Dulkio kelias į „Kings“, Jokičiaus paslaptis ir būdas spręsti Lietuvos krepšinio problemą

Donatas Urbonas
BasketNews žurnalistas
2022-07-20 10:53
Nuotr.: Instagram - Scanpix
Nuotr. Instagram - Scanpix

Jei prieš dvejus metus Vilniaus „Rytas“ būtų padėjęs dvejų metų kontraktą ant stalo, galbūt Deividas Dulkys dabar nedirbtų Sakramento „Kings“.

Prieš 2020-2021 m. sezoną „Ryto“ treneris Donaldas Kairys leido Dulkiui prisijungti prie komandos treniruočių pasiruošimo sezonui stovykloje.

Iki galo nesusikomplektavusiam sostinės klubui trūko gynėjų, todėl Deividas išbėgo pasisparinguoti ir draugiškose rungtynėse.

Nikola Jokic

Nikola  Jokic
Nikola  Jokic
MIN: 33.5
PTS: 27.33 (64.23%)
REB: 13.71
AS: 7.76
ST: 1.47
BS: 0.89
TO: 3.85
GM: 79

Dulkio žaidimas buvo toks solidus, kad „Rytas“ su 32-ejų krepšininku pradėjo kalbėtis dėl kontrakto.

Atletiškas 196 cm ūgio perimetro žaidėjas pozityviai galvojo apie galimą karjeros pabaigos Lietuvoje scenarijų. Tačiau apie kontraktą kalbėjęs „Rytas“ per savaitgalį tarsi prapuolė į vandenį.

Dulkys liko Vilniuje sportuoti individualiai, kai rudenį priėmė Pedro Martinezo kvietimą jungtis prie Manresos BAXI.

2021-ųjų kovą Martinezas išsigrynino rotaciją Ispanijos čempionato finišui ir joje Dulkio nebematė. Sprendimas nustebino tiek jį patį, tiek agentą, tiek komandos draugus.

Susikrovęs lagaminus, Dulkys su šeima išvažiavo į Ameriką ir pradėjo tvarkytis žalią kortą.

„Neišvažiuosiu iš šalies, kol nesusitvarkysiu dokumentų“, – savo agentui pranešė amerikietę McCall vedęs žaidėjas.

Kertinis patarimas Las Vegase

Paprastai tokia procedūra užtrunka ilgai, todėl Dulkys tuo pačiu pradėjo žvalgytis į savo ateitį po žaidėjo karjeros. 

2021-ųjų liepą jis išvyko apsižvalgyti į NBA vasaros lygą. Ten jis sutiko senų pažįstamų, naujų kontaktų, konsultavosi dėl potencialaus darbo galimybių ateityje.

NBA vasaros lyga Las Vegase – kaip didžiulė krepšinio mugė, jungianti skirtingus krepšinio pasaulius ir būtina kontaktų mezgimui ir įtvirtinimui. „Thomas & Mack Center“ bei „Cox Pavilion“ arenas jungiančiuose koridoriuose besišnekučiavęs Dulkys buvo atviras visoms galimybėms – nuo agentavimo iki treniravimo arba skautinimo.

Kai lietuvis gavo jam įstrigusį patarimą.

„Tu dar gali išbėgti į aikštę, žaisti. NBA tai vertina“, – išgirdo buvęs krepšininkas.

„Jie vertina, kad gali žaidėjus treniruoti kartu su jais žaisdamas. Nes būna daug situacijų, kai ar žaidėjai nežaidžia, ar gauna traumas. Europoje tave skatina žaisti, kai dar nesi visiškai pasirengęs tai daryti. Bet čia jie bando atstatyti žaidėją iki 100 proc. ir dar plius“, – BasketNews Las Vegase pasakojo Dulkys.

„Čia tu žaidi vienas prieš vieną, dviese prieš du, trise prieš tris, iki kol esi pasiruošęs žaidimui penkiese prieš penkis. Yra procesas ir visas planas. Jiems reikia tokių trenerių, kurie gali išbėgti pasistumdyti, pažaisti ir duoti tikrą kontaktinį žaidimą iš rungtynių situacijų.“

Nuotr. FIBA.com

Dulkiui tokia mintis patiko.

Susitikimai suvedė prie žmonių, kurie padėjo jam gauti darbo interviu su pora G lygos klubų.

NBA nežaidusiam ir karjerą tik baigusiam krepšininkui tai nėra taip paprasta. Bet atkaklumas, ėjimas į kontaktą ir galimybė fiziškai dalyvauti treniruotėse virto pranašumu darbo pokalbiuose.

„Nebus, kad ateis ir paduos tau darbą. Reikia pačiam eiti ir bandyti. Kalbėtis, klausti, nebijoti to daryti. Ir kažkas atsiranda. Gal ne iš karto, bet atsiranda“, – pasakoja Dulkys.

„Hustle“ vyr. treneris Jasonas Marchas praeityje dirbo Floridos valstijos universiteto komandos vadovu. Tą patį universitetą prieš 10 metų skambiu pasirodymu „Kovo beprotybėje“ baigė ir Dulkys.

Pasikalbėjęs, Dulkys nusprendė priimti Memfio komandos pasiūlymą ir tuo pačiu gan anksti užbaigti krepšininko karjerą.

„Tikrai nenusivyliau. Trenerio asistento pareigos G lygoje yra geros, nes tai auganti lyga. Be to, man pasisekė, nes pasirinkau labai gerą organizaciją, – BasketNews pasakojo Dulkys. – „Hustle“ žaidžia tame pačiame mieste, kaip „Grizzlies“. Kiti NBA klubai turi komandas kituose miestuose arba ne taip artimai bendradarbiauja. O čia yra tie patys deriniai. Mūsų vyr. treneris dalyvavo visuose „Grizzlies“ trenerių susirinkimuose ir mes sustatėme tokį pat žaidimo modelį, kokį ir jie.

Turime planą kiekvienam žaidėjui. Jei pas „Grizzlies“ kažkuris žaidėjas žaidžia mažiau arba jam reikia atsistatyti, pakelti pasitikėjimą savimi, jie atsiunčia jį pas mus. Dirbame individualiai ir pas mus jis žaidžia. Man tai buvo labai gera patirtis.“

Nuotr. Joe Murphy via Getty Images

Sėkmingas Dulkio projektas

„Hustle“ štabe dirba keturi asistentai, kurie individualiam darbui pasiskirsto po 3-4 žaidėjus. Tai apima jų žaidimo video analizę, individualų įgūdžių tobulinimą ir vystymo planavimą.

Pavyzdžiui, Dulkys darydavo jų kasmėnesines tobulėjimo ataskaitas, fiksuojant, kas pagerėjo, kas galbūt pablogėjo ir ką reikėtų daryti į priekį.

Kiekvienas žaidėjas gauna individualų tobulėjimo planą su aiškiomis kryptimis, kokius žaidimo aspektus jiems reikėtų gerinti.

Dėl intensyvaus rungtynių tvarkaraščio laisvų dienų treniruotėms nebuvo daug. Bet bendras individualių pratybų procentas buvo didesnis nei komandinių, santykiu maždaug dvi asmeninės treniruotės prie vienos komandinės.

Individualus darbas vykdavo praktiškai kasdien. Bent maždaug po pusvalandį labiau akcentuoto darbo su savo treneriais.

Likus dviem valandoms iki rungtynių pradžios, „Hustle“ asistentai su atskirais žaidėjais rengdavo 15 minučių trukmės individualių pratybų sesijas.

Tai nebūdavo aukšto intensyvumo treniruotės. Krūvis daugiausiai priklausydavo nuo kiekvieno krepšininko. Vieni norėdavo dirbti rungtynių tempu, kad net pajaustų nuovargį. Kiti tokią treniruotę naudodavo apšilimui pagauti žaidimo ritmą.

„Lakstai, padavinėji kamuolius. Būdavo, užimdavau įžaidėjo funkciją, kad perduočiau kamuolį mūsų centrui. Darai žaidimo situacijas, kurias išgauname iš mūsų derinių. Viską bandai daryti žaidimo greičiu. Atsitiktinių užduočių ar situacijų nebūna, – BasketNews pasakojo Dulkys. – Pavargsti, bet viskas tam, kad padėtum žaidėjui tobulėti.“

Viena Dulkio ir „Hustle“ sėkmės istorijų buvo įžaidėjas Ahmadas Caveras.

Memfyje visi žinojo, kad jis gali rinkti taškus, yra greitas ir geras įžaidėjas. Tačiau 25 metų 188 cm ūgio amerikietis nebuvo išpuoselėjęs gebėjimo sukurti solidžias situacijas komandos draugams.

„Hustle“ vyr. treneris Jasonas Marchas priskyrė Dulkiui užduotį gerinti Cavero kamuolio skirstymą ir situacijų skaitymą.

Caveras baigė sezoną su 8,3 rezultatyvaus perdavimo vidurkiu – visoje lygoje nusileido tik buvusiam žalgiriečiui Derrickui Waltonui (vid. 9,3).

„Ne dėl to, kad aš ten jam parodžiau kažką įspūdingo ir jis kažką išmoko. Bet jis norėjo. Rodžiau jam video, kur jis gerai kažką padarė, bet šalia to buvo ir tai, ko jis galbūt nepamatė. Bet jau kitose rungtynėse matai, kad jis jau mato tą perdavimą. Vau, vaikinas nori ir gali. Kaip treneris, tada nori jam duoti dar daugiau“, – BasketNews pasakojo Dulkys.

„Toliau dirbome ant jo perdavimų. Tokių, kad jis viena koja pašokęs galėtų padaryti perdavimą per visą aikštę į kampą. Jis anksčiau nebuvo to daręs. Bet po truputį, po truputį prie to priėjome. Buvo rungtynių, kur jis atliko 15 rezultatyvių perdavimų su viena klaida“, – amerikiečio progresu džiaugėsi lietuvis.

„Rodai video prieš pat rungtynes. Pavyzdžiui, žaidėme dvejas iš eilės su ta pačia komanda. Po pirmų rungtynių padarai video, identifikuoji gynybą. Aha, jis ateis padėti iš kampo, todėl tas kampas visada bus laisvas. Jei to kampo nebus, iš pikenrolo ateis didelis, todėl turėsi lengvą perdavimą. Ir žaisdamas jis jau žino, kas bus, nes jis matė video prieš tai. Ir jis net negalvodamas duoda perdavimą į kampą – trys taškai. Kitą kartą pagalba nebeateina, bet jis žino, kokį kitą žingsnį turės daryti.“

Sezono viduryje Indianos „Pacers“ išsikvietė Caverą pagal 10 dienų kontraktą.

„Jam pasisekė. Jis ten pabuvo, gavo NBA patirties, o vėliau sugrįžo. Malonu žiūrėti į tokius pavyzdžius“, – pasakojo Dulkys.

Džikičiaus įpročiai Vilniuje

Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Turkijoje, Italijoje ir Ispanijoje rungtyniavęs šilutiškis prisimena kitokį žaidėjų tobulėjimo paveikslą Europoje.

Viskas buvo paprasta kaip du kart du: kas norėdavo, pamėtydavo prieš arba po treniruotės – individualiai, be trenerių. Daugiau akcento jaunesniems žaidėjams ir daugiau poilsio veteranams.

„Bet nebūdavo taip, kad visi padarytų individualią treniruotę. Arba gynėjai vienoje pusėje ir aukštaūgiai kitoje. Bet kiek ten tu išmesi į krepšį per tas 10 minučių – šešis kartus? Toks ir būdavo tobulėjimas“, – mena Dulkys.

Visa kita sukoncentruota komandiniam darbui. Suprantama dėl ko – Europoje reikia laimėti kiekvieną mačą. Bet, man atrodo, viską galima sutrumpinti. Gali nubraižyti geriausius derinius, turėti geriausią sistemą, bet jei pastatysi žaidėją į vietą, kur jis mes kamuolį laisvas, bet nepataikys, gali būti geriausias treneris, tačiau rezultato nebus, – samprotavo Dulkys. – Man atvažiavus į Memfį, atėjo supratimas, kad reikia abiejų komponentų. Aišku, Europoje reikia taktikos. Bet reikia ir individualaus darbo. Man atrodo, teisingiausias santykis būtų 50 prie 50. Jei tai dviejų valandų treniruotė, valandą dirbti su žaidėjais ant jų pasiruošimo, metimai, driblingas, išeinančios situacijos. O kitą valandą taktikai.“

„Nebūtinai gynėjai gali būti vienoje pusėje, o aukštaūgiai kitoje. Tiesiog atskirai laiko galėtų būti skiriama dviem žaidėjams prie krepšio, daugiausiai – trims. Ne šešiems, kurie išmes kelis kartus į krepšį ir negaus to mokymo, kodėl ir kam tai darai, – aiškino Dulkys. – Man atrodo, tą tikrai įmanoma padaryti. Suprantu, taktika yra labai svarbu. Bet pusvalandį duoti žaidėjams padirbėti prieš ar po treniruotės nėra per daug.“

Dulkys atsimena, kad vienintelis klubas, kuris rodė didesnį dėmesį individualiam darbui, buvo Santjago de Kompostelos „Monbus Obradoiro“, kuriame artėjantį sezoną žais Marekas Blaževičius.

Ten visi žaidėjai kartą per savaitę turėdavo 15 minučių treniruotę su treneriu daugiausiai dviejų žaidėjų grupėje.

Tačiau pats Dulkys visuomet mėgdavo padirbėti atskirai. Jam tai buvo kaip savotiška terapija.

„Niekada nebuvau tinginys, kuris eidavo tik atidirbti. Eidavau sportuoti papildomai“, – pasakoja Dulkys.

„Su Rimu Kaukėnu kalbėjomės, kad jam individualus darbas buvo visai kaip man – tarsi meditacija. Jei sužaidi blogai ar gerai, nori ateiti nusiraminti – atlikti savo metimų, kažką padirbėti. Ir į tai žiūri ne kaip į papildomą darbą, o savo sveikatos ar fizinės būsenos gerėjimą, atsipalaidavimą. Aš ateinu padirbti ir išeinu su didžiausia šypsena. Nors padirbai 30-40 minučių, išeini patenkintas, nes atsipalaidavai“, – teigė Dulkys.

„Būdavo, Ispanijoje ateidavau vienas. Pasiimi kamuolių mašiną, užsileidi muzikos, išmeti 300-400 metimų ir išeini patenkintas, – šypsosi Dulkys. – Propaguoju aktyvų poilsį. Ateini per laisvadienį, pasidarai treniruotę, prasilankstai ir išeini patenkintas. O kitą dieną ateini į treniruotę atsigavęs ir nepamiršęs kamuolio. Paskutinius kelerius metus man tai būdavo didžiausia meditacija.“

Nuotr. FIBA.com

Dulkys retai kada turėdavo tokių meditacijos partnerių. Beje, dažniau tai būdavo amerikiečiai nei europiečiai.

Pirmasis Dulkio treneris profesionalų krepšinyje Aleksandras Džikičius Vilniaus „Lietuvos ryte“ išsikviesdavo jį su dar keliais jaunais žaidėjais 20 minučių prieš treniruotę padirbėti papildomai.

„Galvojau, kad tai yra normali praktika. Bet išvažiavęs į kitus klubus pastebėjau, kad niekas ten su tavimi taip nedirba, – prisimena Dulkys. – Bet viskas aišku – Džikičius buvo Amerikoje, dirbo asistentu NBA, todėl žinojo to reikšmę.“

Finalinis darbo pokalbis „Kings“

Kai Dulkys su „Hustle“ baigė sezoną G lygoje, jau kitą dieną jis stebėjo „Grizzlies“ treniruotę.

Mėnesį vedęs užrašus ir daręs video peržiūras, lietuvis buvo pakviestas treniruotis su NBA klubo žaidėjais.

„Grizzlies“ treneriai pamatė, kad Dulkys dar gali žaidimo tempu sportuoti su pagrindinės komandos nariais dviese prieš du ar penkiese prieš penkis, todėl pasiliko jį padirbėti dar porai mėnesių.

„Vieniems treneriams pasiseka greičiau, kitiems – lėčiau. Bet yra procesas, kurį turi praeiti. Gal kažkas, kas yra žaidęs NBA, turi daugiau kontaktų ir pagarbos krepšinio pasaulyje, tuos žingsnius pereis greičiau. Bet daugeliu atvejų tai yra procesas, – tvirtina Dulkys. – Mano procesas buvo darbinis: ėjimas, žymėjimasis, mokymasis, ir bandymas save kurti kaip trenerį. Man daug padėjo ir tai, kad galėjau žaisti prieš tuos žaidėjus. Žaidėjai tavimi labiau pasitiki, nes jiems gali parodyti ir iš savo patirties paaiškinti, kad jei būtum daręs vienaip, aš būčiau praradęs poziciją. Tai buvo mano kabliukas.“

„Ar žinai Songailą?“ – per finalinį darbo pokalbį Sakramento „Kings“ klube Dulkio paklausė vienas asistentų Dougas Christie. 

Penkerius metus Sakramente praeityje žaidęs ir 11,2 taško karjeros vidurkį NBA turėjęs gynėjas buvo Dariaus Songailos mentorius „Kings“ klube, kai šis atėjo į stipriausią krepšinio lygą.

Dulkys šypsosi – Songaila buvo jo mentorius Lietuvos rinktinėje, kai šis debiutavo su nacionalinės komandos marškinėliais.

Būrys „Kings“ asistentų prie apskrito stalo kamantinėjo Dulkį įvairiais klausimais. Tie žmonės kartu praleis daug laiko, todėl norėjo patikrinti lietuvio asmenybę – ar geba laisvai bendrauti, ar yra draugiškas, ne pasipūtęs. 

„Jeigu žaidėjui padarysiu tobulėjimo planą, o tu su juo nesutiksi, ką tada darysi?“ – paklausė vienas asistentų.

„O, geras klausimas“, – toptelėjo Dulkiui.

„Paklausiu, kodėl. Sutiksiu, nes esi mano vadovas. Bet norėsiu suprasti tavo pasirinkimą ir mokysiuosi“, – atsakė buvęs krepšininkas.

Tai nebuvo pats sunkiausias darbo interviu. Sprendimas jau greičiausiai buvo padarytas dar prieš finalinį pokalbį su Deividu.

Sakramentas kaip tik ieškojo žaidėjų vystymo trenerio, kuris dar pats galėjo fiziškai lakstyti ant treniruočių parketo.

„NBA sezonas ilgas, žaidėjai gauna traumas, jaunimas rungtyniauja mažiau. Jiems reikia žaidybinių situacijų treniruotėse. Tu prieš juos nepastatysi žmogaus, kuris negali pabėgti. Bus tiesiog per lengva. Nori žaisti su jais, kad jie išlaikytų žaidybinę formą“, – „Kings“ logiką paaiškino Dulkys.

„Mano arkliukas eiti dabar ir daryti, kol galiu. Kiek ilgai tą darysiu, nežinia. Bet gal po to iš manęs jau reikės visai kitų savybių ir viskas keisis, – samprotavo Dulkys. – Dabar mano pagrindinė savybė – gebėjimas treniruoti ir žaisti. Daug žaidėjų gali tai daryti, bet mano arkliukas yra toks ir per tai aš ėjau.“

Nuotr. BNS

Jau po poros dienų Dulkys ėjo pasisveikinti su „Kings“ vyr. treneriu Mike'u Brownu, kai šis laukė Sakramento komandos rungtynių NBA vasaros lygoje.

Nigerijos rinktinėje pernai prieš Tokijo olimpines žaidynes amerikiečiui talkinęs lietuvis spustelėjo ranką jau kaip būsimas jo asistentas.

Netrukus Dulkys pradės naują karjeros etapą NBA.

„Noriu būti treneriu. Bet kaip bus toliau... Bijau žiūrėti į ateitį“, – BasketNews apie savo tikslą kalbėjo Dulkys.

„Dabar pagalvojus, ką aš dariau ir kur esu dabar, yra buvęs tik Darius Songaila. Kiek Lietuvoje trenerių to nėra darę... Kodėl taip yra? Čia jau kitas klausimas, – samprotavo Dulkys. – Sakoma, kad jei tavo svajonės tavęs negąsdina, kažkas yra negerai. Būti NBA treneriu būtų didžiausia svajonė.

Ar dabar tai realu? Ne. Bet gal po 5-10 metų ta svajonė bus artimesnė. Bet turi žiūrėti ir suprasti, kad patekti į tokį lygį labai sunku ir čia reikia daug sėkmės. Kaip bus toliau, žiūrėsime.“

Pavyzdinė Jokičiaus diena

Taip maždaug atrodo tipinė dukart paeiliui naudingiausio NBA žaidėjo diena Denverio „Nuggets“ klube.

Rungtynių dieną Nikola Jokičius su bendraklubiais susirenka į rytinį komandos pamėtymą. Tai – vienintelis momentas „Nuggets“ sezono metu, kai komanda bendrai kalba apie derinius, gynybą ir savo varžovus. Pravaikšto žaidimo planą, pasidaro metimus ir visi skirstosi dirbti individualiai.

Po neintensyvaus pamėtymo žaidėjai keliauja ilsėtis į viešbutį ir vėl grįžta į pagrindinę areną likus maždaug 3-4 valandoms iki rungtynių pradžios.

Kiekvienas žaidėjas turi savo rutiną ir jam skirtą laiko tarpą darbui su individualiu treneriu įgūdžių šlifavimui.

Jokičius su savo treneriu, kuris sezono metu prižiūriu daugiausiai tris „Nuggets“ žaidėjus, aikštėje kaskart pluša po 20-30 minučių.

Tada ant parketo ateina kitas „Nuggets“ žaidėjas, ir Jokičius su treneriu sėdasi ant suolo. Ten jie dar 15-20 minučių daro videoanalizę. Tai gali būti praėjusių rungtynių iškarpos, ką vidurio puolėjas darė gerai arba blogai. Arba pasiruošimas žaisti prieš tiesioginį oponentą artimiausiose rungtynėse.

Kai baigiasi „Nuggets“ rungtynės, nesvarbu, ar Jokičius žaistų 25 minutes su 30 taškų pergale, ar tai būtų keturių pratęsimų mačas, kuriame jis rungtyniautų 52 minutes, serbas kiekvieną kartą eina į „Nuggets“ treniruočių salę ir dar apie valandą ten dirba papildomai. Su gumomis, šiek tiek su svarmenimis, daro tempimo pratimus.

„Jis pradėjo šią rutiną prieš trejus metus, – BasketNews apie Nikola Jokičiaus įprotį pasakojo „Nuggets“ klube dirbantis lietuvis Martynas Pocius. – Bet po kiekvieno mačo jis dar pasidaro savo darbą su fizinio rengimo treneriais. Po rungtynių jis dar nėra praleidęs šios rutinos jau pastaruosius trejus metus.

Žmonės galvoja, kad čia tiesiog talentas ir viskas. Taip, jis yra talentas. Bet jis įdeda labai daug sunkaus darbo. Kai tavo geriausias žaidėjas taip daro po kiekvienų rungtynių, tai užkrečia.“

Dabar, kai užsuka į „Nuggets“ treniruočių salę po kiekvienų NBA rungtynių, skautų personalo direktoriaus asistento pareigas Denveryje užimantis Pocius mato jau pusę komandos, kuri lieka padirbėti papildomai.

„Denveryje tai tapo mūsų kultūros dalimi“, – tikina Pocius.

Aplink Jokičių ir kitas „Nuggets“ žvaigždes šokinėja devyni individualūs treneriai. Pociaus teigimu, kiekviename klube dirba maždaug po 5-8 tokius specialistus. Kai kur – ir dar daugiau.

„Dabar tai viena svarbiausių pozicijų NBA komandose. Visas principas, kodėl žaidėjai taip smarkiai tobulėja NBA, remiasi į žaidėjų vystymo trenerių darbą ir individualų, ne komandinį darbą“, – BasketNews teigė 36-erių lietuvis.

„Aišku, tą lemia ir beprotiškas NBA tvarkaraštis, nes komandos žaidžia kasdien arba kas antrą dieną. Tokiu atveju negali užkrauti žaidėjų komandinėmis treniruotėmis. Bet visą sezoną treniruočių darbas remiasi ant individualaus žaidėjų tobulinimo“, – pridūrė Pocius.

Anot buvusio krepšininko, reguliarias komandines penkiese prieš penkis treniruotes „Nuggets“ rengia tik ikisezoninėje treniruočių stovykloje.

Kai tik oficialiai startuoja NBA sezonas, komandinių treniruočių su žaidimu penkiese prieš penkis praktiškai nebebūna. Sezono metu už žaidėjų tobulėjimą atsako daugiausiai tie devyni žmonės, kurių kartais ir nepamatysite šalia vyr. trenerio ant atsarginių suolo.

„Europoje tai dar labai šviežia. Ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje tai nauja ir dar nesuvokiama pozicija. Bet ji labai svarbi. Mano nuomone, mes anksčiau ar vėliau prieisime prie to, kad kiekviena komanda turės bent po vieną tokį trenerį, – samprotavo Pocius.

– Krepšinis nuėjo tolyn. Dabar kitaip nei anksčiau, kai po vieno kito perdavimo ir užtvaros galėdavai susikurti geriausią metimą. Dabar viskas remiasi į individualų meistriškumą ir gebėjimą susikurti metimą. Komandos vis dažniau keičiasi dengiamaisiais. Labai didelė žaidimo dalis akcentuojama ant gynėjų, o Lietuvoje kaip tik turime opią problemą su individualiai stiprių gynėjų trūkumu, kurie galėtų susikurti metimą sugriuvus deriniui ir tiksint paskutinėms atakos sekundėms. Tokius žaidėjus galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tai didelė problema ir ji nemažės, o tik didės.“

„Manau, Lietuvai ir Europai reikėtų daugiau akcentuoti trenerių vystymą ir jų supažindinimą su individualiu žaidėjų tobulinimu. Bet didelė problema, kad Europoje tokių trenerių nėra daug. Jeigu jie ir auga, jie nežino, kaip tą informaciją pasiimti – kaip to išmokti ir perteikti žaidėjui“, – pridūrė Pocius.

Kur lietuviai?

Jau penkerius metus Denveryje dirbančiam lietuviui labiausiai keista, kiek mažai tautiečių bando mokytis iš geriausių pavyzdžių.

„Man šiek tiek liūdna, kad vasaros lygoje, kur savaitei susirenka visas krepšinio pasaulis, čia pamatysi mažai atvažiuojančių lietuvių“, – pastebėjo Pocius.

Pastaraisiais metais Minesotos „Timberwolves“ bei Denverio „Nuggets“ klubuose stažavosi vyr. treneriai Kazys Maksvytis bei Dainius Adomaitis. Pernai Las Vegase su Niujorko „Knicks“ plušėjo Gustas Maskoliūnas.

Tačiau 2022-ųjų vasarą nė vienas lietuvis nedirbo NBA ekipų trenerių štabuose.

Be „Žalgirio“ (Paulius Motiejūnas) bei „Wolves“ atstovų (Rimantas Kaukėnas, Algimantas Bružas), agentų Mariaus Rutkausko bei Šarūno Brogos, taip pat BasketNews deeguoto šių eilučių autoriaus, vasaros lygoje daugiau atvykėlių iš Lietuvos nebuvo.

„Vasaros lyga yra geriausias būdas prieiti prie komandų ir pamatyti tą virtuvę. Dainius Adomaitis parašė ir paklausė, ar būtų galima prisijungti prie „Nuggets“ vasaros lygos komandos. Paėmėme, prijungėme ir jis 10 dienų matė virtuvę iš vidaus: sėmėsi žinių, su visais bendravo, stebėjo individualų darbą. Vasaros lygos komandos turi po 15 žaidėjų ir 25 asistentus. O mūsų trenerių ten – nulis. Kaip taip gali būti? – retoriškai klausė Pocius.

– Gaila ir liūdna, kad mūsų treneriai, taip pat augantys jauni specialistai, nebando išnaudoti šios platformos ir atvažiuoti pasisemti žinių. Gal nežino kaip, kur. Bet turint lietuvių keliose skirtingose NBA komandose, turint ryšių, tai tikrai įmanoma.

Į mane niekas nesikreipė, manęs niekas neklausė, tai aš neisiu ir neimsiu už rankos. Ir nesakau, kad galime priimti kiekvieną trenerį, nes tai kartais būna sudėtinga. Bet kai per 30 komandų nėra nė vieno lietuvio, arba nė vienas lietuvis neatvažiuoja bent pasižiūrėti vasaros lygos, neparašo... Taip būti negali.

Viskas nuo to prasideda. Jei mąstome apie augimą aukštyn, tai vienas pagrindinių būdų, kaip patyrinėti NBA krepšinio užkulisius.“

Nuotr. BasketNews/D.Repečka

Per metus nuo G lygos trenerių štabo į NBA atsispyręs Deividas Dulkys savo kelionę į stipriausią krepšinio lygą pradėjo būtent nuo vasaros lygos koridorių.

„Vasaros lyga yra kažkas neįtikėtino. Čia atvažiavęs gali rasti visko: individualaus ugdymo seminarų, pažinčių su treneriais, naujų kontaktų, mokymosi stebint 7-8 rungtynes per dieną, – BasketNews vardijo Dulkys. – Bet kiek esu čia buvęs, labai retai matau Lietuvos atstovus. Dažniausiai, čia yra 7-10 lietuvių ir viskas.“

Dulkio manymu, lietuviai turi aktyviau ir drąsiau eiti į tarptautines rinkas ir ten ieškoti būdų tobulėti.

„Jei nori tobulėti, reikia suprasti, kad turi augti. Negali sėdėti ir daryti tą patį, ką darei prieš 20 metų, kai Lietuvos krepšinis buvo labai aukšto lygio. Dabar visi sako, kad reikia žaidėjo, kuris gali sau susikurti metimą. Bet ar ant to dirbama? – klausė Dulkys. – Atvažiuoja Ignas Brazdeikis, kuris užaugęs Kanadoje, ir jam viskas atrodo labai gerai. Atrodo, kad jam viskas ateina natūraliai. Taip yra todėl, kad jis užaugo Šiaurės Amerikoje, kur darė visus pratimus, su juo dirbo treneriai, jis žaidė universitete, G lygoje, NBA. Jis iki smulkmenų žino, kodėl taip yra, kaip ir ką reiki atakuoti, kaip dėlioti kojas. Bet ar Lietuvoje taip yra daroma, aš nežinau.“

Specialistas, kurio reikia Lietuvai

Lietuvoje vienintelis Kauno „Žalgiris“ kol kas rodė didesnį dėmesį individualių įgūdžių specialistams.

Jau keletą metų organizacijoje, daugiausiai – su jaunimu, darbuojasi Darius Sirtautas. Panašias funkcijas atliko ir aktyviai į trenerio darbą įsitraukęs Tautvydas Sabonis.

Tačiau mūsų šalyje gali pūstelėti naujų vėjų. Į Lietuvos rinką įeinantis Vilniaus „Wolves“ klubas jau prie starto linijos nori užsibrėžti konkrečią individualaus tobulėjimo kryptį.

Komandos prezidentas Rimantas Kaukėnas ieško trenerio asistento, kuris būtų atsakingas už individualų žaidėjų įgūdžių gerinimą sezono metu.

Toks žmogus trenerių štabe turėtų talkinti Rimui Kurtinaičiui, bet tuo pačiu asmeniškai užsiimtų su žaidėjais.

„Tas papildomas individualiam darbui skirtas laikas yra be galo vertingas. Tikime, kad investuodami į žaidėjų augimą, auginsime ne vien jų pačių rezultatus, bet tuo pačiu ir mūsų komandos, – samprotavo Kaukėnas. – Tarp Europos ir NBA skiriamo laiko žaidėjų ugdymui yra didžiulis kontrastas. Labai gera ir malonu žiūrėti Eurolygos krepšinį. Bet iki to lygio reikia priaugti ir tobulėti. Mes tikimės būti identifikuojami kaip klubas, kuris daug dėmesio skiria šiai sričiai.“

Rimantas Kaukėnas savo kailiu pamatė akcentuoto individualaus darbo grąžą.

1996-aisiais jis pradėjo studijuoti Setton Hallo universitete pakankamai pasitikėdamas savo individualiais sugebėjimais. Bet susidūręs su pirmomis kliūtimis, lietuvis atsitrenkė į skaudžią realybę.

„Nuvažiavau į universitetą ir galvojau, kad esu pakankamai geras žaidėjas. Bet kai patekau ten, supratau, kad tikrai nemoku driblinguoti, – juokėsi Kaukėnas. – Kad tikrai nemoku apžaisti varžovų ir nesuprantu pačio principo. Ten buvo visai kitas lygis. Agresyvumo lygis. Technikos išpildymo. Žaidimo vienas prieš vieną supratimo.“

Po ketverių metų kruopštaus techninio darbo, grįžęs į Europą Kaukėnas žaidimą vienas prieš vieną ir taškų rinkimą pavertė savo arkliuku.

Tarp daugiau nei 100 rungtynių Eurolygoje sužaidusių Lietuvos krepšininkų, Kaukėnas turėjo didžiausią per vienerias rungtynes pelnytų taškų karjeros vidurkį (11,7 tšk.).

Jo teigimu, anksčiau žaidėjai buvo daugiausiai mokomi atakuoti closeouto situacijas. Tuomet komandos susikurdavo pranašumus po du prieš du arba baudos aikštelėje, iš kur eidavo perdavimas į perimetrą, o ten jau būdavo svarbu išnaudoti tą situaciją.

Kaukėno teigimu, krepšinis Europoje vis dar komandinis, bet labai smarkiai priklausomas nuo sugebėjimo susikurti sau metimą.

„Ir to labai trūksta Lietuvoje. Trūksta labai labai stipriai, – pabrėžė Kaukėnas. – Mūsų žaidėjai privalo rasti sau laiko netgi daugiau nei komandinėse treniruotėse. Nes tai yra pagrindas. Turi išnaudoti mikro situacijas, kurios susidaro žaidžiant vienas prieš vieną. Jos atsiranda tada, kai varžovai keičiasi ginamaisiais. Tokiu atveju atsiranda poreikis išnaudoti pranašumą. Kartais to pranašumo nėra. Kartais net ir neturi jo. Bet turi užbaigti ataką. Ir likus penkioms sekundėms privalai mokėti ir gebėti susikurti sau metimą. Arba sukurti jį kitam. Tai ateina iš individualių sugebėjimų.“

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

Kaukėnas išsamiai komentavo individualių pajėgių žaidėjų problematiką Lietuvoje.

Su Renaldu Seibučiu liepos pabaigoje jiedu pradės „Krepšinio laboratorijos“ stovyklą Palangoje, kurioje treneriai padės tobulinti individualius įgūdžius jauniems žaidėjams.

„Labai reikėtų akcentuoti šią temą. Iš principo, Lietuvoje treniruotė užtrunka pusantros valandos, bet žaidėjas komandinės treniruotės metu laiko kamuolį rankose praktiškai apie 15 minučių. Ar per 15 minučių su kamuoliu rankose žaidėjas tikrai tobulėja individualiai?“ – retoriškai klausė Kaukėnas. 

„Tikrai ne. Dėl to žaidėjas privalo kažkokiu būdu rasti ekstra laiko prieš ar po treniruotės. O vaikų amžiuje tai yra labai svarbu. Mano manymu, 70 procentų treniruotės turėtų būti skirta individualiems įgūdžiams, o likusį laiką mokoma komandinio krepšinio. Nes iš patirties galiu pasakyti, jog Italijoje ar Ispanijoje vaikai nėra tiek pažengę, kiek mes komandiniame krepšinyje. Tačiau jie žaidžia greitą ir daugiau individualiomis savybėmis paremtą krepšinį.

Kartais komandinis krepšinis Lietuvoje žaidėjams iškreipia lygio supratimą. Bet kai tie lietuviai išvažiuoja į užsienį, jie yra naudojami tik kaip roliniai žaidėjai. Dėl to mes šiuo metu nebematome lietuvių, kurie būtų didelių klubų lyderiai.“

Kaip Kaukėnas pasakojo BasketNews, Rimas Kurtinaitis „Wolves“ ekipoje rengs komandines treniruotes savo nuožiūra. Tuo metu individualiam darbui paskirtas specialistas dirbs su krepšininkais prieš arba po treniruočių.

Vienas toks specialistas stebuklų per naktį nepadarys, tačiau lietuviai supranta, kad turi eiti paskui pasaulines tendencijas.

„Tas laiko išnaudojimas yra be galo svarbus. Dėl to patirtis, kurią, pavyzdžiui, turi Darius Songaila San Antonijuje, yra neįkainojama. Kaip sudėliojamas tas kasdienis darbas, kaip jis sudėliojamas visam sezonui. Dulkys dabar irgi darys tą patį Sakramente. Mums reikia pasisemti jų patirties, kažkaip panaudoti jų pagalbą Lietuvoje ir turėti juos pašonėje“, – tikino Kaukėnas.



Rodyti komentarus

Statyba
Puikiai, D. Urbonas, straipsnis po straipsnio apie krepšinį - vis geresnis už kitą, aukštas lygis.
2022-07-20
+16
Atsakyti
A.
logiškai ir argumentuotai šnekama ir apie tai (tarp eilučių), kad paskubėta atleisti Šilerį. as asmeniškai juo buciau labiau tikėjęs nei Maskvyčiu, gal tereikėjo kokio analitiko šalia. bet matyt kai kas iš senos Žalgirio "mafijos" (Kalnietis - Motiejūnas - Jankūnas) jo nenorėjo.
2022-07-20
+3
Atsakyti
Jo
bet nepadėjo ir tapo niekam nereikalingas krepšinio aikštelėj, dabar chalturina nba
2022-07-20
-6
Atsakyti
ploju atsistojes uz pastangas tiek pasnekovams, toek autoriui!
2022-07-20
+8
Atsakyti
Humas
pasikartosiu ir aš: puikus tekstas! pasirodo, krepšinio naujienos gali būti daug daugiau negu tiesiog rezultatai ir perėjimai. gerai varot, vien už tai aš nusipirksiu premium: teisingos pastangos turi būti atlygintos.
2022-07-20
+22
Atsakyti
A.
jo, idomu buvo skaityti. semtis oatirties is geriausių gaketu buti vieni LKF prioritetų. apropos, Žalgiris panašu neprašovė su Šileriu. jam gal būtų pravertes strategas kaip asistentas. nw, bet yrw jqu kaip yra Dulkys, Pocius, Songaila - yra kitos musu viltys pagerinti treniravimosi sistemą. gak kazka is lietuvių dar integruos. juk mes apie tą patį - (tyliai) pralenkti Dream Team, nors pradzioje serbus ir prancūzus, skatinti tautinę savimonę.
2022-07-20
+9
Atsakyti
l0l
Metu straipsnis👌
2022-07-20
+21
Atsakyti
Anonimas
superinis straipsnis
2022-07-20
+18
Atsakyti
Anonimas
puikus straipsnis, bet kodel idejot ta pati video du kartus?
2022-07-20
+4
Atsakyti
Smashed cheesy batata
Nuostabus straipsnis. Musu beda bus ir tas nacionalizmas, tiesiog per gerai apie save galvojame, kuriame siltnamio salygas lietuviams, kaip ir mineta, niekas net nevaziuoja pasiziureti kas siai dienai vyksta krepsinio pasaulyje. Nereikia stebeti, kad jaunimas renkasi uzsienio rengimo sistemas, nes tiesiog jei sienai dienai iseina Zalgirio sistema, tai net kamuolio nemoka valdyti, fiziskai net nera parengtas.. bet uztat turi i galva ikaltus medinius derinius
2022-07-20
+15
Atsakyti
Basknet.new
Akivaizdu, kad LT krepšinis atsiliko žaidimu vienas prieš vieną, tas pseudo komandinis žaidimas jaunuosius krepšininkus padaro į derinių vykdytojus ir nedaugiau, asmeniškai, individualiai apžaisti vienas prieš vieną - štai kur yra ateitis. "Sutrintas sūris bulvėj" tipinis vaksinacis, visur matantis "nacionalizmą", nesugebantis rašyti lietuviškom raidėm.
2022-07-20
+14
Atsakyti
Utenskas
labai geras straipsnis neprašove Miklovas su Urbonu
2022-07-20
+22
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Iš viso komentarų: 12

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.