Savo pergale KMT snaiperio konkurse tikintis Šegžda: „Noriu įrodyti, kad lažybininkai klydo“

Gustavas Klikna
BasketNews žurnalistas
2022-02-18 15:40
Nuotr.: LKL
Nuotr. LKL

Šiemet pirmą kartą buvo suorganizuota atranka į Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) snaiperio konkursą, kuomet dėl vieno bilieto kovojo žmonės iš gatvės. Tai reiškia, jog vasario 20-ąją kartu su dvylika geriausių lygos snaiperių varžysis ir žmogus, kuris nėra profesionalas. Tiesa, atranką laimėjusio Antano Šegždos žmogumi iš gatvės tikrai negalima pavadinti.

Atrankos finale Antanas iš 15 tritaškių labai užtikrintai sumetė 10 ir jau tuomet aiškiai matėsi, kad vyrukas turi smagią rankelę. Kilo klausimas – kas šis nepažįstamasis?

Pasirodo, kad 39-erių Šegžda yra Sostinės krepšinio lygos (SKL) legenda. Su elektronikos prekių įmonės, kurioje jis yra generalinis direktorius, komanda Antanas SKL turnyre žaidžia net 15 metų ir yra daugiausiai tritaškių lygos istorijoje pataikęs krepšininkas – 1172.

Antanas Šegžda

Antanas  Šegžda
Pozicija: PG, SG
Amžius: 39
Ūgis: 191 cm
Svoris: 80 kg
Gimimo vieta: Lietuva

 

Antanas Šegžda

Antanas  Šegžda
Pozicija: PG, SG
Amžius: 39
Ūgis: 191 cm
Svoris: 80 kg
Gimimo vieta: Lietuva

 

Vėliau pasirodė ir vaizdo įrašas iš „Jeep“ arenos, kurioje 191 cm ūgio gynėjas vieną po kito leidžia tritaškius į krepšį ir susidarė įspūdis, kad šis žmogus yra nusiteikęs ne šiaip sau garbingai sudalyvauti, o pabandyti pateikti sensaciją. Tą patį galima pasakyti ir iš jo pareiškimo, kurį Antanas išsakė kalbėdamasis su tinklalapiu BasketNews.

„Dabar visa Lietuva skaitys ir sakys: „Koks pasikėlęs.“ Bet aš tikiu tuo, kad galiu laimėti, – savęs nenuvertino Šegžda. – Tikrai tikiu, kad tos trys serijos gali būti kokybiškos, bet yra ir daug šansų, kad kažkuri serija nepavyks.

Labai norėčiau, kad tai nebūtų pirmoji serija, nes ji lemia labai daug. Jeigu joje surinksiu 18 ar daugiau taškų, tada gali nutikti bet kas. Suprantu, jog daugiau šansų yra, kad man nepavyks, bet jeigu klausiate ar tikiu, taip, tikiu.“

Nors Antanas nusiteikęs optimistiškai ir tiki savo pergale, lažybų bendrovės rodo ką kitą. Viena iš jų Šegždos pergalei iš pradžių skyrė koeficientą 45, vėliau nuleido iki 41. Palyginimui, antrajam nuo galo krepšininkui po Šegždos – „Šiaulių-7bet“ centrui Nemanjai Bezbradicai skirtas koeficientas 14 – triskart mažesnis.

Visgi net ir tai nenumuša mėgėjų lygos legendinio snaiperio motyvacijos, o tik dar labiau ją pakelia.

„Manau, kad jie mane nuvertina per stipriai. Didžiausias koeficientas, kurį davė viena lažybų bendrovė, buvo 45, kita davė 41. Komandos draugai juokauja, jog aktoriui Dwayne’ui Johnsonui (pravardė „The Rock“), kad jis taps JAV prezidentu, yra suteikiamas koeficientas 40.

Tai mano šansai yra prastesni nei jam tapti prezidentu. Noriu įrodyti, kad lažybininkai klydo. Aš tikėjausi, kad jie duos koeficientą nuo 20 iki 25. Jie davė 45 (juokiasi). Nenoriu nieko išduoti, bet sekmadienį galiu pateikti siurprizų“, – ambicijų prieš sekmadienio konkursą neslepia Antanas.

Patriukšmauti sekmadienį nusiteikęs Šegžda tinklalapiui BasketNews papasakojo apie duobėtą kelią į KMT tritaškių konkursą, padidėjusį dėmesį, pasiruošimą, pasiekimus mėgėjų lygoje, simpatiją Mindaugui Lukauskiui ir neblėstantį pasitikėjimą savimi.

– Antanai, kaip kilo mintis pabandyti prasibrauti į tritaškių konkursą?
– Man tritaškių konkursai visuomet buvo ir yra mėgstamiausia rungtis krepšinyje. Aš niekada nepasižymėjau dideliais greičiais ar kažkokiomis fizinėmis galimybėmis. Pataikyti galėdavau jau nuo jaunystės ir pagrindinis mano ginklas visuomet buvo tritaškiai. Kadangi į mėsą – baudos aikštelę, veržtis didelio noro neturėjau, o ką daugiau veikti krepšinio aikštelėje? Gi norisi taškus pelnyti, tai teko mėtyti iš toli. Kadangi neblogai sekdavosi, nuolat dalyvaudavau tritaškių konkursuose.

Esu metęs tritaškius studentų žvaigždžių dienoje, mėgėjų tritaškių konkursuose ir sakyčiau, jog visai neblogai sekdavosi. Aišku, čia bus visai kito masto renginys, daug kamerų, žmonių. Taip dar neteko mesti. Žiūrėsime, tikiuosi, kad amžius padės susitvarkyti su jauduliu ir parodyti, ką galiu. Tikiuosi neperdegti, nes tai atsitinka ir geriausiems. Praėjusiais metais matėme Milaknio seriją, kuomet jis pelnė 12 taškų. Tas pats yra atsitikę su Andriumi Šležu, kuomet jis 2009-aisiais pirmame etape užfiksavo tritaškių rekordą (27 taškai), o finale įmetė vos 14 ir pralaimėjo.

Nuotr. LKL

– Ar yra pavykę laimėti tritaškių konkursą?
– Mokyklų lygyje esu laimėjęs keliskart, studentų krepšinio lygos žvaigždžių dienoje likau trečias, mėgėjuose antras. Rimto konkurso nesu laimėjęs. Mano metimo technika nėra dėkinga tokiam turnyrui. Atlikdamas metimą aš dedu žingsnį į priekį ir kiekvieną kartą man reikia sugrįžti pasiimti kamuolį. Dėdamas žingsnį galiu minti liniją, o tokio stiliaus metimui reikia šiek tiek daugiau laiko nei įprastam. Sutilpti į minutę yra reikalų ir išnaudoju ganėtinai daug energijos. Čia yra pagrindinis koją kišantis faktorius. Būna, kad pirmą seriją sumetu labai gerai, tačiau vėliau mane pasiveja nuovargis ir rezultatai su kiekvienu etapu tik prastėja. Dabar dvi savaites dirbu tiek fiziškai, tiek metu tritaškius, todėl viskas turėtų būti gerai.

– Kaip nusprendėte pabandyti prasibrauti į LKL tritaškių konkursą?
– Mėgėjų komandos grupėje kažkas atsiuntė informaciją, jog yra rengiama tokia atranka. Pagalvojau, jog reikia sudalyvauti. Labai džiaugiuosi, jog atrankoje pavyko įmesti tą vieną tritaškį, kai turėjai tik vieną bandymą. Galima sakyti, kad tai buvo sunkiausia atrankos dalis, loterija. Buvo didelis noras –  pataikyti pavyko, o vėliau pradėjau rimčiau ruoštis, skyriau nemažai dėmesio. Atrankoje jaučiausi užtikrinčiau, tačiau finale vos nesudegiau. Labai nedaug trūko, kad iškrisčiau. Gerai, kad paskutiniai trys metimai pakrito, išplėšiau papildomą seriją ir tada sau pasakiau: „Daugiau jau niekam šansų nebeduosiu.“ Na ir pasiėmiau tą atranką. 

Galiu pasakyti, kad šiek tiek pasigedau stiprių tritaškininkų, kuriuos pažįstu. Mėgėjų krepšinyje esu daugiau nei 15 metų, esu žaidęs ir Kaune, ir Vilniuje. Žinau, kas yra stipresni tritaškininkai, o jų konkurse aš nemačiau. Galbūt šiek tiek trūko tos reklamos, pačio fakto išpopuliarinimo, kad vyksta turnyras. Man gal šiek tiek pasisekė. Negaliu pasakyti, jog mano rezultatai buvo labai geri. Galėjo būti stipresnių varžovų ir aš tikiuosi, jog LKL kitais metais padarys rimtesnę atranką.

– Ar turėjote išsikėlęs aiškų tikslą, ar tiesiog ėjote be jokių lūkesčių?
– Tiesą pasakius – taip. Jau kai tą vieną metimą įmečiau, supratau, kad galiu laimėti. Pamatęs varžovus, pasakiau sau, jog reikia laimėti. Nesakau, kad nebuvo gerai pataikančių, buvo keletas tokių žmonių, bet aš jų nebuvau matęs, nežinojau, kaip jie meta, o mėgėjų lygiu žinomų snaiperių aš nesutikau. Yra gerai pataikančių žmonių ne tik LKL. Tikiuosi, jog kitais metais jie atvyks sudalyvauti.

– Kada supratote, kad galite laimėti?
– Iki konkurso, o kai laimėjau, pasitvirtino, kad tai nebuvo tik perdėtas pasitikėjimas savimi. Į konkursą ėjau tik su vienu tikslu ir nenorėjau paleisti tokio šanso. Aišku, kai laimėjau ir supratau, kas įvyko, atsirado šioks toks jauduliukas: „Nu ką, bachūras – reikia ruoštis.“ Išeiti prieš 8 tūkstančius žmonių, žiūrovus, kurie žiūri per televiziją, ir sumesti bet kaip tikrai nesinori. Matysime, visko gali būti. Per treniruotes išsimetu daug gerų serijų, bet būna, jog išsiderinu, pradedu skubėti, pametu koncentraciją, todėl kartais serija gali pakrypti visai į kitą pusę. Matėme ir daug profesionalų, kurie perdegė. Aš tikrai nesakau, jog viskas pavyks, bet aš einu dėl to, kad pavyktų.

Nuotr. LKL

– Ar po laimėto kelialapio į KMT tritaškių konkursą sulaukėte papildomo dėmesio iš aplinkinių?
– Sulaukiau labai daug dėmesio. Vienas draugas net padėjo ruoštis konkursui, dukart suorganizavo treniruotę „Jeep“ arenoje. Esu labai dėkingas Sostinės krepšinio lygos direktoriui Andriui Čerškui, kuris mane nukreipė į „Skills Academy“. Porą kartų dirbome su treneriu ir aparatu, automatiškai paduodančiu kamuolį. Dažniausiai kaip mėgėjai palakstome po dukart per savaitę ir tiek žinių. Dabar ruošiausi rimčiau. Tikiuosi, kad tai duos geresnį rezultatą. Bet kaip ir sakau, mėtymas per treniruotes ir mėtymas prieš daugiatūkstantinę minią kardinaliai skiriasi. Tikiuosi, jog įtampa nepadarys labai didelio neigiamo poveikio. O šiaip sulaukiau tikrai labai daug sveikinimų. Daug kas sakė, jog mane palaikys tiek arenoje, tiek prie televizoriaus ekrano, todėl užnugarį tikrai jaučiu ir pačiam smagiau eiti, kai žinai, jog kažkas nori, kad laimėčiau.

– Sostinės krepšinio lygoje esate legendinis tritaškininkas, įmetęs daugiausiai tolimų metimų per visą turnyro istoriją – 1171. Ką jums reiškia toks pasiekimas?
– Labai daug. Mano vaikystės dievukai visuomet buvo tritaškininkai. Vaikystėje palaikydavau ne Michaelą Jordaną, o Reggie Millerį, vėliau Aryvdą Macijauską, o pastaruoju metu žaviuosi tai, ką išdarinėja „Golden State Warriors“ su Klay Thompsonu ir Stephu Curry. Man tritaškis yra didžiausias krepšinio grožis, išškyrus tuos atvejus, kai jie pradedami mėtyti begalviškai. Kadangi tai yra mano pagrindinis ginklas aikštelėje, o vėliau SKL pateikė oficialią statistiką, jog įmečiau daugiausiai, buvo toks malonus atradimas. Smagu, kad man 39 metai ir sugebėjau nesugriūti, o savaitgalį įgyvendinsiu seną vaikystės svajonę.

– Kiek daugiausiai tritaškių esate įmetęs per rungtynes?
– 14.

– Kuo apskritai užsiimate gyvenime?
– Esu vyras ir dviejų vaikų tėvas. Labai vertinu šeimą ir ją branginu. O darbine prasme esu „Teltonika Telematics“ įmonės generalinis direktorius. Gaminame elektronines prekes, transporto sekimo įrangą. Šioje bendrovėje dirbu jau 16 metų ir būtent su jos įsteigta komanda mėgėjų lygoje pasiekiau visų laikų tritaškių rekordą. Tai esu labai jiems dėkingas. 

– Tritaškių konkursas – jau šį savaitgalį. Ar jaudinatės?
– Šioks toks jauduliukas yra, ruošiamės. Lažybininkai šiek tiek nuėmė įtampos nurašydami mane, bet kai iš savęs daugiau reikalauju, yra tas noras pasirodyti gerai. Tiesą sakant, pastaruoju metu dažnai sukasi mintys apie konkursą. 30 metų myliu krepšinį ir pasitaikė tokia proga – galbūt vienintelė gyvenime. Norisi neperdegti ir pasirodyti gerai. 

Nuotr. LKL

– Su jumis varžysis ir tokie patyrę metikai kaip Martynas Gecevičius, Mindaugas Lukauskis, Rihards Kuksiks. Kuriam iš visų dalyvausiančių jaučiate didžiausias simpatijas?
– Labai žaviuosi Mindaugu Lukauskiu ir jo sugebėjimu išlikti taip aukštai tiek daug metų. Aš ir pats nesu jauniklis, man 39 metai, bet ką išdarinėja Mindaugas, yra neįtikėtina. Žaviuosi juo gal ne tiek, kaip jis atakuoja krepšį, bet dėl jo požiūrio į darbą, sugebėjimu išlikti elite būnant 42-ejų. Jis yra absoliutus pavyzdys visiems ir didžiulės pagarbos vertas žmogus, kuriam jau kartą pavyko laimėti tritaškių konkursą. Kas žino, gal ir antrą kartą laimės. Būtų rekordas pagal amžių. Jaučiu Mindaugui didžiulę pagarbą ir apie tokius žmones turėtų būti kalbama daugiau. Taip pat įdomu kaip seksis Karoliui Lukošiūnui. Jis turi labai smagią rankelę.

– Ar mažai šansų laimėti suteikiančios lažybininkų prognozės jus motyvuoja?
– Kažkiek taip, kelia šypseną. Pagal logiką, jie ir turėtų traktuoti, jog aš neturiu šansų ir jeigu taip yra, koks skirtumas, kokį man koeficientą duosi. Bet jeigu realiai įvertinus ir kai kuriuos kitus dalyvius, kurie yra nelabai ką nuveikę tuose snaiperio konkursuose, tai aš nelaikyčiau savęs tokiu ryškiu autsaideriu. Jie nežino, koks mano pasirengimas, kaip aš pataikau ir panašiai. Jeigu jie surinktų bent 10 tūkstančių eurų statymų, kad aš laimėsiu ir man gerai pakristų, laimėčiau, tai jie patirtų didžiulį finansinį minusą. Kalba eina apie 400 tūkst. ir daugiau eurų. Mačiau, jog viena iš bendrovių pakoregavo mano koeficientą iki 20. Gal po šio interviu jis dar labiau nukris (juokiasi). Nemažai draugų sakė, kad už mane tikrai statys. Jeigu per pirmą seriją pakris metimai, kas ten žino, kaip viskas gali pakrypti (šypsosi). Aš sau duočiau 10 procentų tikimybę laimėti.

– Kokią taktiką turite paruošęs?
– Daug čia labai ko nepriruoši. Reikia tiesiog išeiti ir gerai startuoti. Svarbiausia yra nepradėti blaškytis, po kelių nepataikytų metimų nepradėti savęs plakti. Tempas turi būti aukštas, bet nereikia perskubėti, nes tada metimai nebus kokybiški. Labai svarbus dalykas man yra neminti linijos. Aš turiu mesti šiek tiek iš toliau, o svarbiausia – susitvarkyti su jauduliu. Transliacija, komentatoriai, triukšmas arenoje, visos kameros nukreiptos į mane, pritemdytos tribūnos. Šie visi dalykai šiek tiek blaškys, bet jeigu pirmoje serijoje pavyks gerai atsidaryti ir įmesti pirmus 3-4 metimus, tada šansų tikrai yra. 

Nuotr. LKL

– Kokį savo pasirodymą tritaškių konkurse laikytumėte geru?
– Mano tikslas yra pirmajame etape surinkti 18 arba daugiau taškų. Istorija rodo, jog su tokiu rezultatu yra didžiulė tikimybė patekti toliau. 18+ yra mano tikslas – 60 procentų, 3 iš 5 kiekvienoje pozicijoje. Su tokiu tikslu ir einu. Sakyčiau, kad 15 taškų būtų normalus rezultatas, dėl kurio savęs labai neplakčiau. Jeigu 12 ir mažiau, tada prastas rezultatas. Kas ten žino? Gal bus 9, o gal – 19.

– Kai ruošėtės šiam konkursui, kokį geriausią rezultatą pademonstravote?
– Buvo nemažai serijų po 20 ir daugiau, bet to su konkursu negalima lyginti.

– Iš kur toks pasitikėjimas savimi?
– Gyvenimas užgrūdino mane ir paruošė. Esu išgyvenęs auto avariją, kur pagal viską trūko dalelės sekundės ir būčiau neišgyvenęs. Tada daug ką permąsčiau, pradėjau kitaip vertinti gyvenimą ir supratau, kaip viskas trapu bei laikina. Taip pat supratau, jog turiu naudotis visomis galimybėmis, kurios tau yra suteikiamos. Visada gyvenime tikiu, jog viskas įmanoma. Jeigu tu tuo tiki, to sieki ir darai viską su meile, dažniausiai tau pavyks. Nesakau, kad aš tikrai laimėsiu tritaškių konkursą, bet kita vertus, o kodėl nepabandžius? Jeigu ir liksiu paskutinis – nieko baisaus, bet nematau pagrindo savimi netikėti. Gyvenime yra žymiai daugiau svarbesnių dalykų už krepšinį, o čia – tiesiog žaidimas. Labai stipriai nesureikšminu šio konkurso, gyvenimas ties juo nesibaigia. 

– Kaip manote, ar lyginant su kitais, turite kažkokių pranašumų?
– Nežinau, turbūt nedaug tų pranašumų. Sakyčiau, kad amžius, patirtis ir ta nuvertinamojo pozicija. Jeigu aš patekčiau į pusfinalį, man būtų žymiai mažiau spaudimo nei profesionalui, kuris turi mane aplenkti. 



Rodyti komentarus

.
Atsimenu, mokyklos laikais per kažkokią šventę buvo baudų metimų konkursas (iki pirmo pramesto). Antanas laimėjo pataikęs 45 baudas iš eilės.
2022-02-19
Atsakyti
Mėgėjas
na buvo rimtų metikų finale atrankoje, kurie geresni, tik nepasisekė per vieną metimą, tai, kad Antanai, tau pasisekė, nereiškia, kad metikų nebuvo. Plius atranka pirmame etape irgi ne vienam pakišo koją, kur gali pataikyt vieną tritaškį. ten gali ir profai nepaeit. o šiaip sėkmės. už Žalgirio snaiperio fiasko blogiau nebus :) palaikysim
2022-02-19
+2
Atsakyti
navickas
Per trenke po 20-25 metu per konkursa 13-16..manau vyrukas net 12 nesumes su tokia metimo technika
2022-02-19
-8
Atsakyti
Anonimas
niekas taves nevertina nes nieko vertas esi
2022-02-18
-6
Atsakyti
wtf
nenoriu hate'inti bet kas cia per metimas ? Viena koja prieki, kita pusmetriu toliau sokant ismesti kamuolio, toks ispudis begdamas meta
2022-02-18
-1
Atsakyti
Alius
bus turbut taip kaip Rimui Kurtinaiciui NBA zvaigzdziu dienoje kai vaikis atvaziavo TSSR cempionato nemates nei sales tokios nei tiek ziurovu😁
2022-02-18
+6
Atsakyti
manau jaudulys gali pakist koja :) pro zaidejai vistiek labiau ant to pasikauste :) bet velgi, atsimenant milaknio pasirodyma 😀
2022-02-18
+8
Atsakyti
tupasvatnikas7810
Jeigu Šegžda įmes daugiau tritaškių nei varžovai, tuomet manau laimės tritaškių konkursą 🙂 Tačiau taip pat ir bet kuris kitas varžovas gali įmesti daugiau taškų, dėl to ir bus įdomu pažiūrėti kuris gi snaiperis laimės iš tikrųjų 🙂
2022-02-18
+4
Atsakyti
Rankos į viršų bapkės į viršų
Ramiai 10 kofutį už Beručką pasidėjau ir nesuku sau galvos
2022-02-18
+5
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Iš viso komentarų: 13

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.