Šį sezoną NCAA debiutavęs ir tikra staigmena tapęs 19-metis lietuvis Simonas Lukošius dar niekada nežaidė jokioje Lietuvos rinktinėje.
Ir niekada to nedarys.
Nuo gimimo Vokietijos pasą turintis 201 cm ūgio krepšininkas jau kurį laiką yra apsisprendęs žaisti Vokietijos jaunimo rinktinėje, o jeigu ateityje gaus kvietimą – ir Vokietijos vyrų rinktinėje, tinklalapiui BasketNews atskleidė žaidėjo tėtis Mindaugas Lukošius.
Buvęs krepšininkas, o dabar jau keturis dešimtmečius treneriu dirbantis Mindaugas Lukošius sūnų Simoną individualiai treniravo nuo vaikystės, o tuomet, kai Lietuvoje Simonas buvo niekam nereikalingas, būtent tėčio ryšiai atvėrė kelią į didįjį krepšinį.
Ryšiai nuvedė į Vokietiją, kurioje Simonas praleido dvejus metus, o antraisiais metais debiutavo pajėgiausioje šalies lygoje.
2021 metų vasarą Bonos „Telekom Baskets“, kuri šiuo metu Vokietijos lygoje žengia trečioje vietoje (15-7), Lukošiui siūlė ketverių metų sutartį, tačiau vėlyvo brendimo krepšininkas vietoje to pasirinko žaidimą NCAA – įsipareigojo Indianos valstijoje įsikūrusiam Butlerio universitetui.
Panašiu metu dar vieną pasirinkimą jis priėmė dėl rinktinės. Nors Lukošių šeima visada kartu su savimi nešė Lietuvos trispalvę ir Simas yra lietuvis, kalbantis lietuviškai, o ne vokiškai, pastaraisiais metais buvo nutarta pasukti Vokietijos rinktinės pusėn.
Plačiau apie tai – BasketNews istorijoje apie Simoną Lukošių.
Jokio dėmesio Lietuvoje
Pirmasis šioje istorijoje kylantis klausimas – iš kur Simonas gavo Vokietijos pilietybę? Jo mama buvo vokietė, o tais 2002-aisiais, kai Simonas gimė, tėtis treniravo Vokietijos Viurcburgo miesto klubą.
Šeima nutarė sūnui suteikti Vokietijos pilietybę.
Po maždaug šešerių metų Simonas jau turėjo du pasus – jam buvo suteikta ir Lietuvos pilietybė.
„Man praėjus kryžiaus kelius“, – apie pilietybes gavimo procedūrą pridėjo Mindaugas Lukošius.
Simonas nuo vaikystės rankose turėjo kamuolį. Kai jis gimė, tėtis jau du dešimtmečius dirbo treneriu, o šeima gyveno krepšinio ritmu bei keliavo iš vienos šalies į kitą.
Lankyti krepšinio treniruotes Simonas pradėjo Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje, bet po metų šeima persikėlė į Vilnių ir jaunasis krepšininkas ėmė sportuoti Šarūno Marčiulionio mokykloje.
Simonas komandoje žaidė kartu su Augustu Marčiulioniu ir Hubertu Pivoriumi, kurie šį sezoną taip pat debiutavo NCAA.
Visgi Simonas legendinio Lietuvos įžaidėjo krepšinio mokykloje kalnų nenuvertė. Jo geriausi vidurkiai iki šešiolikmečių moksleivių čempionato buvo 2,9 taško ir 1 rezultatyvus perdavimas. Jis rungtyniavo įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose.
Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklai iširus, Simonas persikėlė į Vilniaus krepšinio mokyklą (VKM) ir šioje sportavo dvejus metus. Jaunuolis pateko į antrąją bendraamžių rinktinę, o jo vidurkiai daugiausiai pakilo iki 9,6 taško ir 3 rezultatyvių perdavimų.
Tokie rezultatai nesuviliojo ir įvairių Lietuvos krepšinio stovyklų, ir rinktinių trenerių.
„Jis yra vėlyvo brendimo, tai buvo pagrindinis dalykas, kodėl negaudavo vaidmens, – sakė M. Lukošius. – Ir, aišku, tuo metu treneriai matė perspektyvas kituose žaidėjuose. Buvo gana talentinga grupė, tuo metu buvo daugiau kreipiamas dėmesys į stipresnius vaikinus.
Buvo daug visokių rinktinių, stovyklų – U15 karta, aš pats ten ne kartą treniravęs, daug būdavo vasaros stovyklų, tačiau ne, jis nesudomino iš tikrųjų nieko. Todėl nusprendėme eiti tokiu keliu.“
Persikėlimas į Vokietiją
Dar 2018 metais Simonas Lukošius, būdamas 16-os metų, nuvyko į Bambergo „Brose“ klubą bei sudalyvavo komandos peržiūroje, kurioje paliko gerą įspūdį.
Po to jis metus žaidė Vilniaus KM ir tik tada persikėlė į Vokietiją, tik jau į kitą klubą.
Kaip MKL antroje komandoje žaidęs jaunuolis sulaukė dėmesio iš gerai žinomų Vokietijos klubų?
„Gerai, kad turėjau ryšius, galimybes. Aišku, nei statistika, niekas negalėjo jų sužavėti, tik per asmeninius ryšius, – pasakojo M. Lukošius. – Mačiau perspektyvą ir mačiau, kokiu geriausiu keliu jis gali tobulėti. Paprasčiausiai jis tuo metu Lietuvoje nesulaukė dėmesio, treneriai į jį rimtai nežiūrėjo. Mes nusprendėme, kad geriausias kelias bus tobulėti užsienyje, ne Lietuvoje.
Turiu Vokietijoje nemažai ryšių, esu ten dirbęs. Apie Simoną vis pasidomėdavo vienas ar kitas klubas. Tuo labiau, kad jis turi vokišką pasą. Jo pirmas klubas buvo Bambergas, jis nuvažiavo ten į peržiūrą, tuo metu Bamberge sporto direktoriumi dirbo Ginas Rutkauskas. Po peržiūros jie buvo labai susidomėję, susižavėję, nors jam buvo tik 16 metų. Jis dar mokėsi Lietuvoje, todėl pasiūlė nuo kitų metų atvažiuoti.
Praėjo pusmetis ir atsirado kitas variantas, Bonos „Telekom Baskets“. Mes nusprendėme, kad geriau bus šioje komandoje, nes tuo metu Bamberge vyko pertvarkos, jų tikslai pasikeitė. Taip gavosi, kad nuvažiavome į Boną.
Ne jis vienas čia toks, kuris turėjo talento, bet reikiamo dėmesio nesulaukė. Galbūt tik kiti neturėjo tokios pasirinkimo galimybės.“
Treneris pridėjo ir dar vieną apsisprendimo vykti į Vokietiją kampą.
„Gal aš kažkam patinku, kažkam nepatinku, ir tada jie savo simpatijas ar antipatijas perkelia ant žaidėjo. Ne kartą esu tai jautęs ir paprasčiausiai to sprendimo viena dalis ir buvo, kad atsiribotume nuo Lietuvos krepšinio, jog ateitume į kitą rinką, kurioje tavęs niekas neslegia. Tave tada vertins pagal sugebėjimus, o ne pagal kažkieno aštresnį žodį ar kitas aplinkybes“, – pasisakė treneris.
Pirmąjį sezoną Simonas žaidė Bonos dukterinėje komandoje „Dragons“ ir jaunimo pirmenybėse fiksavo 16,3 taško rezultatyvumą. Tą patį sezoną jis su Miuncheno „Bayern“ dalyvavo Eurolygos jaunimo turnyre, kuriame vidutiniškai pelnė po 13,5 taško, atkovojo po 3,8 kamuolio bei atliko po 2,5 rezultatyvaus perdavimo.
Antrąjį sezoną Simonas žengė į aukščiausią Vokietijos lygą – „Bundesliga“. Su Bonos klubo apranga jis sužaidė 14 rungtynių ir užfiksavo 2,9 taško bei 1 sugriebto kamuolio vidurkius.
„Vokietijos klubams labai imponavo tai, kad Simonas turėjo vokiečių pasą. Jis ten iškart gavo vaidmenį, o jų perspektyva buvo ta, kad Simonas galėtų žaisti Vokietijos rinktinėje pagal turimas galimybes“, – pažymėjo M. Lukošius.
Apsisprendimas žaisti Vokietijos rinktinėje
2021 metais vienintelė Lietuvos devyniolikmečių rinktinė dalyvavo oficialiame čempionate, mat dėl COVID-19 viruso kiti jaunuoliai žaidė FIBA Iššūkio turnyruose.
Lietuvos devyniolikmečių kandidatų sąrašas jau buvo paskelbtas viešai, o po to Mindaugas Lukošius gavo netikėtą skambutį iš Lietuvos krepšinio federacijos atstovų. Tuomet dar dirbo Arvydo Sabonio vadovaujama LKF.
„Sulaukiau skambučio iš LKF, paklausė „Tai už ką jis žais?“ Tačiau jau buvo išspausdintas kandidatų sąrašas be jo, tai galima sakyti, kad tas skambutis toks... Nežinau, ar iš mandagumo, ar kas“, – pasakojo Mindaugas Lukošius.
Šeimyna nutarė pasukti link kitos rinktinės.
Lukošius gavo kvietimą atvykti į Vokietijos U20 rinktinę, kurią treniravo praeityje gerai žinomas Vokietijos krepšininkas Patrickas Femerlingas.
Taip praėjusią vasarą Simonas Lukošius, būdamas 19-os metų, atsidūrė Vokietijos dvidešimtmečių rinktinėje. Jis žaidė draugiškuose turnyruose, žengdavo į starto penketą, bet po to patyrė traumą, kuri jam užkirto kelią oficialiai debiutuoti komandoje.
2022 metų Europos dvidešimtmečių čempionate Juodkalnijoje dalyvaus tiek Lietuva, tiek Vokietija, bet Lukošius pretenduoja apsivilkti tik Vokietijos U20 komandos marškinėlius.
Pagal taisykles, jaunimo krepšinyje užregistruotas krepšininkas savo komandos keisti nebegali. Taip Lukošius gali žaisti tik Vokietijos jaunimo rinktinėje, nes FIBA sistemoje yra registruotas kaip vokietis.
Rudens pradžioje LKF perėmė naujoji valdžia, o geras Mindaugo Lukošiaus bičiulis Valdemaras Chomičius tapo Lietuvos rinktinės vadovu. Chomičius per savo vizitą JAV buvo susitikęs su Simonu, bet šaukštai buvo po pietų.
„Valdas jau žino tą situaciją. Dėmesio buvo daug, pakalbėjome, bet tuo viskas ir pasibaigė. Jie būtų kvietę į Lietuvos U20 rinktinę“, – sakė Mindaugas Lukošius.
Mažai abejonių, kad Lukošius bus Vokietijos jaunimo rinktinėje, mat jau pernai buvo kviečiamas į metais vyresnių žaidėjų komandą. Beje, komandos treneris Femerlingas nuolat palaiko ryšį su Lukošiais.
Teoriškai Simonas Lukošius galėtų žaisti Lietuvos rinktinėje, o jo situacija galėtų būti palyginta su Igno Brazdeikio, kuris žaidė Kanados jaunimo rinktinėje, bet dabar gali ginti Lietuvos garbę.
Visgi jau nuspręsta tokį variantą atmesti.
„Čia yra moralinis dalykas, ne klubo keitimas, iš „Ryto“ į „Žalgirį“, ar atvirkščiai, čia truputėlį kiti dalykai, kurių negali pakeisti taip, kaip tau labiau apsimoka. Čia yra kiti dalykai ir man atrodo, čia sprendimas jau yra padarytas.
Mes esame dėkingi, kad Vokietija atkreipė dėmesį ir sudarė šansą jam žaisti, tęsti rinktinių karjerą, tad turi įsipareigojimus. Jeigu bus dėmesys iš vienos ar kitos rinktinės, mes jau esame apsisprendę, kad Simonas žaistų Vokietijos rinktinėje“, – sakė M. Lukošius.
Netikėtai sėkmingi debiutiniai metai NCAA
Kai Lukošiai prraėjusią vasarą nutarė nepriimti Bonos klubo ketverių metų kontrakto, jie pasuko link NCAA. Mindaugas manė, kad sūnui pradėti profesionalo karjerą dar per anksti.
Butlerio universiteto pasiūlymas atsirado vėlokai, bet Lukošius jis iškart sudomino.
Stipri konferencija, geras universitetas ir krepšinį mylinti Indiana. Dar visai neseniai Butlerio universitetas buvo elitinis – 2010 ir 2011 metais, treniruojamas vėliau į NBA pasukusio Brado Stevenso, suklupo tik NCAA finale.
Šiuo metu „Bulldogs“ komanda NCAA pagal pajėgumą tarp 358 komandų yra įvertinta 127 vieta. „Bulldogs“ žaidžia „Big East“ konferencijoje, o ji NCAA yra vertinama kaip ketvirta pajėgiausia.
Pirmamečiai NCAA, ypatingai europiečiai, įprastai itin neišsiskiria ir kartais net nuolat lieka sėdėti ant suolo. Lukošiaus atvejis netikėtai yra kitoks.
Devyniolikmetis kartais žaidžia ir prieš penkeriais-šešeriais metais vyresnius krepšininkus, mat dėl COVID-19 viruso NCAA buvo padarytos išimtys ir žaidėjai gali ilgiau studijuoti bei žaisti.
Lukošius NCAA jau sužaidė 27 rungtynes ir gauna daug progų pasireikšti – žaidžia po 21 minutę ir pelno po 6,4 taško, atkovoja po 3,1 kamuolio bei atlieka po 1,2 rezultatyvaus perdavimo.
„Iš tikrųjų, kad šitaip seksis, tikrai nesitikėjau, – sakė M. Lukošius. – Žaidžia po 20 minučių, turi savo vaidmenį, tad viršija visus lūkesčius. Ir ne tik mano, bet ir komandos trenerių bei aplinkos. Iš Simono, kaip iš pirmamečio, jie dabar tikisi labai didelės perspektyvos, nes pirmamečiai labai retai iškart turi tokį vaidmenį.“
Prieš savaitę Lukošius NCAA surengė įsimintiną pasirodymą. Dvikovoje su „DePaul Blue Demons“ per 35 minutes pelnė 19 taškų (5/7 dvit., 3/7 trit.) ir atkovojo 4 kamuolius, bet svarbiausią pasiliko pabaigai – pataikė pergalingą tritaškį nuo lentos.
„Visas rungtynes pažiūriu tiesiogiai. Tai po tokių rungtynių, kai pataiko pergalingą metimą, ir užmigti negali, ir daug skambučių susilaukti. Labai malonūs dalykai“, – džiaugėsi tėtis.
Lukošiai planuoja, kad Simonas universitete žais visus ketverius metus, o tuomet pradės krepšininko karjerą.
Kokį įspūdį treneriui palieka sūnaus žaidimas?
„Lietuvoje jis daugiausiai žaidė pirmoje ir antroje pozicijose, o dabar jau yra pasiekęs dviejų metrų ūgį, sustiprėjęs, tad gali laisvai žaisti per 3-4 pozicijas. Dažnai pasiima kamuolį ir pažaidžia įžaidėju, įgyvendina trenerio užduotis, jeigu tuo metu pagrindinis įžaidėjas sėdi ant suolo. Įprastai jis žaidžia nuo 2 iki 4 pozicijos, keičiasi gynyboje ir net prieš penktą atsiduria. Sutvirtėjęs kūnas, o kas daugiau – jo labai teisingi sprendimai krepšinyje. Jis gal nėra atletiškas, greičiausias ar šokliausias, bet jo sprendimai yra teisingi.
Gal ne viską išpildo techniškai, bet tai yra dėl jaunumo. Taip pat jo ginklas yra tritaškiai. Gal šiemet NCAA tai neatsispindi, nes ten jam visus tritaškius reikia susikurti pačiam, tie metimai yra sunkūs. Šiemet jo pataikymas yra apie 30 procentų, bet anksčiau tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje buvo vienas taikliausių, mesdavo virš 40 procentų. Mes ir dirbdavome tam, kasdien atlikdavome po 400-500 metimų, metimai iš distancijos yra viena stipriausių pusių“, – sakė Mindaugas Lukošius, savo sūnaus karjerą po studijų matantis Europoje.
Prenumeruokite BasketNews ir gaukite išskirtinį turinį.