Praėjusios savaitės BN+ tinklalaidėje kalbėjau apie 2016 metais pasikeitusias Moksleivių krepšinio lygos (MKL) taisykles, kurios buvo nukreiptos į žaidėjų individualaus meistriškumo ugdymą, bet užsiminiau, jog ši metodika gali būti keičiama. Ir štai, jau kitą dieną MKL išplatino prenešimą su taisyklių pakeitimais.
Mano reakcija į šią naujieną buvo mažų mažiausiai neigiama. Kodėl?
Eilę metų Lietuvos krepšinis yra kaltinamas, jog yra pernelyg komandinis ir neišauginantis individualių talentų. Ir štai, kai yra pabandoma eiti nauju keliu, dar net normaliai neparagavus to vaisių, vėl nusprendžiama grįžti prie seno modelio, dėl kurio Lietuvos krepšinis pastaraisiais metais gavo kritikos laviną.
Kodėl?
Įdomiausiai čia skamba praėjusį rudenį naujai paskirto MKL direktoriaus Petro Aleksonio argumentai.
„Nesmagu girdėti RKL, NKL klubų atstovų pasisakymus, kuomet pastarieji teigia, jog atvykęs jaunimas susiduria su tam tikromis spragomis žaidžiant krepšinį su užtvaromis, naudojant zoninę ar dvigubą gynybą. Tas pats vaizdas kartojosi ir vasaromis, kuomet susitinkame su kitų šalių atstovais ir šie stebisi, kodėl mes Lietuvoje tokius sprendimus taikome“, – cituoju Aleksonį.
Pažiūrėkime atidžiau. Naujoji metodika buvo pradėta taikyti vaikams, gimusiems 2005 m. ir vėliau. NKL didžiųjų klubų dublerinėse komandose – „Žalgiris-2“, „Perle Energijoje“ ir „Neptūne-Akvaservis“ pernai nežaidė nė vienas 2005 m. gim. kartos ar jaunesnis žaidėjas. Taigi, jei ir skundėsi kažkas, Petrai, tai tikrai ne dėl buvusios metodikos.