Pernai Finikso „Suns“ žaidė NBA finale, šiemet ši frančizė turėjo geriausią reguliariojo sezono rezultatą lygoje. Ar galite įsivaizduoti, jog po 12 metų Finiksas galėtų nebeturėti savo krepšinio komandos?
Jeigu dabar sukiojate pirštą ties savo smilkiniu, jūs esate visiškai teisūs. „Suns“, nors ir turi vieną iš skūpiausių savininkų lygoje, šiuo metu yra pakilime ir jų relokacija atrodo neįmanoma.
Kodėl šį straipsnį pradėjau kalbėdamas apie nieko dėtus „Suns“? Tiesiog norėjau, jog suprastumėte, kaip beprotiškai 1998-aisiais metais Sietlo fanams turėjo atrodyti idėja, jog po dešimtmečio jų komanda bus nušluota nuo NBA žemėlapio.
Kai Sietlo „SuperSonics“ reguliariajame sezone laimėjo 61-erias rungtynes, o dar taip neseniai, 1996-aisiais, tik finale pralaimėjo visų laikų geriausiai Čikagos „Bulls“ komandai. Tada „SuperSonics“ fanai galvojo, kaip gi čia tą jų komandą sustiprinus, kad galiausiai Sietlui pavyktų iškovoti dar vieną čempionų titulą.
Deja, ateinantį sezoną bus jau 14 metų, kaip viskas, apie ką svajoja Sietlo krepšinio fanai, yra viltis, jog lyga praneš apie plėtros į Sietlą planus.
Taigi, kaip visa tai įvyko? Kaip viena įdomiausių 90-ųjų NBA komandų, 41-erius metus praleidusi Sietle, galiausiai persikėlė į kur kas mažesnį rinkos potencialą turinčią Oklahomą?
Trumpas priminimas, kur buvo „SuperSonics“ prieš prasidedant šios komandos nuopuoliui. 1989 metais naujokų biržoje pašauktas legendinis Shawnas Kempas, po metų pašauktas vienas geriausių visų laikų „SuperSonics“ krepšininkų – Garry Paytonas.
Šis duetas, kartu su treneriu George‘u Karlu priešaky, „SuperSonics“ pavertė viena iš sėkmingiausių komandų Vakarų konferencijoje.
Atrodė, kad komanda naują amžių pasitiks aukšta nata, bet supykęs dėl jo nuomone per didelio kontrakto, duoto niekuo neišsiskiriančiam centrui Jimui Mcllvaine‘ui, Shawnas Kempas pareikalavo mainų.
Galiausiai į jo vietą atkeliavo „Visų žvaigždžių“ rungtynių krepšininkas Vinas Bakeris, tačiau jis nesugebėjo išlaikyti „SuperSonics“ aukštame lygyje. Taip arti čempionų žiedų buvusi komanda ėmė byrėti.
Bet kokiai kitai frančizei toks nuosmukis nebūtų reiškęs nieko bloga. Dievaži, 2002-aisiais metais karjeros saulėlydį pasitinkantį Garry Paytoną „SuperSonics“ sugebėjo išmainyti į pikinėje formoje buvusį Ray Alleną!
Ne, „SuperSonics“ komandos pagrindinė problema tikrai nebuvo talento stoka aikštelėje, niekas neiškelia komandų dėl to, kad jose nėra pakankamai talento (pasižiūrėkite į „Kings“), problema buvo naujieji komandos savininkai.
Kavos magnato fiasko
2001-aisiais „SuperSonics“ savininkas Barry Ackerley priėmė sprendimą parduoti klubą puikiai žinomo kavinių tinklo „Starbucks“ prezidento Howardo Schultzo vadovaujamai investuotojų grupei.
Pagrindinė Ackerley sąlyga parduodant klubą buvo užtikrinimas, kad naujieji šeimininkai neturi jokių intencijų perkelti frančizės į kitą miestą. Schultzas užtikrino, kad vienintelis jo siekis – sėkmingos organizacijos Sietle suformavimas.
Tačiau labai greitai Schultzo ambicijos tapo frustracija bei konfrontacija Sietlo valdžios kabinetuose.
Schultzas paskelbė, kad per kelis jo vadovavimo metus „SuperSonics“ ne tik, kad neatnešė jokio pelno, bet ir nuėjo maždaug 60 mln. dolerių į minusą.
Dėl nuostolingos klubo veiklos Schultzas kaltino senamadišką „KeyArena“, kurioje Sietlo klubas žaisdavo savo namų rungtynes. Arena buvo nepakankamai moderni, kad joje būtų galima prištampuoti eiles restoranų bei tų pačių „Starbucks“ kavinių.
