Keitimosi gynyba: skirtingi būdai atakuoti populiariausią šių laikų taktiką

2022-08-05 11:12
Augustas Šuliauskas, BN+ kūrėjas
Nuotr.: Erikas Ovčarenko/BNS
Nuotr. Erikas Ovčarenko/BNS

Keistis ginamaisiais sulig kiekviena užtvara vienoms komandoms – kasdienybė, kitoms – paskutinis gelbėjimosi ratas. Tačiau niekas nepaneigtų, kad šios taktikos naudojimas krepšinio pasaulyje auga eksponentiškai jau kurį laiką.

Kodėl komandos taip elgiasi? Kodėl palikti 185 cm ūgio gynėją prieš 210 cm ūgio centrą (arba atvirkščiai) treneriams pasirodė gera mintis? 

Tam yra kelios priežastys. Turbūt stipriausia – svarbi dalis puolančios komandos derinių netenka prasmės. Viena užtvara po kitos tiesiog pakeičia prieš kamuolį esantį žaidėją, bet nesuteikia jokio pirminio pranašumo. Tai sulėtina žaidimą, sukuria daugiau improvizacijų, priverčia ieškoti alternatyvių variantų. Improvizacijos ir išėjimas iš komforto zonos dažnai reiškia prieaugį klaidų ir žemesnius procentus metimų eilutėse. 

Atsiranda ir daugiau žaidimo 1 prieš 1 – nedisciplinuotose ekipose prieš save išvydę lėtesnį ar tiesiog aukštesnį žmogų, gynėjai gali lengvai pervertinti jėgas ir veržtis gerai neapskaičiavę situacijos. Keitimąsis taip pat išjungia iš žaidimo metikus – jie negali įgyti pranašumo išbėgę iš po sienelių, kadangi jų ten jau laukia naujas oponentas.

Ši situacija priveda mus prie paskutinio teigiamo dalyko: keičiantis besiginanti komanda nubėga mažiau metrų nei įprastai, nebereikia išeikvoti begalės jėgų bandant išlįsti iš po užtvarų. Visa galybė pliusų, darančių keitimosi gynybą dominuojančia modernaus krepšinio jėga. 

O kaipgi ją įveikti? Kokius variantus turi puolanti ekipa? Apie tai – šiame tekste.

Tiesioginis pranašumas

Anksčiau komandos bandydavo šią taktiką pramušti vien tik individualiomis pastangomis. Gynėjai perimetre žaidžia prieš didelį žmogų, centrai – nugara į krepšį prieš mažiukus.

Bet prieš atletiškas ir tinkamai subalansuotas ekipas tai dažnai suteikdavo pranašumą besiginančiai komandai. Nebent tavo sudėtyje – tokio lygio talentai kaip Vasilije Micičius ar Shane’as Larkinas.

Metams bėgant ir switch-all (liet. visų besikeičiančiai) gynybai tampant kasdienybe, trenerių bendruomenė atrado daug skirtingų ir, svarbiausia, efektyvių būdų, kaip išlįsti iš statiškų ir pavienių bandymų puolant prieš šią taktiką.

High-Low

Pirmasis bandymas ne driblingu, o perdavimais įveikti šią taktiką buvo high-low (liet. aukštyn-žemyn) elementas. Gynėjui lendant iš priekio prieš aukštaūgį baudos aikštelėje, žmogus iš silpnosios pusės kyla ties baudos linija ir puolimas dviem greitais perdavimais supjausto gynybą. 

Tačiau prieš gerai treniruojamas ekipas toks variantas suveikia daugiausiai 1-2 kartus per rungtynes. Vyriausieji treneriai nuolat akcentuoja budrumą silpnojoje pusėje ir šio sprinto atkirtimą, taip paliekant puolimą dusti ir chaotiškai organizuoti metimą link krepšio paskutinėmis atakos sekundėmis. 

Matote nepilną turinį. Norėdami matyti visą, užsisakykite BN+ prenumeratą.


Rodyti komentarus

Dar butu laba gerai kad vaizdas butu su garsu (turiu omenyje kad pasakotu kaip kas vyksta ) kaip pikenrole Benas Matkevicius dare ziauriai patikdavo
Prieš 11 val.
Atsakyti
superinis tekstas, pagarba Augustui, daugiau tokių.
Prieš 19 val.
Atsakyti
Įdomus straipsnis!
2022-08-06
+1
Atsakyti
Super!
2022-08-05
+2
Atsakyti
Puikus straipsnis, AČIŪ :)
2022-08-05
+3
Atsakyti
Gaila, bet metais pavėlavot su šituo. Ne dėl switch all, bet Plpernai slovėnai atjungė aukštus, gindamiesi iš priekio. Čia keli paminėti būdai būtų pravertę Maskoliūnui, nes jis taip ir nesugalvojo ką daryti...
2022-08-05
+12
Atsakyti
Labai įdomu!
2022-08-05
+4
Atsakyti

Komentuoti

Komentarus rašyti gali tik registruoti ir prisijungę vartotojai.