Povilas Žiegis, BasketNews žurnalistas
Nuotr.: FIBA
Nuotr. FIBA

Vasilije Pušica dar 2020 metų vasarą buvo viliojamas persikelti į Lietuvą, bet tuomet sandoris su Vilniaus „Rytu“ neįvyko.

Praėjo vieneri metai ir serbas galop atsidūrė Lietuvoje, tik ne pastaraisiais metais nuolat LKL finale žaidžiančiame sostinės klube, bet pirmenybių vidutiniokėje, Prienų „Labas GAS“ komandoje.

Kalbame apie krepšininką, kuris 2019-2020 metų sezone Italijos lygoje rinko po 12,9 taško ir 3,8 rezultatyvaus perdavimo, o praėjusį sezoną Sasario „Dinamo“ gretose, kuriose buvo ir Eimantas Bendžius, per 5 mačus fiksavo 11,6 taško rezultatyvumą.

Vasilije Pusica

Vasilije  Pusica
Pozicija: PG
Amžius: 25
Ūgis: 196 cm
Svoris: 95 kg
Gimimo vieta: Belgradas, Serbija

Tai, kad gana aukšto lygio krepšininkas nutūpė šį sezoną itin jaunoje Prienų ekipoje, nulėmė ne viena priežastis. Pirmiausia, 25-erių 196 cm ūgio įžaidėjas dėl kelio raiščių traumos nežaidžia jau beveik 10 mėnesių – nuo 2020 metų lapkričio pradžios.

Be to, atakų organizatorius artimiausiu metu negalės išbėgti ant parketo – iki žaidimo 100 proc. pajėgumu atletui dar trūksta bent vieno mėnesio.

Dar viena priežastis, dėl kurios Prienų klubas galėjo pasirašyti sutartį su tokio lygio krepšininku – Pušica išsiderėjo sąlygą, jog sezono metu galėtų persikelti į kitą komandą, taip pat tai, jog atsiradus poreikiui, klubas krepšininkui suteiktų galimybę pailsėti, atsigauti nuo fizinio krūvio.

Kontraktas su Prienų klubu Pušicai šią vasarą yra ne vienintelis. Jis buvo pasirašęs sutartį su Ispanijos ACB lygos Manresos BAXI, tačiau dėl sveikatos problemų negalėjo įvykdyti medicininio patikrinimo.

„Po sutarties nutraukimo apžvelgėme visus galimus variantus, turėjau pasiūlymų ir iš kitų lygų, tačiau Prienų pasiūlytos sąlygos bei faktas, kad klubas sutiko kantriai palaukti, kol atsigausiu po traumos, padarė didelę įtaką sprendimui“, – tinklalapiui BasketNews teigė Pušica.

Įžaidėjas interviu BasketNews pasidalijo mintimis apie derybas su „Rytu“ ir „Labas GAS“, tobulėjimą JAV, žaidimą Andrea Trinchieri treniruojamoje komandoje ir prieniškių vyriausiąjį trenerį Marių Leonavičių.

– Vasa, būdamas 17-os metų nusprendėte išvykti į JAV ir tęsti savo kelionę krepšinyje ten. Kodėl nusprendėte priimti tokį sprendimą?
Žaidžiau Belgrado Partizan“ jaunimo komandoje, artėjo 18-tas gimtadienis ir nesulaukiau pasiūlymo prisijungti prie pagrindinės komandos. Kaip tik tuo metu klube prasidėjo finansiniai sunkumai. Man siūlė dar metus žaisti jaunimo komandoje, tačiau ieškojau kito varianto, kur būtų geriausia mano karjerai ir tobulėjimui. Neatrodė, kad likti Serbijoje yra tinkamiausias sprendimas, tad nusprendžiau, jog kur kas naudingiau būtų išvykti į JAV. Mama netgi skatino mane ten vykti, pabaigti dvyliktą klasę ir tada spręsti klausimą dėl tolimesnės karjeros. Žinojau, kad jeigu nuvyksiu į JAV, tai liksiu ten ir toliau bei sieksiu krepšininko karjeros universitete. Taip pat žinojau, kad po dvyliktos klasės baigimo sulauksiu pasiūlymų iš aukščiausio NCAA diviziono komandų, tad taip ir prasidėjo mano etapas už Atlanto.

– NCAA žaidėte San Diego universitete, tačiau po dvejų metų nusprendėte persikelti į „Northeastern Huskies“ komandą. Dėl NCAA taisyklių turėjote praleisti vienerius metus be krepšinio, tačiau sugrįžęs į aikštelę demonstravote įspūdingą žaidimą. Kas lėmė sprendimą keisti universitetą bei žaidimo pagerėjimą?
Tiesą pasakius, San Diegas buvo puikus pasirinkimas. Pirmaisiais metais mano statistika nebuvo labai gera, tačiau pirmamečiui žaidėjui sunku gauti daug žaidybinio laiko. Sezono pabaigoje sulaukdavau vis daugiau trenerio pasitikėjimo ir žaisdavau po 23 minutes. Tuo metu komandos pagrindinis įžaidėjas buvo paskutiniame kurse, tad antraisiais metais turėjau užimti jo vietą ir gauti kur kas didesnį vaidmenį. Deja, bet tada buvo atleistas komandos vyriausiasis treneris. Jis ten dirbo aštuonerius metus, jis ir pakvietė mane į komandą. Trenerio propaguojamas žaidimo stilius man labai tiko.

Su naujuoju treneriu sezonas buvo gana sunkus, jis pakeitė daug dalykų. Žaidžiau daugiau nei pirmaisiais metais, tačiau neturėjau galimybės išnaudoti savo stipriųjų savybių dėl pasikeitusio žaidimo stiliaus, tad nutariau pakeisti universitetą. Daug pasirinkimų neturėjau, bet Huskies“ variantas pasirodė kaip tinkamiausia vieta tęsti tobulėjimą. Prie šio sprendimo stipriai prisidėjo ir treneris. Per karjerą jis išugdė daug gerų krepšininkų, jo propaguojamas žaidimo stilius labai panašus į Europos krepšinį: daug užtvarų, žaidimo du prieš du. Per tuos laisvus metus daug dirbau individualiai, gerinau savo įgūdžius ir tai atsispindėjo sezone. Turėjau didelį vaidmenį komandoje, su ja laimėjome daug rungtynių, tad du sezonai šiame universitete tikrai buvo labai sėkmingi ir naudingi.

Ar laikas JAV padarė įtaką jūsų žaidimui?
Taip, tikrai mano žaidimas pasikeitė. Pats krepšinis buvo sukurtas JAV, ten žaidžia geriausi krepšininkai. Galbūt kartais žmonės susidaro klaidingą nuomonę stebėdami šioje šalyje propaguojamą žaidimo stilių, tačiau negalima paneigti fakto, kad individualiai stipriausi žaidėjai bei geriausios sąlygos tobulėjimui yra būtent čia. Būdamas ten labai daug išmokau, pamačiau, kad žaidėjai individualiam tobulėjimui skiria kur kas daugiau laiko. Taip pat ir universitete išmokau naujų dalykų. Fizinio pasiruošimo programos ir pats dėmesys fiziniam pasiruošimui yra kur kas didesnis nei Europoje ar bent jau Serbijoje. Turėjau visas galimybes varžytis su geriausiais žaidėjais, mokytis ir tobulėti, tad tikrai laikas JAV buvo naudingas. Manau, kad Serbijoje įgijau gerus krepšinio pagrindus, tačiau būdamas JAV taip pat labai stipriai patobulėjau. Tikiu, kad jei ne sprendimas išvykti už Atlanto, nebūčiau toks žaidėjas ir neturėčiau tokių savybių, kokias turiu dabar.

Po šešerių metų JAV sugrįžote į Serbiją ir 2019 metais prisijungėte prie Belgrado Partizan“ komandos. Ar tuo metu atrodė, kad tai yra tinkamiausia vieta tęsti karjerą?
Dėl to, kad teko praleisti vienerius metus be krepšinio, baigiau universitetą ankščiau, tad tik pasibaigus paskutiniam sezonui turėjau galimybę prisijungti prie kitos komandos. Į Partizan“ klubą atvykau jau įpusėjus sezonui, balandžio mėnesį, mane pakvietė tuometinis klubo vyriausiasis treneris Andrea Trinchieri. Atstovauti Partizan“ buvo mano svajonė. Augdamas visada palaikiau šią ekipą, žaidžiau jų jaunimo komandoje. Negaliu tvirtai pasakyti, ar tai buvo geriausias sprendimas, turėjau pasiūlymų pasilikti JAV ir žaisti NBA vasaros lygoje, tačiau tai buvo mano svajonė ir tai padarė įtaką mano sprendimui. Komandoje praleidau du mėnesius, turėjau gana gerų rungtynių, ypač gerai pavyko pasirodyti debiutinėse rungtynėse. Po sezono sulaukiau pasiūlymo pasilikti čia dar dvejiems metams, tačiau nebuvo pažadėtas joks aiškus vaidmuo komandoje. Matydamas komandos sudėtį, supratau, kad neturėsiu daug progų pasireikšti, tad nusprendžiau išvykti kitur, nes man svarbiausia buvo žaisti.

Paminėjote trenerį Andrea Trinchieri. Ar jis yra toks pat charizmatiškas kaip ir atrodo stebint rungtynes?
Taip, jis tikrai labai charizmatiškas, protingas, turi daug žinių. Niekada neturėjau trenerio, kuris žino tiek daug apie krepšinį. Jo komandoje žaidžiau tik du mėnesius, tačiau išmokau labai daug dalykų. Jis ne be reikalo yra vienas geriausių trenerių Europoje.

Artėjančiam 2021-2022 m. sezonui Belgrado Partizan“ subūrė grėsmingą sudėtį. Kokios jūsų mintys apie šio klubo sugrįžimą į aukštesnį lygį?
– Po sunkių metų klubas vėl sustiprėjo ir grįžta į tą lygį, kur buvo ankščiau. Žinau, kad Lietuvoje krepšinis yra labai svarbus dalykas, tačiau Serbijoje žmonės gyvena dėl tokių komandų kaip Partizan“ ar Crvena Zvezda“. Manau, kad abi komandos nusipelno dalyvauti Eurolygoje, nes daug aukšto lygio žaidėjų atvyksta būtent iš šių vietų, sirgaliai labai myli krepšinį. Šiais metais Partizan“ klubas turi didelį biudžetą ir dėl to gali įsigyti tokius žaidėjus kaip Zachas LeDay ar Kevinas Punteris, taip pat gali pasipildyti jaunais ir talentingais vietiniais žaidėjais. Man patinka tai, jog klubas teikia prioritetą jauniems žaidėjams, jų ugdymui ir tai yra šio klubo grožis. Partizan“ visada ir buvo žinomas dėl jaunų žaidėjų ugdymo bei tobulėjimo. Manau, kad šio klubo sugrįžimas į aukštesnį lygį yra lyg šventė Serbijos krepšiniui bei sirgaliams.

 Kodėl šią nusprendėte prisijungti prie Prienų komandos?
 Šią vasarą pasirašiau sutartį su Manresos Baxi“ ekipa, tačiau teko ją nutraukti. Vis dar sveikstu po kelio raiščių traumos ir manau, kad prireiks dar maždaug mėnesio, galbūt pusantro mėnesio iki tol, kol būsiu 100 procentų pasiruošęs žaisti. Po sutarties nutraukimo apžvelgėme visus galimus variantus, turėjau pasiūlymų ir iš kitų lygų, tačiau Prienų pasiūlytos sąlygos bei faktas, kad klubas sutiko kantriai palaukti, kol atsigausiu po traumos, padarė didelę įtaką sprendimui. Taip pat buvo svarbu, kad viso sezono metu atsiradus poreikiui klubas suteiks galimybę pailsėti, atsigauti nuo fizinio krūvio. Imponavo ir tai, kad turėsiu daugiau žaidybinio laiko nei kitose komandose, nes manau, kad man svarbu atsigauti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Praleidus 9-10 mėnesių be krepšinio prarandi tam tikrus psichologinius žaidimo aspektus, sulėtėja sprendimų priėmimas. Šioje komandoje turėsiu šiek tiek mažiau spaudimo. Aišku, pagrindinis tikslas yra laimėti, tačiau, pavyzdžiui, žaidžiant Ispanijoje kiekvieną savaitę įnirtingai kovoji dėl išlikimo lygoje, tad ten yra ir daugiau spaudimo. Man labai patiko pokalbis su treneriu, klubo vadovybe, tad laukiu, kada galėsiu prisijungti prie mūsų jaunos žaidėjų grupės. Visi turime tą patį tikslą – tobulėti, kilti karjeros laiptais.  

Prieš atvykstant į Prienus turbūt kalbėjote su vyriausiuoju treneriu Mariumi Leonavičiumi. Kokie pirmieji įspūdžiai apie šį strategą bei koks vaidmuo jums numatytas?
Treneris yra gana jaunas, tačiau po kelių dienų dirbant kartu supratau, kad jis turi labai daug žinių, ambicijų, nori tobulėti ir pats išmokti naujų dalykų, siekti kuo aukštesnių tikslų. Per šį trumpą laiką pamačiau, kad treneris tikrai turi potencialo dirbti aukštesniame lygyje. Kalbant apie vaidmenį, žaisiu įžaidėjo pozicijoje, turėsiu būti vienas iš komandos lyderių. Būsiu vyriausias komandos žaidėjas, nors man dar tik šiemet bus 26-eri metai. Bandysiu sugrįžti ir demonstruoti žaidimą, kurį demonstravau prieš traumą ir manau, kad čia tai galėsiu padaryti. LKL yra labai gera lyga, užsienyje žmonės apie ją daug nešneka, tačiau žaidėjai, kurie čia žaidžia, yra aukšto lygio. Vietiniai žaidėjai puikiai supranta krepšinį, tad man tai bus iššūkis. Laukiu ir šio iššūkio, ir galimybės žaisti šalyje, kur krepšinis yra labai mylimas ir svarbus.  

Praėjusiame sezone Sasario Dinamo“ ekipoje rungtyniavo ir lietuvis Eimantas Bendžius. Ar susisiekėte su juo prieš atvykstant į Lietuvą?
Praeitame sezone praleidau daug laiko kartu su juo. Gyvenome tame pačiame pastate, tad bendravome visus metus. Domiuosi krepšiniu, tad žinojau apie Lietuvą, tačiau prieš atvykstant čia susisiekiau ir su pačiu Eimantu. Jis apie Lietuvą atsiliepė pačiais geriausiais žodžiais, sakė, kad čia žmonės supranta ir myli krepšinį. Kaip ir minėjau, praeitame sezone daug laiko praleidome kartu, tad tikrai nemažai žinau apie Lietuvą.

Ar jau turėjote progą susipažinti su Prienais, galbūt jau aplankėte ir kitus Lietuvos miestus?
Gyvename Birštone. Atvykau čia kartu su žmona, maždaug už dviejų mėnesių turėtumėme susilaukti vaikelio. Buvome jau ir Kaune, ir Vilniuje. Man čia tikrai patinka, patys miestai gražūs ir švarūs, yra daug puikių vietų. Taip pat nėra labai daug žmonių, tad mums dabar ši vieta yra tobula. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl norėjau atvykti čia ir patogiai įsikurti laukiant šeimos pagausėjimo.

Praeitą vasarą buvo kalbų, kad esate arti susitarimo su Vilniaus Ryto“ komanda, tačiau pasirinkote vykti į Italiją. Kas lėmė šį sprendimą?
Taip, buvo kalbu su „Ryto“ klubu, tačiau Italijos komanda parodė daugiau dėmesio ir noro mane įsigyti. Ypatingai vyriausiasis komandos treneris Gianmarco Pozzecco ragino ir skatino prisijungti prie komandos. Vasarą jis man skambino galbūt apie 20 kartų, tad tai tik dar labiau parodė „Dinamo“ klubo norą ir troškimą matyti mane savo komandoje. Nepaisant to, kad žaisdamas šioje komandoje patyriau traumą, manau, kad tai buvo protingas ir geras sprendimas. Prieš traumą demonstravau gerą krepšinį, man ten labai patiko. Mane taip pat domino ir Vilniaus komandos pasiūlymas, bet tuo metu Dinamo“ ekipa tiesiog parodė didesnį dėmesį ir norą.

Nuotr. FIBA

Prienų komanda artėjančiame sezone bus jauniausia lygoje. Kokios jūsų mintys apie būsimus komandos draugus?
Dar neturėjau progos daug laiko praleisti kartu su visa komanda, nemačiau, kaip jie žaidžia. Iš to, ką mačiau, galiu pasakyti, kad tai puikūs bei talentingi vaikinai. Jie yra išalkę rungtynių ir naujų žinių. Tikiu, kad atsiras tam tikrų minusų dėl patirties stokos, tačiau visi kartu turėsime parodyti, kad galime kovoti su visomis komandomis. Stengsimės demonstruoti gerą krepšinį ir atiduoti visas jėgas. Kitu atveju bus sunku pasipriešinti labiau patyrusioms komandoms. Dabar galiu pasakyti, kad komanda atrodo tikrai gerai. Per artimiausią mėnesį turėsime laiko susižaisti ir dar geriau pasiruošti sezonui.

Kaip save apibūdintumėte aikštelėje bei už jos ribų?
Esu įžaidėjas, galintis rungtyniauti ir atakuojančio gynėjo pozicijoje. Mėgstu naudotis užtvaromis, žaisti du prieš du, perduoti kamuolį komandos draugams, taip pat mesti iš trijų taškų zonos, atlikti metimus po driblingo ar perdavimo. Manau, kad turiu aukštą krepšinio IQ ir išnaudoju jį bandydamas susikurti sau pranašumą. Už aikštelės ribų dabar viskas yra kiek kitaip. Kaip ir minėjau, laukiamės vaikelio, tad visas dėmesys tam. Stengiuosi pailsėti, rūpintis žmona, o po kelių mėnesių rūpinsiuosi ir naujagimiu. Nieko įspūdingo. 

Kokie jūsų tikslai artėjančiame sezone, galbūt kontrakte turite sąlygą, pagal kurią galite išvykti sezono metu?
Pasirašiau kontraktą vieneriems metams su galimybe išvykti sezono metu. Dabar aš koncentruojuosi į sugrįžimą po traumos ir noriu kaip įmanoma greičiau padėti komandai. Manau, dabar svarbiausia kaip komandai demonstruoti gerą žaidimą bei laimėti kuo daugiau rungtynių, o tada atsiras ir kitos galimybės. Kaip ir minėjau, man čia patinka, treneris yra puikus, komandos draugai taip pat puikūs, tad šiuo momentu skiriu dėmesį į atsistatymą ir sugrįžimą į krepšinio aikštelę. Niekada negali žinoti, kas įvyks sezono metu ir kokios galimybės atsiras.

„Labas GAS“ sudėtis:

Prienų „Labas GAS“

Pozicija Žaidėjas Amžius Ūgis
PG Vasilije Pušica (naujiena) 25 196
PG/SG Ignas Sargiūnas (naujiena) 21 193
SG Jovanas Kljajičius (naujiena) 19 198
SG/SF Mintautas Mockus (naujiena) 17 201
SF Simas Jarumbauskas 20 198
PF/SF Justinas Jogminas 23 197
PF Rapolas Ivanauskas (naujiena) 23 208
PF Giedrius Stankevičius (naujiena) 25 207
C Juwanas Durhamas (naujiena) 23 211
C Rokas Gadiliauskas 22 211
Treneris Marius Leonavičius (naujiena)
Sutartys
baigėsi:
Dominykas Domarkas (negrįš), Tomas Digbeu (negrįš), Mindaugas Sušinskas (negrįš), Egidijus Dimša, Martynas Pacevičius (negrįš), Manu Lecomte, Mantas Šernius (negrįš), Ernestas Mankauskas (negrįš), Einaras Tubutis (negrįš)
Domina:  


Rodyti komentarus

kodel neatvyko i ryta? cia juokingas klausimas, visi zino atsakyma.
2021-08-26
Atsakyti
Kam tiek dėmesio Prienų komandai kuri į nieka nepretenduoja yra lkl dugno komanda, Lietuvoje yra vienintelis grandas ir super klubas tai Vilniaus Rytas, visos likusios komandos įskaitant ir Žalgiri yra kaimo komandos nevertos dėmesio.
2021-08-26
-4
Atsakyti
Nu jo
nelabai suprantu kam jis isvis buvo reikalingas su tokiom salygom
2021-08-26
Atsakyti
abcdef
Gana idomi komanda gavosi, bus idomu stebet kaip jiem seksis si sez. Dar sf butinai reik pastiprint ir pirmyn :D bet tokiu rezultatu, kaip pernai, nesitikiu tikrai :)
2021-08-26
+1
Atsakyti
Escpert
Sako gims vaikas nieko įspūdingo. Saro priesas
2021-08-26
+2
Atsakyti
xz
Nu labai idomios kontrakto salygos.. Sezono metu galimybe pailseti, bet kuriuo metu isvykti i komanda, prie komandos prisijungs tik issigydes trauma. Nu sakyciau pasaka :D
2021-08-26
+1
Atsakyti

Komentuoti

Komentarus rašyti gali tik registruoti ir prisijungę vartotojai.