Gytis Vilius – apie karjerą NBA, Lamonicos unikalumą ir taisykles, kurias atvežtų į Europą

Donatas Urbonas
BasketNews žurnalistas
2022-07-15 08:45
Nuotr.: LKL
Nuotr. LKL

Gytis Vilius po interviu planšetėje rodo ištrauką iš NBA vasaros lygos rungtynių. Vyksta eilinė ataka, lietuvis fiksuoja taisyklių pažeidimą ir eina sekretoriato link. Vienas iš penkiasdešimties standartinių vasaros lygos rungtynių epizodų, atrodo.

„Čia galėjau padaryti geriau“, – stabdo ištrauką 34-erių arbitras.

Netrukus teisėjų darbas dar kartą atsiskleidžia visai kitomis spalvomis.

Vilius rodo į savo galvos poziciją po švilpuko.

Žingsnį einant link sekretoriato pranešti, kam ir už ką buvo skirta pražanga.

„Kažkokia ne tokia eisena, ar ne? Galva šiek tiek per žemai. Žingsnis irgi neužtikrintas“, – stabdydamas video, rodo ir tikrinasi Vilius.

Vilius rodo pirštu į NBA komandos atsarginių suolą. 

„Pažiūrėk, o visas suolas žiūri į tave“, – BasketNews pasakoja teisėjas.

Būrys žaidėjų ir teisėjų tiesiog stebi, ką savo švilpuku norėjo paskelbti NBA vasaros lygos svečias.

Jei bent vienas ne toks užtikrintas žingsnis ar neryžtingas žvilgsnis žaidėjams, treneriams ir žiūrovams giliai pasąmonėje paliks krislelį abejonės dėl arbitro pasitikėjimo savimi ir savo sprendimais, tai eis prieš auksinę teisėjavimo taisyklę – gerą rungtynių valdymą.

Tobulumas slypi detalėse. Jeigu skirsi dėmesį detalėms, kartu ateis ir aukščiausios kokybės darbas.

Gytis Vilius, be abejonės, patenka tarp preciziškiausių žmonių Europos krepšinio bendruomėje.

Bet toks jo net ir menkiausios smulkmenos poliravimas jau dukart nuvedė jį į Eurolygos finalą. Jaunesnis už jį lemiamame Eurolygos sezono mūšyje teisėjavęs žmogus yra tik Ilija Beloševičius.

Ne finalo ketvertų ar tarptautinių turnyrų, o kiekvieno geriausio švilpuko besivaikantis Gytis Vilius po antro savo pasirodymo ant didžiausios Eurolygos scenos vėl sugrįžo į mokyklos suolą.

Geriausiu Lietuvos teisėju ketvirtą kartą iš eilės išrinktas specialistas pastarąją savaitę stažavosi NBA vasaros lygoje. Eurolyga turėjo vieną vietą šių metų NBA programoje ir nusprendė ją pasiūlyti būtent lietuviui.

Rytais Vilius klausėsi paskaitų apie teisėjavimą. Pavyzdžiui, vieną dieną – apie nelegalias užtvaras, kitą – prasiveržimus krepšio link. Paskaitas skaitė NBA teisėjų vadas.

Po to teorines žinias teisėjai galėjo pritaikyti praktikoje. Vilius teisėjavo trejose vasaros lygos rungtynėse, kurias vertino geriausi NBA teisėjai.

Jie visi kartu analizuodavo savo darbą ir dalindavosi įžvalgomis. Sesijose svečio teisėmis dalyvavo ir buvusi NBA žvaigždė Richardas Jeffersonas, gavusi išskirtinę misiją.

„Čia visi fanatikai. Visi pamišę dėl teisėjavimo. Man tas patinka, – Las Vegase po NBA teisėjų programos paskaitų šypsosi Vilius, pirmą kartą vasaros lygoje stažavęsis 2017-aisiais. – Man net malonu, nes jauti, kad tau čia tinka.“

BasketNews pokalbis su Viliumi – apie karjeros galimybes NBA, atotrūkį tarp NBA ir Eurolygos teisėjų, pažintį su Luigi Lamonica ir NBA taisykles, kurias jis mielai pritaikytų Europoje, ir artėjančias naujoves Senojo žemyno krepšinyje.

– Kaip jautiesi sugrįžęs ant NBA parketo po penkerių metų pertraukos?
– 2017 metais atrodė, kad viskas vyksta greičiau. Dabar čia sugrįžus, atrodo, tas žaidimas vyksta lėčiau (šypsosi.).

Turbūt ta Eurolygos patirtis davė galimybę emociškai sulėtinti žaidimą.

– NBA yra stipriausia krepšinio lyga pasaulyje, į kurią taip sunku patekti europiečiams žaidėjams dėl didžiulio lygio skirtumo. Koks yra atotrūkis tarp NBA ir Eurolygos teisėjų?
– Vasaros lygoje dirbo visi G lygos teisėjai, ne NBA, todėl sunku įsivertinti. Bet tai yra arti NBA.

Techniškai, jie labai gerai pasiruošę. Bet pagal įvykių aikštėje supratimą, pavyzdžiui, kontaktus ir kaip išlaikyti jų nuoseklumą, manau, europiečiai nenusileidžia. Situacijų vertinime, didelio atotrūkio nėra.

Manau, geriausi Eurolygos teisėjai pagal krepšinio supratimą ir kokybę sugebėtų teisėjauti NBA. Bet tam reikėtų didelio pasiruošimo. Iškart įmestas į NBA teisėjauti negalėtum dėl taisyklių ir interpretacijų skirtumų.

Patekti į NBA įmanoma tik per G lygą. Ten turi dirbti 2-3 metus, susipažinti su sistema, filosofija, ir tada galbūt galėtum patekti į NBA.

Manau, didžiausia problema, kad europiečiai neišmainys Eurolygos į G lygą.

– Kodėl?
– NBA teisėjavimas žavėtų, bet rizikuoti... Pirmiausia, dar jei gautum vietą G lygoje... Jai labai reikia pasiruošti, juk tos pačios NBA taisyklės. Geriausia ruoštis NBA būtų atvykus į Ameriką ir čia viską pradėjus. 

– Ar Eurolygos teisėjas gali taip paprastai atvažiuoti ir bandyti teisėjauti G lygoje?
– Manau, jei gauni pakvietimą ir esi samdomas, gali gauti darbo vizą. Bet kitų sisteminių kliūčių ten nėra.

Jei esi geras, gali patekti teisėjauti ir į G lygą. Bet, aišku, nebūtinai tave ten puls imti.

– Ar kas nors iš europiečių teisėjų rimtai galvoja apie galimybę važiuoti bandyti prasimušti į NBA?
– 2017 metais į vasaros lygą buvo atvažiavęs Lamonica. Bet tiesiai į NBA neįmanoma. Vis tiek reikia eiti per G lygą. O tu pasiūlyk Luigiui teisėjauti G lygoje... (šypsosi.)

– Bet dabar Luigi ne kažin ką veikia?
– Jis baigė karjerą, viskas (šypsosi.). Bet jis baigė ne dėl amžiaus cenzo. Tiesiog gana.

– Ką labiausiai atsiminsi iš paskutinių Lamonicos teisėjautų rungtynių Eurolygos finale, kuriose dirbai kartu su legenda?
– Labiausiai atsiminsiu, kad tai geras žmogus. Geras charakteris. Mane tas žavi. Kuo žmogus daugiau pasiekęs, tuo jis paprastesnis. Čia yra malonu ir sektina.

Tada supranti iš tikrųjų, koks jis savimi pasitikintis. Jam net nereikia nieko niekam įrodinėti. Kai žmogui niekam nereikia įrodinėti, ko jis vertas, tai yra geriausias dalykas, ko gali siekti.

Aš irgi turiu taisyklę svarbioms rungtynėms. Jei kažką nori įrodyti, geriau nieko nebandyk įrodyti. Būk savimi, paprastai, suprantamai ir tada viskas bus kitaip.

Luigi yra charizmatiškas, geras žmogus, kolegiškas. Mes turėjome ryšį ir iš jo gavau daug patarimų. Tikiuosi, jis liks organizacijoje ir dar gausiu iš jo patarimų.

Nuotr. KKF Scanpix

– O jo karjeros pabaiga jums buvo staigmena? Prieš tą paskutinį finalą nebuvo jokių užuominų, kad Lamonica trauksis?
– Nejaučiau nieko. Ir tai buvo dar vienas įrodymas, koks jis profesionalas.

Jis to nesakė nei prieš finalo ketvertą, nei prieš finalą. Pasakė būtent po rungtynių. Luigi nenorėjo, kad jo karjeros pabaiga darytų įtaką jo paskyrimui teisėjauti finalinėms rungtynėms. Jis norėjo būti paprastas. Toks pat teisėjas, kaip likę aštuoni finalo ketverte. Jis norėjo tai išsikovoti teisėjavimu, o ne iš garbės. 

Tai irgi vienas iš ženklų, kodėl Lamonica buvo išskirtinis.

– Jeigu mes krepšinio pasaulyje žavimės Jordano šaltakraujiškumu bei įgūdžiais, Dončičiaus talentu bei laisvumu, Antetokounmpo fiziniais sugebėjimais ir charakteriu, tai už ką teisėjai vertina Lamonicą teisėjavimo situacijose?
– Teisėjavime auksinė taisyklė yra rungtynių valdymas. Į jį susideda viskas: švilpukų kokybė, komunikacija, prevencija, bendravimas su žaidėjais, treneriais. Ir tuo pačiu teisėjų komandos būrimas. Auksinė taisyklė viena, bet ji turi labai daug sudedamųjų dalių.

Ir rungtynės yra sprendžiamos pagal tai, koks yra jų valdymas, kaip bendrauji su treneriais, žaidėjais ir kiek esi jiems priimtinas.

Nė vienas iš mūsų nėra tobulas. Visi darome klaidų. Bet svarbiausia, kaip tas klaidas po to priima kiti žmonės.

Manau, kad jis buvo tas žmogus, kuris buvo charizmatiškas, su gera kokybe, bet ir tuo pačiu geru rungtynių valdymu. Rasdavo žodžius pašnekėti su žaidėjais, treneriais ir rado gerą balansą.

– Tavo akimis, kokie yra trys didžiausi skirtumai tarp NBA ir Europos krepšinio?
– Didžiausias skirtumas tame, kad NBA turi trijų sekundžių taisyklę gynyboje. Tai yra žaidimą keičiantis dalykas. Dėl to baudos aikštelė nėra apkrauta žaidėjų. Tai palengvina teisėjų darbą, nes mažiau veiksmo ir daugiau žaidimo vienas prieš vieną, o gynybinis žaidėjas ateina į pagalbą iš toliau arba visai neateina.

NBA žymiai didesni greičiai ir turi sugebėti su tais greičiais susitvarkyti. Tikrai mažiau užtvarų žaidėjams. Turbūt dėl to, kad krepšininkai individualiai stipresni – gali daugiau žaisti vienas prieš vieną. 

Ir kitas didelis skirtumas, tai kad labai mažai žmonių eina kovoti dėl kamuolio. Dažniausiai tik viena pora eina kovoti dėl kamuolio.

Metimas yra lengviausia dalis teisėjavime. Bet Europoje turi keturias poras ir kiekvienoje jų gali būti pražanga. Prasideda metimas ir visi žudosi dėl to kamuolio. Čia yra didelis skirtumas tarp teisėjavimo. Žaidimas greitesnis, bet švaresnis.

– Ko NBA atletų greitis ir neeilinės fizinės galimybės reikalauja iš teisėjų?
– Tavęs turi nenustebinti tas greitis, kokį jie gali išvystyti. Nes jie gali atskristi iš toli ir padaryti bloką.

Greitis negali tavęs išbalansuoti taip, kad po to nebesuprastum, ką turi akcentuoti ir stebėti. Turi žiūrėti ten, kur tau priklauso, ir tada mačas sulėtėja. Jei pradedi ieškoti visų galimų kontaktų, juose pasimeti ir nebesiorientuoji. Tai didžiausias skirtumas. 

Bet didžiausias pasikeitimas yra gynybinės trys sekundės. Kai Europoje įves šią taisyklę, aišku, prie to reiktų šiek tiek padidinti aikštelę, manau, pasikeis ir žaidimas Europoje.

– Yra ženklų, kad ta taisyklė greitu metu bus pritaikyta Europoje?
– Manau, kad ji atsiras. Čia tik laiko klausimas. 

– Prie kokių kitų taisyklių pakeitimų Eurolyga dabar yra arčiausiai?
– Neturiu tokių ženklų, kad kokia nors taisyklė būtų greitai įvesta. Bet, manau, bus trenerių iššūkio patobulinimas.

Kad treneriai galėtų mesti iššūkį ir dėl pražangos – buvo ji ar ne. Bet tam jie turės turėti nepanaudotą mintutės pertraukėlę.

Bet gali būti sumažintas ir peržiūrų skaičius, kad rungtynės turėtų geresnį tempą su mažiau stabdymų. Galbūt išgrynins, ką aktualu ir ko neaktualu peržiūrėti. Galbūt įves trenerių iššūkį dėl užribio, bet patys teisėjai negalės patys eiti žiūrėti.

Bet aš nesu užtikrintas, ar tokie pasikeitimai tikrai įvyks.

– Hipotetinė situacija. Grįžti iš stažuotės vasaros lygoje ir Eurolyga turi tau prašymą įvesti tris NBA taisykles Europoje. Kokias taisykles pritaikytum mūsų žemyne?
– Galbūt įvesčiau galimybę žaidimo metu prašyti minutės pertraukėlės. Tarkim, atsikovojęs kamuolį galėtum paimti minutės pertraukėlę ir pereiti su kamuoliu į priekį.

Europoje minutės pertraukėlės gali prašyti po įmestų taškų per paskutines dvi minutes, pražangos arba prie sustabdyto laiko. Dabar turime situaciją, kai likus pusantros sekundės iki mačo pabaigos, pirmaujanti komanda gali tyčia pramesti baudą ir taip ištirpdyti rungtynių laiką.

Su tokiu taisyklių pakeitimu, pasiėmęs kamuolį galėtum iškart paprašyti minutės pertraukėlės. Tuomet būtų laiko surengti normalią ataką. Nebūtų tyčia pramestų baudų.

Ieškome variantų, kas būtų įdomiausia žiūrovams. Jie yra mūsų darbdaviai – treneriams, žaidėjams, žurnalistams ar teisėjams. Jie mūsų darbdaviai ir turime ieškoti būdų, kaip rungtynes padaryti patraukliausias jiems. 

Gynybinės trys sekundės tikrai pakeistų žaidimą. Tik nežinau, kaip jį pakeistų. Ar Europos krepšinis taptų bloga NBA kopija ir prarastume savo identitetą. Galbūt tai pakeistų visą Europos veidą?

Viskas priklauso nuo to, kokį tą Europos krepšinį nori matyti. Nes galbūt tas fiziškumas baudos aikštelėje kai kuriems žiūrovams kaip tik labai patinka.

Kaip NBA buvo 1997-ais metais, dabar tokį patį kietumą po krepšiu turime ir Europoje. Bet čia jau sprendimų priėmėjų darbas numatyti tokios taisyklės įtaką.

Europoje mačo metu turime nuspręsti, ar žaidėjas suvaidino, ar ne. Turime kalbėti prevenciškai, tada duoti įspėjimą, ir jei vaidyba akivaizdi, skirti techninę pražangą. NBA viską sprendžia po rungtynių.

Specialistai peržiūri rungtynes. Jei buvo vaidyba, žaidėjas gauna įspėjimą. Jei vaidyba pasikartoja ateityje, NBA jau skiria finansines nuobaudas. Ir jie taip paprastai išsprendžia tuos dalykus. Manau, tai būtų tikrai gera taisyklė.

Jei žaidėjas suvaidina aikštėje, nešvilpi techninės pražangos, bet jie jau gauna įspėjimą iš teisėjų vadovų po rungtynių. Dabar dėl to NBA turime mažiau vaidybos. Be to, rungtynių metu nereikia spręsti tokių slidžių situacijų. Ši taisyklė niekaip nepakeistų Europos veido į blogą pusę. Tik į gera.

Bet dėl trijų sekundžių taisyklės gynyboje, aš toks 50 prie 50.

Nuotr. LKL

– Ką parsiveši iš šios stažuotės NBA vasaros lygoje?
– Kadangi buvau vasaros lygoje 2017 metais, jau įsivaizdavau, ką čia galiu pasiimti sau. Būtent tai ir pamačiau. Ne kiek aktualus buvo žaidimų situacijų vertinamas, nes Europoje yra akcentuojami kiti dalykai, bet pats principas, kaip prieiti iki pačio traktavimo.

Kokia tavo pozicija, kur tavo akys ir kaip jos turi anksti ateiti ant reikiamo gynybinio žaidėjo, kad anksti galėtum įžvelgti situaciją. Kad bet kuris žaidimas tavęs nenustebintų.

Iš techninės pusės, čia visi labai gerai pasiruošę. Visi žino, kur žiūrėti, ką matyti. Visi labai gerai seka laikrodį, jo pažeidimus. Man tai tikrai patiko.

Ir kūno kalba. Kaip neleisti emocijoms paimti tavo galvos. Kad emociškai visada būtum žemiau nei krepšinis. Tada tavo kokybiniai sprendimai kyla į viršų.

Jei galva tuo momentu karšta, bet kokiu atveju išsprūs toks švilpukas, kokio nenori. Prie gražaus bloko gali sušvilpti pražangą, nes manysi, kad čia ji turi būti. Reikia laikyti orą žemai. Turi laiko, kol jis ateis.

– Ką čia pataria NBA atstovai?
– Kai prasideda rungtynes, visada sakau: „mylėk savo pirmą švilpuką“.

– Ką tai reiškia?
– Tavo pirmas švilpukas turi būtų geras, kad įeitum į rungtynes. Tai negali būti 50 prie 50 momentas ar spėjimas. Tiesiog rimta pirma pražanga ir tu ateini į rungtynes. 

– Čia kaip įmesti iš po krepšio pirmą laisvą metimą?
– Arba metikui pataikyti pirmą tritaškį – viskas atsiriša. Nes jei pirmas metimas bus neparuoštas ir nepataikysi, tavo pasitikėjimas gali nukristi.

Kitas dalykas, jei jaučiu, kad man rungtynės greitėja, nubėgu į galinę liniją, jaučiu ir suvokiu, kad viskas kyla. Tada išsitraukiu švilpuką, giliai kvėpuoju, įsidedu atgal ir, atrodo, visi sulėtėja.

Kiekvienas savo profesijoje nori pabandyti išnaudoti visą savo potencialą. Aš matau, kad aš dar neišnaudojęs viso potencialo. Dar labai toli iki to. Man svarbu įžvelgti, kaip galiu tobulėti.

Jei kasdien darai tą patį, tai ir stovėsi toje pačioje vietoje. Bet jei matai, kaip dar gali kažkur pridėti, bandai tą ir padaryti.

– Kokių įdomiausių pokalbių asmeninių patirčių turėjai su NBA žmonėmis?
– Po rungtynių Jasonas Kiddas priėjo prie manęs ir paklausė dėl peržiūros taisyklių. Sakau, dėl taisyklių manes neklauskit. Teisėjauti galiu, bet taisyklių klauskit mano kolegų (šypsosi.).

Patiko, kad Jeffersonas sėdėjo mūsų mokymuose.

– Kokia buvo Richardo Jeffersono įtraukimo į teisėjų darbą idėja?
– Jis yra ESPN žurnalistas, nuleistas į teisėjų mokymus, jog geriau suprastų visus niuansus ir juos perteiktų plačiajai auditorijai.

Integruodami jį į teisėjų ratą, jie padarė savotišką šou, kad žmonės geriau perprastų mūsų darbo specifiką. Bet kaip pamatėme, net jei ir esi buvęs NBA žaidėjas, jam sekėsi taip įdomiai… (šypsosi.)

– Ką reiškia įdomiai?
– Jis manė, kad žiauriai daug visko daro. Jo galva nebuvo pripratusi prie tokio kiekio veiksmų. Jam atrodė, kad visko vyko tiek daug, nors jis gal stovėjo vienoje ir kitoje vietoje.

Iš šono nesupranti, kiek visko daug vyksta galvoje, nors iš tikrųjų tu gal nieko nedarai. Tos emocijos pripratimas prie visko yra didžiausias dalykas. Svarbiausia priprasti prie emocijų srauto ir išlikti ramiam. Tai daro įtaką ir kūno kalbai.

Nes jei būsi neramus, tai kūno kalba nebeatrodys tokia užtikrinta.

– Teisėjų ratas yra uždaras ir apipintas mitais. Galbūt tai buvo bandymas išsklaidyti mitus?
– Kai apie teisėjavimą kalba patys teisėjai, žmonėms gal atrodyti, kad jie patys save vertina ir gina. Todėl teisėjai nėra linkę daug kalbėti. Bet jei kažkas ateina iš šono ir duodi jam pamatyti, kas čia vyksta ir kaip viskas daroma, ir tada jam duodi įvertinti, taip visada žymiai geriau.

Manau, ir žiūrovams tai duoda didesnį poveikį. Galvoju, toks priėjimas artimesnis.

– Kokį atitikmenį mes galėtume turėti Europoje? Gal jaunimo Eurolygoje?
– Ne, jie ten irgi kaunasi dėl svarbių rungtynių. Nebent jei LKL darytų žvaigždžių dieną?

Sunku rasti tokią terpę, nes Europoje visos rungtynės yra svarbios. Vasaros lyga organizuojama žaidėjų išsibandymui. O Europoje kol kas nematau tokių rungtynių, kurios būtų tinkamos tokiems eksperimentams.

Nebent Eurolyga turėtų žvaigždžių dieną. Arba ikisezoninėse rungtynėse.

– Teisėjavai dviejuose Eurolygos finaluose, važiavai į NBA vasaros lygą. Kur dar nori suteisėjauti ir į kokį Olimpą užlipti šioje profesijoje? Gal tarp tų užsibrėžtų tikslų yra NBA?
– Mano siekis ir svajonė yra norėti žinoti, kaip galiu patobulėti. Man didžiausia problema yra tada, kada žinau, kad turiu kažką pakeisti, bet nežinau, kaip tą padaryti. Man čia didžiausia tragedija. Mano tikslas yra žinoti, kaip patobulėti. 

Apie rungtynes, kuriose norėčiau teisėjauti, niekada negalvojau. Ir dabar negalvoju, kad norėčiau teisėjauti NBA ar dar pasiimti penkis finalo ketvertus. Jei žinosiu, kaip būti geru, tie finalai ateis patys. Neverta galvoti apie NBA, olimpines žaidynes... Tai nuo tavęs nepriklauso.

Jei susitaikys Eurolyga ir FIBA, ir jei būsi tinkamas žmogus, kurį matys, kad jie norėtų samdyti, tai tave pakvies. Jei gerai teisėjausi, gal kažkada ten irgi teisėjausi. Jei to nebus, tai nebus.

Aš dabar irgi negalvoju. Turėjau du Eurolygos finalus. Ir ar kiekvienais metais juos gausiu? Negausiu. Ar dėl to nusiminsiu? Ar dėl to būsiu prastesnis arba geresnis?

Yra dalykų, kurių gal negalėsi kontroliuoti. Bet ką gali padaryti, tai būti patenkintas savo darbu kitose rungtynėse. Kad komandoms galėtum duoti geriausią kokybę.

Turi dirbti taip, kad kolegos norėtų su tavimi teisėjauti. Tai yra geriausias komplimentas teisėjui.

Jeigu kitas teisėjas pamato teisėjų paskyrimą rungtynėms ir pagalvoja „o, kaip gerai, kad yra Gytis“, tai čia yra didžiausias komplimentas. Tu nori būti tuo žmogumi, su kuriuo kiti norėtų teisėjauti.

Toks yra didžiausias mano tikslas. Nes ką tai reiškia? Kad būsi geras kolega, gerai priimsi sprendimus, kad rungtynės su tavimi dažniausiai praeis sėkmingai, padėsi rungtynių valdyme. 

Nuotr. BNS

– Minėjai, kad tave veda iš proto momentas, jei nežinai, kaip pakeisti kažkokį tau svarbų dalyką. Koks buvo toks paskutinis išgyvendintas momentas?
– Vienas tokių pavyzdžių yra techninis, kai esi paskutinis teisėjas viršuje. Jausdavausi per toli nuo krepšio, kai vykdavo prasiveržimas krepšio link. Nesuprasdavau, kodėl aš taip per toli.

Tada supratau, kad aš tiesiog dviem žingsniais per aukštai stoviu. Turėčiau būti kažkiek žemiau. Ir viskas pasikeitė.

– Ką stovėjimas dviem žingsniais per aukštai keičia?
– Tai keičia tai, kad kai žaidėjas eina žemyn prasiveržti ir galimai yra kontaktas, nebejudi, stovi, ir gali geriau skaityti situaciją. Tas žaidimas yra lėtesnis ir sprendimo kokybė iškart kyla.

Kaskart žiūri rungtynes ir visada nori judėti, kad pakeistum savo matymo kampą. Jei judi, kad judėtum, tai tik emociškai keli save į viršų. Tu visada nori su mažiausiu judėjimu pasiekti daugiausiai.

Optimizacija. Gali bėgioti pirmyn atgal, aukštyn žemyn kiek nori ir nematyti nieko. Tik pakelti savo emocijas ir sušvilpti. 

– Pats išskaitei šią situaciją ar gavai kieno nors patarimą?
– Daug techninių situacijų išskaitau pats. Kitką pataria kiti.

Būna, pasižiūriu NBA rungtynes, kaip jie daro, nuo kurio taško jie pradeda judėti. Tada žiūri „o, jie pradeda čia“. Pasižiūri, nuo kur tu pradedi ir galvoji, „o, man reikėtų žemiau“. Po to gal matai, kad gal vėl buvai per aukštai.

Arba rungtynėse vyksta 24 sekundžių pažeidimas. Ir tu nepažiūrėjai į laikrodį. Ir nežinai, kiek reikia jo atstatyti.

Pavyzdžiui, pagrindinis laikrodis rodo 2:46 ir vyksta įmetimas iš po krepšio su trimis sekundėmis iki metimo pabaigos. Žiūrovai mato pažeidimą, teisėjas sušvilpia ir viskas. Ir ant laikrodžio lieka 2:42 arba 2:41. Toks dalykas neįmanomas, nes turi būti 2:43. Bet negali gaišti laiko, eiti daryti video peržiūros ir taip gaišinti žiūrovo. Prieini prie sekretoriato ir iškart paprašai uždėti 2:43.

Čia jau yra teisėjavimo kokybė. Kitas profesionalumo lygis.

– Kur pasimato aukščiausias NBA teisėjų lygis? Kas jį nusako NBA lygoje?
Lyginant visus geriausius Eurolygos teisėjus, nepasakyčiau, kad jų rungtynių valdymas ar švilpukų priėmimas yra prastesnis nei NBA teisėjų. Bet ką tikrai geriau daro NBA teisėjai, tai yra techniniai dalykai.

Jie kiekvienoje atakoje puikiai žino, kada prasidėjo 24 sekundės. Jei išjungtum laikrodį, jie bet kada pasakytų, kiek turi būti laiko. Jie labai gerai stebi laikrodį ir visus pažeidimus.

Manau, labai gera jų kūno kalba. Jie priima sprendimus užtikrintai ir ramiai. Manau, jie labai gerai valdo emocijas. Neleidžia emocijoms pakilti į viršų, kad žaidimas sugreitėtų ir taip pamestų įvykių supratimą. 

Iš mechanikos jie labiau disciplinuoti. Sezono metu vyksta daug rungtynių, kurias turiu analizuoti, stebėti ir ruoštis. NBA pradedu žiūrėti po LKL sezono. Kažkiek pailsi ir pradedi siųstis atkrintamųjų įrašus, kur galbūt kažką galėtum pasiimti ir patobulėti.

Kiekvienas treneris, žaidėjas ar teisėjas tobulėja tol, kol keičiasi. Sakoma, stovintis vanduo niekam tikęs. Visada turi keistis. Tuo ir įdomu.

Dirbame, kad mums būtų įdomu. Turi daryti taip, kad tau būtų įdomu ir pats jaustum, jog keitiesi ir vis kažką pridedi. Kad kai baigsi karjerą, nesigailėtum, jog kažkur neišnaudojai potencialo.

Negali palikti sau minties pagalvoti, jog galėjai dar kažką padaryti geriau.



Rodyti komentarus

respektas nuo manes.
2022-07-16
Atsakyti
Donatai, tu labai produktyvus toje vasaros lygoje. keep on going!
2022-07-15
+6
Atsakyti
Jo
labai geras interviu, bet užkliuvo ,,mano siekis ir svajonė yra norėti žinoti, kaip galiu patobulėti. Man didžiausia problema yra tada, kada žinau, kad turiu kažką pakeisti, bet nežinau, kaip tą padaryti. Man čia didžiausia tragedija. Mano tikslas yra žinoti, kaip patobulėti''. čia gal jam tada reiktų konsultuotis su aukščiausio lygio teisėjais, nes tokios dvejonės yra keistos, vis tik jau dukart teisėjavo final4
2022-07-15
-22
Atsakyti
Mister81
nu super zmogaus mastymas. su tokiu mastymu tikrai toli eis.
2022-07-15
+30
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Iš viso komentarų: 4

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.