Nematoma „Juventus“ naujoko pusė: draugystė su vėžiu sirgusia mergaite ir skandalas, išstūmęs iš NBA

Gustavas Klikna
BasketNews žurnalistas
2021-12-25 10:09
Nuotr.: Getty Images
Nuotr. Getty Images

Ne vienerius metus įdomiais legionieriais stebinanti Utenos „Uniclub Casino – „Juventus“ ekipa šį sezoną driokstelėjo dukart. Iš pradžių buvo pasikviestas Europos taurėje dar prieš dvejus žibėjęs Patrickas Milleris, o prieš didžiąsias metų šventes aukštaičiai gavo įspūdingą dovaną – Lietuvoje nusileido kadaise NBA lygoje talentu laikytas bei Eurolygoje sėkmingai žaidęs Adreianas Payne'as.

2014-ųjų NBA naujokų biržoje atletiškas bei universalus aukštaūgis buvo pasirinktas 15-uoju šaukimu, o už jo nugaros liko tokie žaidėjai kaip Clintas Capela, Bogdanas Bogdanovičius ir praėjusio sezono MVP – Nikola Jokičius.

Visgi paskutiniaisiais savo studijų metais NCAA puikiai žaidęs Payne'as (vid. 16,4 tšk., 7,3 atk. kam.) tokios sėkmės vyrų krepšinyje nesugebėjo pakartoti. Į tuo metu itin stiprią Atlantos „Hawks“ ekipą atvykęs 208 cm ūgio puolėjas buvo mėtomas tarp NBA ir G lygų, o galiausiai savojo šanso taip ir nesulaukė. Karjeros statistika už Atlanto – 4 taškai ir 2,9 atkovoto kamuolio.

Adreian Payne

Adreian  Payne
Adreian  Payne
MIN: 16.44
PTS: 8.57 (47.83%)
REB: 4.57
AS: 0.86
ST: 1.14
BS: 0.43
TO: 1.29
GM: 7

Po ketverių metų epizodiško žaidimo, Payne'as 2018-aisiais buvo atleistas Orlando „Magic“ ekipos ir į NBA nebesugrįžo. Kaip jis buvo išmestas? Payne'as buvo apkaltintas merginos išprievartavimu, kurį neva su savo komandos draugu Mičigano universitete įvykdė 2010-aisiais. Iš pradžių mergina kaltinimų nepateikė, tačiau vėliau viskas nukeliavo iki teismo.

Dar neseniai nemenku talentu laikytas aukštaūgis dėl skandalo buvo išstumtas iš NBA, tačiau netrukus paaiškėjo, kad nusikaltimo neįvykdė. Kaltinimai – atmesti. Pasak aukštaūgio, nors teisybė nugalėjo, blogas šleifas liko.

„Labiausiai mano karjeros nepuošia byla dėl išprievartavimo. Tai persekiojo mane visą mano NBA karjerą. Žmonės matė tik antraštes, kuriose parašyta, jog esu teisiamas už išprievartavimą, tačiau nesivargino išsiaiškinti, kad esu nekaltas, ar tiesiog pažinti mane, kaip žmogų. Tie, kas mane pažįsta ir krepšinio aikštelėje, ir gyvenime, supranta, koks aš iš tikrųjų esu“, – tinklalapiui BasketNews pasakojo Payne'as.

Praradęs vietą NBA, krepšininkas patraukė į Europą, kur parodė savo potencialo blyksnius. 2019-aisiais Vilerbano ASVEL gretose Payne'as Eurolygoje fiksavo 10,5 taško (40 proc. trit.), 3,9 atkovoto kamuolio ir 11,5 naudingumo balo statistiką.

Visgi pastovumas Payne'o toliau nelydėjo. Puolėjo gerus pasirodymus aikštelėje keitė perėjimai iš vienos komandos į kitą. Per pastaruosius trejus metus atletas penkiskart keitė klubą, o šeštąja stotele tapo Utena. 

Krepšinio pasaulyje dažnai pasigirsdavo kalbų, kad Payne'as – sunkiai suvaldomas žaidėjas, kad jam koją kiša jo aikštingas charakteris. Tai paaiškina tokį dažną klajojimą per komandas, juk nė vienas treneris savo rūbinėje nenori karštakošio.

Tačiau pats krepšininkas su tokiu aplink jį formuojamu stereotipu nesutinka ir turi savo nuomonę.

„Tai labai vargina, nes dažnai tai girdžiu. Yra žmonių, kurie taip sako, bet jie patys turėtų pasižiūrėti į veidrodį ir paklausti: „Galbūt aš esu problema?“ Tie žmonės manęs paprasčiausiai nepažįsta arba nenorėjo pažinti. Jie žino tik Adreianą Payne'ą, kuris yra krepšinio aikštelėje.

Esu labai aistringas žaidėjas ir visuomet žaidžiu su begaliniu noru laimėti. Man labai sunku rasti vietą, kurią galėčiau paversti savo namais, kuri atitiktų mano gyvenimo būdą. Dažnai tam tikrose vietose nesijaučiu patogiai ir tada ieškau kitos, todėl komandos mano karjeroje keitėsi dažnai“, – aiškino amerikietis.

Išprievartavimo skandalas, bloga reputacija krepšinio visuomenėje ir dažnas blaškymasis lydėjo Payne'ą visą karjerą, tačiau šventinis tinklalapio BasketNews pokalbis su „Juventus“ naujoku atskleidė ir jautriąją jo pusę bei parodė, kokią didelę širdį turi šis žaidėjas.

– Adreianai, atvykote praėjusią savaitę. Kaip sekasi Utenoje?
– Sekasi gerai. Po truputį priprantu prie miesto. Utena yra mažas miestas, bet man čia patinka.

– Kaip sekasi įsilieti į komandą?
– Rūbinė yra puiki, komandos draugai taip pat. Aišku, dar prireiks laiko, kol visiškai įsiliesiu į komandą aikštelėje, bet su tokiais žaidėjais tai įvyks greitai. Jie labai man padeda, yra paslaugūs, būna netoliese, noriai bendrauja. Jau turėjome vieną komandos vakarienę. Kol kas viskas puiku.

– Debiutavote rungtynėse su Prienų ekipa. Kaip jūsų akimis atrodė debiutas?
– Vis dar bandau prisitaikyti prie čia žaidžiamo krepšinio, nes niekada nežaidžiau Lietuvoje. Reikia priprasti prie lygos, čia rungtyniaujančių žaidėjų, savo komandos, trenerio stiliaus. Turiu iki galo išsiaiškinti, ko iš manęs nori treneris Žydrūnas. Buvo smagu sugrįžti ant parketo ir vėl žaisti, dėl ko esu labai dėkingas.

Nuotr. BNS

– Adreianai, kokiomis aplinkybėmis atsidūrėte Utenoje?
– Jie tiesiog mane susirado ir pasiūlė kontraktą. Aš priėmiau jų pasiūlymą. Pagalvojau, kad tai yra puiki galimybė sugrįžti į aikštelę. Kalbėjau su treneriu. Jis labai aiškiai nupasakojo, ko iš manęs tikisi ir ko reikia komandai. Treneris privertė mane pasijausti patogiai ir pamaniau, jog čia yra ta vieta, kur aš galiu vėl žaisti krepšinį.

– Kokių dar pasiūlymų turėjote?
– Turėjau pasiūlymų iš kitų klubų, tačiau pagalvojau, kad „Juventus“ yra geriausias iš jų.

– Kodėl pasirinkote būtent „Juventus“?
– Man labai patiko pokalbis su treneriu. Jis yra žmogus, puikiai suprantantis krepšinį.

– Kokį vaidmenį jums yra numatęs Žydrūnas Urbonas?
– Jis nori, kad žaisčiau centro pozicijoje, bet aš taip pat galiu rungtyniauti ir sunkiuoju kraštu. Treneris suprato, kad esu universalus. Jis supranta krepšinį. Daugelis trenerių nesuprato, kad galiu žaisti tiek po krepšiu, tiek prie tritaškio linijos. Man patiko idėja, kad treneris Žydrūnas leis man daryti šiuos abu dalykus: žaisti pikenrolą, pikenpopą, mesti tritaškį, žaisti po krepšiu. 

– Dar neseniai žaidėte Eurolygoje, o dabar esate Utenoje. Kaip galėtumėte paaiškinti tokį nusileidimą į žemesnį lygį?
– Žinau, kad tai nėra toks aukštas lygis, kaip Eurolygoje, bet aš kurį laiką nerungtyniavau dėl šeimos problemų. Mano sūnus turėjo bėdų su sveikata, bet dabar džiaugiuosi, kad tiek jis, tiek aš esame sveiki. Noriu pasinaudoti šia galimybe ir parodyti, kad vis dar galiu žaisti krepšinį aukštame lygyje, nes kai kurios komandos kėlė klausimą dėl mano sportinės formos.

Aukšto kalibro klubai nori krepšininkų, kurie neseniai rodė rezultatus ir ieško saugių variantų. Aš nesu toks, kurį laiką praleidau JAV, todėl jie nežino, ar sportavau, nors tai dariau reguliariai. Utenoje noriu vėl parodyti, ką sugebu, ir sugrįžti į aukščiausią lygį. Žinau, kad galiu. Buvau pašauktas naujokų biržoje, rungtyniavau NBA, Eurolygoje. Mano įgūdžiai niekur nedingo. Tai yra tik laiko klausimas, kuomet aš parodysiu, ką sugebu ir vėl žaisiu aukščiausiame lygyje.

– Adreianai, sugrįžkime į jūsų karjeros pradžią. 2014-ųjų NBA naujokų biržoje buvote pasirinktas 15-uoju šaukimu. Ar jums keliami lūkesčiai buvo dideli?
– Nepasakyčiau, kad labai dideli. Aš atsidūriau komandoje, kuri tuo metu buvo labai stipri – Atlantos „Hawks“. Tą sezoną patekome į Rytų konferencijos finalą. Tai buvo puiki patirtis, bet aš neturėjau galimybės parodyti, ką sugebu. Buvau už tokių žvaigždžių kaip Paulas Millsapas ir Alas Horfordas. Nebuvo jokių šansų, kad aš gausiu žaidybinio laiko. Aš galėjau iš jų mokytis, bet neturėjau šanso to parodyti ant parketo. Daug naujokų gauna laiko avansu, tačiau dažniausiai jų komandos nelaimi ir laukia, kol jaunimas užaugs. Aš atėjau į jau paruoštą komandą, kuri turėjo laimėti čia ir dabar.

– Per ketverius metus įsitvirtinti NBA nepavyko, kodėl?
– Nesugebėjau suprasti ir išmokti tam tikrų dalykų. Pavyzdžiui, kaip būti profesionalu. Tai buvo pagrindinė priežastis. Vėliau, kai atvykau į Europą, nebesuteikiau NBA daugiau šansų. Nesikabinau į NBA karjerą.

– Kodėl nebandėte kabintis?
– Tiesiog norėjau būti ant parketo ir parodyti, kad vis dar galiu žaisti krepšinį. Tokios galimybės NBA lygoje negavau, nes vis nutikdavo kažkas, kas sumaišydavo visas kortas. Atvykau į Europą, vėliau išvykau į Kiniją, tada vėl sugrįžau į Europą. Mano karjera yra lyg amerikietiški kalneliai. Dabar tiesiog noriu būti su Utenos komanda ir pernelyg nesimėtyti.

– Po atleidimo dėl seksualinio skandalo į NBA nebesugrįžote. Ar galima sakyti, kad tarp NBA klubų įgijote prastą reputaciją?
– Po bylos pasiūlymų tikrai sumažėjo. Galbūt tai nebuvo bloga reputacija, o tiesiog atsargumas. Esu labai nuoširdus žmogus ir nieko negalėčiau nuskriausti. Daug žmonių susidaro išankstinę nuomonę, nors tavęs nepažįsta. Taip atsitiko ir su manimi, daug kas mane nurašė gerai nepažinę. Viskas, ką aš galiu padaryti tokioje situacijoje, tai būti geriausia savo versija ir daryti tai, ką myliu.

– Minesotos „Timberwolves“ ekipoje kartu žaidėte su Kevinu Garnettu. Ar tai yra didžiausią įtaką jūsų karjerai padaręs žmogus?
– Ne, tai buvo Paulas Millsapas ir Alas Hofordas, kuomet žaidžiau „Hawks“. Šie du vyrukai mane daug ko išmokė. Garnettas parodė, kaip būti profesionalu. Kai žaidėme vienoje komandoje, jam tai buvo vieni paskutiniųjų karjeros metų, tačiau mane nustebino tai, kaip 40-metis vyrukas sunkiai dirbo.

– Prieš kurį NBA krepšininką jums buvo sunkiausia žaisti?
– Be jokių kalbų – LaMarcusas Aldridge‘as. Jis buvo toks stiprus, kad aš negalėjau nieko prieš jį padaryti. Tai yra žaidėjas, su kuriuo visuomet save lyginau. Visuomet stebėjau jo žaidimą, lyginau su savo ir žiūrėjau, kur man reikia patobulėti. Kuomet prieš jį žaisdavau, niekaip negalėjau jo sustabdyti. Jeigu jis norės atsidurti tam tikroje vietoje, taip ir padarys. Labiausiai stebino tai, kad visą tai jis darė su tokiu lengvumu. Atrodė, kad jam nebūdavo sunku. Kai tai patyriau, supratau, kad NBA yra visai kitas žvėris. 

– 2011-aisiais, žaisdamas NCAA, susipažinote su tuo metu šešerių mergaite Lacey Holsworth, kuri sirgo nervų vėžiu ir tarp jūsų užsimezgė draugystė. Ar galite papasakoti, kaip viskas prasidėjo?
– Mičigano universiteto komanda, kurioje aš rungtyniavau, visuomet atiduodavo duoklę visuomenei. Vieną dieną visa komanda nuvyko į vietos ligoninę aplankyti vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis. Nuėjau į vieną iš palatų ir sutikau mergaitę, kurios vardas buvo Lacey. Ji labai norėjo būti balerina ir šokti. Visa komanda atėjo pas ją, bet visi kartu negalėjome būti vienoje palatoje, reikėjo pasiskirstyti. Lacey pasirinko būtent mane, kad likčiau su ja. Pradėjome kalbėti ir tarp mūsų užsimezgė ryšys. Vėliau išsiaiškinau, kad Lacey serga nervų vėžiu ir buvo labai liūdna matyti vaiką, kuris negali džiaugtis normalia vaikyste. Ji tuo metu net nežinojo, kas jai yra, bet kiekvieną dieną kovojo dėl savo gyvybės. Lacey mokėsi vaikščioti, nors jai buvo šešeri. Buvo sunku tai matyti. Norėjau padaryti viską, ką galiu, kad jai padėčiau. 

Aš pasiūliau bilietus į krepšinio rungtynes Lacey ir visai jos šeimai. Mes apsikeitėme numeriais ir pradėjome bendrauti. Tuo metu niekas nežinojo apie šią draugystę. Po pirmųjų rungtynių Lacey priėjo prie manęs su šeima padėkoti. Aš jiems aprodžiau visą Mičigano universiteto treniruočių bazę, persirengimo kambarį. Lacey tai labai patiko.  Ji šypsojosi, bet dėl to laimingiausias buvau aš, nes padariau kažką, kas nudžiugintų mažą mergaitę. Norėjau atitraukti jos dėmesį nuo ligos, kad ji pasijustų normaliu vaiku. Norėjau suteikti jai geriausią laiką, kokį ji gali turėti. Susirašinėdavome žinutėmis, sveikindavome vienas kitą su šventėmis, keisdavomės kalėdinėmis dovanomis, lankydavausi pas ją namuose, kartu spalvindavome. Po kiek laiko šis mūsų bendravimas su Lacey pasklido po žiniasklaidą, žmonėms tapo labai įdomu. Daug žmonių palaikė Lacey, darė reportažus, sergantiems vaikams rinko pinigus.

Su Lacey buvome artimi iki pat paskutinių jos dienų. Kai ji mirė, Mičigano universiteto arenoje surengėme ceremoniją. Susirinko daug žmonių. Tai buvo gražiausias dalykas, kurį galėjome padaryti. Man nerūpėjo, ar tuos gerus dalykus darau kažkam matant, ar ne. Man tiesiog buvo gera padėti Lacey.

– Per Lacey pagerbimo ceremoniją atlikote simbolinį dėjimą iš viršaus. Kiek stiprus emociškai buvo šis momentas?
– Tai buvo labai emocionalu, kaupėsi ašaros, vos galėjau susilaikyti. Lacey labai patikdavo, kuomet dėdavau į krepšį. Todėl nusprendžiau su ja taip atsisveikinti. Tai buvo jautrus momentas tarp mudviejų ir aš esu įsitikinęs, kad ten aukštai danguje Lacey džiaugėsi mano dėjimu iš viršaus.

– Iš kur į jūsų gyvenimą atėjo noras padėti kitiems?
– Tiesiog buvau taip auklėjamas. Būdamas jauno amžiaus netekau savo tėvų ir man trūko šilumos. Manau, kad tai mane paveikė ir pamatęs žmogų, kuris yra sudėtingoje situacijoje, aš visuomet noriu jam padėti. Daug žmonių nežino, koks aš esu žmogus. Ypač tie, kurie yra krepšinio pasaulyje. Pagal kitus, krepšinio aikštelėje esu karštakošis, žmogus, su kuriuo sunku susitvarkyti, bet žiūrint į viską emocijoms nuslūgus, kodėl ant parketo turiu būti malonus? Tai yra krepšinis, sportas, kuriame reikia varžytis ir laimi tie, kurie nori labiausiai. Bet tai nereiškia, kad aš esu piktas žmogus už aikštelės ribų. Gaila, kad daug kas taip galvoja.

– Ko pasisėmėte iš draugystės su Lacey?
– Bendravimas su Lacey mane išmokė džiaugtis mažiausiomis akimirkomis. Daugelis žmonių nesuvokia, kokie jie yra laimingi, turėdami vienas kitą, patys būdami sveiki. Akimirkos su artimaisiais yra neįkainojamos, nes nežinai, kas gali atsitikti rytoj. 

Kalbant apie mano krepšininko karjerą, būdamas NBA aš nesimėgaudavau tais momentais ir nevertinau, kokiame aukštame lygyje esu. Pernelyg įsikaliau į galvą, kad krepšinis yra darbas, aš privalau būti profesionalu, o visos gražios akimirkos liko nuošalyje. Nemokėjau mėgautis momentu, nes jutau spaudimą būti tobulu žmogumi ir daryti viską teisingai. Po draugystės su Lacey vėl supratau, kad reikia džiaugtis viskuo, ką tau duoda gyvenimas. Net jei tai būtų trumpa akimirka.

Nuotr. Andy Lyons/Getty Images

– 2018-aisiais persikėlėte į Eurolygą bei trumpai rungtyniavote Atėnų „Panathinaikos“ ir Vilerbano ASVEL ekipose. Ar skaudu buvo suvokti, jog NBA lygoje jums vietos nebėra?
– Nebuvo skaudu, nes labai anksti supratau, kad NBA yra verslas ir jiems pinigai rūpi labiau nei juos uždirbantys žmonės. Tuo metu norėjau būti savimi, o kad galėčiau taip jaustis, turėjau žaisti krepšinį. Todėl nusprendžiau vykti į Europą.

– Kuris krepšinis patinka labiau – NBA ar Eurolygos?
– Užaugau žaisdamas amerikietiško stiliaus krepšinį, labiau orientuotą į NBA, nes visuomet turėjau tikslą būti NBA žaidėju. Man labiau patinka NBA stilius, bet daug smagiau yra žaisti Europos arenų kuriamoje atmosferoje. Man labai patinka, kad Europoje kiekvienos rungtynes yra itin svarbios, fanai palaiko komandą, kad ir kas nutiktų. 

– Žiūrint į visą jūsų karjerą, ko labiausiai gailitės? 
– Kas susiję su krepšiniu, nesigailiu nieko. Joks mano sprendimas, susijęs su krepšiniu, neturėjo įtakos mano karjerai. Visi dalykai nutiko už aikštelės ribų. Labiausiai mano karjeros nepuošia byla dėl išprievartavimo. Tai persekiojo mane visą mano NBA karjerą. Žmonės matė tik antraštes, kuriose parašyta, jog esu teisiamas už išprievartavimą, tačiau nesivargino išsiaiškinti, kad esu nekaltas, ar tiesiog pažinti mane, kaip žmogų. Tie, kas mane pažįsta ir krepšinio aikštelėje, ir gyvenime, supranta, koks aš iš tikrųjų esu. 

– Kokie yra jūsų tikslai Utenoje?
– Mano tikslas yra padėti tapti šiai komandai geriausia įmanoma savo versija. Noriu, kad komanda išsilaikytų turnyrinės lentelės viršuje, o vėliau – laimėti čempionatą. Kalbant apie asmeninius tikslus, noriu sugrįžti į senąjį save, vėl taip pat mėgautis krepšiniu, kaip tai dariau anksčiau.



Rodyti komentarus

?
Cia bnews taip bandot clickus rinkt kai apie zmogaus mirti pranesama tai sena straipsni i virsu keliat
2022-05-09
+9
Atsakyti
G
jau galvojau žemesnio lygio nepasieks b.news... gėda.
2022-05-09
+7
Atsakyti
Sveikiname! Jūs buvote pasirinktas dalyvauti naujame finansiniame projekte, kurio stabilios pajamos yra iki tūkstančio dolerių (1000 USD) per savaitę. Jūsų kvietimas nuoroda yra aktyvus vieną dieną: https://bit.ly/3qULk7S
2022-01-10
-6
Atsakyti
A.
gerai ir idomu kad pakalbino. bet Juventus marketingo specialistai, jei tokiu ten esama, silpni atrodo. kaledines pvz. goto kur visi su vienodom kepurelem, atrodo sumaketuota 5-toko. kazkaip pozicionavimas etc, setales silpnai atrodo. jei ne trenerio charizma, komanda butu kaip pieniskos desreles -be skonio, tik imitacija.
2021-12-25
+1
Atsakyti
Anonimas
Payeneas su Lavrinovičiais geri draugeliai turbūt būtų, turi daug ko bendra :)
2021-12-25
-37
Atsakyti
G
Anonimui O kas juos visus sieja? Tavo motina?
2022-05-09
Atsakyti
Labai geras interviu,jautrus,už širdies net suėmė ta dalis apie Payne'o ir Lacey draugystę.Pamatai tas foto su ja,kokia linksma,besišypsanti,bet supranti,kad jos jau nėra.Griebia už širdies tikrai tokios istorijos,todėl didelė pagarba Payne'ui,kad stengėsi Lacey gyvenimą padaryti šviesesniu.
2021-12-25
+34
Atsakyti
Maga patriots vs lefty traitors
bet kaip kartais zurnalistai nesugeba uzduot klausimu. Kur jis sako - nemokejau buti profesionalu nba. Tai juk visiems naturaliai kyla klausimas, pvz kaip, labai idomu detaliau. O zurnalistqs nepaklause.
2021-12-25
+15
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Iš viso komentarų: 9

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.