„Ryto“ fanų pagyrų sulaukęs Sireika: „Kol aš gyvas esu, tol žaisiu gražų krepšinį“

Gustavas Klikna
BasketNews žurnalistas
2022-02-20 18:51

„Šiaulių“ klubas buvo labai arti sensacijos. Beprotišką norą laimėti ir kovą pademonstravę Saulės miesto krepšininkai visas rungtynes kando į kulną iš vėžių išsimušusiam Vilniaus „Rytui“, tačiau pabaigoje tiksliau sužaidė šeimininkai ir Saulės miesto kariai liko bronzos papėdėje (71:76). Kad ir kaip būtų, po mačo Antanas Sireika neliūdėjo.

„Pagarba „Ryto“ komandai. Jie pelnytai nugalėjo. Galbūt kartais atrodo žiūrovams, kad žaidėjui kažko tai trūksta ir bus varžovams lengviau. Esu patyręs žmogus ir žinote mano posakį, kuo sunkiau, tuo geriau. Kai ko nors trūksta, kiti žaidėjai mobilizuojasi ir būtent žaidžia kitokį krepšinį. Jeigu mes ruošiamės, nagrinėjame varžovą ir nebelieka nė vieno centro. Lieka penki pataikantys, bėgantys žmonės.

Tai nereiškia, kad kitai komandai bus lengviau. Žinojome, kas yra pavojingi žmonės ir bandėme pakeisti tas gynybos sistemas. Fortūna buvo jų pusėje. Vakar nelabai pataikė, šiandien jau sėkmingai, sumetė svarbius metimus ir pelnytai nugalėjo. Gaila, kad neiškovojome prizinės vietos, bet neliūdžiu. Trūko patirties, susiklausymo, supratimo, kaip reikia žaisti prieš tokią komandą, kurioje nėra centrų. Čia yra gyvenimiška patirtis. Aš džiaugiuosi, kad jie kovėsi, pateko į šį finalo ketvertą ir galvoju, kad džiaugiasi visi „Šiaulių“ komandos gerbėjai“, – kalbėjo treneris.

Fotogalerija

– Kaip galima paaiškinti, kad „Rytas“ išmetė 31 baudą, o „Šiauliai“ – 9. Kaip galėtumėte tai paaiškinti?
– Klauskite teisėjų. Čia su humoru. Aš nesakau, kad kritikuoju teisėjus. Visada taip sakau. Mes gynėmės ir dviese atakuodami varžovą. Nežinau, kur ten galima surasti pražangą. „Rytas“ bandė mus apgauti ir prieš visus gintis nėra lengva. Labai džiaugiuosi dėl Armino Urbučio, kuris yra ilgai nežaidęs dėl sunkios traumos. Jis stengėsi žaidėjus vienas prieš vieną gaudyti, bet jie taip buvo parankiau. Nenoriu guostis ir prieš finalo ketvertą sakiau, kad fizinė kondicija nėra tokia, kokios norėtųsi. Po tų mūsų ligų nėra, kad jie būtų tvirti, atlaikytų tai. Šiek tiek pavargai ir tave vienas prieš vieną gali apgauti.

Vakar atrodė, kad Elmore‘as šiek tiek perdegė. Šiandien jis vėl priminė senąjį save. Ar tarp šių rungtynių teko su juo kalbėtis?
– Aš kalbuosi su juo kiekvieną dieną. Jis yra mano dešinioji ranka. Visada jam sakau viską tiesiai į akis, bet niekada nenešioju pykčio. Jis yra vienas geriausių mano žaidėjų. Kai jis gerai jaučiasi, jūs matėte ir aš džiaugiuosi, o kiti kartais stebisi, kodėl mes tiek laisvės jam duodame. Nesisekė vakar, norisi stabdyti, kad žaistų dėl komandos, bet čia yra gyvenimas toks. Mes esame komanda. Jeigu tu gali, tu žaisk vienas. Tave gaudys pusė komandos, tada numesi kamuolį kitiems. Vakar nebuvo taip lengva, bet tikiuosi, kad sugrįš į formą, kurioje buvo prieš mėnesį.

– Nežinau ar jautėte, bet antroje mačo pusėje įvyko toks lūžis, kai „Šiaulius“ pradėjo palaikyti labiau nei „Rytą“. Kaip manote, kuo užkariavote sirgalių simpatijas?
– Žmonės su „Ryto“ apranga mane tapšnojo ir sakė: „Treneri, neliūdėkite, jūs žaidžiate labai gražų krepšinį. Jūs žaidžiate dėl bronzos medalių, bet jūsų žaidėjai nebijo kabinti alley'oopų, kad būtų gražu. Kol aš gyvas esu, tol žaisiu gražų krepšinį. Ar jis padeda nugalėti, čia jau yra kitas klausimas. Negalima žaisti vien stumdant kamuolį pirmyn ir atgal. Turi būti efektas žiūrovams. Žmonės priėjo ir padėkojo, kad žaidžiame gražų krepšinį. Tai yra didžiausias malonumas ir paskatinimas.

–  Ką komanda pasiėmė iš šio finalo ketverto?
– Daug momentų, kuriuose jie vėliau neklys. Paulius Danusevičius, jis yra vienas geriausių mano jaunų žmonių. Dinastija. Tėvas daug metų žaidė už „Šiaulius“. Labai noriu, kad jam pasisektų ir jis būtų geras žaidėjas. Pabaiga tokia, kad prasiveržė, neįmetė, bet neturiu nė kiek priekaištų. Atėjęs man per petį glosto, o aš jam sakau: „Vaikas, dėkis į galvą, ką tokiu atveju reikia daryti. Lipk per galvą, dėk, arba atmesk kitam žmogui. Daug kam bus nauda ir patys užsieniečiai labai maloniai jautėsi. Atvažiavo Z (Isaiah Armwoodas). Jis iki atvykstant į „Šiaulius“ nebuvo matęs tokio dalyko, kad reikia viską keisti gynyboje. Jis yra paslankus žmogus ir nori išmokti. Jis man labai tinka. Jis nėra išsišokėlis, egoistas, nebijo žaisti prie lentos. Jis sako: „Kabinkit man tą kamuolį, aš nebijau. Man patinka tokie žaidėjai.

Girdžiūno komentaras:

Žibėno komentaras:



Rodyti komentarus


Komentuoti

Vardas:      
  Iš viso komentarų: 0

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.