Margirio Normanto kelias Vilniaus „Ryto“ sistemoje prasidėjo dar 2015-aisiais, kuomet aštuoniolikmetis jaunuolis prisijungė prie dukterinės „Perlo“ komandos. Vienu metu organizacija buvo praradusi tikėjimą gynėju, tačiau dabar Margiris ir „Rytas“ atrodo lyg dvi neatsiejamos dalys.
2018-ųjų spalio 7 diena, Vilniaus „Siemens“ arena, klasikinis Vilniaus „Ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ derbis. Puikiai tame mače atrodęs Normantas (8 min., 7 tšk.) patyrė pėdos traumą, kuri buvo didžiulis žingsnis atgal jo karjeroje.
Sugrįžęs po reabilitacijos 2019 m. sausį, gynėjas rado jau įsibėgėjusį komandos traukinį ir dažnai likdavo už Dainiaus Adomaičio rotacijos ribų, o po sezono vadovybė nusprendė su savo produktu atsisveikinti.
Margiris Normantas
| Komanda: |
Vilniaus Rytas Lietuvos rinktinė |
| Pozicija: | SG, PG |
| Amžius: | 25 |
| Ūgis: | 194 cm |
| Svoris: | 94 kg |
| Gimimo vieta: | Vilnius, Lietuva |
Pasirodo, jog 2,8 taško vidurkis LKL čempionate neįtikino ne tik „Ryto“, bet apskritai nė vieno lygos klubo. Geriausia, ką vasarą Normantas gavo, buvo kvietimas į Prienų „CBet“ treniruočių stovyklą. Dabar sunku patikėti, bet tuo metu tai buvo karti vilniečio realybė ir titulas atrodė labai toli. Tačiau Margo nebūtų Margo be savo kieto charakterio.
Su Prienų klubu treniravęsis Normantas sugebėjo patraukti Nenado Čanako akį ir jau po 9 dienų krepšininkas sėdėjo „Lietkabelio“ biure bei dėjo parašą ant vienerių metų sutarties.
Vėliau sekė dveji vienas už kitą geresni metai Panevėžyje, kur Normanto žaidimas kilo lyg ant mielių.
2019-2020 m. LKL čempionate Normanto statistika siekė 6,1 taško, 2,7 atkovoto kamuolio ir 2,6 rezultatyvaus perdavimo per 19 minučių. Tokie skaičiai suintrigavo „Lietkabelį“ vilnietį pasilikti dar metams, o kitą sezoną Margo driokstelėjo kaip reikiant – pelnyti taškai LKL išaugo dvigubai (12,3 tšk.), o Europos taurėje gynėjas taip pat nepasimetė – 11,9 taško ir 39 proc. tritaškių.
Ir to užteko. Dar prieš dvejus metus Normantu nebetikėjęs „Rytas“ vėl pasibeldė į savo buvusio auklėtinio duris. Dvejų metų kontraktas ant stalo, Normantas padėjo parašą ir sugrįžo ten, kur viskas prasidėjo. Ir, pasirodo, grįžo pačiu laiku.
Žiūrint į skaičius, Margo sezonas nebuvo geras. FIBA Čempionų lygoje fiksuota 8,8 taško, 1,4 atkovoto kamuolio, 1,7 rezultatyvaus perdavimo, 1,7 klaidos ir 4,1 naudingumo balo statistiką. Tritaškiai realizuoti 34 proc. taiklumu.
LKL skaičiai taip pat neblizgėjo – 9,5 taško (34 proc. trit.), 2,6 atkovoto kamuolio, 2,5 rezultatyvaus perdavimo, 1,4 klaidos ir 9 naudingumo balai, tačiau kaip pasakytų legendinio „Žalgirio“ juodadarbis Tomas Masiulis – ne viskas atsispindi statistikoje.
Normantas kartu su Gyčiu Radzevičiumi ir Arnu Butkevičiumi buvo svarbiausi „Ryto“ žaidėjai gynyboje ir tvarkydavosi su pavojingiausiais varžovų puolimo ginklais, o netaiklius metimus ar klaidas Margo kompensuodavo begaline energija. Energija, kurią Žibėnui kartais tekdavo ir prislopinti, nes tekėdavo per kraštus, bet ji daug labiau padėjo nei kenkė komandai.
Ką iš tikrųjų sugeba Normantas, pamatėme finale. Per penkerias rungtynes gynėjas fiksavo 12 taškų, 3,2 atkovoto kamuolio ir 12 naudingumo balų vidurkį, o iš toli atakavo 41 proc. taiklumu.
Penktajame mače „Rytas“ savų žiūrovų akivaizdoje padarė tai, ko Vilnius laukė 12 metų – ketvirtą kartą nukovė „Lietkabelį“ (79:76) ir į viršų iškėlė čempionų taurę ir būtent Normantas buvo naudingiausias komandos žaidėjas.
Margo lemiamame mače likus 2 minutėms pataikė itin svarbų tritaškį, išvedė „Rytą“ į priekį (67:65) ir iš viso per 26 minutes pelnė 15 taškų (3/6 dvit., 3/4 trit.), atkovojo 3 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus bei surinko 20 naudingumo balų.
Per tejus metus – nuo peržiūros Prienuose iki titulo su savo gimtojo miestu klubu – tikras svajonės išsipildymas.
„Visuomet savimi tikėjau, – po triumfo BasketNews sakė visus sunkumus praėjęs Normantas. – Ačiū, kad aplinkiniai, artimieji tikėjo manimi. Niekada nepasidaviau ir ėjau į priekį. Daug buvo kritikų. Aš nesu gražiai žaidžiantis žaidėjas, esu darbininkas. Daug kam nepatikdavau, mano charakteris nėra lengvas, bet jis atsispindi kovoje. Labai džiugu, jog būtent su šia komanda aš laimėjau titulą, nes ji man – pati brangiausia.“
Tinklalapiui BasketNews Margo papasakojo apie emocijas tapus LKL čempionu, pasiuntė aštrią žinutę kritikams, aptarė komandos stiprybę bei Žibėno indėlį.
– Margiri, kokios emocijos užplūdo tapus LKL čempionu?
– Nerealios. Aš esu vilnietis, čia gimiau ir užaugau, užaugau su „Rytu“. Po 12 metų pagaliau pasitaikė proga laimėti čempionų titulą, pasinaudojome ja ir iš tikrųjų labai smagu. Nerealūs jausmai. Dabar net negaliu nupasakoti, ką jaučiu, nerandu tinkamų žodžių. Nerealu.
– Kiek padėjo tai, jog nebuvote serijos favoritai ir daug kas pergalę skyrė „Lietkabeliui“?
– Mes žinojome, kad nesame prastesnė komanda, esame panašaus lygio, jie gerai žaidžia. Galbūt paėmus žaidėjus esame kiek geriau sukomplektuoti, turime didesnę rotaciją. Mus labai užvedė tas „Lietkabelio“ hype'as, ažiotažas aplink juos. Pamatėme, jog beveik visi prognozuoja į kitą pusę. Labai smagu, kad paneigėme tas prognozes.
– Koks jausmas buvo įrodyti tiems, kas netikėjo, jog esate pajėgūs laimėti?
– Išsiimkite, kas ant mūsų supylė tiek š. Buvo daug š. Seniai mačiau, kad ant „Ryto“ tiek pila. Žinojau, kad daug kas mūsų nemėgsta. Sostinė, dar kažką... Mums pavydi. Daug kas sureikšmina tik „Žalgirį“ ir tiesiog pila tą purvą. Labai malonu, kad tuo pasinaudojome ir užtildėme juos.
– Pirmas sezonas sugrįžus ir iškart titulas. Jeigu būčiau pasakęs tau prieš sezoną, kad tapsite čempionais, ar galėtum patikėti?
– Kodėl gi ne? Svajoti galima. Tai buvo mano svajonė. Nuo pat sezono pradžios jautėme, kad yra galimybė ir visuomet akcentavome, jog reikia ja pasinaudoti, ką ir padarėme.
– Prireikė 12 metų, jog „Rytas“ susigrąžintų trofėjų į Vilnių. Pats turbūt, būdamas dar vaikas, sekei „Rytą“ ir buvai jo fanas tais auksiniais laikais. Kiek džiugu, jog pagaliau pavyko nutraukti šią dvylikos metų tylą?
– Nerealu. Kai pasakote, kad esu čempionas, nerandu žodžių tiesiog apibūdinti to jausmo. Kai buvau vaikas, pamenu tuos auksinius laikus, su tėčiu sėdėdavau arenoje ir rėkdavau už „Rytą“, svajojau kada nors tapti to dalimi. Dėkoju Dievui, dėkoju žmonai, tėvams, kad jie manimi visuomet tikėjo. Taip pat atskirą dėmesį galime duoti fanams, „B tribūnai“, kurie užkūrė „Jeep“ areną.
– Ar pačiam ištryško ašara laimėjus titulą?
– Be abejo. Kai tėtis nusileido mane pasveikinti ir abu apsikabinome... Buvo jautrus momentas. Nebegalėjau susitvardyti.
– Kalbant apie komandą, kas ją šiemet darė tokia gera?
– Vieningumas. Ir Buva MVP, ir Speedy. Turime gerų žaidėjų. Ir Butkevičius. Turime be galo gerų žaidėjų ir taip pat daug tobulėjančių: Uleckas, Radzevičius dar vis tobulėja, taip pat ir Tanneris (Leissneris) darbininkas, Jarvisas (Williamsas) darbininkas. Tikrų darbininkų komanda. Duoklę atiduoti reikia visiems. Taip pat ir treneriai. Žaidėme naujovišką, truputį kitokį krepšinį nei lietuviškas.
– Kiek visa tai yra Giedriaus Žibėno nuopelnas? Treneris paėmė komandą po fiasko KMT ketvirtfinalyje ir apvertė ją aukštyn kojomis.
– Žibėnas įvedė visai kitokį stilių, mes juo patikėjome ir buvome maksimaliai atsidavę jo idėjoms. Buvo visokių nuopuolių, nežaidžiame kažko vau, bet demonstruojame akiai patrauklų krepšinį. Kartais ištraukiame tokias pergales, būdami visiškai ramūs. Visuomet tikime vienas kitu. Tai yra svarbiausia. Žibėnas mumis patikėjo, o mes patikėjome juo.
– Kiek motyvuotas esate su komanda kitą sezoną padaryti tai vėl?
– Dabar reikia pasidžiaugti tuo, ką padarėme. Apie kitą sezoną dar negalvoju.
Patinka, ką darome? Padėkoti galite čia.
