„Wolves“ iššūkio nepabūgęs Kurtinaitis: apie likusį paraką, Žiemelį bei Rusiją ir Curry savo komandoje

Gustavas Klikna
BasketNews žurnalistas
2022-07-18 09:51
Nuotr.: BNS, AP - Scanpix
Nuotr. BNS, AP - Scanpix

Rimas Kurtinaitis jau kurį laiką buvo viena geidžiamiausių prekių Lietuvos krepšinio rinkoje. 62-ejų specialistas nuo 2021-ųjų sausio ilsėjosi ir buvo atsitraukęs nuo treniravimo, tačiau šalies legendą suintrigavo Vilniuje besikuriantis projektas.

Šią vasarą Kurtinaitis priėmė eilinį iššūkį karjeroje ir prisijungė prie naujai gimusio klubo – Vilniaus „Wolves“, kurį įkūrė garsus verslininkas Gediminas Žiemelis. Kodėl eilinio? Pasižiūrėkime.

2002-aisiais Kurtinaitis trenerio karjerą pradėjo didelės krepšinio kultūros neturinčiame Azerbaidžane bei perėmė šalies rinktinės vairą ir Pietų Kaukaze vietinius krepšinio paslapčių mokė 4 metus. Į visišką egzotiką pačioje karjeros pradžioje. Stipru.

Visi atsimename Kurtinaičio žygį su Vilniaus „Lietuvos rytu“. Jono ir Gedvydo Vainauskų laikais sostinėje vyr. trenerio kėdė buvo karštesnė už ugnį. Susidūrę su pralaimėjimais, strategai buvo be ceremonijų atleidžiami, tačiau Rimas nepabijojo iššūkio, 2008-ųjų rudenį perėmė komandos vairą iš atleisto Antano Sireikos ir Vilniuje sugebėjo išdirbti beveik du pilnus sezonus. Na, ne šiaip sau išdirbti.

Du LKL čempionų titulai, dvi LKF taurės, BBL trofėjus ir Europos taurė. Toks turtingas buvo „Lietuvos ryto“ laikotarpis su Kurtinaičiu.

Vėliau sekė etapas su Maskvos srities „Chimki“ – septyneri metai su pertraukomis. Rusijos klubai tikrai negarsėja kantriais savininkais, tačiau Kurtis sugebėjo rasti bendrą kalbą, pasak jo, pritraukti ne vieną rėmėją ir išsilaikyti ant tokios karštos kėdės taip ilgai. Aišku, gelbėjo ir titulai – laimėtos dvi Europos taurės.

Nuotr. BNS

Tačiau nuo skambiausių pergalių trenerio karjeroje praėjo beveik dešimtmetis bei ne visi palankiai vertina Kurtinaitį šiuolaikiniame krepšinio kontekste ir teigia, jog geriausi Kurčio laikai jau praeityje.

Teigiamo tono prie trenerio CV nepridėjo ir tragiškas 2020-2021 m. sezonas su „Chimki“, kuomet prie vairo stovint lietuviui komanda per Eurolygos 19 rungtynių iškovojo vos 2 pergales ir 2021-ųjų sausį lietuvis paliko pareigas.

Visgi nepaisant to, jog yra jį nurašančių žmonių, Kurtinaitis turi savų argumentų.

„Nemanau, kad jaunesni treneriai turi pranašumą prieš mane, ypač tie, kurie niekur nežaidė. Nemanau, kad jaunas specialistas yra pranašesnis už mane – žmogų, kuris 20 metų pražaidė aukščiausiame lygyje, o vėliau 20 metų treniravo aukščiausiame lygyje. Paimkime tą patį Jose Maurinho. Buvo laikas, kai jo komandos šlavė vieną titulą po kito, tačiau atėjo metas, kai nieko nepavyko laimėti. Tuomet žmonės pradėjo kalbėti, kad jis per senas. Bet palaukite... Galbūt yra ir kitų faktorių, ne tik amžius? Gal ne tie žaidėjai? Sėkmės trūkumas? Ar parako yra, ar nėra – bus matyti.

Energijos yra kibirais. Nesilyginu su tokiomis legendomis, bet buvo tokių trenerių, kaip šviesios atminties Dušanas Ivkovičius, kuris, būdamas 70-ies, su Pirėjo „Olympiakos“ tapo Eurolygos čempionu. Gomelskiui 70-ies gimė sūnus. Tai ką, jis senas? (juokiasi) Vienas 30-ies gali būti senas, o kitas 80-ies – pilnas energijos. Buvo toks skulptorius Auguste‘as Rodenas, kuris net ir sulaukęs 80-ies lipdė puikias skulptūras ir su jaunomis pozuotojomis kažką paveikdavo... Amžius yra ne kiek pase tų skaičių, o kaip jautiesi“, – žodžių į vatą nevyniojo treneris.

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

Kalbėdamasis su tinklalapiu BasketNews, į vyr. trenerio kėdę sugrįžęs Kurtinaitis papasakojo apie naują „Wolves“ projektą, jo panašumus su tuometiniu „Lietuvos rytu“, santykius su Gediminu Žiemeliu, išsakė nuomonę apie verslininko ryšius su Rusija bei pasidalino istorija, kuomet į savo treniruojamą klubą norėjo pasikviesti Stepheną Curry.

– Treneri, kai kalbėjomės gegužės pabaigoje, sakėte, kad gyvenate nuobodžiai gerai. Kaip dabar pasikeitė jūsų gyvenimas?
– Gyvenimėlis kol kas toks pat, bet priekyje laukia iššūkiai. Sugalvojau eiti padirbti, pažiūrėsime, kas bus. 

– Nepasikeitė rutina?
– Per tuos pusantrų metų pailsėjau. Smagu taip gyventi, bet kažką reikia veikti. Šiemet dar kažkiek dairiausi klubo vienur kitur. Atsirado toks variantas ir pavyko neišvažiuojant iš Lietuvos rasti trenerio darbą. Gavau pasiūlymą ir jį priėmiau.

– Kiek stipriai buvote pasiilgęs vyr. trenerio darbo?
– Na, jau tikrai norisi. Žiūriu visą krepšinį, nes čia buvo laikas, kai visiškai nežiūrėjau prieš pusantrų metų. Dabar vėl norisi visko, persivarčiau savo užrašus. Metai bėga, bet vis dar esu motyvuotas dirbti. Chirurgas nori operuoti, treneris nori treniruoti. Tai aš esu kaip tas chirurgas – labai noriu operuoti.

– Kiek per pusantrų metų patobulėjote kaip treneris?
– Kai yra laiko, visada pergalvoji, kas praėjusioje darbovietėje buvo ne taip, kas blogai, jog nekartotum praeities klaidų, truputį pakeičiau matymo kampą. Žinoma, ilgai nedirbau, daug nepatobulėjau žiūrėdamas krepšinį per televizorių, bet visuomet stebėjau, kaip žaidžiama Eurolygoje, kaip NBA, kaip LKL. Viskas daugmaž aišku.

Nuotr. BNS

– Kiek dabar mėgaujatės komandos komplektavimu, žaidėjų stebėjimu, tais dalykais, kurie jums buvo įprasti prieš pusantrų metų?
– Labai mėgaujuosi. Buvau to pasiilgęs. Man tai truputėlį kitokia patirtis, nes tie agentai, su kuriais anksčiau bendradarbiavau, siunčia žaidėjus, kurie yra NBA, Eurolygos kalibro. Mes tokių žaidėjų čia negalime įpirkti. Dabar knisuosi po kiek žemesnio lygio žaidėjus. Galbūt jie nėra tokie geri, bet perspektyvūs. Iš jų galima kažką išlipdyti. Tokio energingo, perspektyvaus jaunimo yra daug. Pastaruoju metu nemažai jų peržiūrėjau ir jeigu pavyktų pasirašyti sutartis su tam tikrais įdomiais žaidėjais, būtų puiku. Mano vizija yra sukurti smagią komandą.

Aišku, žinome, kad yra daug visokių problemų: klubo niekas nežino, taip pat neseniai sužinojome, kad žaisime FIBA Europos taurės kvalifikacijoje. Eilė žaidėjų dairosi ne tik uždarbio, bet ir žaidimo gerame lygyje. Kol kas mes aukščiau, išskyrus LKL, pasiūlyti negalime. Žiūrėsime, kaip viskas gausis, bet galbūt pavyks privilioti žaidėjų su perspektyva, nes klubas tik pradeda savo gyvavimą. Prieš gerą dešimtmetį matėme „Bayern“ projektą. Klubas startavo nuo antrosios Vokietijos lygos, pateko į pirmąją, palaipsniui vis didino biudžetą ir susikūrė Eurolygos komanda. Per vienerius metus šito nepadarysi, bet man šis „Wolves“ projektas yra labai įdomus, su perspektyva į ateitį. Manau, kad mums pavyks prisivilioti tuos žaidėjus, kurių norime.

– Ar tas „knaisiojimasis“ po garsaus vardo neturinčius, savo vertės dar neįrodžiusius žaidėjus kažkiek primena laikus Vilniaus „Lietuvos ryte“?
– Primena, tada kito kelio irgi nebuvo. „Lietuvos rytas“ buvo finansiškai tvari komanda, bet negalėjo prilygti Europos taurėje rungtyniaujantiems Rusijos klubams, todėl taip pat tekdavo ieškoti įdomių krepšininkų – 23-25 metų amžiaus, kurie nori kažko pasiekti, yra alkani. Su tokiais žmonėmis yra malonu dirbti. Eurolygoje žaidėjai dažniausiai vaikšto iš vieno klubo į kitą, daug naujo neatrasi, o žemesnėse lygose verda gyvenimas. Tu rizikuoji patikėdamas jaunu krepšininku ir nežinai, ar jis iššaus, ar ne. Jaunimo atrandame, dabar žvalgomės į NCAA, NBA vasaros lygos žaidėjus, taip pat yra įdomių Ukrainos čempionate žaidusių krepšininkų.

Taip pat žvalgomės į Belgiją, Nyderlandus, Vokietijos krepšinio rinka labai įdomi. Ten visuomet yra gerų, dar tik pradedančių karjeras krepšininkų iš JAV. Aišku, čia yra labai daug darbo. Turi valandų valandas sėdėti, peržiūrinėti epizodus, vėliau priėmus į komandą spausti tą jauną žaidėją, pakelti jį į kitą lygį. Žinome to rizikas, bet neturime kito pasirinkimo ir komplektacija kol kas vyksta labai įdomiai. Kol kas dar nesiryžtame kažko imti, prisižiūrime, bet aš manau, jog greitu laiku mes padarysime kelis sprendimus. 

Nuotr. Photo by Luca Sgamellotti/Euroleague Basketball via Getty Images

– Ar dar turite kantrybės dirbti su jaunimu?
– Su jaunimu dirbti man visuomet patiko. Pamenu, kai treniravau Maskvos „Chimki“, iš antros komandos pasiėmiau kelis žaidėjus į pagrindinę ir jie įsitvirtino. Vienas smagiausių pasiekimų – Rokas Giedraitis. Kuomet priklausė „Lietuvos rytui“, jis buvo skolinamas vienur, kitur. Aišku, jis kai kurių dalykų nėra išmokytas, bet be jų puikiai apsieina. „Lietuvos ryte“ duodavau Giedraičiui žaisti po 35 minutes, spaudžiau kaip reikiant ir pažiūrėkite, kokiu puikiu krepšininku tapo. Vienas geriausių Lietuvos krepšininkų.

Potencialą atskleisti man patinka. Jaunimas, kuris nori kažką pasiekti, netingi treniruotis, pasilieka papildomai, sportuoja po treniruočių. Su tokiais žmonėmis malonu dirbti. Manau, kad mes padarysime energingą komandą, šviežią. Aišku, komandoje reikia poros veteranų. Turėsime Mindaugą Lukauskį, kuris jau eilę metų stovi aukštame lygyje. Norėčiau pasidaryti jauną komandą, jog galėtume dirbti su energija, visas 40 minučių duoti greitį, net tik stovėti zona. Tai mes pabandysime padaryti. 

– Kalbant apie pasiūlymus, daug jų turėjote?
– Kažko labai ypatingo neturėjau. Prieš karą galėjau išvažiuoti dirbti į Ukrainą. Man patinka važiuoti dirbti į valstybes, kur galėčiau ne tik treniruoti, bet ir mokytis, pažinti naują kultūrą. Intensyviai dairiausi Kinijos rinkoje, bet kai įvyko politikų įdomūs sprendimai, ji užsidarė. Valdžia atsistojo į tokią poziciją, kurioje niekas mums nėra naudinga. Vėliau užsidarė ir Rusijos rinka. Taip pat norėjau išvažiuoti į Japoniją, bet konkretaus pasiūlymo nesulaukiau. Buvo kalbų apie Italiją, Vokietiją, bet tai ir liko tik kalbomis. 

– Kokia situacija buvo su Utenos „Juventus“, kodėl nesusitarėte su šia komanda?
– Mes daug kalbėjomės. Man labai patiko jų norai, jų mąstymas. Su Žydrūnu Urbonu buvau susitikęs kelis kartus, labai produktyviai pakalbėjome apie norus, siekius. Man labai patiko, kad jie stipriai norėjo manęs. Tai duoda didžiulį impulsą. Nenoriu kalbėti apie konkrečias pavardes, bet yra žaidėjų, kurie prieš sezoną pradeda derėtis, klausinėti, kiek minučių jie žais. Jeigu tu nori žaisti tame klube, tai žaisk, tas minutes reikia išsikovoti. Kalbant apie Utenos klubą, jie labai norėjo, kad aš ten būčiau ir laukė, kol apsispręsiu, žaidėjo net palaukti iki vasaros pabaigos. Kai jau nusprendžiau, kad eisiu į „Wolves“, paskambinau Žydrūnui, padėkojau už visą bendradarbiavimą, laukimą. Tai dar nėra pabaiga, galbūt ateityje pavyks dirbti Utenoje.

– Kodėl pasirinkote „Wolves“ pasiūlymą?
– Prie šio projekto mes su Gediminu dirbame jau nuo 2019-ųjų, kuomet susitikdavome Maskvoje. Iš pradžių Žiemelis komandą norėjo įkurti Londone, ko siekė ir Eurolyga. Problema buvo ta, jog nepavyko gauti didelės arenos. Londone nepavyko, o Lietuvoje viskas realu, nes yra ASG arena. Tą perspektyvą Gediminas mato, investuoja savo pinigus. Projektas naujas, kas labai patiko. Tai nėra mano pirmas kartas naujoje organizacijoje, panašią situaciją turėjau Azerbaidžane, kuomet viskas prasidėjo nuo nulio. Aišku, čia turiu pagalbininkų – Rimantą Kaukėną, Algimantą Bružą. Manau, jog struktūra dar plėsis, o Azerbaidžane viską turėjau daryti vienas, nes niekas neturėjo patirties. Šis projektas yra kuriamas nuo nulio, bet turi ilgalaikę perspektyvą, Kada bus rezultatai, nėra aišku, bet svarbiausia yra duoti impulsą. Sėkmės atveju, kuo neabejoju, pritrauksime dar daugiau rėmėjų ir galima lipdyti stiprų klubą.

Nuotr. Wolves

– Kaip suprantu, Žiemelis klubą projektavo su jūsų pagalba?
– Taip. Su Gediminu vakarais dažnai diskutuodavome apie tai. Apie verslą aš su juo kalbėti nelabai galiu, bet apie krepšinį padiskutuodavome. Jo mintys – įdomios. Kai kur yra tokios naujoviškos, ką mes dabar matome. Nežinau, ar jos geros, ar ne – ateitis parodys. Kiek galiu, aš patariu ir klubo klausimais mes diskutuojame ilgą laiką. Džiugu, kad diskusija virsta į kūną. Ilgai krapštėmės, bet viskas pagaliau įvyko. Dabar beliko surinkti žaidėjus. 

– Vieną kartą į verslininko projektą jau buvote įsivėlęs, kuomet į „Lietuvos rytą“ atėjo Antanas Guoga ir pradėjo kalbėti apie milžinišką biudžetą, pergalę Eurolygoje ir pan. Ar nėra baugu vėl eiti į tam tikrą nežinią?
– Savo pinigų neatnešu, todėl nerizikuoju nieko prarasti. Blogiausiu atveju liksiu ant nulio – nei pralobęs, nei nukentėjęs. Su Antanu Guoga viskas buvo ganėtinai neblogai. Jis vis tiek pritraukė rėmėjų, davė kažkiek pinigų. Viskas vyko sklandžiai, kol neįvyko konfliktas tarp dalininkų. Šiaip ten viskas buvo daroma aktyviai. Kalbant apie šią situaciją, Gediminą matau kaip gerą verslininką, kuris turi viziją, siekia savo tikslo, jau yra labai daug pasiekęs. Jeigu toks žmogus nori investuoti į klubą, padaryti krepšinio komandą, nematau kažkokios rizikos.

– Iš pradžių Žiemelio klubas deklaravo ambicijas žaisti Europos taurėje arba Eurolygoje, o dabar komanda gali likti be jokio tarptautinio turnyro. Ar garsiai kalbėti yra naujos, nepatyrusios organizacijos klaidos, ar klubui tiesiog labai nepasisekė?
– Kai duodu interviu, nenoriu kalbėti taip, kaip visi treneriai: „Nepataikėme baudų ir kitą kartą geriau ginsimės.“ Tai yra neįdomu ir nenaudinga. Kai kalbuosi su jumis, noriu papasakoti viską platesnei auditorijai, jog žmonės suprastų, apie ką vyksta kalba, atskleisti šiek tiek užkulisių. Ne visi žmonės supranta, kad krepšinis nėra vien tik kamuolio įmetimas į skylutę. Gediminas paviešino visus savo planus, ką jis nori padaryti. Aišku, visuomet gyvenime turime daug planų, bet ne visuomet pavyksta juos realizuoti. Būna, kad jie neišsivysto ir iki reikiamo projekto. Tai yra normalu. Kokia yra matoma klubo vizija, tas ir buvo paviešinta.

Aišku, kitą kartą geriau tylėti, nesakyti nieko, bet, pavyzdžiui, man nepatiko Lietuvos krepšinio federacijos darbas, kai 10 metų nežinojome, kas ten apskritai vyksta. Man jau geriau, jog pasakytų, kaip bus, ir neįvyktų. Tai parodo dideles ambicijas. Iš Vyriausybės pusės dalykų mes nežinome. Žinome tik tiek, kad Seimas suskyla ir dvi savaites nedirba. O kas įvyko, niekas nieko nežino. Man maloniau, jog mes tokius dalykus žinotume ir darytume savo prielaidas. Nuo tavęs gal niekas nepriklauso, bet tu žinai dalykus, esi diskusijose, čia yra gyvenimo dalis. Kalbant apie „Wolves“ atvejį, čia nebuvo taip blogai. Galbūt kai kurie dalykai nebuvo iki galo išaiškinti, sunku spręsti, bet iš esmės, ką klubas kalbėjo, taip viskas ir vyksta. Galbūt ne taip greitai, nes komanda galvojo žaisti Europos taurėje.

Asmeniškai pažįstu Jordi Bertomeu, yra tekę daug bendrauti. Žinau, kaip sunku gauti vietą tokiame turnyre. Pamenu, kuomet treniravau „Chimki“ ir klubas norėjo gauti trejų metų licenciją Eurolygoje, nes turėjome puikius rėmėjus, finansinį stabilumą, bet vis tiek tokia privilegija mums nebuvo suteikta. Eurolyga labai griežtai žiūri į tokius dalykus. O dabar ateina naujas klubas ir prašo vietos Europos taurėje... Reikia įgauti Eurolygos pasitikėjimą, kažką parodyti, o tuomet bus galima kalbėti apie kažkokią vietą. Kiek žinau, komanda vis tiek buvo arti Europos taurės. Kalbant apie FIBA Čempionų lygą, nežinau, kaip ten vyksta dalykai, bet akivaizdu, jog vietos taip pat negavome. Na, ir liko atranka į FIBA Europos taurę. Nežinau, gerai ar blogai joje žaisti. Galbūt ir suteikia šiek tiek tarptautinės patirties. Yra kaip yra, niekas iškart negauna Eurolygos. Jau kitais metais mus turėtų ryškiau matyti, vėl prašysime Europos taurės. Dabar gauti vietą buvo labai sudėtinga.

Aš pats nemaniau, jog naujas klubas gali iškart būti priimtas į tokį turnyrą. Čia buvo ekstra atvejis, kuris neįvyko. Galbūt klubas per anksti tai iškomunikavo, bet jie paprasčiausiai pasakė, kaip jie mato viską. Šiuo atveju geriau atvirai pasakyti nei nieko nesakyti. Aš esu už atvirumą, kad žmonės žinotų, kas vyksta, kaip yra. Aišku, gali nepasisekti, bet visi žino, kad kažkas darosi, yra daroma.

Nuotr. BNS

– Kaip tai keitė komandos komplektaciją, tikslus, kai paaiškėjo, kad nežaisite Europos taurėje?
– Nežinau tų piniginių reikalų, koks buvo numatytas biudžetas. Kai kalbėjome, kiek reikia pinigų, kad suburtume komandą Londone, ten buvo numatytas baisinis biudžetas. Dabar nežinau, kiek čia yra pinigų. Manau, kad biudžetas mažesnis, kuomet negavome Europos taurės. Viskas priklausys nuo varžybų lygio. Jeigu gausime pajėgesnį turnyrą, biudžetas turėtų augti.

– Žvelgiant į visuomenės reakciją, „Wolves“ komanda dabar nėra pati mėgstamiausia Lietuvoje. Vieni smerkia neįgyvendintus pažadus, kiti kalba apie Žiemelio sąsajas su Rusija. Ar pačiam dėl to nekilo dvejonių prisijungti?
– Visuomenės reakcijos nežinau, bet matau išankstinį negatyvų nusistatymą. Kažkur skaičiau, jog niekas nenori eiti į „Wolves“ klubą ir eina kitur už mažesnius pinigus. Visų pirma, tai yra visiškai normalu. Žinau pavyzdį, kai Kazanės UNIKS klubas siūlė žaidėjui 1,3 mln. eurų, o jis už 800 tūkst. nuėjo į „Panathinaikos“, nes jis tiesiog nenorėjo važiuoti į Rusiją. Tai nebuvo dėl to, kad Kazanės klubas kažkoks blogas, o paprasčiausiai žmogus pasirenka, kur jam patogiau žaisti. Tas pats mums buvo su Augustine‘u Rubitu. Mes Maskvoje jam davėme didesnius pinigus, o jis nuėjo į „Olympiakos“. Pasirinkimą jis grindė geresniu klimatu, bet tai nebuvo todėl, kad mes blogas klubas. Tas pats ir pas mus. Ne visi nori žaisti naujoje komandoje, kuri nedalyvaus pajėgiame tarptautiniame turnyre, bet tai nereiškia, kad esame blogi. Toks naratyvas dabar yra formuojamas aplink klubą, nors dar niekur nebuvo prisikiaulinta, nieko blogo nepadaryta. Taip, galbūt vizija buvo papasakota labai plačiai, bet nepamirškime, jog viskas po truputį vyksta. Mes tą negatyvą galime panaikinti tik savo geru žaidimu ir pažadų įvykdymu. Tai jau yra gyvenime, kad jeigu nori sukurti kažkokį vardą, turi kažką padaryti, nes jeigu priešingai... Aš irgi per savo gyvenimą esu gavęs tūkstančius strėlių. Suklumpi, kažkur atsikeli, pasieki. Man labai patiko Nijolės Oželytės pasakymas: „Anksčiau galvojau, kad gyvenimas yra malonumas, bet jį nugyvenau ir supratau, kad jis yra pataisos darbo stovykla, kur reikia nuolat spręsti problemas.“

Nežinau, kodėl tas negatyvas yra susidaręs ir nemanau, kad vienas Gediminas dirbo Rusijoje. Gi anksčiau visi buvome skatinami dirbti su Rusija. Pamenu, kuomet Rusijoje buvo įkurti „Hermis“ prekybos namai, visi produktai ėjo į Maskvą ir anksčiau visi džiaugėsi, kaip čia viskas labai gerai. Taip pat verslininkai buvo skatinami dirbti Ukrainoje, Kryme, bet per vieną dieną viskas ėmė ir pasikeitė. Verslas negali taip greitai imti ir pasikeisti, jam reikia laiko, kartais ir dešimtmečio. Atsimenu, jog kažkada premjeras Butkevičius su prezidente Grybauskaite važiavo į Kiniją ir siekė bendradarbiauti su šia šalimi, bet viskas pasikeitė per vieną naktį, kažkas persigalvojo, nors į kontaktą buvo eita 10 metų. Vieni sako, kad Gediminas dirbo su Rusija. Taip, aš irgi dirbau, daug kas mūsų dirbo ir ką dabar mums daryti? Aš pusę savo gyvenimo praleidau Rusijoje. Tai dabar man nusišauti? Mes gyvename epochoje, kurioje viskas labai gretai keičiasi ir nežinai, kur viskas pasisuks.

Dabar gyvenime turbūt geriausia yra tiems, kurie iki šiol nieko neveikė. Tiems bomžams nesvarbu, ar ateis kinas, ar rusas. Taip negalima. Nenoriu minėti pavardėmis, bet yra politikų, kurie nieko nenuveikę, tiesiog minta iš to, ką mes sumokame mokesčiams, ir daro sprendimus, kurie mums nėra palankūs. Per vieną naktį tik konservatoriai gali pakeisti įstatymus, o versle viskas daug sudėtingiau, per naktį reformų nepriimsi. Tai yra labai sudėtingas klausimas. Taip, Žiemelis dirbo su Rusija, jis iš Rusijos iškėlė savo verslą. Man atrodo, jog jis dirba su 86 pasaulio šalimis. Jo verslas yra aviacija. Nėra taip, kad dirbtum tik Prienuose. Smerkti ar ne, čia jau kiekvieno žmogaus požiūris.

Nuotr. BNS

– Treneri, nuo skambiausių jūsų pergalių etapo praėjo beveik dešimtmetis. Vieni sako, kad vis dar esate vienas geriausių Lietuvos trenerių, kiti teigia, kad jūsų laikai jau praeityje. Ar darbas šiame projekte yra kažkiek susijęs su motyvacija parodyti tiek sau, tiek visuomenei, kad vis dar turite parako?
– Aš gyvenu ne kitiems, o sau. Aš niekada nevogiau, nieko neapgaudinėjau, nuo 2010 metų nesu pakeitęs savo telefono numerio, nes neėmiau paskolų. Aš nežudau, žinau, kad kiekvieną rytą man reikės atsikelti ir gyventi su savimi. Aš neinu į bažnyčią, nes ten žmonės, prisidengdami Kristaus vardu, bando tave išstumti iš kelio, o Kristus yra mumyse ir man reikia gyventi taip, kad nereikėtų eiti į bažnyčią. Žiūrint į šią mano gyvenimo filosofiją, aš nenoriu niekam nieko įrodinėti, įrodinėju sau. Kai nenorėjau dirbti, aš nedirbau, dabar aš noriu dirbti, dirbu, o kaip bus, mes pamatysime. 

Kalbant apie „senas treneris“, „jaunas treneris“. Su bendraamžiais kolegomis diskutuojame, kad kuo toliau, tuo daugiau tame krepšinyje atrandi ir kai jau atrodo, jog viską žinai apie šį sportą, išlenda daug naujų dalykų. Nemanau, kad jaunesni treneriai turi pranašumą prieš mane, ypač tie, kurie niekur nežaidė. Nemanau, kad jaunas specialistas yra pranašesnis už mane – žmogų, kuris 20 metų pražaidė aukščiausiame lygyje, o vėliau 20 metų treniravo aukščiausiame lygyje. Paimkime tą patį Jose Maurinho. Buvo laikas, kai jo komandos šlavė vieną titulą po kito, tačiau atėjo metas, kai nieko nepavyko laimėti. Tuomet žmonės pradėjo kalbėti, kad jis per senas. Bet palaukite... Galbūt yra ir kitų faktorių, ne tik amžius? Gal ne tie žaidėjai? Sėkmės trūkumas? Ar parako yra, ar nėra – bus matyti. Energijos yra kibirais. Nesilyginu su tokiomis legendomis, bet buvo tokių trenerių, kaip šviesios atminties Dušanas Ivkovičius, kuris, būdamas 70-ies, su Pirėjo „Olympiakos“ tapo Eurolygos čempionu. Gomelskiui 70-ies gimė sūnus. Tai ką, jis senas? (juokiasi) Vienas 30-ies gali būti senas, o kitas 80-ies – pilnas energijos. Buvo toks skulptorius Auguste‘as Rodenas, kuris net ir sulaukęs 80-ies lipdė puikias skulptūras ir su jaunomis pozuotojomis kažką paveikdavo... Amžius yra ne kiek pase tų skaičių, o kaip jautiesi. Niekam aš nieko neįrodinėju, turiu projektą, kursime, darysime. Jeigu pavyks, puiku, nepavyks, ateis kitas. Bet nemanau, kad reikėtų orientuotis būtinai į jauną trenerį. Jaunesnis tai nereiškia, kad geresnis. Paklauskite moterų, ar visuomet jaunesnis yra geresnis.

Nuotr. BNS

– Kiek stipriai su metais pasikeitė jūsų treniravimo filosofija? Ar galima jus palyginti su Erginu Atamanu? Jis iš pradžių buvo labai griežtas, jūs irgi turėjote pinočeto pravardę, o dabar apie žaidimo stilių kalbate liberaliau, norite daugiau greičio, vardijate laisvesnį žaidimo stilių propaguojančias komandas.
– Viskas priklauso nuo to, kokius žaidėjus gauni. Tai, visų pirma, yra piniginis klausimas, nes vienos komandos gali pirkti, ką nori, kitos turi taupyti ir rinktis atsargiai. Lygiai tokia pati situacija dabar yra pas mus. Iki Aleksejaus Švedo atėjimo į „Chimki“ greito krepšinio niekada nežaidžiau, bet kai jis atėjo, turėjau prisitaikyti. To žmogaus tu negali įgrūsti į tuos rėmus, prie kurių aš buvau pripratęs. Švedas yra baisinis talentas, neeilinis talentas. Jeigu tu jį užspausi, jis nebeduos tau tokios naudos. Paimkime tą patį Mike‘ą Jamesą, Scottie Wilbekiną ar Shane‘ą Larkiną. Jeigu tu juos įkiši į rėmus, jie neatneš tau medaus. Prie to turiu prisitaikyti. Su laiku mano požiūris šiek tiek pasikeitė.

Anksčiau mano komandose atakos trukdavo ilgai, bet man nebepatinka tas kamuolio bumbsėjimas 24 sekundes. Visos taisyklės eina link to, kad krepšinis būtų greitesnis, dinamiškesnis. Nori to, ar ne, bet žaidi žiūrovams. Žmonės nusiperka vogtą paveikslą už 100 mln. eurų ir negali niekam rodyti, nes atims ir kiti to meno grožio nepamato. Lygiai taip pat su krepšiniu, jį žaidi žmonėms, o jiems patinka greitis. Esu iš tų trenerių, kuris žiūri ir NBA, ir NKL, ir RKL. Man viskas įdomu, o stilius toks: pirmiausia gintis, atkovoti kamuolį ir tada per 8 sekundes rasti sprendimą, greitai užpulti. Čia labai reikalingas pasitikėjimas žaidėjais, nes jie turi rasti tinkamą sprendimą bei įvertinti, ar gera proga, ar ne. Jeigu nepavyksta, turi 8 sekundes surengti pozicinę ataką ir sustatyti visus į vietas. Sustačius visus ten, kur reikia, lieka 8 sekundės pulti iš kombinacijos. Mano kombinacijos nėra ilgos, dažniausiai trumpesnės. Apibendrinant, filosofija tokia – arba išmeti kamuolį per pirmąsias 8 sekundes, arba 20-22 sekundę. Tai vadinasi „8 sekundžių stiliumi“. 24 sekundes padalini į tris etapus po 8 sekundes. Kartais tu gauni tokį žaidėją, kaip Chuckas Eidsonas, kuris puikiai skaito situaciją ir žino, kada pažaisti ilgiau, o kada trumpiau, arba tu gauni žaidėją, kuris bėga ir meta, o vėliau teisinasi, mat aš taip sakiau. Ką turiu omenyje – paprasčiausiai neturi supratimo.

Šiuo metu esu greitesnio krepšinio šalininkas, geros, kietos gynybos per visą aikštę. Pasikeičiau „Chimki“ laikais, kuomet turėjau daug puolime talentingų žaidėjų ir negalėjau jų statyti į rėmus, nes nebūtų rezultato. Dabar man patinka įvelti varžovus į greitą krepšinį. Bet dar kartą pasikartosiu, viskas labai priklauso nuo žaidėjų. „Lietuvos ryte“ buvo muštras, nes tų talentų tiek neturėjome ir viską pasiekėme per discipliną, o „Chimki“ daugiau atpalaidavau vadeles, nes žaidėjai buvo surinkti neeiliniai. 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadoje Lietuvos rinktinė iš viso surengė vos 6 greitas atakas, atsimenu, jog kalbėjau su Jonu Kazlausku ir jis man sako: „Neturiu žmonių, kurie greitai priiminėtų sprendimus, o greitai priimti sprendimus yra tas pats, kas vairuoti Formulę-1. Bet jeigu tu vairuoji žigulį, kaip tu sugebėsi priimti greitą sprendimą?“

Geriau tada viską daryti ramiai, žaisti ilgomis atakomis bei numušti rungtynių tempą. Tuomet kartais gaunasi, kad įmeti 60-50 taškų, bet iškart pasakau, jog šis žaidimo stilius man nepatinka. Kokį stilių žais „Wolves“? Negaliu pasakyti, nes nežinau, kaip susikomplektuosime. Neįsivaizduoju, kokios rūšies įžaidėją gausime. Aišku, noriu greito įžaidėjo, kuris temptų puolimą, greitai bėgtų. Nebūtina mesti penktą sekundę, bet visuomet noriu bėgti. Taip pat ieškau centro, kuris galėtų bėgti į greitas atakas. Jeigu tokio negausime, teks šiek tiek keisti filosofiją. Kol kas negalime kontroliuoti savo likimo, viskas priklauso nuo rinkos. Ir taip stipriai vėluojame. 

– Kalbant apie komplektaciją, pradėjote nuo keturių lietuvių – Juškevičiaus, Žemaičio, Minioto ir Lukauskio. Kiek esate patenkintas, jog pavyko prisikviesti šiuos žaidėjus?
– Juškevičius yra labai patyręs žaidėjas, bet vis dar aukštumoje, geras metikas, moka žaisti pikenrolą. Nežinau, kaip dabar, bet pamenu, jog Adas gerai gindavosi. Manau, jog mes priminsime apie jo gerus gynybinius įgūdžius. Kaip gynėjas, Juškevičius nėra žemas, todėl po išsikeitimo situacijų jo taip lengvai neužatakuos. Adas atitinka šiuolaikinio krepšinio standartus, turi patirties, žaidęs aukštame lygyje.

Žemaitis man labai patiko, jau kelis metus jį seku. Kristupas pagal savo sudėjimą, fiziškumą, atletiškumą labai man tinka. Jis turėjo puikų sezoną „Lietkabelyje“. Turėjo ir blogų rungtynių, bet viską kompensuodavo savo kovingumu, kas man labai patinka. Jo tritaškis stipriai pagerėjo, atletiškumas prasiveržiant. Žemaitis sugeba spausti žaidėją per visą aikštelę neprarasdamas pozicijos, labai geras šoninis judėjimas. Tai yra perspektyvus, geras žaidėjas, atrastas vėliau nei turėjo būti. Jis vis dar turi potencialo ir man labai tiko. Taip susidėliojo, jog mums pavyko gauti Kristupą, labai džiaugiuosi jo atėjimu.

Žinome Lukauskį kaip snaiperį, kaip kovotoją. Jis yra patyręs, protingas žaidėjas, tikras meistras. Aš pats žaidžiau iki 41-erių. Tokių metų reikia mažinti krūvius, žaisti mažesnėmis atkarpomis, bet jo patirtis ir autoritetas bus labai reikalingi.

Su Miniotu turiu sau pačiam klaustukų. „Žalgiryje“ jis ypatingai negalėjo atsiskleisti atėjęs viduryje sezono. Ispanijoje žaidė gerai, pas Šeškų Prienuose taip pat atrodė galingai. Aišku, ten jis žaidė labiau ketvirtu numeriu. Regimantas gali mesti iš toli, yra aukštas, gerai kovoja kamuolius. Manau, kaip lietuvis, jis yra labai geras. Viskas yra jo rankose. Kalbant apie tuos klaustukus, nežinau, kurioje pozicijoje jį labiau matau. Galbūt jis labiau ketvirtas, bet trumpomis atkarpomis gali žaisti centro pozicijoje. Man patinka, kad jis gerai ginasi vienas prieš vieną, atsilaiko prieš tvirtus centrus, gerai kovoja dėl kamuolių. Jeigu mes norime būti greita komanda, turime susirinkti kamuolius.

Nuotr. ZUMAPRESS.com-SCANPIX

– Įžaidėjas bus legionierius?
– Žemaitį ir Juškevičių matau kaip combo gynėjus. Daugiau gerų lietuvių įžaidėjų nėra, o Jokubaičio mes nepaimsime. Man nėra svarbu, ar tas įžaidėjas bus amerikietis, serbas ar kroatas, svarbu, jog tiktų stilius. Na, paprastai amerikiečių būna daugiau. Nes jeigu randi panašaus stiliaus kroatą, serbą, kuris gali bėgti į greitą puolimą, dažniausiai jie yra NBA. Žiūrėsime, ką rasime, bet tai turi būti gerai besiginantis žaidėjas, galintis žaisti laisvai, bėgantis. 

– Ar buvo toks žaidėjas, kurio labai norėjote, bet nepavyko prisikviesti?
– Tokio, kur nepavyko, dar nebuvo. Dabar yra vienas, kurio labai norime, bet jis vis dar žaidžia NBA vasaros lygoje. Jeigu pavyktų, tai labai jo norėtume. Turiu krūvą žaidėjų susirašęs, bet jeigu kūnas toks, kokio aš noriu, jis žaidžia NBA (juokiasi). 2007 m. pradėjau dirbti Vroclavo „Anwil“ komandoje ir ieškojau įžaidėjo. Pamenu, jog vasarą stebėjau NCAA atkrintamąsias. Skautinau vieną žaidėją, bet akis netikėtai užkliuvo už kito. Jis puikiai valdė kamuolį, galėjo kurti, o metimas buvo neišpasakytas. Norėjau pasiimti pas save į Lenkiją „Davidson“ universiteto įžaidėją, bet niekaip negalėjau atitraukti dėmesio nuo to gynėjo. Agentui pasakiau: „Man reikia ne šito, o to metiko.“  Jis man juokdamasis atsako: „Nejuokauk, jis po metų NBA bus pašauktas pirmuoju šaukimu.“ Tai buvo Stephenas Curry. Aš norėjau Curry (juokiasi). Vadinasi turiu akį ant gerų žaidėjų (juokiasi).

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

– Kiek sunku į „Wolves“ prisikviesti gero lygio lietuvius?
– Aišku, norime daryti lietuvišką komandą, bet ir patys nelabai ką galime pasiūlyti. Geri lietuviai nori žaisti Europos taurėje, FIBA Čempionų lygoje, Eurolygoje ir aš juos suprantu. Čia reikia truputėlio kantrybės, pradėti nuo pradžių. Bet mes turime kitą pranašumą. Gerose, europiniuose turnyruose esančiose komandose lietuviai dažniausiai bus antraeiliai žaidėjai, o mes siūlome didesnį vaidmenį. Yra porą lietuvių, kuriems siūlome pagrindinių žaidėjų vaidmenis. Tokiais atvejais reikia kažką mainyti. Jeigu finansinės galimybės panašios, ko tu labiau nori? Ar būti atsarginiu, ar čia žaisti pagrindiniu. Žaidėjai turi apsispręsti.

– Kaip pats minėjote, su komplektacija vėluojate mėnesiu. Kiek tai baugina ir kiek šis faktorius gali turėti įtakos visam sezonui?
– Yra baimės. Turime tik 4 žaidėjus, o rugpjūčio viduryje laukia kvalifikacija į FIBA Europos taurę. LKL sezonas prasidės rugsėjo pabaigoje. Ir tai nėra kažkoks tęstinumas, mes turime visiškai naują darinį. Į formą įeiti, kažkiek susižaisti ar apsilipdyti kartais reikia ne dviejų ir ne trijų mėnesių. Reikia viską susirinkti kuo anksčiau ir į atranką keliauti jau kažkiek apsilipdžius, turint kažkokią komandą. Pasiruošimą pradėti norėtųsi kiek anksčiau nei kiti LKL klubai, nes viskas yra nuo nulio. Sakiau, kad vėluojame, bet dabar jau šiek tiek pajudėjome ir nemažą dalį žaidėjų turime susidėlioję, tiesiog reikia iki galo susitarti. Bet bendras komandos vaizdas jau yra sulipdytas. Vėliau viskas paspartės. 

– Viena jūsų žymiausių frazių – yra pirma vieta, o visos kitos – paskutinės. Kaip suprantu, į klubą atėjote, kad iškart siektumėte aukščiausių tikslų?
– Taip. Vladas Garastas yra pasakęs, kad jeigu nori pasiekti minimumą, turi užsibrėžti maksimumą. Tikrai neateinu kovoti dėl ketvirtos vietos, tikslai yra aukščiausi – pirma vieta, o ar užteks jėgų ir žinių tą vietą užimti, bus matyt. Ambicijos yra didelės, o kaip pavyks, pažiūrėsime.

– Kalbėjote, jog norite savo štabo. Ar klubas leido tai padaryti?
– Manau, kad tuo klausimu sutarsime. Štabo dar neturiu, bet manau, jog viskas bus gerai. Tie žmonės bus labai svarbūs ir mes neturime laiko ieškoti kažko naujo – pririnkti jaunuolių, norinčių dirbti. Aš neturėsiu laiko ir komandą kurti, ir mokyti jaunus trenerius. Per gyvenimą tu atsirenki, kas geriausiai tave suprato ir jais pasitiki. Ivkovičius su savimi visuomet vežiojosi 12 žmonių brigadą, turbūt ir kirpėjas kartu važiuodavo visur. Jasikevičius irgi pasiėmė lietuvius į Barseloną. Tai yra normalu, nes tu žinai, ką gausi, o juolab dabar, kai eksperimentams nėra laiko. Vien mėnesį laiko trunka išaiškinti štabui išaiškinti, ko tu nori tiek iš žaidėjų, tiek iš jų pačių. Kad ir kiek noriai tie jauni asistentai dirbtų, reikia ryšio, o jis nesusikuria taip greitai.

– Kiek daug laisvės turite „Wolves“ ekipoje buriant sudėtį?
– Šiuo atveju Rimantas Kaukėnas yra labai korektiškas, aukšto mentaliteto žmogus, Algimantas Bružas taip pat. Nuolat kartu diskutuojame, sprendimus priiminėjame kartu, bet mano žodis yra paskutinis. Aš atsakau už rezultatą. Tai yra teisinga, nes aš matau žaidėjų savybes. Būna tokių atvejų, kuomet klubuose treneriams žaidėjus primeta iš šalies, nors jie jų nenori. Tai nėra gerai, bet pas mus nieko panašaus, esame labai gerai susidirbę. Jokių problemų neturime.

Nuotr. TASS – Scanpix


Rodyti komentarus

Ak 47
Kurtis žodžio meistras,jo bazarui gali prilygti tik Šeškus. Visi jo atsakymai taiklus ir su geru dar humoru.
2022-07-19
+2
Atsakyti
Wolves fanas
Jei Curry paims, tai zalgiriui Жопа горит si sezona :)
2022-07-18
+12
Atsakyti
Made in USSR
Sovietinis treneriukas, visą karjerą ptaleidęs tik possovietinėje erdvėje, tegu ir buvo pergalių, bet nieko nelaimės daugiau, laikai pasikeitė, žmonės kitokie, tas kas veikė prieš 15-20 metų dabar jau nesudirbs, keiksmažodžiais ir nešvankių anekdotų skaldymu dabar toli nenujosi.
2022-07-18
-20
Atsakyti
Nu nu
A, tikrai dirbo Italijoje vienam klubelyje pusmetį, bet ir tas rusų oligarchui priklausė...
2022-07-19
+3
Atsakyti
Šlykštu
Čiuožkit iš Alytaus greičiau, dzūkai tikrai neis žiūrėt šito mėšlo, ate
2022-07-18
-10
Atsakyti
UspasPsichas
Mldc Kurtis - kaip visada nevynioja zodziu i vata. Na o visos vatos komentatuose savo niekam neidomia nuomone gali susikisti i viena vieta kur saule nesviecia.
2022-07-18
+17
Atsakyti
Lordas
kurtis vienas is geriausiu treneriu lkl,kaip norejau ,kad zalgiris ji pasikviestu ,o dabar gavosi kazkoks bardakas
2022-07-18
-13
Atsakyti
Anonimas
tada nepamirsk dar tokiu super treneriu kaip kairys zibenas ir moskvycius.Kuo jau kurtis toks geras nebent makaronus moka kabinti daugiau nieko
2022-07-18
-5
Atsakyti
Kurtis kaip visada atviras,rėžia visą tiesą į akis,už tai ir yra daugumos mėgstamas.Jo frazės jau tapo klasika,o apie moterys pastebiu vos ne kiekvienam interviu pakalba.Moka jas įterpti į sakinio kontekstą,gaunasi dar naujesnių sparnuotų frazių.Jei jau pamatai,kad interviu su Kurčiu,tai tikrai būtina paskaityti,nes visada kažką naujo sužinai.🙂
2022-07-18
+8
Atsakyti
Anonimas
kaimieciam patinka
2022-07-19
-1
Atsakyti
jauciu jei butu vis dar chimkuose, tai nebutu isejes...
2022-07-18
+8
Atsakyti
Anonimas
tai 100 procentu butu likes chimki. kai tik pasirode pranesimai apie dream team wolves is karto sakiau kad kurtinaitis bus treneris jis tinka tokioje komandoje
2022-07-18
+10
Atsakyti
stiprus interviu. pagarba! lauksime atnaujinimu ir naujo sezono. nusimato daugiau derbiu,kas dziugina ziurovus. vien del to norisi, kad wolves gerai susikomplektuotu. juk nugaleti galva zemesni varzova - toks ir malonumas :)
2022-07-18
-5
Atsakyti
Stebiuosi kiek čia kalbančių apie politiką. Suprantu, kad krepšinis nedomina ir jo nemėgstate, bet apie politiką yra kiti puslapiai, ten ir kapokitės. O Kurtis apie reikalą labai suprantamai pakalbėjo.
2022-07-18
+4
Atsakyti
H
panagrinek priesistore per geopolitini spektra, ukrainos rusu 2014 ir V.Nuland, Biden, isitraukima su tuometiniu Poroshenka, veliau Zelenskiu. Patapsi labiau proti gas ir mazoau tampomas uz nosies kaip dabar yra visa musu populiacija
2022-07-19
-2
Atsakyti
Anonimas
"Amžius yra ne kiek pase tų skaičių, o kaip jautiesi" - idomu, jis sita taiko tik sau ar ir zaidejams komplektuodamas komanda?
2022-07-18
+4
Atsakyti
Žiogas
Beje Lukauskiui 43
2022-07-19
+1
Atsakyti
rr
Rusai visais laikais kariavo, jiems į kraują tai įaugę. Tai nėra pirmas ir paskutinis karas iš jų pusės. O kodėl apsistojate ties Ukraina? O Čečėnija, o Gruzija, ar jų gyvybės netokios svarbios? Tikiuosi Ukraina apramins kuriam laikui rusus.
2022-07-18
+22
Atsakyti
Kk
o amerikonam i krauja neiauge?😃
2022-07-18
-11
Atsakyti
rr
Labai jau nuo krepšinio nupulėt į paraštes. Kas liečia verslą, tai su rusais jo buvo daug, ir jo buvo po 2014 m. Nerašykite piemenukai nesamonių, patys Ukrainiečiai darė kaip darę verslą su rusiją po 2014, bet kaip visada pas mus pasiruošęv buti pioniriais ir net pačius Ukrainiečius perspjauti norite. Didysis kovotojas olegas, 2016 m. dalyvavo rusų laidoje ir pylė sarkazmą ant Lietuvos. O pas mus tik konservatorių ratas turi teisę daryti verslą su rusais, kitoems tai tabu.
2022-07-18
-3
Atsakyti
rr
Diplomatinius santykius nutraukė.
2022-07-18
Atsakyti
A.
na charizmos pašnekėti turim bus matyri kaip seksis treniruoti - pagal rezultatus. patirtis gerai. noriis palinkėti nebuti per faug arogantišku, kaip pvz. lryto dabartinis treneris - po vos vienos pergalės išsipučia plunksnos iki debesų.:)
2022-07-18
+11
Atsakyti
Daug metų palaikau žalgirį, bet akivaizdu, kad wolves turi daugiau aiškumo ir konkretumo savo tiksluose. 2-3 metai ir Wolves peraugs žalgirį.
2022-07-18
-18
Atsakyti
Anonimas
Tu joks žalgirio fanas, tu vapšė botas kuris niekada nesilankė gyvai jokiose krepšinio rungtynėse.
2022-07-18
+17
Atsakyti
Kentas
Ai nu kam šito seno marazmatiko interviu reikia talpinti? Wolves net stengtis nereikia, pasiėmė labiausiai prorusišką trenerį iš Lietuvos, taip tik parodydami dar kartą jog senų įpročių šitie vulvos viarslininkai negali atsikratyti. O perpirko Dzūkijos komandą irgi iš Pačėso kuris turi daug pažinčių rusijoje. Ranka ranką plauna ir galvoja kad visi durneliai žiūrovai nieko nesupranta. Sunaikino Alytaus komandą, Siemense Vilniuje žais tarp kelių šimtų žiūrovų eidami į minusą, ir galop užsilenks šitas projektėlis Londono biure kai joks Britas neis žiūrėt kokio tais Oreliko ar Žemaičio.
2022-07-18
-7
Atsakyti
Hmm
maniau, kad Bruzas eina but sprendimo priemeju, bet pasirodo paskutinia zodis kurtinaicio. cia yra nesamoninga logika, kad 'as atsakau uz rezultatus, nes as treneris'. moderniose organizacijose atsakomybe yra pasidalijama, o ne vienas zmogus uz visas nesekmes pakariamas.
2022-07-18
+6
Atsakyti
Nebent
Esi krepsinio operaciju vadovas tai kaip pagrindiniam sprendejui tenka atsakomybe uz prasta darba.
2022-07-18
-2
Atsakyti
HD
su ruskiais tai gerai apsisiko,lygina jis kad dirbi rusijoje ir ka dabar daryti?!!?palauk tuomet nezude ukrainos vaiku nemete bombu ant gimdimo namu,sitas geras Vata
2022-07-18
+5
Atsakyti
Tie jo bairiukai apie moteris parodo ant kiek jis jau senas diedas yra.
2022-07-18
+13
Atsakyti
arba kažkoks kniaukimas apie koncervatorius ir kinus, rusus. Nu, senas žmogau, užsičiaupk gal jau?
2022-07-18
-8
Atsakyti
Nieko nebus
Lietuvoje neturėsit fanų, sunaikinot Alytaus klubą, paskui į Vilnių pavaidint, po to į Londoną, tai kam jūs čia įdomus galit būti? Dinkit iš karto, neknisę proto.
2022-07-18
+6
Atsakyti
...
Rašyt bent teisingai išmok. Plius kaip kaimietis "pletkorius" kažkoks su fraze "Visa Lietuva nekenčia":)) Nereik sureikšmint tik.
2022-07-19
-1
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Iš viso komentarų: 54

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.