Pirmąsias dvejas Eurolygos rungtynes pralaimėjusioms komandoms istorija negailestinga. Nė viena iš jų dar nebuvo patekusi į finalo ketvertą. Tačiau išvengti „sausos“ serijos kai kurioms komandoms yra gyvybiškai svarbu ne tik dėl atkrintamųjų vilties išsaugojimo.
Už sportinės ambicijos figūruoja labai svarbus finansinis faktorius. Dvejos namų rungtynės atkrintamosiose dažniausiai reiškia papildomus pinigus. Jei tokia galimybė išnaudojama sumaniai, dažniausiai tai reiškia labai didelius pinigus.
Tai ypač aktualu klubams, kurie didžiąja dalimi gyvena iš bilietų perdavimo, o ne iš turtingų dėdžių kišenės.
Kauno „Žalgiris“ čia figūruoja kaip vienas geriausių pavyzdžių Eurolygoje. BasketNews žiniomis, 2018-2019 m. sezoną Lietuvos čempionai iš dvejų ketvirtfinalio serijos rungtynių su Stambulo „Fenerbahče“ uždirbo 1,5 mln. eurų.
Tai beveik 13 proc. viso tam sezonui suplanuoto žalgiriečių biudžeto.
2017-2018 m. „Žalgiris“ iš dviejų mačų su Pirėjo „Olympiakos“ uždirbo per 1 mln. eurų.
Tokie pinigai vidutinio finansinio pajėgumo klubams Eurolygoje yra reikšmingi kaip oras.
Svarbu pabrėžti, kad „Žalgiris“ nebuvo įtraukęs atkrintamųjų bilietų į sezono abonementų paketą. Pavyzdžiui, lygiai taip pat, kaip Miuncheno „Bayern“ padarė šį sezoną.
BasketNews šaltinių teigimu, „Bayern“ iš trečiųjų serijos rungtynių su „Barcelona“ uždirbo apie 175 tūkst. eurų. 6,5 tūkst. vietų talpinanti „Audi Dome“ Eurolygos vicečempionus pasitiko sausakimša.
Prognozuojama, kad pajamos už ketvirtąsias serijos rungtynes bus dar didesnės. Visai kaip „Žalgiris“, „Bayern“ taiko progresyvią bilietų kainų sistemą. Kuo didesnis susidomėjimas bilietais, tuo labiau kyla ir jų kainos. O susidomėjimas sprogo į viršų po bavarų pergalės antrajame mače „Palau Blaugranoje“.
Tai itin svarbios pajamos „Bayern“ organizacijai. Nuo futbolo organizacijos nepriklausomas krepšinio klubas dėl griežtų koronaviruso suvaržymų Bavarijos regione sužaidė ilgą Eurolygos rungtynių atkarpą be žiūrovų, o tai ekipai nubraukė šimtus tūkstančių eurų.
„Bayern“ žengia lygiagrečiai su Pirėjo „Olympiakos“. Graikai išpardavė visus bilietus į serijos su „Monaco“ startą (11,580) ir beveik užpildė visą Taikos ir draugystės stadioną antrajame susitikime (10,457).
BasketNews šaltinių teigimu, „Olympiakos“ iš viso iš bilietų pardavimo uždirbo apie 400 tūkst. eurų.
Graikijoje bilietų kainos buvo pigesnės, o maždaug 3 tūkstančiams sezono abonementų turėtojų nereikėjo iš naujo pirkti bilietų ir į atkrintamąsias varžybas.
Gerokai pasipelnyti iš atkrintamųjų galėjo ir Tel Avivo „Maccabi“. Tačiau atkrintamųjų varžybų bilietai jau buvo įtraukti į sezono abonementų paketą.
„Maccabi“ nežaidė atkrintamosiose penkerius metus, todėl Izraelio klubas privalėjo suteikti papildomos vertės sezono abonementų turėtojams. O sezono abonementai Tel Avive ir taip brangūs. Jų kainos svyruoja nuo 424 eurų iki 3 tūkst. 340 eurų. Parketinės vietos „Maccabi“ namų tvirtovėje kainuoja dar daugiau.
Prieš 2021-2022 m. sezoną „Maccabi“ iš viso išpardavė apie 9,5 tūkst. sezono abonementų. „Menora Mivtachim“ arena viso talpina apie 10,8 tūkst. aistruolių.
Eurolygos sezono lankomumo lyderis Stambulo „Anadolu Efes“ (vid. 10,497 žiūrovai) pranešė apie išparduotus bilietus į ketvirtąsias serijos rungtynes iš karto po to, kai Erginas Atamanas po antrojo mačo Milane keliskart pakartojo, kad atmosfera „Sinan Erdem“ arenoje bus žymiai geresnė.
Tačiau apskaičiuoti tikslias „Efes“ pajamas iš bilietų pardavimo būtų sudėtinga.
„Efes“ krepšinio klubas yra didžiulio „Anadolu Group“ holdingo dalis. Stambulo klubo prezidento kompanijų partnerių profilyje yra tokios įmonės kaip „Anadolu Efes“, „Coca-Cola“, „Kia“, „Celik Motor“, turizmo įmonės, restoranų ir prekybos centrų tinklai, ir t.t.
BasketNews žiniomis, šių kompanijų darbuotojai dažnai patenka į „Efes“ rungtynes nemokamai. Be to, kai kurios rėmimo sutartys taip pat įtraukia tuntą bilietų į Stambulo komandos namų mačus.
„Kiek bilietų iš tikrųjų buvo parduoti? Tai klausimas, į kurį nėra atsakymo“, – BasketNews teigė Turkijos šaltinis.
Tačiau „Efes“ gali sau leisti tokius sandorius, kai pagal žaidėjų ir trenerių algoms išleidžiamus pinigus jie rikiuojasi pirmajame Eurolygos ketverte.
Komandos, kurios žaidžia mažesnėse arenose, nepritraukia daug papildomų pajamų.
Pavyzdžiui, išpardavę visus bilietus į Eurolygos rungtynes, „Monaco“ uždirba apie 70 tūkst. eurų, kaip informuoja BasketNews šaltiniai.
Palyginimui, Monako kunigaikštystės klubas tiek uždirba iš reklaminio ploto ant LED ekranų aplink aikštę.
Europos taurėje daugiausiai pinigų iš bilietų pardavimo uždirbo Belgrado „Partizan“.
BasketNews šaltinių teigimu, Željko Obradovičiaus ekipa uždirbo per 100 tūkst. eurų iš rungtynių su Bursos „Frutti Extra“.
Į „Štark“ areną susirinko per 19 tūkst. aistruolių, iš kurių apie 4,5 tūkst. turėjo sezono abonementus.
100 tūkst. eurų buvo minimalios planuotos „Partizan“ pajamos Europos taurės atkrintamosiose. BasketNews žiniomis, serbai planavo kelti bilietų kainas kiekviename etape. Pavyzdžiui, į rungtynes su turkais buvo galima įsigyti bilietų už 6 eurus. Tačiau finaliniuose etapuose „Partizan“ planavo užsidirbti jau iki 400 tūkst. eurų.
„Partizan“ iš sezono abonementų užsidirbo per 1 mln. eurų. Serbai turėjo apriboti abonementų skaičių iki 4,5 tūkst., nes dalį sezono rungtyniavo ankštesnėje Aleksandro Nikoličiaus halėje.
Su patobulinta bilietų pardavimo sistema, Eurolygos komandos galėtų turėti ambicijų keisti finalo ketvertą atkrintamųjų serijomis.
Eurolygos finalo ketvertas vis dar išlieka pelningiausias sezono renginys, už kurį surinktos pajamos vėliau išdalinamos visiems klubams. Kol kas tai jiems atneša vidutiniškai daugiau pajamų nei pusfinalio ar finalo serijos.
Dėl perkrauto tvarkaraščio ir pelno iš savaitgalinio renginio, Eurolyga vis dar linksta prie finalo ketverto formato.
Tačiau su nauja lyderyste, formato pakeitimo idėjomis, pelninga bilietų pardavimo sistema ir Europos krepšinio tvarkaraščio pokyčiais, ateityje atkrintamųjų serijų formatas turi potencialo pakeisti finalo ketverto varžybas.
Ačiū, kad mus skaitote! Mes jums turime dar daugiau turinio.