Painus kelias į Kėdainius: Starksas – apie draugą „Žalgiryje“ ir incidentą Teksase

Lukas Katilius
BasketNews žurnalistas
2022-02-16 12:00
Nuotr.: LKL
Nuotr. LKL

Kėdainių „Nevėžis-Optibet“ jau kelerius metus ugdo jaunimą, nevengdami pasikviesti potencialo turinčių legionierių. Šiemet į centrinę Lietuvą gan keistu maršrutu atvyko T.J. Starksas – amerikietis po universiteto stažavosi „Ryte“, grįžo namo ir vėl parkeliavo į LKL.

2021 m. vasarą Starksas turėjo didelius lūkesčius, bet agentų nesusipratimai, žaidėjo teigimu, nužudė svajonę pakovoti dėl vietos NBA. Kertiniu sprendimu tada tapo perėjimas į „Wasserman“ agentūrą, kurioje darbuojasi Tadas Bulotas.

Apie pastarosios agentūros darbus Starksas išgirdo iš kiek netikėto žmogaus – Davido Gale'o. Jis buvo Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ vyriausiuoju treneriu kelis mėnesius nuo 2020 m. ir, panašu, yra išlaikęs puikius santykius su klubo galvomis Virginijumi ir Tadu Bulotais.

T.J. Starks

T.J.  Starks
T.J.  Starks
MIN: 26.2
PTS: 17.56 (49.71%)
REB: 2.78
AS: 4.89
ST: 0.67
BS: 0
TO: 2.33
GM: 9

„Tuo metu visą laiką treniravausi Los Andžele su Gale‘u, – BasketNews pasakojo Starksas. – Aš jo paprašiau patarimo dėl agentūros ir sulaukiau rekomendacijos susisiekti su Tadu Bulotu.“

Starksas Vilniuje nutūpė rugsėjo pradžioje ir įsipareigojo dviejų savaičių bandomajam laikotarpiui. „Rytui“ kiekvienas legionierius privalo būti skirtumą darantis žaidėjas, tad tokie lūkesčiai kybojo ir virš 22-ejų gynėjo.

Pasirodymas Lietuvos vicečempionų stovykloje neužtruko. Starksas sužaidė draugišką turnyrą, pasitreniravo savaitę ir išvyko atgal į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Jis neišbuvo viso bandomojo laikotarpio, nes ilgėjosi namų JAV.

„Bėgant laikui pradėjau jausti, kad esu svetimoje šalyje, skiriasi gyvenimo stilius, žmonės, – kalbėjo Starksas. – Jaučiausi nepatogiai.

Vėliau amerikietis stažavosi dukterinėje Milvokio „Bucks“ G lygos komandoje Viskonsino „Herd“. Ten vėl jo kelionė ilga nebuvo. Galiausiai jam teko vėl pakuotis lagaminus į Lietuvą, Kėdainių „Nevėžį-Optibet“.

Čia jis ryškiai sužibo. Per devynerias LKL rungtynes Starksas renka po 17,6 taško ir 4,9 rezultatyvaus perdavimo. Pastarųjų penkerių rungtynių statistika siekia net 24,2 taško ir 4,3 rezultatyvaus perdavimo.

Iki dabartinio etapo Starksas savo karjerą įsivaizdavo visai kitaip. 2017-2019 m. jis atstovavo prestižiniam Teksaso „A&M“ universitetui, o karjeros sezoną sužaidė Kalifornijos valstybiniame universitete, kuris įsikūręs Los Andžele.

Pastarojoje komandoje, pavadinimu „Matadors“, gynėjas fiksavo 21,7 taško vidurkį NCAA. Visoje šalyje Starksas rikiavosi šeštas pagal pelnomus taškus. Pokalbyje jis atskleidė, kad tikėjosi išvysti savo pavardę NBA naujokų biržoje ar bent pasivaržyti vasaros lygoje.

Prieš tai minėtame Teksaso universitete Starksas žaidė kartu su dabartiniu „Žalgirio“ nariu Joshu Nebo. Kėdainius ir Kauną skiria apie 40 kilometrų, tad vyrai iki šiol palaiko gerus santykius.

„Šnekėjausi su juo po rungtynių su „Žalgiriu“ ir supratau, kad jis tikrai bręsta ir mūsų pokalbiai nebėra tokie patys, – sakė Starksas. – Teksase jis tiesiog nekalbėdavo, bet ne todėl, kad turėjo problemą su kažkuo komandoje. Joshas kalba trumpai ir jis toks yra.“

Universiteto patirtis Starksui nebuvo vien rožėmis klota ir papuošta deimantiniais santykiais. Būtent Teksaso universitete krepšininkas įsivėlė į labai nemalonų incidentą.

Starksas vairavo automobilį apsvaigęs nuo marihuanos. Policininkams transporto priemonė pasirodė įtartina, kai buvo atliktas labai netikslus posūkis į dešinę. Iškart po šio įvykio Starksas buvo izoliuotas nuo Teksaso universiteto ekipos ir netrukus oficialiai paliko komandą.

Krepšininkas nežinojo, ar tai galėjo turėti didelės įtakos jo nepašaukimui naujokų biržoje, bet kartėlis yra likęs iki šiol.

„Padariau klaidą“, – atvirai pripažino Starksas, kuriam iki šiol ši tema nėra maloniausia.

Tinklalapyje BasketNews – Starkso mintys apie universiteto laikus, gerą draugą Nebo, komplikuotą patirtį su agentais, apmaudą dėl naujokų biržos, persikėlimą į Europą, „Ryto“ organizaciją ir dabartinius pasirodymus Kėdainiuose.

Nuotr. LKL

– Atkeliavote iš didelio miesto Dalaso į Vilnių, o dabar į dar mažesnę vietovę Kėdainius. Ar tai buvo sukrėtimas?
– Viskas gerai. Dalasas didelis miestas, tad tikrai reikėjo kažkiek priprasti. Manau, kad viskas pavyksta neblogai.

– Ar jau radote mėgiamų vietų Kėdainiuose?
– Turiu mėgiamų vietų pavalgyti, yra nebloga picerija. Ką mėgstu, tai „Maxima“. Tokia parduotuvė man naujovė, nes JAV nėra tokio dalyko. Niekada nemačiau, kad parduotuvė būtų dviejų aukštų. Bent jau JAV taip nėra. Man tai patinka.

– Ar teko apsilankyti kur kitur nei Vilnius ar Kaunas?
– Taip, tai vienintelės vietos, kurias aplankiau, išskyrus išvykos rungtynes.

– Pradėkime nuo jūsų patirties universitetų krepšinyje. Kur buvo smagiau – Teksase ar Los Andžele?
– Tai sunkus klausimas. Jei kalbame apie krepšinį – sakyčiau, kad Los Andžele. Ten turėjau vieną geriausių savo sezonų. Aikštelėje tikrai labiau patiko žaisti „Matadors“, nes galėjau rungtyniauti laisvai, treneris atrišo rankas.

Jei kalbėtume apie visumą – rinkčiausi Teksasą. Keliaudavome su privačiais lėktuvais, treniruočių salės, krepšinio aikštelės, treneriai buvo aukštesnio lygio. Pridėčiau ir išsilavinimą.

Taigi, apimant daug faktorių, Teksase yra geriau. Tačiau Los Andžele man labiau patiko žaisti, nes turėjau geresnį sezoną.

– „Aggies“ žaidė tokie krepšininkai kaip DeAndre Jordanas, Khrisas Middletonas. Ar buvo papildomo spaudimo pasirodyti tokioje aplinkoje?
– Nepavadinčiau to spaudimu. Jei mėgaujiesi krepšiniu, negali to taip vadinti. Taip, krepšinis ten susideda iš daugiau detalių. „Matadors“ ekipoje viskas buvo kitaip nei Teksase. Tiesiog buvo skirtinga sistema, krepšinis, lygis. Buvo daugiau intensyvumo, detalumo, jautėsi trenerio ranka, bet nevadinčiau to spaudimu.

„Matadors“ treneris niekada nežiūrėjo, kiek aš išmetu metimų. Žaidimo kontrolė – ko gero didžiausias skirtumas.

– Teksase rungtyniavote kartu su dabartiniu „Žalgirio“ žaidėju Joshu Nebo. Ar palaikote ryšį ir dabar?
– Taip, mes geri draugai ir kalbamės visą laiką.

– Koks Joshas buvo universitete ir ką galite pasakyti apie jo karjeros kilimą?
– Kai pirmąsyk jį sutikau, Joshas buvo labai tylus. Jis vis dar toks yra. Anksčiau negalėjai iš jo žodžio ištraukti. Galbūt tai susiję su tuo, kad mes buvome dar vaikai ir turėjome priprasti vienas prie kito. Nuo pat universiteto Joshas labai rimtai žiūrėjo į darbą. Jis nenori ir nemato prasmės per daug kalbėtis su žmonėmis. Jo darbas – ateiti, padaryti, ką reikia, ir važiuoti namo.

Dabar matau, kad jis bręsta ir kalba daugiau. Galvoju, kad jo tapimas profesionalu, perėjimas į Eurolygą, naują aplinką, leido jaustis patogiau ir parodyti kitokį savo veidą. Man ir žmonėms universitete tai pasirodytų neįprasta. Šnekėjausi su juo po rungtynių su „Žalgiriu“ ir supratau, kad jis tikrai bręsta ir mūsų pokalbiai nebėra tokie patys. Teksase jis tiesiog nekalbėdavo, bet ne todėl, kad turėjo problemą su kažkuo komandoje. Joshas kalba trumpai ir jis toks yra. Jis nori įdėti kuo daugiau darbo ir tiek.

– Ar per karjerą dar sutikote žmonių, kurie dabar žaidžia Europoje? Su kuo daugiausiai susisiekiate būdamas čia?
– Iš tikrųjų, nėra daug tokių žmonių. Turėčiau pasidomėti, bet į galvą nešauna nieko, išskyrus Nebo. Sutariu su daugiau žmonių iš NBA arba G lygos.

– Teksaso universitete turėjote incidentą, kai buvote pagautas apsvaigęs nuo marihuanos. Kas sukosi galvoje po šio įvykio?
– Padariau klaidą. Tai buvo didžiausias dalykas. Stengiausi paprasčiausiai galvoti, koks mano kitas žingsnis.

– Kiek stipriai tai paveikė jūsų galimybes būti pašauktam naujokų biržoje ir tolimesnį tobulėjimą?
– Nežinau, tikrai.

– Kaip reagavote, kai neišgirdote savo pavardės naujokų biržoje?
– Iš pradžių buvau šiek tiek paveiktas ir nuliūdintas. Galiausiai, supratau, kad bus laikas, kai galėsiu parodyti, ką jie prarado. Jei gausiu šansą NBA, žmonės klaus, kodėl nebuvau pašauktas. Tačiau aš dėl to per daug nesirūpinu.

– Apibendrinant patirtį universitete, kokius įgūdžius krepšinio aikštelėje labiausiai suformavote per ketverius metus?
– Rimtai dirbantis. Tai – pagrindinis dalykas. Galiu daryti tuos pačius dalykus kiekvieną dieną, dirbu kietai, išlieku pastovus, atsidavęs, užsivedęs, neimu laisvų dienų. Manau, kad tai svarbiausia – nebūti tingiam tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.

Neieškau pasiteisinimų ir tai vienas dalykas, kuriuo džiaugiuosi iš patirties Teksase.

– Kuri galimybė po universiteto atrodė patrauklesnė – Europa ar G lyga?
– Aš galvojau, kad turiu būti NBA, o ne G lygoje. Aš buvau šeštas ar septintas pagal rezultatyvumą studentas visoje šalyje, tad mano mintys nebuvo užjūryje ar G lygoje – fokusavausi į NBA.

– Susiklosčius tokioms aplinkybėms, kaip tada atsidūrėte Europoje?
– Gerai, tai ilga istorija...

Turėjau du agentus, kurie man atstovavo dar prieš susiduriant su Tadu Bulotu. Po sezono jie man prižadėjo visokiausių dalykų, bet nesugebėjo nieko įgyvendinti. Neturėjau jokių peržiūrų su NBA komandomis. Pasirodžiau vos vienai komandai per visą vasarą – Sakramento „Kings“.

Pradėjau klausinėti: kas darosi, kodėl man nesakomi tokie dalykai. Esu 6-7 šalyje pagal pelnomus taškus ir, jei atliktumėte savo darbą gerai, kažkas tikrai manimi susidomėtų. Bent jau pasiūlytų treniruotis ir eigoje pamatytų, koks aš esu.

Atėjo naujokų birža, turėjau jau antrąjį agentą, nes pirmąjį atleidau po keturių savaičių – jis nesugebėjo įgyvendinti pažadų. Po naujokų biržos antrasis agentas žadėjo, kad ras man komandą NBA vasaros lygoje. Ateina vasaros lyga, bet aš net neturiu pasiūlymų. Galvoju: oho, brolau.

Tuo metu visą laiką treniravausi Los Andžele su Davidu Gale‘u. Aš jo paprašiau patarimo dėl agentūros ir sulaukiau rekomendacijos susisiekti su Tadu Bulotu.

Pasitikėjau Davidu ir atsidūriau „Wasserman“ agentūroje. Šiek tiek pasidomėjau ir sužinojau, kad tai – viena geriausių agentūrų pasaulyje. Net nesvarstęs priėmiau Tado Buloto pasiūlymą. Susisiekėme ir jis po dviejų savaičių jau sugebėjo mane išvežti į Vilnių. Vėliau jis man sakė, kad jei būtume susitikę gegužę-birželį – tikrai būčiau atsidūręs bent vasaros lygoje. Tačiau aš nežinojau. Jei būčiau priėmęs šį sprendimą bent 2 mėnesiais anksčiau – galbūt mano kelias būtų kitoks.

Taigi, Tadas nugabeno mane į Lietuvą. Šalį, apie kurią niekada nebuvau girdėjęs. „Ryto“ treniruotėse pasirodžiau tikrai gerai, fanai mane priėmė labai šiltai. Iš pradžių galvojau, kad viskas labai šaunu. Bėgant laikui pradėjau jausti, kad esu svetimoje šalyje, skiriasi gyvenimo stilius, žmonės. Jaučiausi nepatogiai. Galiausiai, išvykau namo ir pasirašiau sutartį su Milvokio „Bucks“ dukterine komanda G lygoje.

G lygoje turėjau bandomąjį laikotarpį. Ten bandžiau būti tikru įžaidėju – perduoti kamuolį, įtraukti visus į žaidimą. „Rytui“ aš rodžiau, kad galiu įmesti į krepšį, bet G lygoje jau žaidžiau skirtingai. Jie matė mano epizodus universitete ir norėjo, kad tiesiog pelnyčiau taškus. Aš to nežinojau ir padariau klaidą, stengiausi būti tikras įžaidėjas. Vėliau man Tadas sakė, kad turėjau būti savimi ir daryti tai, ką geriausiai moku.

Negavau garantuotos sutarties, tad vėl likau be darbo. Sulaukiau Tado skambučio ir jis sakė, kad geriausias variantas būtų grįžti į Lietuvą. Čia bus geriausia terpė demonstruoti gerus rodiklius ir pasiruošti kitiems metams. Tai buvo Kėdainių komanda, kurioje dabar ir esu. Gavau visus duomenis apie tai, kur gyvensiu ir daug pasirinkimo neturėjau. Atvažiavau ir stengiuosi būti drąsus.

– Ką esate girdėjęs apie Lietuvos krepšinį praeityje?
– Niekad negirdėjau apie Lietuvą iki kol čia neatvykau. Rugsėjį nusileidau Vilniuje ir tai buvo pirmasis kartas, kai išgirdau apie šią šalį.

– Kokį susidarėte įspūdį apie Lietuvos žmones ir šalį?
– Viskas gerai. Galbūt šiek tiek keista, nes esu neįpratęs, kad visi žmonės atrodo pikti. Taip pat daugelis čia tiesiog žiūri į mane ir tai man labai nepažįstama. Iš ten, kur atkeliavau, yra įprasta, kad jei įsmeigi žvilgsnį į žmogų – tu turi problemą su juo.

Tačiau aš stengiuosi įprasti. Žmonės mane pastebi, aš išsiskiriu savo išvaizda, nes esu juodaodis. Taip įvyksta ne dėl to, kad jie rasistai, bet ne taip dažnai susiduria su juodaodžiu. Vis tik žmonės čia yra geri ir nelinki blogo.

– Kokį įspūdį paliko „Rytas“ kaip organizacija?
– Labai profesionalų. Visi žaidėjai ir treneriai yra tikri profesionalai. Aš mėgavausi tuo. Dabar Kėdainiuose žaidžiu su labai daug jaunų vyrukų, tad ir skirtumas didžiulis.

– Ar teko pasišnekėti su Giedriumi Žibėnu apie savo tolimesnį tobulėjimą?
– Tiek toli mūsų kalbos nenuėjo, nes komandoje buvau tik laikinai. Jis tiesiog norėjo pasižiūrėti, ar aš tiksiu komandai ir nesitikėjo, kad pasirodysiu gerai.

– Kuris „Ryto“ žaidėjas jums paliko maloniausią įspūdį?
– Gytis Radzevičius. Jis tylus vyrukas – kaip ir Nebo. Jis ateina, daug nekalba, bet atlieka savo darbą ir eina namo. O aikštelėje jis taip pat būna naudingas. Man tai tikrai patiko ir jį gerbiu. Mano aplinkoje priimta ne kalbėti, o rodyti. Gytis būtent tai ir daro.

– Kėdainiuose esate du mėnesius. Kaip apibendrintumėte komandą, rezultatus?
– Manimi tikrai rūpinasi. Treneriai nori, kad kiekvienas žaidėjas būtų laimingas. Galbūt tai nėra taip profesionalu, kaip „Ryte“, bet nesupraskite to iš blogosios pusės. Vilniuje visi turėjo būti profesionalai, palikti savo jausmus namuose. Jiems rūpėjo tavo gerovė, bet tuo pačiu turėjai būti profesionalu, dirbti ir daug negalvoti.

Kėdainiuose visą laiką klausia, ar viskas gerai, ar ko nors reikia. Šiame klube tikrai pasirūpinama žaidėjo reikalais.

Gediminas Petrauskas anksčiau yra dirbęs su įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo rinktinėmis. Dabar jis vadovauja Kėdainių jaunimui. Ar jis yra tas žmogus, kuris tai ir turi daryti?
– Taip, tikrai. Jis – geras lyderis ir visada pasidomi, ar žaidėjai jaučiasi gerai. Treneris pats prasčiau dirba, jei žino, kad mes jaučiamės nepatogiai. Tai tarsi grandininė reakcija. Jis pasirūpina, kad mums čia būtų gerai, o tada ir jis pats gerai atrodo, ir klubo programa.

Manau, kad šis treneris yra idealus pasirinkimas kylantiems žaidėjams – man, Darylui (aut. past. Doualla) ar Mūrui (aut. past. Pauliui Murauskui).

– Įstrigo vienas epizodas, kai rungtynėse su „Lietkabeliu“ apmaudžiai suklydote, komanda pralaimėjo 1 tašku, o Petrauskas puolė ant žemės ir daužė parketą. Kaip jūs prisimenate šį mačą? Ar tai – pirmoji skaudi pamoka Europos krepšinyje?
– Nemanau, esu turėjęs ir blogesnių patirčių. Tai nebuvo rungtynės, kur žaidžiau tragiškai. Tokios klaidos kartais nutinka. Kurį laiką jaučiausi blogai, bet neleidau tai minčiai užsilikti mano galvoje. Treneris labai rūpinasi ir visą laiką kartojo, kad tokių dalykų būna ir tai – žaidimo dalis.

Treneris man po to epizodo padėjo, o ne pyko. Tame epizode jis buvo įniršęs, bet po rungtynių jis priėjo ir pasakė, kad supranta, ką norėjau padaryti. Jis žinojo, kad aš noriu laimėti tiek pat, kiek visi kiti vyrukai. Tokie dalykai nutinka ir juos bandysime taisyti.

– Komandoje yra ir Jonas Mačiulis. Ar tenka gauti pamokų apie krepšinį iš jo? Koks yra Jono ryšys su žaidėjais?
– Jis bando padėti kiekvienam. Jonas neateina kiekvieną dieną, bet bando padėti viskuo, kuo gali. Kaip ir visi kiti treneriai, jis nori, kad visi jaustųsi gerai. Jei pamato, kad galima daryti kažką geriau – visada pasakys.

– Pastaruoju metu rinkote fantastinius taškų rodiklius. Ar reikėjo tiesiog įgauti pasitikėjimo?
– Taip, visiškai. Aš ir mano agentas Tadas kalbamės kasdien ir jis man sako, kad tiesiog 
turiu įdėti daug darbo, o po to atlikti darbą aikštėje. Šiandien (aut. past. pokalbis vyko vasario 10 d.) buvo laisva diena, bet aš buvau salėje. Visą laiką stengiuosi dirbti ties savo žaidimu.

– Ką su Tadu Bulotu planuojate kitą vasarą?
– Su juo apie tai kalbamės beveik visada (juokiasi). Nenorime galvoti per daug į priekį, nes tai padarius galime pamesti ritmą. Žinoma, planas yra gauti kuo geresnę situaciją pinigų, krepšinio atžvilgiu. Taip pat noriu kitokios aplinkos. Nesu įpratęs prie tokio šalčio.

Tiesiog koncentruojuosi į dabartį. Turiu gerinti savo žaidimą, kad turėčiau daug variantų kitą vasarą.



Komentarai:

Anonimas
jau mato bulotas junior kad sito veikejo karjera bus vengrija, cekija, rumunija - ten tikrai silciau
2022-02-16
+4
Atsakyti
Mane ir ta vieta apie orus užkabino.Jis nori kilti aukščiau,tai oras tikrai turėtų būti ne pagrindinis prioritetas.Į Rusiją jei tektų varyti,kur pinigai dideli,tai turbūt nesutiktų,nes ten dar šalčiau nei pas mus.Profas yra tas,kuriam nusišikti,kokie orai.Svarbu yra galimybė kilti aukščiau,dar daugiau to pinigo uždirbti,bet Starksui ant žieminės striukės turbūt eurų gaila.
2022-02-16
+1
Atsakyti
nu jo, ne tik karjera, bet galbut ir gyvenimas riklauso nuo to kaip jam pavyks uzsikabint per pora artimiausiu metu, oras turetu but paskutinej vietoj dabar
2022-02-16
+6
Atsakyti
Minde
Neblogai čia jau kalbama apie šiltus kraštus didesnius pinigus kol dar žaidžia jkl. Tai man taip rodos kad jis bbd ant Lietuvos ir Kėdainių
2022-02-16
+10
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Prenumeruoti   Iš viso komentarų: 4

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.