Iš atsarginio – į lyderius: Sajus – apie karjeros sezoną, Eurolygos tikslą ir Čanako protrūkį

Jonas Lekšas
BasketNews žurnalistas
2022-06-04 12:00
Nuotr.: FIBA
Nuotr. FIBA

Martynas Sajus po sunkaus sezono Ispanijoje praėjusią vasarą persikėlė į Vokietiją, kur Bairoito „Medi“ klubas matė lietuvį atsarginio vidurio puolėjo pozicijoje. Vis dėlto viskas susiklostė taip, jog vidurio puolėjas turėjo vieną geriausių sezonų iš užsienyje žaidusių lietuvių.

26-erių lietuvis Vokietijos čempionate per 26 minutes fiksavo 11,2 taško, 7,1 atkovoto kamuolio, 0,8 bloko ir 17,3 naudingumo balo vidurkį, iš dviejų taškų zonos atakuodamas 67,3 proc. tikslumu.

Pagal naudingumo balus Sajus buvo ketvirtas visoje Vokietijos lygoje, bet FIBA Europos taurėje jo statistika buvo dar įspūdingesnė – 13,2 taško, 6,7 atkovoto kamuolio, 2 rezultatyvūs perdavimai ir 18,9 naudingumo balo (2 vieta) vidurkiai.

Martynas Sajus

Martynas  Sajus
Martynas  Sajus
MIN: 8.7
PTS: 2 (50%)
REB: 1
AS: 0
ST: 0
BS: 0
TO: 0
GM: 1

Palyginimui, praėjusį sezoną legendinio Pedro Martinezo nurodymų Maresos BAXI klube klausęs Sajus, Ispanijoje rinko dvigubai prastesnius skaičius – 6,2 taško, 3,1 atkovoto kamuolio ir 7,1 naudingumo balų rodikliai per 11 aikštėje praleistų minučių.

Visgi Sajus pripažįsta, jog prie asmeninių skaičių prisidėjo ir tai, jog Andreasas Seiferthas, kuriam buvo numatytas pagrindinio centro vaidmuo, patyrė pėdos traumą ir ilgam iškrito iš rikiuotės.

„Pirminė idėja buvo, kad būsiu Seifertho dubleris, jis buvo pagrindinis komandos centras ilgą laiką, – BasketNews sakė Sajus. – Jis, nors ir yra lėtesnis, bet labai gerai žaidžia nugara į krepšį, o būtent Vokietijos lyga tuo ir skiriasi nuo Ispanijos, nes čia akcentuojamas toks vidurio puolėjų žaidimas.“

Nuotr. FIBA

Iki tobulo tytuvėniškio sezono pritrūko geresnio komandos pasirodymo – ilgą laiką dėl Vokietijos lygos atkrintamųjų kovojusi „Medi“ sezoną užbaigė 13 pralaimėjimų paeiliui ir liko 14-oje vietoje, o FIBA Europos taurėje neperžengė antrojo etapo barjero.

„Pradžia sezono mums buvo labai nusisekusi. FIBA Europos taurės atrankoje Krasnojarske žaidėme labai gerai, patekome į pagrindinį turnyrą, ilgą laiką kovojome dėl vietos Vokietijos lygos atkrintamosiose, bet po antro rinktinių lango pralaimėjome 13 rungtynių paeiliui. Pradėjome labai smagiai, o viskas galiausiai pasibaigė žiauriai blogai. Galbūt pavargome, prasidėjo pralaimėjimai, nuleidome rankas, kažkas pradėjo galvoti apie asmeninę statistiką... Žaidėme visai kitą krepšinį, nei demonstravome sezono pradžioje“, – prastos sezono pabaigos priežastis bandė aiškinti Sajus.

BasketNews pateikia interviu su Sajumi – apie karjeros sezoną, artimiausią ateitį, skirtumus tarp Ispanijos ir Vokietijos lygų bei Nenado Čanako emocijų protrūkį Vilniuje.

– Nuostabus sezonas Vokietijoje. Kiek pats, Martynai, tikėjaisi tokių metų?
– Naujoje lygoje būna sunku kažką nuprognozuoti, vaidmuo dar čia nebuvo aiškus, nes Bairoito komandoje pagrindinis centras čia jau žaidė šeštą sezoną, puikiai pažinojo trenerį. Iš pradžių buvo nejauku, bet įsivažiavau, po to ir trenerio pasitikėjimą gavau.
Lapkričio viduryje pagrindinis centras gavo pėdos traumą ir pusei metų likau vienas savo pozicijoje. Tą šansą išnaudojau, gavau žaisti maždaug po 30 minučių. Iš pradžių patiko, bet po 3-4 mėnesių atsirado didelis nuovargis, dar prie visko prisidėjo COVID atvejai komandoje, buvo mačų, kai žaisdavome šešiese.

– Kaip komandos treneriai ir vadovai reagavo į tokį tavo žaidimą? Juk atvažiavai kaip atsarginis centras, o buvai naudingiausias komandoje.
– Sunku pasakyti, nes apie tai nekalbėjau, bet jie tikrai iš manęs per daug nesitikėjo. Ispanijoje neturėjau gero sezono, žaisdavau epizodiškai, o dar ir komanda savo branduolį išlaikė iš praeitų metų. Bet vėliau įsivažiavau, dar ir aplinkybės palankios prasidėjo ir, kaip ir sakei, tikrai turėjau gerą sezoną.

– Ar psichologiškai nebuvo sunku po ne lengvų metų Ispanijoje ir kiek toks sezonas suteikia pasitikėjimo ateičiai?
– Asmeniškai, tikėjausi, kad bus geras sezonas. Jaučiau, kad Ispanijoje stipriai patobulėjau, su Pedro Martinezu treniruotėse tikrai buvo reikalų. (šypsosi) Daug ko išmokau, gal statistikoje to ir nesimatė, bet viduje jaučiausi užtikrintai. Netgi su agentu kalbėjau ir pasakiau jam, kad kitais metais pamatys, visai kitas vaizdas bus. Dabar žiūrėsime kitais metais, ar tokį sezoną pavyks išnaudoti dar labiau karjeroje.

– Dvejus metus tavęs nematėme iš arti, po to, kai išvykai iš Panevėžio „Lietkabelio“. Ką jautiesi labiausiai pridėjęs per pastaruosius porą metų?
– Ispanijoje labai daug Martinezas akcentavo pikenrolą – tiek puolimą, tiek gynybą, buvo žaidžiamas greitas krepšinis. O Vokietijoje pridėjau žaidimą nugarą, daug teko tai daryti ir viduryje sezono čia jaučiausi užtikrintas. Ispanijoje išvis to nedariau, atsimenu, per treniruotę pabandžiau sužaisti, Pedro netiko, nes ten nėra tai įprasta, ir viskas tuo ir pasibaigė. Išmokau ir kelis judesius iš Seifertho, tai tas įgūdžių bagažas tikrai dar pildosi kasmet.

– O pats tokį sezoną Vokietijoje sieji daugiau su tuo, jog Ispanijoje žaidimo stilius nebuvo parankus, ar labiau dėl to, nes jauteisi stipriai patobulėjęs?
– Kaip ir minėjau, Ispanijoje išmokau geriau išnaudoti pikenrolus, su Pedro Martinezu buvo labai gera patirtis, bet manau, jog man parankiau yra žaisti Vokietijoje. Mano profilio centrų Vokietijoje yra nemažai, pačiam buvo žymiai lengviau suprasti, ko iš manęs norima aikštėje. Prie Pedro kartais nesuprasdavau, ko jis iš manęs nori, bet kada nors, kai sukaupsiu dar didesnį patirties bagažą, gal sugrįšiu į ACB. Šiuo metu, jei reikėtų rinktis tarp šių lygų, tikrai likčiau Vokietijoje.

– Faktas, kad pasikėlei savo vertę. Ar kalbėjai su agentu, kur galėtų toliau pakrypti tavo karjera?
– Ne, dar nieko nežinau. Vokietijos lyga man tiko, „Medi“ nepateikė konkretaus pasiūlymo, bet sakė, kad jeigu norėsiu, vieta man čia bus. 

– O kaip patiko suteiktos sąlygos?
– Viskas gerai, kaip visi sako, taip ir buvo – Vokietijoje viskas sustyguota ir pagal taisykles. Nuo šiukšlių, popieriukų ir mokesčių – viskas turi būti surūšiuota. Klubo organizacija – ideali, labai rūpinasi žaidėjais. Turbūt profesionalas sportininkas nieko negalėtų prašyti daugiau.

– Iki kada tikiesi žinoti, kur žaisi kitą sezoną?
– Čia jau viskas priklauso nuo aplinkybių. Man dabar taip gaunasi, kad kiekvieną sezoną žaidžiu kitoje komandoje. Žiūrėsime, kokie pasiūlymai ateis, yra galimybė likti „Medi“, bet norisi palaukti ir apmąstyti viską.

– Pats su Kauno „Žalgiriu“ žaidei Eurolygoje, vėliau su „Lietkabeliu“ – Čempionų lygoje. Ar renkantis naują klubą, esminis faktorius bus žaidimas viename iš pagrindinių Europos turnyrų?
– Tai nebus pagrindinis faktorius, bet visada noras yra žaisti Europoje. Taip gali keltis ne tik savo vertę, bet ir akiratį. Žinoma, noras žaisti visada yra kuo aukščiau, bet reikia žiūrėti į aplinkybių visumą.

Nuotr. FIBA

– Ar tokie sėkmingi sezonai įkvepia pasvajoti apie grįžimą apie Eurolygą ir, apskritai, ar tokią ambiciją sau keli?
– Aišku, yra tikslas grįžti į Eurolygą, bet ką aš pastebėjau per savo trumpą patirtį, man reikia žaisti. Visada rinkčiausi didesnį vaidmenį mažesniame klube, taip keldamasis savo vertę. Nėra tikslo tiesiog pasirašyti sutartį su Eurolygos klubu ir ten sėdėti ant suolo, turi iki to priaugti, kad turėtum vaidmenį. 

– Pats lankeisi Panevėžyje, stebi Betsafe-LKL finalą. Kiek, pirmiausia, stebina toks „Lietkabelio“ sezonas?
– Stebina. Atrodo, kad yra labai gerai surinkta komanda. Kiek kalbėjau su žaidėjais, tai visi sako, jog viduje yra labai gera atmosfera. O Nenadas Čanakas jau ne pirmą sezoną demonstruoja gerus rezultatus, aišku, šiemet prie visko prisidėjo, kad „Žalgiris“ prastai atrodė. Bet tiek pernai, tiek užpernai, kai aš žaidžiau, buvo geri sezonai, jau užsitarnauta ir teisėjų pagarba, visa organizacija kyla į viršų. Kai buvau rungtynėse Panevėžyje, nesu matęs, kad taip namuose palaikytų „Lietkabelį“. Kosmosas ir jaučiasi, kad ne eilinis sezonas. Stipriai palaikau „Lietkabelį“ finale ir tikiuosi, kad jie dar grįš į seriją.

– Lietuvoje buvome įpratę sakyti, kad Čanakas yra labai ramus, išlaikytas treneris, bet po įvykio Vilniuje nuomonės stipriai pasikeitė. Pats su treneriu esi gerame santykyje, metus kartu pradirbote. Ar jo elgesys Vilniuje nustebino? Galbūt per treniruotes pasitaikydavo jo pykčio protrūkių?
– Per treniruotes jo tokio tikrai nepamatydavome. Kuomet Čanakas parodo emocijas, tai būna arba labai gerai, arba, kaip matėme Vilniuje, labai blogai. Jis tikrai yra ramus treneris ir tokiam jo elgesiui turėjo būti labai svari priežastis, nes kitaip, jis tokių dalykų tikrai nedarytų. Žinoma, jis pakeldavo balsą, kai kažko nevykdai, bet jo lyginti, pavyzdžiui, su Šarūno Jasikevičiaus emocijomis ir vedimu savęs komandos treniruočių procese, tikrai negalėčiau. Buvau nustebintas.



Rodyti komentarus

Būba
Galvojau vis kur dingęs jis ir kur žaidžia
2022-06-04
+2
Atsakyti
Ciongas
Geras centras. Sėkmės.
2022-06-04
+9
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Iš viso komentarų: 2

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.